Bendraujant su naujagimiais galioja taisyklė, kad žvilgsnis pasako daugiau nei tūkstantis žodžių. Vis dėlto, tėvai ne visada iškart supranta, ką jų mažyli nori „pasakyti”. Tačiau šį signalą moka suprasti net ir visiškai „naujai iškepti” tėvai - su mažyliu viskas gerai.
Ką reiškia kūdikio žvilgsnis?
Dažnai tokiais atvejais kūdikiai čiauška ar guguoja, plačiai atmerktomis akimis stebi aplinką ir kartais netgi demonstratyviai tiesia rankytes, norėdami, kad ateitų namiškiai su jais pažaisti. Taip mažyliai stebisi kasdieniniais dalykais: judančiomis bitutėmis virš vystymo stalo, šešėliais ant sienos ir panašiai. Alkaną vaiką taip pat nesunku atpažinti, nes tokiu atveju jis kiša į burną viską, ką tik gali pasiekti. Pastabūs tėvai tuomet iškart pasiūlo buteliuką ar krūtį, taip užkirsdami kelią nuo alkio netrukus pasirodysiančioms ašaroms.
Kai tėvai žiūri į naujagimį, jie automatiškai laikosi maždaug trisdešimties centimetrų atstumo. Maži vaikai iš tokio atstumo gali geriausiai suprasti veido išraiškas - tai tikrai gudrus gamtos triukas. Todėl jie atidžiai studijuoja priešais esančio veidą, o jų dėmesį labiausiai patraukia šypsena ir aukštyn pakelti antakiai. Nuo neutralaus ar paniurusio veido jie labai greitai nusisuka.
Daininga dikcija, kurios dauguma suaugusių bendraudami su naujagimiais griebiasi nesąmoningai, vaikams patinka labiau, nei normali suaugusių žmonių kalba. Neurobiologiniai tyrimai atskleidžia, kodėl šis ankstyvas „veidas į veidą” bendravimas toks svarbus vaiko raidai. Jų metu suaktyvinami vadinamieji veidrodiniai neuronai. Jie taip vadinami todėl, kad jie prieš mus esančio žmogaus elgesį atspindi mūsų smegenyse, pavyzdžiui, kūdikis plačiau atmerkia akis ir netrukus nevalingai tą patį padaro ir jo mama. Tuomet mama iškiša liežuvį, tą patį iškart pakartoja ir mažylis… Tokia jauki bendravimo valandėlė turi labai didelės naudos. Kai kūdikis naudoja savo veidrodinius neuronus ir mėgdžioja kitus, jis automatiškai mokosi atpažinti kitų žmonių jausmus ir tuo pačiu į juos įsijausti.
Kada kūdikis atmerkia akis po gimimo?
Ann-Marie Widstrom su kolegomis stebėjo 28 naujagimius, nufilmuotus iš karto po gimimo, ir nustatė, ką nuveikia ar turėtų nuveikti naujagimis per pirmąsias 70 minučių po gimimo:
- 2 minutės: nustojęs verkti naujagimis atsipalaiduoja ir visiškai ramiai guli ant mamos krūtinės apie minutę laiko.
- 8 minutės: naujagimis jau 5 minutes kaip atsimerkęs, vis aktyvesnis. Atrodo, kad per šį laiką mažyliui ima rūpėti maistas, jie bando pasižiūrėti į mamos veidą ir krūtis.
- 36 minutės: pailsėjęs naujagimis aktyviai imasi siekti savo tikslo ir energinai juda link krūties, labiausiai pasikliaudamas uosle.
- 62 minutės: kūdikis susiranda krūtį ir pradeda žįsti pirmuosius priešpienio lašus.
Idealu, kai naujagimiui niekas netrukdo šiuo laikotarpiu, nei skubantis personalas, nei mama, kuriai gali kilti noras padėti savo mažyliui viską atlikti greičiau. Kūdikiai, kuriems leidžiama susirasti krūtį patiems, galiausiai apžioja krūtį taisyklingai. Šis pirmasis pažindimas yra instinktyvus, tačiau žindimas yra labai greitai besikeičiantis iš instinktyvaus į išmoktą elgesį.
Taip pat svarbu gimdykloje daug netriukšmauti, nekalbinti kūdikio ir jo neliesti niekam, išskyrus mamą ir galbūt tėtį. Naujagimiai labai gerai suvokia kitų asmenų buvimą šalia, ypač jeigu jie kalba, ir taip pat aktyviai stengiasi juos pamatyti, nors jų regėjimas dar neleidžia matyti toliau kaip nuo mamos krūties iki mamos veido.
Mamai pamatyti kaip jos naujagimis susiranda krūtį pats taip pat yra neįkainojama ir džiuginanti patirtis, neleiskite, kad nereikšmingi dalykai sutrukdytų šį nuostabų judviejų susitikimą!
Kūdikio regėjimo vystymasis
Neretai tėvai pastebi savo vaiko regėjimo sutrikimus tik tada, kai mažylis jau sėdi mokyklos suole ir ima pats skųstis, jog blogai mato lentą, o rašo nosimi tiesiog baksnodamas sąsiuvinį. Svarbiausia - žinoti kaip. Iš pradžių prisiminkime, kaip vystosi kūdikio regėjimas.
- 1 mėnuo: Naujagimis susiraukia jam į akis nukreipus šviesą (šis testas paprastai atliekamas iškart po gimdymo). Jei kūdikis nereaguoja į šviesą - būtina skubi specialisto konsultacija.
- 2 mėnuo: Kūdikis pradeda skirti veido bruožus. Taip pat seka akimis judantį daiktą, kartkartėmis gali sužvairuoti.
- 3-4 mėnuo: Mažylis sulaiko žvilgsnį ties spalvotais žaisliukais. Atpažįsta aplinkinių šypsenas, į jas atsakydamas pats šypsos.
- 5 mėnuo: Vaikas atidžiai įsižiūri į žaislus. Atpažįsta artimuosius: tėvus, broliukus, sesutes, senelius.
- 6 mėnuo: Žvilgsniu aktyviai ieško daiktų ir žmonių.
- 7 mėnuo: Ilgai apžiūrinėja žaisliukus ir kitus daiktus, kurie atsiduria jo rankutėse.
- 8-10 mėnuo: Tobulina iki šiol įgytus įgūdžius. Greitai atpažįsta aplinkinius, skiria savus ir svetimus. Mėgina sugriebti viską, ką tik pasiekia.
- 11 mėnuo: Išgirdęs klausima „Kur mama?“ žvilgsniu ieško mamos. Įdėmiai žiūri, tyrinėja mažas, smulkias daiktų detales.
- 12 mėnuo: Tiksliai įvertina atstumą iki žaislo ar kitokio daikto. Iškart jį pasiekia arba nė nemėgina siekti suprasdamas, kad trokštamas objektas per toli.
Tačiau laiku neatlikta regėjimo korekcija vėliau gali sukliudyti normaliai viso regėjimo aparato raidai. Tėvų užduotis - atidžiai stebėti, kaip vaikas žiūri į žaislus, knygeles, žmones. Jei kas nors neaišku, kelia nerimą - neatidėliokite apsilankymo pas gydytoją.
Požymiai, kad vaikas prastai mato:
- Mažylis žaisliukus laiko pernelyg arti akių.
- Vaikščiodamas po namus jis dažnai kliūva už baldų ir daiktų, atsitrenkia į kampus.
- Žiūrėdamas į daiktus visą laiką kreipia galvą į šoną.
- Žiūrėdamas dažnai prisimerkia, akys parausta.
- Greitai pavargsta vartydamas knygeles, skaitydamas ar žiūrėdamas televizorių.
- Dažnai skundžiasi galvos skausmais ir nuovargiu.
- Nuolat sėdasi pernelyg arti televizoriaus ar kompiuterio ekrano.
- Iš atitinkamo atstumo (iš arti arba iš toli) neatpažįsta artimųjų.
- Dažnai trina akis, net jei yra išsimiegojęs, akys ašaroja ir tada, kai vaikas nė neketina verkti.
- Kartkartėmis nesąmoningai užmerkia ir atmerkia vieną akį.
- Mažylis žvairuoja arba jo akių vyzdžiai dažnai būna nevienodo dydžio.
Jei įtariate, kad vaiko rega sutrikusi - nesidrovėkite paprašyti šeimos gydytojo siuntimo pas vaikų okulistą, ypač jei jūsų šeimoje esama artimų giminaičių, turinčių regos patologiją. Idealu, jei vaiko rega pirmą kartą patikrinama iškart po gimimo, antrą - sukakus 6 mėnesiams. Neišnešiotukų regėjimas tikrinamas dažniau.
Kiti kūdikio elgesio bruožai ir jų reikšmė
Kūdikiai bendrauja ne tik žvilgsniu. Štai keletas kitų elgesio bruožų ir ką jie gali reikšti:
- Išsirietimas atgal: Jei mažylis taip elgiasi vidury maitinimo, be to dar ir verkia ar spjauna krūtį (buteliuką) - tai gali būti ženklas, jog jį kamuoja refliuksas.
- Kojyčių makalavimas: Jei mažylis patenkintas ir šypsosi, tikriausiai jis tuo rodo, jog norėtų pažaisti. Bet jei jis neramus ir virkčioja, spardymasis rodo, jog jam kažkas nepatinka.
- Galvytės daužymas: Jei kūdikis daužo galvytę ilgą laiką ir nelabai domisi žaidimu su žmonėmis ar žaisliukais, reikėtų atkreipti savo pediatro dėmesį.
- Ausų tampymas: Daugeliui tėvų tai sukelia būtent tokį įtarimą, bet dažniausiai kūdikis būna tiesiog atradęs, kad turi ausis. Pasidžiaukite kartu dėl tokio nuostabaus atradimo, bet stebėkite savo mažylį.
- Atsilenkimai: Tokia padėtis paprastai reiškia diskomfortą pilvo srityje - gal tai susikaupusios dujos, gal užkietėję viduriukai.
- Sugniaužti kumštukai: Kita vertus, sugniaužti kumštukai retkarčiais gali reikšti ir stresą, įtampą ar netgi alkį. Jei mažylis ir sulaukęs trijų mėnesių vis dar neatpalaiduoja kumštelių, pasirodykite gydytojui.
- Moro refleksas: Tai - tipiškas naujagimių refleksas. Šio reflekso prasmė tokia, kad paleistas iš rankų kūdikis staiga galėtų ir vėl į ką nors įsikibti. Tai normalu, tačiau išgąstingo krūpčiojimo galite padėti išvengti tiesiog vystydami migdomo mažiuko rankutes.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
- Gyvenimas globos namuose seneliams: atsiliepimai, patarimai ir svarbiausi faktai
- Atraskite Dienos Socialinės Globos Įstaigų Paskirtį Lietuvoje: Kaip Jos Keičia Gyvenimus