Vitaminas D vaikams ir suaugusiems yra esminis vitaminas, svarbus kiekvieno žmogaus savijautai ir normaliam vystymuisi. Svarbu paminėti, kad Lietuvos geografinė padėtis, kaip ir daugumos Šiaurės Europos šalių, apsunkina natūralią vitamino D gamybą organizme.
Vitamino D Svarba Organizmui
Vitaminas D yra esminė maistinė medžiaga, kuri atlieka svarbų vaidmenį organizmo sveikatai, o jo trūkumas gali turėti rimtų pasekmių. Žmonės, kurie negauna pakankamai šio vitamino, gali jausti įvairius simptomus, kurie dažnai yra ignoruojami arba supainiojami su kitomis sveikatos problemomis.
Pirmieji požymiai apie vitamino D svarbą imuninei sistemai buvo pastebėti, kai beveik visose imuninės sistemos ląstelėse buvo atrasti vitamino D receptoriai.
Vitamino D Įtaka Vaikų Vystymuisi
Vitaminas D vaikams pirmiausia yra svarbus dėl savo poveikio kalcio ir fosforo apykaitai. Kalcis yra būtinas kaulų ir dantų formavimuisi, o fosforas - energijos apykaitai ir kaulų mineralizacijai. Be pakankamo vitamino D kiekio, organizmas nesugeba efektyviai pasisavinti kalcio iš maisto ar papildų. Vitaminas D padeda organizmui absorbuoti kalcį žarnyne ir reguliuoja kalcio kiekį kraujyje.
Vitaminas D vaikams veikia kaip tarpininkas tarp kalcio ir kaulų: jis reguliuoja kalcio kiekį kraujyje, padidindamas jo absorbciją žarnyne ir užtikrindamas, kad kalcis patektų į kaulus, o ne liktų kraujotakoje. Be šio vitamino, kalcis iš maisto produktų gali būti prastai įsisavinamas, net jei jo kiekis mityboje yra pakankamas.
Vitaminas D vaikams vaidina itin svarbų vaidmenį vystymesi ir augime, nes jis tiesiogiai veikia ne tik kaulus, bet ir raumenis. Vaikams, kuriems trūksta vitamino D, raumenys gali tapti silpnesni. Vitaminas D padeda raumenims tinkamai funkcionuoti, skatindamas baltymų sintezę ir nervų signalų perdavimą į raumenis. Sveiki raumenys yra svarbūs vaikų fiziniam aktyvumui, kuris savo ruožtu skatina kaulų augimą ir vystymąsi.
Vitamino D Svarba Nėštumo Metu
Nėštumo metu organizme padidėja vitamino D poreikis, o jo trūkumas yra dažnas visame pasaulyje, pasitaikantis 5-90% atvejų. Vitaminas D nėštumo metu yra esminis tiek būsimai motinai, tiek kūdikiui. Jis padeda motinai palaikyti stiprius kaulus ir dantis, nes nėštumo metu organizmui reikalingas didesnis kalcio kiekis, o vitaminas D užtikrina, kad šis mineralas būtų tinkamai įsisavinamas.
Mama ir būsimasis mažylis - kaip neperskiriamos obuolio puselės. Besilaukianti moteris ir jos įsčiose augantis kūdikis - lyg dvi vieno organizmo dalys, mintančios tuo pačiu maistu, kvėpuojančios tuo pačiu oru, jaučiančios panašias emocijas. Visas reikalingas maisto medžiagas ir deguonį vaisiaus organizmas gauna iš mamos kūno. Kūdikiui gimus, situacija iš esmės nepasikeičia, nes pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais visas medžiagas sparčiai augantis ir besivystantis mažylio organizmas gauna su mamos pieneliu.
Todėl labai svarbu ką būsimoji mamytė, o vėliau kūdikį žindanti moteris valgo, kokiu oru kvėpuoja, kokia jos emocinė būsena, darbo ir poilsio režimas. Milžinišką reikšmę kūdikio sveikatai, normaliam jo vystymuisi turi maistinės medžiagos, gaunamos iš moters organizmo, taigi kad kūdikis gimtų sveikas ir stiprus, būsimoji mama turi kasdien valgyti visavertį maistą, kuriame gausu svarbiausių vitaminų, mineralų ir kitų biologiškai aktyvių junginių.
Nėščios moters organizmui būtina gauti maždaug 300 kilokalorijų per dieną daugiau nei įprastai, tai yra iš viso apie 2500-3000 kilokalorijų. Šiuo laikotarpiu patartina maitintis reguliariai, nedidelėmis porcijomis, 5-6 kartus per dieną. Kasdien reikėtų suvartoti 1,5-2 litrus skysčių. Idealiai subalansuotą besilaukiančios moters dietą turi sudaryti 20 procentų baltymų, 30-35 procentų riebalų, o likusius 45-50 procentų - angliavandeniai. Tai svarbiausios energinės ir statybinės žmogaus organizmo medžiagos. Tačiau tam tikrų vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis nėštumo metu padidėja net keletą kartų. Nėščios moters organimui reikia daugiau kalcio, fosforo, cinko, magnio, jodo, geležies, vitamino D, B grupės vitaminų, o ypač folio rūgšties.
Dabar jau nebediskutuojama dėl vitamino D svarbos suaugusiųjų ir mažų vaikų sveikatai: mamos, auginančios kūdikius, rekomendaciją dėl vitamino D vartojimo išgirsta jau pirmosios gydytojo apžiūros metu. Tačiau dažna vaisingo amžiaus ar besilaukianti moteris nepakankamai įvertina vitamino D svarbą ne tik savo, bet ir būsimo vaikelio organizmui. Kaip žinoma, vitaminas D labai svarbus kalcio, magnio ir fosforo pasisavinimo procesams, padeda šioms medžiagoms kauptis kauluose, taigi labai svarbus kaulų ir dantų formavimuisi. Taip pat vitaminas D dalyvauja užtikrinant gerą odos būklę ir raumenų funkciją, normalų imuninės sistemos funkcionavimą. Taigi nėščiosios, stokojančios vitamino D, neaprūpina juo ir vaisiaus organizmo.
Negana to, vitamino D stokojantiems vaikučiams blogiau auga dantys ir nagai, suglemba raumenukai ir padidėja pilvelis. Pastebėta, kad jie dažniau serga infekcinėmis ligomis, lėčiau vystosi ir auga. Žindančioms moterims reikėtų priminti, pakankamą kiekį vitamino D su pieneliu gauna tik šio vitamino nestokojančių moterų mažyliai: ištirta, kad net ir saulėtu metų laiku 1 litre mamos pieno yra ne daugiau 50 TV vitamino D.
Folio Rūgštis ir Jos Svarba Nėštumo Metu
Folio rūgštis - vienas iš B grupės vitaminų, kurio svarba būsimojo kūdikio vystymuisi ir sveikatai neginčijama - ji padeda išvengti labai skaudžias pasekmes sukeliančių vaisiaus nervinio vamzdelio vystymosi defektų. Vienas labiausiai paplitusių nervinio vamzdelio defektų yra įskilas stuburas su įgimtu plyšiu, kai nesuaugę slankstelių lankai. Ši patologija dar vadinama spina bifida. Kitas šios kategorijos apsigimimas yra galvos smegenų vandenė. Svarbiausias folio rūgšties šaltinis yra įvairios daržovės ir žalumynai, ypač špinatai, salotos, brokoliai, žalios pupelės. Deja, daug šviežiuose žalumynuose esančios folio rūgšties prarandama ruošiant maistą. Be to, dėl fiziologinių virškinimo ypatumų žarnyne pasisavinama mažiau nei pusė visos suvalgytuose maisto produktuose esančios folio rūgšties.
Stebint besilaukiančių moterų sveikatos būklę buvo nustatyta, jog su kasdieniu maistu nėščios moters organizmas folio rūgšties gauna per mažai. Todėl sveikatos apsaugos specialistai visas būsimąsias mamytes skatina vartoti folio rūgšties maisto papildus iki nėštumo ir ankstyvojo nėštumo laikotarpiu. Kad nereikėtų rūpintis, kaip nepamiršti abiejų svarbių biologiškai aktyvių junginių, galima vartoti vieną papildą, kuriame yra ir folio rūgšties, ir vitamino D.
Difolin - maisto papildas, skirtas planuojančioms nėštumą, nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims. Viena šio maisto papildo tabletė moters organizmą aprūpina 400 μg folio rūšties ir 25 μg vitamino D3.
Kiti Svarbūs Vitaminai ir Mikroelementai Nėštumo Metu
ĮvadasSveika gyvensena ir mityba mokslinėje literatūroje yra minima kaip neginčijamai svarbus veiksnys nėščios moters ir būsimo kūdikio sveikatai. Besilaukiančios moters organizme įvyksta daug pokyčių, dėl kurių padidėja ne tik bazinių maisto medžiagų, tokių kaip baltymų, riebalų ir angliavandenių, bet ir vitaminų, mikroelementų poreikis. Nėštumo metu, net ir vartojant visavertį maistą, gali pritrūkti vaisiaus vystymuisi svarbių vitaminų ir mikroelementų, tokių kaip folio rūgštis, vitaminai B ir D, omega 3 riebalų rūgštys, geležis, kalcis, jodas, kt. Moters mitybos būklė svarbi dar prieš pastojant.
B Grupės Vitaminai
B grupės vitaminai dalyvauja reguliuojant medžiagų apykaitą, padeda sumažinti rezistentiškumą insulinui ir yra svarbūs nervų sistemos vystymuisi, nervinio vamzdelio užsidarymui. Vitaminas B6 (piridoksinas) dalyvauja aminorūgščių apykaitoje ir yra daugelio reakcijų, tokių kaip neuromediatorių sintezė, katalizatorius. Vitaminas B6 padeda sumažinti pykinimą. Šio vitamino gausu mėsoje (jautiena, kiauliena, vištiena), žuvyje (tunas, lašiša), avižose, bananuose, slyvose, avokaduose ir bulvėse. Nėštumo metu papildomas vartojimas nėra būtinas. PSO rekomenduojama paros norma nėščiosioms - 1,9 µg. Vitaminas B12 (kobalaminas) dalyvauja įvairiose medžiagų apykaitos fermentinėse reakcijose ir yra reikalingas aminorūgšties metionino ir tetrahidrofolato (folio rūgšties metabolitas) sintezei. Vitamino B12 gausu tik gyvulinės kilmės produktuose: mėsoje (ypač jautienoje), piene ir jo produktuose, žuvyje. Šis vitaminas, kartu su folio rūgštimi, reikalingas vaisiaus protinės ir motorinės funkcijos vystymuisi. Moterys, kurios yra turėjusios skrandžio operacijų arba yra veganės, gali turėti vitamino B12 deficitą, tad joms nėštumo metu reikėtų vartoti šio vitamino papildus. Kitoms moterims papildų vartojimas nėra būtinas.
Vitaminas A
Vitaminas A yra gyvybiškai svarbus ląstelių diferenciacijai ir proliferacijai, stuburo, širdies, akių ir ausų vystymuisi. Šio vitamino trūkumas yra retas reiškinys, tačiau motinų, kurios nėštumo metu trūko vitamino A trūkumą, naujagimiams stebėtas didesnis mirtingumas, kuris gali būti susijęs su imuninės sistemos defektais. Nors dauguma mikroelementų saugių dozių intervalai yra platūs, vitaminas A yra išimtis. Per didelės kasdienės vitamino A dozės (>10 000 TV) yra susijusios su kraniofacialiniais (veido, ausų, gomurio) ir įgimtaisiais širdies defektais. Su teratogeniniu (kenkiančiu vaisiaus sveikatai) efektu susijusi tik vitamino A forma retinolis. Maisto produktuose esantys karotenoidai šio poveikio neturi. Todėl nėščioms moterims vitamino A rekomenduojama neviršyti daugiau nei 8 000 TV/p.
Omega-3 Riebalų Rūgštys
Omega-3 riebalų rūgštys yra reikalingos vaisiaus smegenų vystymuisi ir yra susijusios su geresne neišnešiotų naujagimių regos funkcija, geresne kardiovaskuline sveikata kūdikiui paaugus. Itin svarbios yra eikozapentaeno (EPA) ir dokozaheksano (DHA) rūgštys. EPA palaiko gerą širdies, imuninės sistemos funkciją ir veikia uždegiminį atsaką, o DHA užtikrina geras centrinės nervų sistemos ir regos funkcijas. Omega-3 riebalų rūgštys dalyvauja subalansuotoje prostaglandinų produkcijoje. Pastarieji dalyvauja organizmo uždegiminio atsako, kraujo spaudimo, krešėjimo sistemos ir nervinio impulso perdavimo veiklose. EPA ir DHA gausu riebiose žuvyse, tokiose kaip lašišos, sardinės, skumbrės. Tačiau nėščios moterys žuvį turėtų valgyti ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę (porcijos dydis - 140 g), nes tam tikrose jų rūšyse yra daugiau žalingo mikroelemento merkurijaus. Žuvys, kuriose merkurijaus daugiausiai, yra durklažuvės, rykliai, karališkosios skumbrės, cigariniai ešeriai ir buriažuvės. Šių rūšių žuvies valgyti nėštumo metu nerekomenduojama. Nėščiosioms, kurios nevalgo žuvies, rekomenduojama mitybą papildyti žuvų taukais, kuriuose yra omega-3 riebalų rūgščių, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į žuvų taukų sudėtį. Nėščiosioms reikėtų vengti tų žuvų taukų preparatų, kuriuose gausu vitamino A.
Geležis
Geležies poreikis nėštumo metu labai padidėja antroje nėštumo pusėje - ji yra būtina siekiant užtikrinti pakankamą vaisiaus kraujotaką ir deguonies pernašą. Nėštumo metu rekomenduojama valgyti daug geležies turinčio maisto - raudonos mėsos, kiaušinių, riešutų, žalių lapinių daržovių, džiovintų vaisių. Vitaminas C padeda pasisavinti geležį, tad suvartojus geležies preparatą ar po valgio rekomenduojama atsigerti citrusinių vaisių sulčių. Kava ir arbata mažina geležies pasisavinimą, tad jų gerti kartu su pagrindiniu patiekalu nepatariama. Moterys, kurioms yra nustatomas geležies deficitas, gali turėti anemijos kliniką, o atlikus laboratorinius tyrimus kraujyje gali būti stebimas maža feritino koncentracija.
Kalcis
Kalcio, kaip ir kitų mikroelementų, poreikis nėštumo metu padidėja. Nėštumo metu vaisius pasisavina apie 30 g kalcio, iš kurio 25 g yra atidedami į kaulus. Kalcis be galo svarbus vaisiaus kaulų vystymuisi, palaiko gerą motinos skeleto funkciją. Nustatyta, kad kalcio preparatų vartojimas nėštumo metu sumažina preeklampsijos ir hipertenzijos riziką. Tačiau šioms moterims buvo nustatyta didesnė HELLP sindromo rizika (HELLP - hemolizė, padidėję kepenų fermentai, mažas trombocitų kiekis). Kalcio vartojimas neturėjo jokios įtakos eklampsijos ar nėščiųjų mirties rizikos didėjimui. Taip pat kalcio vartojimas nedidino naujagimio neišnešiotumo ar mažo gimimo svorio rizikos. Šio mikroelemento absorbcija nėštumo metu gerokai padidėja, tačiau kalcio absorbcija priklauso nuo aktyvaus vitamino D kiekio organizme, tad svarbu vengti ir šio vitamino trūkumo. Lengvai pasisavinimo kalcio gausu pieno produktuose - piene, kefyre, jogurte, sūryje, varškėje. Pieno stiklinė ar 200 g varškės yra 300 mg kalcio. Geriau rinktis natūralų jogurtą, siekiant išvengti gausaus cukraus vartojimo. Moterims, kurios netoleruoja laktozės, rekomenduojama rinktis sojų pieną, migdolus arba kalciu papildytas avižas. PSO rekomenduoja kalcio papildus skirti nėščiosioms, kurios vartoja mažai kalcio turinčius produktus, ir toms, kurios serga arterine hipertenzija, turi padidėjusią preeklampsijos riziką.
Jodas
Jodas yra gyvybiškai svarbus mikroelementas, nes iš jo nėščiosios organizme gaminasi skydliaukės hormonai, kurie būtini normaliai vaisiaus centrinės nervų sistemos raidai, kognityvinių ir elgesio funkcijų brendimui. Jodo trūkumas yra viena iš išvengiamų protinių ir elgesio funkcijų sutrikimo priežasčių. Jodo trūkumui labiausiai jautrus vaisius yra pirmaisiais brendimo mėnesiais, tad jodo papildų reikėtų pradėti vartoti dar prieš pastojant ar pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Norėdamos to pasiekti, moterys turėtų vartoti 150-250 µg jodo kasdien. Maksimali dozė, kurią gali vartoti nėščioji, yra 600 µg jodo per dieną. Didesnė nei 1 100 µg dozė yra nesaugi. Moterims, kurios turi sutrikusią skydliaukės funkciją, tam tikra didesnė jodo dozė turėtų būti skiriama pasikonsultavus su gydytoju endokrinologu. PSO rekomenduoja jodo papildų vartojimą nėščioms moterims, gyvenančioms šalyse, kur jodu papildytos druskos prieinamumas yra prastas, arba jodu papildytos druskos programa nėra įgyvendinama. Tokiu atveju nėščios moterys jodo turėtų vartoti 250 µg/p. Jodo su maistu galima gauti valgant žuvį, jūros ir pieno produktus. Tačiau net sveikai maitinantis ir maisto gamyboje naudojant jodu papildytą druską, jūros produktus bent 2 kartus per savaitę bei pieno produktus, per dieną jodo galima gauti iki 100 μg, tad organizmas reikalauja pridėtinio 100-150 μg jodo. Jo galima gauti vartojant maisto papildus.
Vitaminai C ir E, Magnis, Cinkas
Vitaminas C (askorbo rūgštis) yra svarbus antioksidantas, dalyvaujantis kolageno sintezėje. Nėštumo metu vitamino C reikia vartoti 10 g/d. daugiau, tačiau šis poreikis turi būti patenkinamas mityba. Vitamino C gausu kopūstuose, pomidoruose, paprikose, brokoliuose, braškėse, ananasuose, juoduosiuose serbentuose, kiviuose ir citrusiniuose vaisiuose. Vitaminas E (tokoferolis) - antioksidantų grupės narys, kuris patenka į vaisiaus kraujo apykaitą tik 12 nėštumo savaitę. Vitamino E deficitas yra itin retas reiškinys, todėl daugiau susirūpinimo kelia vitamino E perteklius, kuris, įvairių tyrimų duomenimis, yra susijęs su gimdymo komplikacijomis, didesne tikimybe išsivystyti kardiovaskulinei ligai vėlesniu vaiko gyvenimo periodu. Vitamino E gausu augalų aliejuose (alyvuogių, saulėgrąžų, rapsų), kiaušinių tryniuose, riešutuose ir sėklose (moliūgų, saulėgrąžų, sezamų). Vaisius kasdien sukaupia 1 g magnio, o moters magnio poreikius dažniausiai tenkina mityba. Magnio papildai yra rekomenduojami moterims, kurios patiria raumenų mėšlungį. Magnio gausu riešutuose, grūdinėse kultūrose, žaliose lapinėse daržovėse. Cinko trūkumas iš karto neaktyvina cinko išlaisvinimo iš nėščios moters skeleto sistemoje esančių atsargų, todėl šio mikroelemento deficitas gali išsivystyti staiga. Itin retai tai gali padidinti įgimtųjų deformacijų ir smegenų veiklos sutrikimų riziką. Jo trūkumas susijęs su mažu vaisiaus svoriu pirmame ir trečiame trimestre. Cinko šaltinis yra raudona mėsa, jūros produktai ir grūdinės kultūros. Mokslinių tyrimų duomenimis, cinko preparatų skyrimas nėščioms moterims nepagerina naujagimio sveikatos būklės, palyginti jas su moterims, kurioms cinko papildai nėra skiriami. Visų šioje pastraipoje minėtų mikroelementų ir vitaminų stoka nėštumo metu yra itin reta, o išsivysčiusį jų trūkumą kompensuoja mityba, tad šių medžiagų papildų vartoti poreikio nėra.
Nesaugios ar Žalingos Medžiagos
Aptarus, kokie vitaminai ir mikroelementai yra būtini sveikam vaisiaus vystymuisi, svarbu paminėti ir kelis, kurių PSO vartoti nerekomenduoja. Tai švinas, per didelis vitamino A kiekis ir merkurijus. Švinas - sunkiųjų metalų atstovas, žalingas visiems, ne tik nėščioms moterims. Jei kontaktas su švininiais maisto laikymo indais ar švino turinčiomis susidėvėjusiomis teflonu padengtomis keptuvėmis yra didelis, švinas gali pereiti placentos barjerą ir patekti į vaisaus audinius. Švino patekimas į organizmą yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, savaiminio aborto, mažo gimimo svorio rizika. Siekiant išvengti vitamino A perdozavimo, nėščios moterys turėtų vengti valgyti daug gyvulių kepenų, retinolio turinčių produktų (pvz., žuvies taukų). Augalinės kilmės produktai, kuriuose gausu karoteno, yra geresnis pasirinkimas, nes karotenas yra neteratogeniškas. Merkurijus yra medžiaga, kuri kaupiasi didelių vandenyno žuvų mėsoje (pvz., ryklių, tunų, durklažuvių (kardžuvių), karališkųjų skumbrių, buriažuvių). Baltijos jūros užterštumas didėja, tad nėščiosioms nepatartina valgyti žuvies, pagautos šioje jūroje.
Vitamino D Trūkumo Pasekmės
Vitaminas D trūkumas siejamas su padidėjusia įvairių ligų rizika: kai kurių rūšių vėžio, įvairių autoimuninių ligų, cukrinio diabeto; nėštumo metu - su didesne gestacinio diabeto, cezario pjūvio, preeklampsijos rizika. Šis vitaminas tiesiogiai veikia kasos ląsteles ir yra reikalingas normaliai insulino sekrecijai kasoje, tad jo papildų vartojimas sergant gestaciniu diabetu teigiamai veikia glikemijos ir atsparumo insulinui rodiklius.
Vitaminas D nėštumo metu būtinas ir pačiai moteriai, ir vaisiui vystytis. Jis padeda pasisavinti kalcį, fosforą ir kitas į organizmą patenkančias medžiagas. Vitaminas D reikalingas mamos kaulams ir dantims, nuo jo kiekio visu nėštumo periodu tiesiogiai priklauso būsimo kūdikio kaulų mineralinis tankis. Vitaminas D svarbus ne tik pasisavinti kalcį ir fosforą. Jis taip pat stiprina imuninę sistemą. Vitamino D stoka vaikui gali lemti dažnas viršutinių kvėpavimo takų ligas, astmą, alergijas.
Taip pat vitaminas D reikalingas ląstelėms daugintis, turi reikšmės kraujagyslių sienelių tvirtumui, normaliam kraujo spaudimui ir širdžiai. Vitamino D gauname dviem būdais: jis gaminasi poodyje, veikiant ultravioletiniams spinduliams, ir patenka su maistu. Kaip ir su saule, taip ir su maistu vitamino D negauname užtektinai, nes šio vitamino yra nedaugelyje produktų. Daugiausia vitamino D turi žuvys (lašiša, skumbrė, tunas), kiaušinio trynys, natūralioje gamtoje užaugę grybai.
Kalcio nėštumo metu reikia daugiau, nes jo turi užtekti ir mamai, ir vaiko skeletui bei kitiems organams formuotis. Jeigu nėščiosios kraujyje pritrūksta vitamino D, jis vaisiui paimamas iš mamos organizmo. Todėl būsimai mamai gali išsivystyti venų varikozė, taip pat gali nukentėti plaukai, nagai, dantys ir kaulai. Nustatyta, kad didelis vitamino D trūkumas nėštumo metu gali lemti naujagimio traukulius, o vėliau dažnus kaulų lūžius. Didžiausia bėda trūkstant vitamino D nėščiai moteriai, kad gimęs kūdikis gali susirgti rachitu. Ši vaikų liga dažniausiai pastebima antrąjį gyvenimo pusmetį.
Dėl kalcio ir fosforo stokos, kuri susijusi su vitamino D trūkumu, pakrinka vaiko nervų sistema - jis tampa neramus, irzlus ir labai dirglus - krūpčioja įjungus šviesą arba prisilietus. Jeigu kūdikis dar ir daug prakaituoja, užkietėja viduriai, galite įtarti besivystantį rachitą. Vienas ligos požymių - suminkštėję pakaušio kaulai. Šešių mėnesių kūdikis bando sėstis, vėliau atsistoti, bet kaulai neišlaiko kūno svorio ir ima linkti.
Vitamino D Perteklius
Kad išvengtume minėtų ligų, jokiu būdu negalima vitamino D vartoti nekontroliuojamą kiekį, - perteklius gali taip pat padaryti didelę žalą ir moteriai, ir būsimam kūdikiui. Jeigu vitamino D per daug, padidėja kalcio koncentracija organizme. Riebaluose tirpus vitaminas D sunkiai pasišalina iš organizmo, o per didelis jo kiekis gali turėti įtakos vaiko fiziniam bei protiniam vystymuisi. Šį vitaminą nuolat vartojant didelėmis dozėmis gali sutrikti nervų, širdies bei kraujagyslių sistemos, susilpnėti kaulai ir raumenys. Vartojant per daug vitamino D galima apsinuodyti, todėl būtina jo gauti ne savo nuožiūra, o tiksliai, kiek reikia.
Vitamino D Stoka ir Nėštumo Patologijos
Vitamino D stoka turi įtakos įvairioms nėštumo patologijoms. Nustatyta, kad, esant mažesniam nei 20 ng/ml vitamino D kiekiui kraujyje, preeklampsijos tikimybė nėščiajai padidėja dvigubai. Tai pradinis nėščiųjų ligos eklampsijos etapas, kai pakyla arterinis kraujospūdis, atsiranda pabrinkimų, šlapime randama baltymo. Vėliau gali ištikti eklampsija - viso kūno traukuliai, kurie gali atsirasti nėštumo metu arba po gimdymo. Bostono universiteto medikai nustatė, kad vitaminas D turi įtakos gimdymui, o jo trūkstant moteris gali pati nepajėgti pagimdyti natūraliai. Dvejus metus specialistai tyrė šio elemento sąsajas su cezario pjūvio operacija. Tyrime dalyvavo 253 moterys, iš kurių 17 proc. prireikė šios operacijos. Tyrimų rezultatai parodė, kad kuo daugiau trūksta šio vitamino nėščiajai, tuo didesnė cezario pjūvio operacijos tikimybė.
Rekomendacijos
Didžiosios Britanijos The National Institute for Health and Clinical Excellence (NICE) rekomenduoja nėščioms ir žindyvėms vartoti 10 mikrogramų (arba 400 vienetų) vitamino D papildomai kasdien, o sveikatos priežiūros darbuotojai turi informuoti visas nėščiąsias apie vitamino D svarbą jų pačių ir būsimai kūdikio sveikatai. Kūdikiai motinų, kurios laikėsi šių rekomendacijų, turėtų pradėti vartoti vitamino D papildus nuo 6 mėnesių (multivitaminų sudėtyje).
1 lentelė. PSO rekomenduojamos paros normos nėščioms moterims (µg)
| Vitaminas/Mikroelementas | Paros Norma |
|---|---|
| Folio Rūgštis | 400 |
| Vitaminas B6 | 1.9 |
| Vitaminas D | 5 (200 TV) |
| Jodas | 250 |
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Neįtikėtina žindymo nauda motinai ir vaikui – sužinokite viską čia!
- Atgalinis Ryšys Vaikų Auklėjime: Efektyvūs Patarimai Tėvams ir Pedagogams
- Neįtikėtina vitamino D nauda vaikams – sužinokite, kodėl jis būtinas jų sveikatai!
- Skubi pagalba užspringus kūdikiui: svarbiausi žingsniai gyvybei išgelbėti
- Investicinis gyvybės draudimas vaikui: kaip užtikrinti finansinę ateitį ir maksimalų pelną