Praėjusios savaitės pabaigoje Kybartų kultūros centras subūrė visų šiame mieste veikiančių ugdymo įstaigų bendruomenes. Čia vyko jubiliejinis koncertas, skirtas paminėti Kybartų mokyklos 110 metų jubiliejų. Tai buvo puiki proga prisiminti ištakas, apžvelgti nueitą kelią, pasidžiaugti dabartiniais pasiekimais. Visa tai atsispindėjo specialiuose stenduose, kuriuos šventės dalyviai buvo pakviesti apžiūrėti dar prieš pagrindinę vakaro dalį. Ne mažiau dėmesio sulaukė ir tapybos plenero, inicijuoto pedagogių Dalios Viliušienės bei Dalios Lapaitienės, darbų paroda.
Šiltame bei jaukiame renginyje scenoje pasirodė vaikų lopšelių-darželių „Kregždutė“ ir „Ąžuoliukas“, „Saulės“ progimnazijos, Kristijono Donelaičio gimnazijos bei „Rasos“ mokyklos ugdytiniai. Vieni šoko, kiti dainavo, treti skaitė įvairių autorių tekstus. Iškilminga muzika tą vakarą pasirūpino Donato Ziegoraičio vadovaujamas pučiamųjų instrumentų orkestras „Kybartai“. Renginio vedėjos Luka Galianova bei Milana Grigaitytė kvietė prisiminti svarbiausias mokyklos istorines datas. Viso renginio metu dideliame ekrane buvo demonstruojamos archyvinės nuotraukos.
Netrūko ir sveikintojų. Ilgiausių metų visoms įstaigoms linkėjo Seimo narys Algirdas Butkevičius, prisiminęs, kad 1996 m., jam pirmą kartą tapus parlamentaru, vienas iš didžiausių rūpesčių buvo naujos mokyklos Kybartuose statybos. Taip pat į susirinkusiuosius kreipėsi ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos mero patarėjas Joris Juškauskas bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Žydrė Žilinskienė, Kybartų seniūnas Romas Šunokas, klebonas Jonas Cikana, kultūros centro vadovė Asta Vencienė bei Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos nariai.
Bendrą sveikinimo žodį tarė ir visų penkių įstaigų vadovai: „Ąžuoliuko“ direktorė Ineta Grudzinskaitė, „Kregždutei“ vadovaujanti Lina Mačiulienė, „Rasos“ mokyklos direktorė Lilija Žilinskienė, „Saulės“ progimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui Gintaras Vencius bei Kristijono Donelaičio gimnazijos vadovas Saulius Spangevičius. Į šventinį renginį atvykę svečiai spinduliavo gera nuotaika, nuo jų veidų nesitraukė šypsenos. Visi su susižavėjimu stebėjo jaunųjų kybartiečių pasirodymus, negailėjo jiems aplodismentų.
„Tikrai turime kuo didžiuotis, juk tai - mūsų istorija! Visos Kybartų įstaigos yra tarsi surištos viena su kita. Vaikai savo kelią pradeda darželiuose, tuomet pereina į mūsų įstaigą, o mokyklinį etapą pabaigia gimnazijoje. Negalime pamiršti ir „Rasos“ mokyklos, į kurią nuolat nukreipiame vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių“, - kalbėjo jauniausios iš Kybartų mokyklų, 2002 m. pastatytos „Saulės“ progimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui G. Vencius.
Kybartų Lopšeliai-Darželiai: "Ąžuoliukas" ir "Kregždutė"
1975 m. Kybartuose duris atvėrė vaikų lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, o 1988-aisiais - „Kregždutė“. Abi ikimokyklinės įstaigos šiuo metu gyvena išties neblogai, tėvelių, norinčių į jas vesti savo atžalas, netrūksta. Tiek Ąžuoliuke“, tiek „Kregždutėje“ ugdoma po daugiau nei 100 vaikų.
„Tiesą pasakius, net negalime tenkinti visų norinčiųjų prašymų. Grupes sukomplektuojame likus dar metams iki tos akimirkos, kuomet tėvai pas mus turi atvesti savo mažylius. Kažkada Kybartuose buvo svarstoma palikti tik vieną lopšelį-darželį, tačiau dabar matome, kad tai būtų buvusi klaida. Vis daugiau kaimiškųjų vietovių gyventojų pradeda suprasti ikimokyklinio ugdymo naudą. Anksčiau pas mus daugiau buvo ugdomi vaikučiai iš miesto“, - pasakojo „Kregždutės“ direktorė Lina Mačiulienė. Ji pasidžiaugė įstaigoje vyraujančiu itin geru darbuotojų mikroklimatu. Lopšelis-darželis yra pasirinkęs socialinio emocinio ugdymo kryptį.
Kita Kybartų ikimokyklinio ugdymo įstaiga - „Ąžuoliukas“ - žengia sveikatingumo keliu. Pasak lopšelio-darželio direktorės Inetos Grudzinskaitės, tai šiais laikais yra itin svarbu, nes dauguma vaikų laiką leidžia kambaryje, prie televizorių ar kompiuterių ekranų. Būtent dėl to juos reikia skatinti gyventi sveikai, raginti daug judėti.
„Karantinas parodė tikrąją ikimokyklinio ugdymo pedagogų svarbą vaikų gyvenime. Mūsų auklėtojos, kiek galėjo, tiek prisitaikė prie pokyčių, tačiau daugelis tėvų suprato, kad namuose ugdymas ir tam tikros taisyklės sunkiai dera“, - kalbėjo I. Grudzinskaitė.
"Saulės" Progimnazija
Jis tik apgailestavo, kad prieš 20 metų duris atvėrusioje įstaigoje mokėsi beveik tūkstantis vaikų, o šiuo metu jų likę kiek mažiau nei 400. Vaikų mažėjimas - didžiausia mokyklos problema. Kasmet netenkama bent po 20-30 mokinių.
„Saulės“ progimnazija išskirtinė tuo, kad čia ugdoma nemažai romų tautybės vaikų. Šiais mokslo metais jų sąraše yra 12, nors anksčiau buvę ir bent 3 kartus daugiau. „Jie paprastai baigia keturias klases ir mokslų daugiau nebetęsia. Kažkada turėjome aštuoniolikmetę, kuri norėjo eiti į penktą klasę, tačiau prieš rugsėjį ji tapo mama, tad minčių apie mokslus atsisakė. Nemažai romų tautybės vaikų prastai lanko pamokas. Mums šiuo klausimu šiek tiek padeda Tautinių mažumų departamento atstovai. Apskritai, stengiamės romų vaikus įtraukti į įvairias veiklas: rengiame kūrybines dirbtuves, vežame į ekskursijas“, - pasakojo G. Vencius.
Nepaisydamas tam tikrų problemų, jis pasidžiaugė progimnazijos pasiekimais. Nacionalinė švietimo agentūra šią įstaigą pagal mokyklų išorės vertinimo rezultatus įtraukė tarp 30 šalies ugdymo įstaigų, kuriose yra itin stipri geros mokyklos koncepcijos raiška.
„Saulės“ progimnazijos direktoriaus pavaduotojo ugdymui teigimu, įstaigai nieko netrūksta, ji visiškai aprūpinta naujausiomis ir pažangiausiomis priemonėmis. Dar labiau sustiprinti pasiekimus ir materialinę bazę progimnazija ketina dalyvaudama „Tūkstantmečio mokyklų“ projekte.
Kristijono Donelaičio Gimnazija
„Saulės“ progimnazija yra jauniausia Kybartų mokykla, o pačia seniausia reikėtų laikyti Kristijono Donelaičio gimnaziją. Būtent šios įstaigos istoriją galima labiausiai sieti su 1912 m. caraičio Aleksejaus įkurta berniukų gimnazija. Dabartinis vardas mokyklai suteiktas 1964 m., minint 250-ąsias K. Donelaičio gimimo metines, o gimnazijos statusas - 2004 m.
Šiuo metu įstaigoje žinias kremta 219 vaikų, iš jų 16 mokosi Virbalio skyriuje. Pastaruosius trejus metus mokinių skaičius išlieka panašus, tačiau įstaigos direktorius Saulius Spangevičius prisiminė, kaip maždaug prieš 20 metų, kuomet jis ir pradėjo eiti dabartines pareigas, čia mokėsi net 560 vaikų. Gimnazijoje šiais mokslo metais dirba 31 pedagogas.
Kristijono Donelaičio gimnazija visada garsėjo tuo, kad gabiausius savo mokinius skatina piniginėmis premijomis. Tai - unikalus atvejis visoje šalyje. Ne vienus metus gimnazistams teikiamos Pasaulio kybartiečių draugijos mokslininkų, taip pat Algirdo Karaičio, Algimanto ir Romo Kezių, Tėvų komiteto, Kęstučio Lukoševičiaus, Genios, Juozo ir Mindaugo Jurkynų, Ramūno Valioko, Kybartų seniūnijos, Dominyko Paužos bei Algirdo Ravaičio, Aliaus Vilimaičio ir Mindaugo Giedraičio įsteigtos premijos ar vienkartinės stipendijos.
"Rasos" Mokykla
1959 m. Kybartuose buvo įkurta bendrojo lavinimo mokykla-internatas, šiandien turinti „Rasos“ vardą. Įstaigos direktorė Lilija Žilinskienė visuomet stengiasi pabrėžti, kad čia ugdomi šiek tiek geresni už kitus mokiniai. Šiuo metu „Rasoje“ mokosi 60 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų.
Kaip ir kitos Kybartų mokyklos, ši įstaiga skųstis gyvenimo sąlygomis negali. Mokykla dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose, yra aprūpinta pačiomis reikalingiausiomis ugdymo priemonėmis. Įstaigai netrūksta jokių pagalbos mokiniui specialistų, kabinetai įruošti pagal visus reikalavimus, veikia didelę judėjimo negalią turintiems asmenims pritaikytas keltuvas, sudarytos visos sąlygos atsivežti vaikus ir netgi juos apgyvendinti bendrabutyje.
Vis dėlto mokyklos ateitis šiuo metu yra pakibusi ant plauko. Nuo 2024-ųjų svarstoma šią įstaigą prijungti prie „Saulės“ progimnazijos.
„Neseniai buvo atvažiavę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai. Juos mūsų vaikams sudarytos sąlygos visiškai tenkino. Visgi norėdami išlikti privalėsime ugdyti ne mažiau nei 60 mokinių, tarp kurių turės būti ir kitų rajonų gyventojų. O šią sąlygą įgyvendinti gana sunku, kadangi esame pasienio mokykla. Šiuo metu turime tik vieną mokinį iš kaimyninio Šakių rajono“, - kalbėjo L. Žilinskienė.
Kad ir kokie sprendimai dėl įstaigų sujungimo būtų priimti, „Rasos“ vadovė užtikrino, jog bet kokiu atveju individualus ugdymas vis tiek išliks. „Stengiamės gyventi pernelyg daug negalvodami apie ateitį. Svarbiausia, kad jaučiame, jog dirbame prasmingą darbą“, - šypsojosi „Rasos“ vadovė.
Švietimo Strategijos ir Tarptautinis Bendradarbiavimas
Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, vadovaujamas direktorės Rasos Bortkevičienės, bendrojo ugdymo įstaigoms rengia ir įgyvendina naujas programas, kurios skatina tarptautinį bendradarbiavimą bei švietimo sistemos plėtrą, padeda vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, mokytojams susipažinti su kitų šalių gerąja patirtimi, ją pritaikyti savo ugdymo įstaigose. Naujausia parengta programa - stažuotė „Nuotolinio mokymo(si) praktika Islandijos švietimo įstaigose“.
Nuotolinio mokymo sistema Islandijoje yra išplėtota dėl geografinių šalies ypatumų. Mokiniams sudaroma galimybė rinktis dalykus, kuriuos jie galėtų mokytis nuotoliniu būdu. Toks mokymas skatina atsakomybę už savo paties priimtus sprendimus ir ypač reikalingas mokiniams, kurie ilgai gyveno kitoje šalyje arba kurių gimtoji kalba nėra islandų. Mokiniai nuotoliniu būdu dažniausiai mokosi savo gimtosios kalbos, studijuoja ją kaip pasirenkamąjį dalyką.
2019 m. balandžio 7-14 d. Kauno miesto tarybos narys, VDA Kauno fakulteto dekanas, prof. Jonas Audėjaitis, Kauno pedagogų kvalifikacijos centro direktorė Rasa Bortkevičienė ir grupė Kauno bendrojo ugdymo mokyklų vadovų lankėsi Islandijoje, kur susipažino su šalies švietimo sistema.
Pagrindiniai Akcentai Islandijos Švietimo Sistemoje:
- Socialiniai įgūdžiai, kūrybingumas, raštingumas, įgalinimas ir sveikata.
- Dėmesys raštingumui vaikų, kuriems islandų kalba yra antroji.
- Pagalba vaikams su specialiaisiais poreikiais.
- Mokytojų rengimas Islandijoje ir Islandijos universiteto Švietimo mokyklos bei Jaunimo ir švietimo departamento bendradarbiavimas.
Islandijoje už vaikų ikimokyklinį ugdymą atsakingos savivaldybės. Nuo 6 iki 16 metų vaikai mokosi pagrindinėje mokykloje (1-10 kl.). Pirmųjų dvejų pradinės mokyklos metų tikslas - išmokyti mokytis. Pagrindinėse mokyklose vaikai nėra skirstomi į grupes pagal gebėjimus, visi mokosi pagal kiekvienam tinkamą stilių. Beveik 95 proc. pagrindinę mokyklą baigusių mokinių toliau mokosi vidurinėje mokykloje (16-20 m.). Daugumoje šių mokyklų vidurinis ugdymas derinamas su profesiniu ar meniniu ugdymu. Baigę vidurinę mokyklą, mokiniai įgyja ir tam tikrą profesiją, pagal kurią gali gauti darbą.
Populiarus mokymasis nuotoliniu būdu (net nuo 1 klasės). Mokiniai vyksta į mokyklą susitikti su mokytojais bei klasės draugais, bet dažniau (toliau gyvenantys) mokosi namuose. Vidutinis mokinių skaičius klasėje yra 25 mokiniai, o maksimalus - 30. Mokyklose vyrauja šilti, draugiški santykiai, nes švietimo sistemos misija - pasiekti, kad vaikas norėtų eiti į mokyklą ir joje gerai jaustųsi. Direktorių kadencijų nėra, jie renkami viešojo konkurso būdu. Mokiniai mokyklose aprūpinami vadovėliais, mokymo priemonėmis.
Prevencija ir Vaikų Gerovė Islandijoje
Islandijoje didelis dėmesys skiriamas prevencijai, tyrimai rodo vis gerėjančią situaciją alkoholio, rūkymo, kitų svaigiųjų medžiagų vartojimo srityje. Jei vaikas patenka į kokią nors situaciją, pirmiausia stengiamasi jam padėti (pradedant ugdymo įstaigos, baigiant policijos darbuotojais). Savo darbą islandai grindžia tyrimais, įrodymais. Parengta prevencijos programa, skirta 15 m. vaikams. Tyrime akcentuojamas ne tik atvejų dažnumas, bet analizuojamos jų priežastys.
Tyrimai parodė, kad prevencijos ir rizikos veiksniai yra šeima, draugai, popamokinė veikla. Kuo daugiau laiko vaikas leidžia šeimoje, tuo mažiau jam rūpi žalingi įpročiai. Lemiantis veiksnys - laikas, praleistas su tėvais. Atsirado įstatymas, draudžiantis 13-16 metų vaikams būti lauke po 22 valandos žiemą ir po vidurnakčio vasarą. Sistemoje atsirado mokyklą ir šeimas jungianti grandis - tėvų organizacijos ir mokyklų tarybos. Tėvai pradėti mokyti, kaip elgtis su vaikais, kaip prasmingai kartu leisti laisvalaikį, kaip sudominti vaiką, kad jis mažiau būtų gatvėje.
Daugelis tėvų pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo nepirkti gėrimų nepilnamečiams ir nepalikti jų neprižiūrimų vakarėliuose. Ne mažiau svarbūs ir kiti tiesioginės rizikos veiksniai - draugai bei veikla po pamokų. Paaiškėjo, kad nuo kenksmingų įpročių saugo reguliarūs užsiėmimai įvairia popamokine veikla, jausmas, kad tavimi rūpinamasi.
Lygiagrečiai vyriausybė padidino subsidijas sporto, kūrybos, muzikos, šokių klubams, kad vaikai galėtų išmokti ko nors naujo, pajusti bendrystę ir rūpestį, ypač padedama šeimoms, kurių pajamos mažos. Labai svarbus būrelio vadovo, sporto trenerio pavyzdys. Todėl atsirado iniciatyva - ugdyti trenerių sąmoningumą. Projekto veiklos didina tėvų įsitraukimą, mažina vaikų buvimo gatvėje laiką.
Atkreiptas dėmesys, kad gąsdinimai visokiomis ligomis, vaizdinės medžiagos demonstravimas nepadeda. Svarbiausia - vaikų gyvenimo būdo keitimas, o ne sakymas to, ko nedaryti. Buvo pakeisti įstatymai. Islandijos mokinių pasiekimai nėra aukšti, tačiau mokyklose ugdytiniai jaučiasi gerai.
Šiuo metu atkreiptas dėmesys į tai, kad reikia riboti laiką, leidžiamą socialiniuose tinkluose, nes priklausomybė nuo socialinių tinklų skatina depresiją, savižudybes, nerimą. Tam reikia sutelkti tėvus, juos aktyvinti. Auklėjami tėvai, o ne vaikai. Daug dėmesio skiriama vaikams, kurių pasiekimai žemi, kad jie neiškristų iš mokyklos ir neatsidurtų rizikos grupėje.
Stažuotės dalyviai džiaugėsi, kad Lietuvos ir Islandijos bendradarbiavimas įvairiapusis ir kryptingas, o po šios stažuotės bus galima dar labiau sustiprinti draugystės ryšius švietimo srityje.
Panašus:
- Vienkartinė išmoka gimus vaikui savivaldybėse Lietuvoje – kaip gauti ir kokios sąlygos?
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Sužinokite, kiek kainuoja vaikų žaidimų kambario įrengimas ir kokią įrangą rinktis!
- Pakilusi Temperatūra Po Ovuliacijos: Sužinokite Priežastis Ir Neprašauskite Simptomų!