Prižiūrint berniukų intymias vietas, būtina žinoti svarbiausius dalykus.
Berniukų lytinių organų higiena
Kaip prižiūrėti berniukų ,,vyriškumą"? Papasakokite apie lytinių organų higieną. Svarbu žinoti, kad berniukai taip pat privalo reguliariai praustis, atsargiai bandyti patraukti žemyn apyvarpę, tačiau tam negalima naudoti jokios jėgos.
Klaidinga yra manyti, kad tik mergaitėms yra svarbi intymių vietų higiena. Tiesiog patraukti tiek, kiek pavyksta, kad prasiplautų.
Jeigu varpos galvutė neatsismaukia, tai yra visiškai normalu, nereikia panikuoti. Atitraukus stipriai skauda, o įplėšos randėjant apyvarpę padaro dar siauresnę.
Kol kūdikis mažas itin svarbu reguliariai keisti sauskelnes, o vėliau kelnaites.
Ar maudant berniuką reikia atsmaukinėti apyvarpę?
Ar maudant berniuką reikia atsmaukinėti apyvarpę? Metų berniukams yra fiziologinis apyvarpės susiaurėjimas (raukšlė), mediciniškai tai vadinama fimoze. Augant, sąaugos išnyksta, apyvarpė išsiplečia, švelniomis sąaugomis sulipęs su varpos galvute.
Maudant varpos galvutės odelę nebūtina atsmaukti. Galvutę nesukelia jokių sunkumų, šlapimo likučiai, apyvarpė ir varpos galvutė išsivalo.
Maudant, muilu kasdieną vaikisku kuno prausikliu... kitaip apipraust.
Balanopostitas
Balanopostitas - varpos galvutės ir apyvarpės uždegimas. Pagrindinės priežastys yra infekcinės kilmės, dirgiklių sukeltos, dėl sąaugų arba dėl traumos. Dažniausiai pasitaiko neapipjaustytiems vaikams nuo 2 iki 5 metų, bet gali pasireikšti įvairaus amžiaus vaikams ir vyrams.
Balanopostitas pasireiškia varpos niežėjimu, skausmu, vaikas gali dažnai kasytis varpą arba kaip tik neleisti prie jos visiškai prisiliesti, gali būti sunku šlapintis. Gali parausti, būti pūlingų, blogo kvapo išskyrų.
„Atsiradus tokiems nusiskundimams, tėvams rekomenduojama namuose prileisti vaikui šiltas voneles po 2-3 kartus per dieną ir duoti vaistų nuo skausmo. Dažniausiai tokiems vaikams Priėmimo skyriuje pakanka vietiškai nuskausminus apžiūrėti apyvarpę, išvalyti susikaupusius nešvarumus ir pūlius“, - sako B. Jonuška. Kreiptis į gydytoją reiktų, jeigu situacija negerėja nepaisant vonelių ir vaistų.
Apyvarpės apipjaustymas (cirkumcizija)
Apyvarpės apipjaustymas, medicinoje vadinamas cirkumcizija, yra gana dažna, tačiau mitų apipinta procedūra. - Cirkumcizija yra vadinamas chirurginis visiškas ar dalinis apyvarpės pašalinimas. Ši procedūra žinoma nuo antikos laikų. Pirmieji cirkumciziją vaizduojantys piešiniai randami dar senovės Egipto kapavietėse.
Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenis, šiuo metu apie 30 proc. pasaulio vyrų yra apipjaustyti, iš jų 68 proc. yra musulmonai. Jei nėra medicininių indikacijų ar nepriklausoma atitinkamai religinei bendruomenei, vaikų cirkumcizija neleidžiama Suomijoje.
Dažniausiai cirkumcizija atliekama dėl medicininių priežasčių. Viena pagrindinių indikacijų yra fimozė, arba negalėjimas atsmaukti apyvarpės už varpos galvutės.
Fimozė
Naujagimiams fimozė yra įprasta, tačiau ji būna apie penktadaliui 3 metų berniukų ir tik 1 proc. 16-18 m. Esant fimozei, atlikti cirkumciziją būtina, nes fimozė sąlygoja blogą higieną ir gali sukelti lėtinį apyvarpės uždegimą. Ji gerokai padidina varpos vėžio tikimybę. Fimozei randėjant, galimas šlapimo susilaikymas.
Jei fimozė įgimta, cirkumcizijos nerekomenduojama atlikti anksčiau nei antraisiais gyvenimo metais. Vaikystėje neapipjaustytiems vyrams su įgimta fimoze varpos vėžio tikimybė padidėja 10 kartų. Dalinės fimozės atveju apyvarpė gali užstrigti atsmaukta ir sukelti labai skausmingą ir pavojingą būseną - parafimozę.
Kita priežastis atlikti apipjaustymą yra lėtinės arba besikartojančios uždegiminės apyvarpės ligos. Apyvarpės uždegimas, arba balanopostitas, gali būti ūmus, kai apyvarpė staiga parausta, patinsta, ją ima skaudėti ar niežėti, atsiranda išskyrų. Tokio uždegimo priežastis dažniausiai yra nepakankama apyvarpės higiena. Tinkamai gydant, uždegimas greitai praeina.
Tačiau jei toks uždegimas kartojasi dažnai, jis tampa lėtinis, apyvarpė būna paraudusi, jautri, atsiranda apnašų, pradeda randėti ar net susidaro antrinė fimozė. Kitos, retesnės, priežastys, dėl kurių galima atlikti apipjaustymą, yra lichensklerozė, kserotinis obliteruojantis arba atrofinis balanitas, daugybinės apyvarpės kondilomos ir pan.
Yra nuomonių, kad apipjaustyti vyrai rečiau serga uždegiminėmis šlapimo takų, lytiniu būdu plintančiomis ligomis, varpos vėžiu. Taip, įrodyta, kad neapipjaustyti kūdikiai ir vaikai iki5 m. iki 20 kartų rečiau serga šlapimo takų infekcijomis nei apipjaustyti.
Yra įrodyta, kad apipjaustyti suaugę vyrai iki 4 kartų rečiau infekuojasi žmogaus imunodeficito virusu. Vaikystėje apipjaustyti vyrai rečiau serga varpos vėžiu, tačiau vėlesniame amžiuje atlikta cirkumcizija (be abejo, jei nėra fimozės) varpos vėžio rizikos nesumažina.
Taip pat pastebėta, jog šalyse, kuriose cirkumcizijos vaikystėje retos, o higiena gera (pvz., Skandinavijos šalyse), varpos vėžio atvejai reti.
Jei kalbėsime apie kosmetinį apipjaustymo efektą esant sveikai apyvarpei, žinoma, tai lemia paties vyro apsisprendimas. Higieniniu požiūriu, jei reguliariai (bent 1 kartą per dieną) plaunama apyvarpė ir varpos galvutė, problemų neturėtų kilti.
Kadangi apipjaustytos varpos galvutė yra atidengta ir nuolat trinasi į drabužius, jos jautrumas sumažėja. Dėl to lytinio akto metu kiek pailgėja laikas iki ejakuliacijos.
Cirkumcizijos procedūra ir pooperacinis laikotarpis
Cirkumcizija nėra sudėtinga procedūra. Paprastai ji trunka apie 15-30 min. Prieš operaciją pacientui taikomas nuskausminimas. Kokį apipjaustymo būdą pasirinkti - pilną ar dalinį, sprendžia gydytojas, įvertinęs situaciją ir ligos istoriją.
Jei nėra žymesnio randinio proceso, įprastai atliekama dalinė, arba plastinė, cirkumcizija (tik iš dalies pašalinama apyvarpė) arba dorcumcizija (apyvarpė nešalinama, tik įpjaunama ir plastikuojama jos užpakalinė dalis), iš dalies išsaugant apyvarpę.
Kitą dieną po operacijos pacientas gali dirbti bet kokį darbą, išskyrus sunkų fizinį ar susijusį su buvimu vandenyje. Žaizda paprastai sugyja per 2 savaites. Tuo metu reikia susilaikyti nuo lytinių santykių, nesimaudyti vonioje, baseine, atvirame vandens telkinyje. Jei žaizda gyja gerai, nešlapiuoja, nėra infekcijos požymių, praustis po dušu paprastai leidžiama 3-4 parą.
Kitos varpos ir apyvarpės ligos
Daugelis sisteminių medžiagų apykaitos (pvz., cukrinis diabetas), imuninės sistemos ir infekcinių ligų gali sukelti pakitimus apyvarpėje, kurie gali trikdyti Jūsų kasdienį gyvenimą.
Dorsumcizija
Dorsumcizija (apyvarpės įpjovimas) - atliekama esant parafimozei ir siekiant išvengti visiško apyvarpės lapelių išpjovimo, kuomet indikuotina cirkumcizijos operacija. Dorsumcizija - tai ekstrinė operacija, kuri atliekama vietinėje arba intraveninėje nejautroje, nepavykus sugražinti istrigusią varpos galvutę į vietą konservatyviais metodais.
Frenulotomija ir frenuloplastika
Frenulotomija ir frenuloplastika - tai operacija, kuriuos metu įpjaunamas apyvarpės pasaitėlis ir atliekama jo plastika. Operacija atliekama operacinėje vietinėje arba intraveninėje nejautroje. Prieš operaciją gali būti taikoma antibakterinė profilaktika.
Operacijos metu pasaitėlis įpjaunamas skersai ir po to tirpiu siūlu susiuvamas išilgai, tokiu būdu atliekant jo plastiką.
Apyvarpės plastika
Apyvarpės plastika - tai operacija, kai rezekuojami pakitę apyvarpės kraštai. Operacija atliekama vietinėje arba spinalinėje nejautroje.
Apyvarpės svetimkūnių pašalinimas
Apyvarpės svetimkūnių pašalinimas - tai operacija, kuriuos metu iš apyvarpės šalinami svetimkūniai. Operacija atliekama operacinėje, dažniausiai spinalinėje nejautroje. Prieš operaciją būtinai skiriama antibakterinė profilaktika arba skiriamas antibakterinis gydymas pagal atliktą pasėlį.
Hidrocelė
Hidrocelė - tai kapšelyje susiformavusi cistinė skysčio sankaupa, kuri yra visiškai įprasta naujagimiams, kūdikiams ir dažniausiai pranyksta iki antrojo mažylio gimtadienio.
Maži vaikai dėl šios ligos dažniausiai yra stebimi, o chirurginio gydymo gali prireikti jeigu: simptomai išlieka vyresniems nei 2 metų amžiaus vaikams, kartu yra kirkšnies išvarža ar yra reakcinė hidrocelė, kurią sukėlė kitos grėsmingos priežastys, tokios kaip sėklidės užsisukimas, trauma ar navikas.
Kreiptis į gydytoją rekomenduojama, jeigu pastebite kapšelio padidėjimą.
Hipospadija
Hipospadija - tai įgimta šlaplės varpos ir apyvarpės vystymosi anomalija, kai išorinė šlaplės anga atsiveria netipinėje vietoje bet kurioje varpos dalyje nuo galvutės iki tarpvietės.
Dažniausiai taikomas chirurginis gydymas, kurį rekomenduojama atlikti 1-1,5 metų amžiaus vaikams.
Kriptorchizmas
Kriptorchizmas - labiausiai paplitusi įgimta daugiaveiksmė berniukų vystymosi anomalija, kai sutrinka sėklidžių nusileidimas į kapšelį. Ligos dažnis siekia 2-5 proc. išnešiotų ir apie 30 proc. neišnešiotų naujagimių atvejų.
Apie du trečdaliai kriptorchizmo naujagimystėje atvejų susitvarko savaime iki 4-6 mėnesių amžiaus. Taikomas chirurginis gydymas ir operaciją rekomenduojama atlikti iki 1 metų amžiaus vaikui, nes, kaip rašoma literatūroje, tuomet berniuko vaisingumas ateityje nesumažėja.
Sėklidės užsisukimas
Sėklidės užsisukimas yra grėsminga patologija, nes berniukas gali netekti sėklidės ir 50 proc. vaisingumo ateityje, tai gali įvykti dėl sėklidės laisvumo.
Panašus:
- Kūdikių primaitinimas nuo 6 mėnesių: ką ir kaip duoti?
- Kūdikių alergijos požymiai: kaip atpažinti ir ką daryti
- Kūdikių svoris ir ūgis: normos ir ką svarbu žinoti tėvams
- Kraujavimas Nėštumo Metu: Svarbiausios Priežastys, Pavojai Ir Skubios Veiksmų Gairės
- Burbuliuojanti gimda nėštumo metu: ką reiškia simptomai ir kaip elgtis?