Gyvybės pradžia iš tiesų atrodo magiškas momentas - kiek daug įvairių procesų turi įvykti, kad vieną dieną po pasaulį klajotų dar vienas žmogus.
Turbūt daugelis žino, kad pačioje pradžioje žmogus yra tik kelios susiliejusios ląstelės, kurios pamažu virsta vis didesniu ir sudėtingesniu organizmu.
Embrionui užsimegzti reikalingos dvi lytinės ląstelės: moteriškoji ir vyriškasis spermatozoidas (spermijas). Kai jos susilieja ir įvyksta apvaisinimas, jų branduoliai, kuriuose yra moteriškosios ir vyriškosios ląstelių genetinė medžiaga, susijungia, susiformuoja zigota.
Ji tokio pat dydžio, kaip ir kiaušinėlis (moters kiaušinėlis yra apie 150 µm skersmens). Lytinėms ląstelėms susijungus užtikrinama genetinė įvairovė, nulemiama individo lytis bei sužadinamas tolesnis zigotos rutuliojimasis.
Ji pradeda dalytis į vis smulkėjančias ląsteles, tai vadinama segmentacija arba skilimu. Kai per porą trejetą dienų susidaro maždaug šešiolikos ląstelių kamuolėlis, tokia užuomazga vadinama morule. Ji toliau skyla, joje ląstelių daugėja, tarp ląstelių pradeda kauptis skystis ir morulė virsta pūslele, vadinama blastocista.
Pirmos savaitės pabaigoje blastocista išsilaisvina iš dangalo, padidėja iki 0,1-0,2 milimetro ir pradeda skverbtis į motinos gimdos gleivinę - tai vadinama implantacija.
Antrą savaitę po apvaisinimo embrioblaste atsiranda amnionas ir trynio maišas (t. y. kiti embriono priedai), o tarp jų - plokščias embrioninis (gemalinis) diskas, kuriame trečią savaitę prasideda kitas labai svarbus procesas - gastruliacija, kurios metu susiformuoja trys gemaliniai lapeliai: ektoderma, mezoderma ir endoderma.
Būtent iš šių lapelių vėliau skleidžiasi visi embriono kūno audiniai ir organai.
Pradžioje susisukęs į cilindrą embriono kūnas nelabai primena žmogų: vyrauja didelė galva su neaiškiais veido kontūrais, kaklo srityje susiformuoja ryklinis (žiauninis) aparatas, galūnės trumpos, kūnas sulinkęs, yra uodega.
Bet per keletą savaičių išoriniai kūno kontūrai tampa panašūs į žmogiškus: galva santykinai sumažėja, veidas įgyja žmogaus veido bruožus, persitvarko arba išnyksta ryklinio (žiauninio) aparato struktūros, ilgėja ir lenkiasi galūnės, kūnas po truputį tiesinasi, sunyksta uodega.
Aštuntos savaitės pabaigoje kūnelio ilgis yra apie 3 centimetrai, jis sveria 15 gramų.
Tuo pat metu, kai formuojasi išoriniai kūno kontūrai, mezgasi ir skleidžiasi visi audiniai, organai bei jų sistemos. Ne visi iš karto, pagal tam tikrą tvarką.
Yra du pagrindiniai embriono raidos etapai: gemalinis (arba embrioninis) ir vaisiaus.
Patys intensyviausi ir sparčiausi pokyčiai vyksta embrioniniame etape. Šiame etape dar galima išskirti pradinį poetapį - tai pirmos dvi savaitės po apvaisinimo. Jo metu zigota, kaip jau minėjome, skleidžiasi ne tik į embriono kūną, bet ir į jo priedus bei plėves (placentą ir kt.).
Embriono užuomazga įsitvirtina (implantuojasi) gimdos gleivinėje. Trečią savaitę būsimas embriono kūnas, kol kas plokščias diskas, jau yra atsiskyręs nuo visų priedų ir jame išsisluoksniuoja trys gemaliniai lapeliai.
Vyksta aktyvi organogenezė - organų formavimasis: lapeliuose diferencijuoja įvairios ląstelės, iš jų mezgasi įvairūs audiniai, iš kurių susiklosto įvairūs organai. Vaisiaus laikotarpiu kai kurie organai, pavyzdžiui, nervų sistemos organai, lytiniai organai, dantys, vis dar aktyviai formuojasi, bet dauguma jau susiformavę ir šio etapo metu bręsta, auga, užima tam tikrą sau būdingą padėtį organizme: inkstai pakyla, sėklidės nusileidžia į kapšelį ir kt., ruošiasi po gimimo atlikti tam tikras būdingas funkcijas.
Kai kurie iš jų pradeda funkcionuoti dar iki gimimo, pavyzdžiui, inkstai jau vaisiaus etapo pradžioje pradeda išskirti nekoncentruotą šlapimą. Atsiranda pirmieji refleksai. Išdygsta galvos plaukai ir švelnūs viso kūno gyvaplaukiai, odos liaukos gamina riebų sekretą, vadinamą varškiniu tepalu.
Pasak profesorės, kiekvieno embriono individualų vystymąsi lemia genų rinkinys, gaunamas iš motinos ir tėvo susijungusių lytinių ląstelių. Jie ir yra vidiniai veiksniai, kurie koduoja ir reguliuoja žmogaus raidą.
Išoriniais veiksniais vadinami tie, kurie būdami embriono aplinkoje gali veikti jo raidą. Embrioną ir vaisių supantys priedai ir membranos (placenta, virkštelė, amnionas ir kt.) užtikrina glaudų ryšį su motinos organizmu, atlieka apsauginę ir kitas funkcijas.
Maisto medžiagos, deguonis, vitaminai, kai kurie hormonai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos, pereinančios per placentą iš motinos į embriono ir vaisiaus kraują, užtikrina normalią raidą. Žalingą poveikį turintys veiksniai vadinami teratogenais.
Tai alkoholis, infekcinių ligų sukėlėjai, motinos vartojami vaistai, cheminiai teršalai, esantys geriamajame vandenyje ar maiste, ir kitos medžiagos, radiacija. Priklausomai nuo poveikio laiko, trukmės, dozės, kilmės ar specifiško veikimo mechanizmo, teratogenai gali lemti vystymosi sulėtėjimą, funkcinius sutrikimus, įvairių organų ar kūno dalių įgimtas raidos ydas ir net embriono žūtį.
Kiekvienas organas turi savo jautrųjį laikotarpį, kuriuo aktyviausiai formuojasi. Įdomu tai, kad 4-5 savaičių žmogaus embrionas yra stebėtinai panašus į kitų stuburinių gyvūnų atitinkamos stadijos embrionus: visi jie sulinkę, uodegoti, didelėmis galvomis, net veido embrioniniai laukai ir galūnių užuomazgos yra labai panašūs, sudaryti iš tokių pačių morfogenetinių zonų.
Tačiau iki to momento, kol jie išoriškai supanašėja, raida labai skiriasi. Labai įvairaus dydžio ir sandaros yra gyvūnų moteriškosios lytinės ląstelės, smarkiai skiriasi segmentacijos ir gastruliacijos pobūdis bei mechanizmai. Tačiau laikotarpis, kai žmogaus embrionas išoriškai panašus į kitų stuburinių embrionus, yra labai trumpas.
Po poros savaičių išryškėja veido, galūnių ir kitų kūno dalių bruožai, užkoduoti genetiškai ir būdingi tik žmogui. Vidaus organų raida taip pat pasuka tik žmogui būdinga linkme. Nors kai kurie organai, pavyzdžiui, inkstai, besiformuodami pereina žemesniesiems gyvūnams būdingus raidos etapus.
Mokslininkė įvardijo, kad prieš keletą dešimtmečių tokie sudėtingi procesai kaip apvaisinimas ir gastruliacija buvo kitaip suprantami ir aiškinami.
Dabar kyla klausimas, kodėl ir kaip tai vyksta, kas ląstelėje yra atsakingas už tuos pokyčius, kas juos lemia ir reguliuoja, kaip įvairūs išorės veiksniai gali pakeisti raidos procesus.
Daugeliu atveju nesužinosite tikslios datos, kada įvyko pastojimas (apvaisinimas). Gydytojai paprastai skaičiuoja nėštumo pradžią nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos.
Kiekvieno ciklo pradžioje Jūsų kiaušidesė ima bręsti kiaušinėliai, esantys mažose struktūrose, vadinamose folikulais. Galiausiai tik vienas kiaušinėlis subręsta ir palieka folikulą - tai ir vadinama ovuliacija.
Subrendusiam kiaušinėliui palikus folikulą, folikulas virsta geltonkūniu (lot. corpus luteum). Ši susiformavusi liauka gamina hormoną progesteroną. Po ovuliacijos kiaušinėlis patenka į kiaušintakį. Čia jis išbūna apie 24 valandas, per šį laiką jis gali būti apvaisintas vyro spermos.
Jeigu kiaušinėlis neapvaisinamas per pirmas 24 valandas, jis keliauja per gimdą, ir suyra. Hormonų lygis sugrįžta prie įprasto.
Jeigu kiaušinėlis visgi apvaisinamas (pastojimas), kiaušinėlis iškart pakinta taip, kad jo nebeapvaisintų kiti spermatozoidai.
Jau apvaisinimo metu Jūsų būsimo vaikelio lytis ir genetinė informacija yra nulemta. Apvaisintas kiaušinėlis kiaušintakyje lieka dar 3-4 dienas.
Tačiau per pirmąsias 24 valandas nuo apvaisinimo, ląstelės jame pradeda dalintis. Dalinimasis tęsiasi ir kiaušinėliui pajudėjus kiaušintakiu gimdos link. Kai kurios moterys pastebi nedidelį kraujavimą, trunkantį 1-2 dienas, maždaug tuomet, kai vyksta implantacija.
Nėštumo hormonas, arba hCG (žmogaus chorioninis gonadotropinas), išskiriamas į kraują iškart, kai tik įvyksta pastojimas (apvaisinimas). Šis hormonas aptinkamas nėštumo testu.
žymės:
Panašus:
- Apvaisinimo Laikas: Svarbiausi Faktai Ir Patarimai, Kaip Sužinoti Tinkamiausią Momentą
- Šokiruojanti tiesa apie animacinius filmukus: kaip smurtas ir agresija veikia vaikų raidą ir mirties suvokimą!
- Apvaisinimas žmogaus organizme: svarbiausi procesai, etapai ir dažniausi sutrikimai
- Vaikiški vežimėliai: kaip išsirinkti tinkamiausią?
- Vaikiški laivai: Išsamus elementų aprašymas ir unikalios savybės, kurios nustebins!