Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911) - žymiausias XX a. Jis gimė 1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje (dabar Senoji Varėna) Konstantino Čiurlionio (1851-1914) ir vokiškas šaknis turėjusios Adelės Marijos Magdalenos Radmanaitės (1854-1919) šeimoje, kurioje buvo kalbama lenkiškai.
Kartu su pirmagimiu Konstantinu K. ir A. Apie 1877-1878 m. Konstantinas kartu su tėvais persikėlė gyventi į Druskininkus. Jis mokėsi Druskininkų liaudies mokykloje ir ją 1885 m. baigė. Vaikystėje atsiskleidė berniuko polinkis ir gabumai muzikai: būdamas 5-erių jis jau skambindavo iš klausos, o 7-erių - skaitydavo iš natų.
Iš pradžių muzikos jį mokė tėvas - vargonininkas ir chorvedys, Druskininkuose dirbęs vargonininku. 1889-1891 m. M. K. Čiurlionis muzikos žinias gilino, mokėsi groti Plungės kunigaikščio Oginskio Mykolo Oginskio dvaro orkestro mokykloje, 1892-1893 m. buvo šio dvaro orkestro fleitininkas. Tuo laikotarpiu jis pradėjo kurti muziką, susidomėjo daile.
Muzikos Studijos: Kūrybinio Kelio Pradžia
Anksti pradėjus reikštis neeiliniam vaiko jautrumui muzikai, vos penkių metų Kastuką Tėtis pamokino groti pianinu, o sulaukęs dešimties, jis jau pavaduodavo savo Tėvą prie vargonų Druskininkų bažnyčioje. Tarpininkaujant šeimos draugui gydytojui Juzefui Markevičiui (Józef Markiewicz), trylikametis jis išvyksta tęsti muzikos studijų į Plungę, į kunigaikščio Mykolo Oginskio dvare veikiančią orkestro mokyklą.
Čia jaunasis muzikas patenka į ypatingai palankią dirvą: Oginskių dvare Plungėje buvo dėmesingai puoselėjamos technologinės inovacijos ir kultūra, šeima labai vertino mokslą ir kultūrą, rūmuose buvo surinkta puiki biblioteka, labai didelė ir turtinga paveikslų ir kitokių kultūros vertybių kolekcija. O patys Oginskiai nuo Abiejų Tautų Respublikos laikų buvo nepalenkiami Lietuvos patriotai.
Dvaro orkestro mokykloje Čiurlionis mokėsi muzikos pagrindų, griežė orkestre fleita, pradėjo savo pirmuosius kūrybinius bandymus. Su orkestru nemažai ir keliavo, pirmą kartą pamatė Baltijos jūrą: Palangoje kasmet vykdavo orkestrų koncertai grafo Tiškevičiaus rūmų parke. Kitais metų laikais svarbiomis progomis orkestras susijungdavo su Rietave rezidavusio Mykolo Oginskio brolio, kunigaikščio Bogdano Oginskio rūmų orkestru.
1894-1899 m. studijavo Varšuvos muzikos institute. Šių studijų baigiamojo darbo tema buvo kantata mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui „De Profundis“. Varšuvoje įgijęs kompozicijos specialybę, atsidėjo kūrybiniam darbui, visuomeninei kultūrinei veiklai. 1900 m. sukūrė savo garsiąją simfoninę poemą „Miške“.
Vėliau, 1901-1902 m., mokėsi Leipcigo karališkoje konservatorijoje, kūrė muziką, dalyvavo visuomeninėje kultūrinėje veikloje. 1902 m. gavo Leipcigo konservatorijos mokytojo pažymėjimą. Leipcige jis daug laiko skirdavo ir piešimui. 1902-1903 m. mokėsi Varšuvos piešimo mokykloje, dirbo privačiu muzikos mokytoju, 1903 m. nutapė 7 paveikslų ciklą „Laidotuvių simfonija“, o 1904-1906 m. mokėsi Kazimiero Stabrausko vadovaujamoje dailės mokykloje Varšuvoje.
Piešdamas, tapydamas neužmiršo ir muzikos - 1903 m. pradėjo kurti simfoninę poemą „Jūra“. Nuo 1904 m. savo dailės kūrinius eksponuodavo parodose. 1907-1908 m. gyveno Vilniuje, su bendraminčiais įkūrė Lietuvių dailės draugiją, aktyviai dalyvavo jos veikloje. 1907 m. Vilniuje susipažino su savo būsima žmona Sofija Kymantaite.
Norėdamas labiau išgarsėti kaip menininkas, draugų patartas 1908-1909 m. 1909 m. rudenį vėl išvyko į Sankt Peterburgą. Tais metais jis čia itin daug dirbo, pervargo ir susirgo depresija. 1910 m. birželio 12 d. gimė Mikalojaus ir Sofijos dukra Danutė. 1911 m. M. K. Čiurlionis susirgo plaučių uždegimu. M. K. Čiurlionis mirė 1911 m. balandžio 10 d. Pustelninke.
Druskininkai
Čiurlionio dvasinė kelionė prasideda Druskininkuose. Vaikystės prisiminimai, emocinis prisirišimas prie šeimos ir aplinkos visada tarsi magnetas trauks menininką namo, visada net ir tamsiausiomis būties akimirkomis bus šviesos ir harmonijos šaltiniu.
Todėl, kur begyventų Čiurlionis, Varšuvoje, ar Leipcige, Vilniuje ar Sankt Peterburge, į Druskininkus jis grįždavo kiekvienai progai pasitaikius. Laukdavo tų progų ir galimybių su didžiausiu ilgesiu, entuziazmu ir galvodavo apie juos džiugesio kupina širdimi.
Druskininkai Čiurlioniui visada buvo dvasios ramybės uostas: čia, gausios šeimos apsuptyje, jį aplankydavo gražiausio įkvėpimo valandos, ryškiausios kūrybinės mintys, kartais pralenkdamos net ir didžiausiu įmanomu tempu dirbantį menininką.
Kūryba
Čiurlionio kūrybinis palikimas yra ne tik gausus, jis paliko apie 300 įvairių žanrų muzikos kūrinių. Būdingas šio kompozitoriaus muzikos bruožas yra jos liaudiškumas, susijęs su meile gimtajam kraštui ir gamtos poezijai. Muxikos nuoširdumą lemia vyraujanti lyrinė jo kūrinių nuotaika.
Simfoninė Kūryba
Simfoninės poemos “Miške”, “Jūra’ nėra tik platūs gamtos paveikslai, jose sypi sudėtingas dvasinių pergyvenimų pasaulis, gili žmogiškosios būties filosofija, joms būdingas mąslus monumentalumas. Šios dvi simfoninės oemos - bene garsiausi Čiurlionio muzikos kūriniai. Deja, nei viena iš jų nebuvo atlikta kompozitoriui dar gyvam esant.
Fortepijoninė Muzika
Iš viso Čiurlionis sukūrė daugiau kaip 200 kūrinių fortepijonui: fūgų, preliudų, variacijų ir kt. Pirmuosius savo kūrinius fortepijonu Čiurlionis sukūrė, studijuodamas Varšuvos muzikos institute. Čiurlionis savo preliudams dažniausiai negalvodavo pavadinimų, todėl žymėjo skaičiais.
Styginių Kvartetas C-Moll
Jis sukurtas ir pirmą kartą atliktas Leipcigo konservatorijoje. Pats Čiurlionis rezultatu buvo nepatenkintas. Išliko tik trys kvarteto dalys(iš keturių); allegro moderato, andante ir menueto.Finalas neišliko. Styginių kvartetas c-moll - tai pirmasis lietuviškas ttokio žanro kūrinys.
Čiurlionis Vilniuje
„K. Čiurlianis, baigęs Varšavos ir užsienyje Leipcigo konservatoriją, apsigyveno Vilniuj ir mokina skambinti ant fortepijono ir muzikos teorijos. Jo adresas Andrejevo gatvė 11, b. Jis informavo, kad Čiurlionis ne vieši, o apsigyveno Vilniuje. Menininko apsigyvenimas Vilniuje tapo labai svarbiu įvykiu visam gimstančiam lietuvių judėjimui.
Į šį, tuo metu didžiausią išsilavinimą ir tarptautinį pripažinimą tarp lietuvių judėjimo dalyvių turėjusį, dailininką ir kompozitorių krypo visų smalsūs žvilgsniai. Kokį įspūdį tada Čiurlionio asmenybė ir jo kūryba darė jį pamačiusiems? Kaip naujieji kompozitoriaus bičiuliai atsiminė jo kambarėlį dabartinėje Savičiaus gatvėje?
Čiurlionis lietuvių sąjūdžio bičiuliams dažnai atrodė mįslingas ir nesuprantamas, o dėl savo silpnų lietuvių kalbos žinių - uždaras ir šiek tiek neprieinamas, bet taip pat magiškai traukiantis ir intriguojantis savo nepaprastu dvasios pasauliu. Kiekvienas jo kūrybinio proveržio liudijimas, aprašytas bendraminčių, ne tik byloja apie nepaprastą jo talentui jau tada rodytą pagarbą, bet taip pat mums vis iš naujo atskleidžia, kokia išskirtinė asmenybė gyveno šiame kambarėlyje 1907-1908 metais.
M.K. Čiurlionio išvaizda
- buvo vidutinio ūgio, stipraus sudėjimo.
- šviesūs, auksinio atspalvio, dailiai puošė jo galvą.
- išraiškingos, žvilgsnis tiesus, gilus ir reikšmingas.
- šiek tiek pasidavę į priekį.
- pastebimos, o kartais darydavosi gilesnės.
- motinos paveldėta).
- ir gana reti.
- Judesiai energingi, eisena tvirta ir grakšti.
- plačias, visados šiltas, švelnias, bet nervingas rankas.
- turėjo lygų, švelnų ir gana stiprų balsą.
- dainas, dainuodavo pirmu balsu.
- su turtingais intonaciniais niuansais. Kalbėjo negreitai.
- nuoširdus ir mėgo dalintis įspūdžiais.
M. K. Čiurlionio kelias Žemaitijoje
M. K. Čiurlionio kūrybinio kelio pradžia yra glaudžiai susijusi su Žemaitija. 1889 m. jis, rekomenduotas Druskininkų gydytojo Jozefo Markevičiaus ir pakviestas pas jį Druskininkuose besigydančio Plungės kunigaikščio Mykolo Oginskio, kartu su kunigaikščiu atvyko į Plungę ir pradėjo mokytis tuo metu jau plačiai garsėjusioje M. Oginskio dvaro orkestro muzikos mokykloje. Jis kartu su kitais dvaro orkestro muzikantais apsigyveno jiems skirtame bendrabutyje - „Muzikantinėje“.
Plungėje būsimasis kompozitorius mokėsi groti fleita, klarnetu, pianinu ir vargonais. Čia jis domėjosi ir kitais instrumentais, tikrino partitūras. Žemaitijoje M. K. Čiurlionis susidomėjo piešimu. Besimokydamas Plungėje, M. K. Vaikinas buvo gabus, todėl jį greitai priėmė į dvaro orkestrą. M. K. Čiurlionis, kaip ir kiti orkestro mokyklos auklėtiniai, ne tik mokydavosi, grodavo orkestre, bet ir giedodavo bažnyčios chore.
Tuo laikotarpiu, kai M. K. Čiurlionis mokėsi Plungės dvaro orkestro mokykloje ir grojo orkestre, kartu su orkestrantais lankydavosi, grodavo ir kaimyniniuose dvaruose, ypač Rietave, kur veikė Plungės kunigaikščio M. Oginskio brolio Bogdano Oginskio dvaro muzikos mokykla ir neatsiejama jos dalis orkestras. Šios mokyklos ir orkestrai glaudžiai bendradarbiavo.
Mokydamasis Plungėje M. K. Čiurlionis labai mėgo Plungės dvaro parką, ypač ūksmingesnes jo vietas. Čia jis dažnai grodavo, piešdavo, skaitydavo knygas. Labiausiai M. K. Čiurlionį žavėdavo Joninių nakties šventė rūmų parke.
Matydamas, kad tai tikrai gabus ir perspektyvus muzikantas, kunigaikštis 1892 m. M. K. Čiurlioniui paskyrė 13 rublių dydžio mėnesinę stipendiją (tais laikais tai buvo gana didelė pinigų suma) ir pasiuntė jį mokytis į Varšuvos muzikos institutą, kuriame jis 1894-1899 m. mokėsi T. Brzezickio, A. Sygietyńskio fortepijono ir Z. Noskowskio kompozicijos klasėse. Vėliau, 1901-1902 m, jis žinias gilino Leipcigo karališkoje konservatorijoje (C. H. C. Reinecke’s kompozicijos ir S. Jadassohno kontrapunkto klasėse). Jo mokslus čia taip pat finansavo Mykolas Oginskis.
Tiek studijų laikais, tiek ir vėliau, po kunigaikščio M. Oginskio mirties, M. K. Čiurlionis dar ne kartą buvo atvykęs į Plungę. Vėliau į Žemaitiją jį atvesdavo meilė kurį laiką dabartinio Plungės rajono teritorijoje esančiame Kulių miestelyje, taip pat ir Plungėje gyvenusiai rašytojai, vertėjai, visuomenės veikėjai Sofijai Kymantaitei (1886-1958), su kuria jis susipažino 1907 m.
žymės: #Gime
Panašus:
- Neįtikėtini M. K. Čiurlionio kūrybos įkvėpimai ir išskirtinis gimtadienio minėjimas
- Neįtikėtina M. K. Čiurlionio Pasaka Vaikams – Atraskite Stebuklingą Meno Pasaulį!
- „Taip gimė žvaigždė“: filmo recenzija ir įdomūs faktai
- Vaikiški batai Pigu.lt – Stilingi ir Patogūs Už Geriausią Kainą!
- Paslaptingos Legendos apie Puntuko Akmenį: Nuotykių Kupinas Pasakojimas Vaikams