Ar prisimenate šią dainą? „Močiute, motinėle, močiute sengalvėle. Gana pailsai, gana pavargai, kol mane išauginai. Dienelę ant rankelių, naktelę ant akelių.“ Graži iliustracija žiniai, kad vaikus auginti ne tik smagu ir gera, bet kartais tam reikia nemažai kantrybės.
Šiandien pakalbėsime apie tai, ką daryti, jei jums teko laimė auginti jautrų ir neramų kūdikį, kuris dažnai verkia, įsiverkusį sunkiai sekasi nuraminti, neretai jam būna ir sunku užmigti.
Neramūs kūdikiai: priežastys ir sprendimo būdai
Retai būna visiškai ramių kūdikių. Kartais tėvai pasako, ypač po kelerių ar keliolikos metų, kad jų sūnus ar dukra kūdikystėje buvo ramus vaikas, gerai valgė ir miegojo, reikalavo mažai priežiūros. Dažniau tokiu ramiu vaiku pasidžiaugiama tada, kai jis turi ne tokius ramius sesę ar brolį.
Vis dėlto normalu, jei mažyliai kažkuriuo tarpsniu tampa neramesni, ir dažniausiai tai siejama su dantukų dygimu, kokiais nors sveikatos sutrikimais, pavyzdžiui, kylančia temperatūra ar virusine infekcija, pilvuko skausmais ar pūtimais ir kitais įprastos būsenos pasikeitimais.
Jei mažylis - pirmasis vaikas šeimoje, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais tėvai gali neteisingai suprasti jo perduodamus signalus, pavyzdžiui, kad vaikučiui šalta arba karšta, jis alkanas, nepatogūs drabužėliai ir panašiai.
Dar viena dažna kūdikio neramumo priežastis - pilvo diegliai. Čia pasakymas, kad kūdikis „būna neramus tik kartais“, nelabai tinka, nes diegliai dažniausiai kartojasi kiekvieną vakarą, tėvai išbando viską, kas tik įmanoma ir ką tik sugalvoja, kad tik apramintų klykiantį mažylį.
Jei jūsų mažylis neramus, dažnai verkia, pirmiausia apgalvokite visas galimas priežastis, apie kurias kalba pediatrai, šeimos gydytojai ir rašo visos tėvams skirtos knygos. Be jau aukščiau minėtų priežasčių, dar gali būti įvairių lėtinių ligų, pavyzdžiui, neurologinių sutrikimų, alergija maisto produktams (kuri gali pasireikšti labai nemaloniais pilvo pūtimais ir raižymais), todėl svarbu apsilankyti pas gydytoją ir pasitarti, pasikonsultuoti su kitais specialistais (pavyzdžiui, kreiptis į vaikų neurologą).
Tad šį kartą kalbame apie tuos mažylius, kuriems, atrodytų, nėra priežasčių būti neramiems. Tokie kūdikiai lyg ir sveiki, jų nekamuoja nei alergija, nei pilvuko pūtimas ar diegliai. O jei ir kamuoja, tėvai gana greitai atskiria pagal mažylio verksmą, ar jis verkia dėl dieglių, ar dėl ko kito (tėvai pasakoja, kad, esant diegliams, beveik niekas mažylio nenuramina, jis garsiai klykia mažiausiai tris valandas per dieną, o „tiesiog neramus“ kūdikis verkia nebūtinai klykdamas, dažnai jis ramesnis, kai nešiojamas, tačiau pradeda verkti, kai padedamas į lovelę miegoti).
Reiklūs arba jautrūs kūdikiai
Tokius kūdikius galima pavadinti reikliais (anglų kalba - high-need babies) arba jautriais. Dažnai jie blogai miega, daug kartų atsibunda arba jiems reikia ilgo nešiojimo, kad užmigtų. Jie gali ypač jautriai reaguoti į šviesą, garsą, kvapus, vėjelio pūstelėjimą: kiekvienas netikėtas garsas ar blykstelėjęs saulės spindulys gali prižadinti iš miego arba sukelti ilgą, sunkiai numaldomą verksmą.
Literatūroje minima, kad tokių vaikų gali būti 15-20 procentų, tai yra, vienas iš penkių-šešių mažylių yra jautresnis už kitus. Šių vaikų nervų sistema jautresnė, todėl jie taip stipriai reaguoja į bet kokius dirgiklius. Mūsų visų savireguliacijos gebėjimai skirtingi: kaip skiriasi mūsų ūgis, svoris, taip ir gebėjimas nurimti gali būti labai stiprus arba silpnas, ir dar daugybė įvairių atspalvių tarp vieno ir kito kraštutinumo.
Taigi jautrūs, arba reiklūs, kūdikiai ir bus tie, kurie savireguliacija yra prastesnė. Viename savireguliacijos diapazono gale būtų kūdikiai, kurie mažai ir trumpai verkia, paimti ant rankų greitai nurimsta, paguldyti į lovytę geba patys užmigti ir ramiai miega. Tokius vaikus auginti paprasta, tėvai paprastai džiaugiasi, kad gali patys išsimiegoti ir nuveikti daug darbų, kol mažyliai miega.
Jautrieji kūdikiai - kito diapazono galo atstovai. Jie sunkiai patys nurimsta, todėl jiems gali būti sunku užmigti ir tam reikalinga aplinkinių pagalba: jiems reikia laiko, kad „persijungtų“ iš būdravimo į miego režimą, todėl tėvai turėtų padėti tai padaryti, pasūpuodami, panešiodami, apsaugodami nuo dirgiklių, pavyzdžiui, nuo triukšmo ar ryškių šviesų.
Savireguliacija gali būti svarbi ne tik miego, bet ir būdravimo metu: ramieji kūdikiai gali ilgiau pabūti vieni (žinoma, jei kalbame apie kūdikystę, laikas vienumoje skaičiuojamas minutėmis, bet ne valandomis, tad iš kūdikio tikėsimės, kad jis pabus lovytėje ir pažais su barškučiais ar stebės besisukančias karuseles keliolika minučių, o ne valandą ar daugiau), jautrieji dažnai linkę greitai kviesti suaugusįjį, kad šis paimtų ant rankų, panešiotų.
Jautriesiems kūdikiams reikia kur kas daugiau tėvų dėmesio, rūpesčio ir pagalbos nei ramiesiems. Literatūroje minima, kad yra tokių vaikų, kuriems ir abiejų tėvų šimtaprocentinio dėmesio neužtenka. O tai reiškia, kad nėra lengva būti jautraus vaiko tėčiu ar mama.
Be to, jautrūs vaikai kur kas labiau pažeidžiami: jie jautriau reaguoja ir į įvairius stresus, ir tai, kas ramiam vaikui būtų krizė, tačiau nebūtinai sukeltų sutrikimą (pavyzdžiui, tėčio ar mamos netektis dėl mirties ar skyrybų), jautriajam yra kur kas didesnė rizika sutrikimams atsirasti. Pats idealiausias variantas - jei jautrų vaiką augina jautrūs, tačiau laimingi, sveiki ir sėkmingai prisitaikę gyvenime tėvai, tada jie puikiai supranta emocinius savo mažylio poreikius ir gali būti jam pavyzdys, kaip savo jautrumą galima paversti privalumu.
Ką jaučia kūdikis, nešiojamas ant rankų?
- Kūdikiai nepaprastai gerai jaučia, kaip jaučiasi žmogus, nešiojantis juos ant rankų. Ir, be abejonės, patys greitai perima nešiotojo jausmus! Kai esame pavargę, susierzinę, galvojame apie tai, kad norisi kur nors ištiesti kojas ir pailsėti ar paskaityti knygą, ramiai išgerti puodelį arbatos - tada mūsų nešiojimas tampa nekantrus. Vaikštome skubėdami, įsitempę, sūpavimas tampa staigus, kampuotas, be to, jei pykstame ar esame sudirgę, mūsų organizme išsiskiria adrenalino, dėl kurio padažnėja širdies plakimas ir kvėpavimas.
- Miego stoka ir nuolatinė įtampa - tai greičiausi būdai į nuovargį, nepasitenkinimą savimi, aplinkiniais ir savo gyvenimu. Tėvystė dažnai reikalauja daug jėgų: mamai tenka ne tik dieną rūpintis mažyliu, bet ir naktį keltis, kad pažindytų ar pakeistų sauskelnes, o tėtis turi visą dieną dirbti. Dažnai nebelieka galimybės laisvai atsipūsti, išeiti dviese, kada norisi, pažiūrėti filmą ar paskaityti knygą, užsiimti kokiu nors hobiu. Arba šiuos pomėgius tenka riboti, pritaikyti prie pasikeitusio gyvenimo būdo. Visa tai labai sustiprina jautrumą: pavargę mes į bet kokius dirgiklius reaguojame kur kas stipriau.
- Kartais kūdikiai gali būti neramūs tada, kai tėvai nesupranta jų perduodamų signalų arba netinkamai į juos reaguoja (ne laiku, nepakankamai ir panašiai). Įsivaizduokime, kad kūdikis verkia, nes alkanas, o mamai atrodo, kad jam norisi pažaisti, ir ji siūlo jam žaisliukus vieną po kito. Arba alkanam kūdikiui duoda mišinėlio iš buteliuko, kur čiulptuko anga per maža arba per didelė, ir kūdikis turi labai stipriai traukti arba springsta dėl per didelės srovės. Jei tai nutinka vieną kitą kartą, nieko baisaus, svarbu, kad tėvai greitai suprastų, ką daro netinkamai, ir pasitaisytų. Jei taip vyksta nuolat, vaikas ims jaustis nesaugus, nes jo poreikiai nuolat bus nepatenkinti.
- Pastovumas visiems vaikams suteikia saugumą, o kai vaikai jaučiasi saugesni, jie ir ramesni. Mums, suaugusiesiems, dažnai norisi įvairovės, be to, jei mama iki kūdikio gimimo buvo aktyvi, daug bendraujanti, jai gali būti sunku, kai radikaliai pasikeičia gyvenimo būdas.
Kaip pasirūpinti savimi auginant jautrų kūdikį?
Jei didžioji dauguma kūdikių dienos metu porą kartų pamiega po 2-3 valandas, per kurias galima kiek pailsėti arba patiems tėveliams nusnausti, jautrieji gali įsigudrinti miegoti tik prie krūties, sūpuojami ant rankų arba vežiojami vežimėliu. Iš tikrųjų, auginant jautrų kūdikį, antraisiais gyvenimo metais paprastai šiek tiek palengvėja, nes mažylis pradeda pats vaikščioti, domėtis aplinka, žaisliukais, šiek tiek pailgėja laikotarpis, kurio metu jis pabūna vienas. Deja, ne taip lengva išlaukti, kad ir žinant, jog kažkada palengvės, jei nuolat kamuoja didelis nuovargis. Todėl būtina pasirūpinti ir savimi.
- Pasiderinkite su vyru tarpusavyje, kada galėsite ilgiau pamiegoti ryte ar nusnausti dieną (pavyzdžiui, šeštadienį ilgiau pamiega tėtis, o sekmadienį - mama), kol sutuoktinis pasirūpins kūdikiu.
- Jei nespėjate pasirūpinti švara ir tvarka namuose - pasisamdykite namų tvarkytoją ar paprašykite artimųjų pagalbos.
- Gal yra kokia gera draugė ar giminaitė, kuri pasirūpintų mažyliu, pavyzdžiui, panešiotų jį ar pavežiotų lauke vežimėlyje, kol jūs tvarkotės, arba atvirkščiai - padėtų susitvarkyti, kol jūs užsiimate su kūdikiu.
- Paieškokite auklės ar paprašykite mamos arba anytos, kurios pabūtų su vaikučiu, kol jūs porai valandų išeitumėte atsikvėpti (nekalbame apie mėnesio amžiaus kūdikio palikimą visai dienai, bet apie dviejų-trijų valandų priežiūrą, kai mažylis galbūt visą laiką pramiegos).
Tai labai svarbu! Negalvokite, kad turite patys su viskuo susitvarkyti, taip pat ir su savo nuovargiu: kol bandysite patys įveikti visus iškylančius iššūkius, jus gali prislėgti depresija arba tėvystė tapti labai nemiela, o paskui teks skirti kur kas daugiau laiko ir jėgų, kad iš to išbristumėte. Tad meskite į šoną mintis, kad tokia pagalba rodo jūsų išlepimą, ir neklausykite, jei jus ims kritikuoti aplinkiniai!
Jautrus mažylis yra jautresnis ir jo poreikių atliepimui, taigi, jei auginate jautrų kūdikį, jums dar svarbiau su juo susipažinti ir bandyti suprasti, ko jam kuriuo metu reikia. Atkreipkite dėmesį, kada vaikutis nori valgyti, kada - miegoti, o kada - tiesiog būti panešiotas. Būkite dar atidesni, paspėliokite, gal kūdikio siunčiami signalai reiškia kažką kita, nei jums atrodo. Pabandykite atrasti judviejų dermę ir „susikalbėti“ su mažyliu. Jo norai ir poreikiai gali būti kitokie, nei tai aprašyta vaikų auginimo vadovuose ar jums bando įteigti gera linkintys artimieji. Jei jūsų sūnus ar dukra yra jautrus kūdikis, būkite kantrūs ir pernelyg nekreipkite dėmesio į visa žinančių aplinkinių komentarus ir pastabas.
Jei jūsų kūdikis jautrus, dažnai neramus, pabandykite visas veiklas, kuriose norite dalyvauti, suplanuoti taip, kad kasdien išliktų panaši dienos struktūra: pavyzdžiui, ryte keliatės, einate į lauką arba į baseiną, ar į mokyklėlę, paskui grįžtate namo, pietų miegelis, tada kelias valandas pabūnate namie, vakare porai valandų vėl kur nors išeinate. Kuo vaikelis mažesnis, tuo sunkiau jam pritaikyti griežtą dienotvarkę, nes jis valgo pagal poreikius tiek dieną, tiek naktį, dažnai miega irgi po kelias vala...
Motinos pienas - natūralus ir sveikas maistas kūdikiui
Sveikam gyvenimui reikia gryno oro, judėjimo, natūralaus maisto ir geros nuotaikos, kurios nebūna be saugumo jausmo. Kūdikis saugus jaučiasi tik ant motinos rankų, o labiausiai - prigludęs prie jos krūtinės. Laisvai judėdamas, ko negalėdavo daryti anksčiau kietai vystyklais surišti kūdikiai, dabar mažasis žmogus gali guviai išreikšti emocijas, savo džiaugsmą. Judesiai stiprina raumenis, užtikrina gerą kraujotaką. Nešiojamas - pats dar nemoka vaikščioti - kūdikis pažįsta pasaulį, įkvepia gryno oro. Ir dar - mažylis turi greitai augti. Bet kurio amžiaus žmogui sveiku maistu laikomas kuo natūralesnis ir šviežias. Nepatariama valgyti konservus, juo labiau - tik juos ir nuolat. Tačiau ir šviežias žmogaus kūdikiui biologiškai svetimas gyvulių pienas gali pridaryti bėdų: sutrikdyti virškinimą, alergizuoti. Kūdikiui vienintelis natūralus ir tikrai sveikas maistas yra pačios gamtos jam paskirtas motinos pienas.
Gamta motinos pieną ir maitinimą krūtimi išrado prieš milijonus metų ir tiek pat laiko tobulino. Ta ištobulinta programa yra užrašyta motinos ir vaiko genuose. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikius vien tik iš krūties maitinti iki šešių mėnesių, nuo to amžiaus pradėti įvesti papildomą tirštą maistą (motinos pienui išliekant pagrindiniu iki pirmųjų metų pabaigos) ir žindymą tęsti antrus metus ar ilgiau, pagal vaiko poreikį.
Anksčiau pasigirsdavo priekaištų uoliems žindymo propaguotojams, jog labai daug aiškinant apie tai koks geras yra motinos pienas ir žindymas bei skelbiant apie galimus mišinių ir butelinio maitinimo pavojus kūdikiams, nežindančios ir „pieno neturinčios“ mamos gali jausti psichologinį diskomfortą ir net „kaltę“.
Bet kokie natūralaus maitinimo suvaržymai ir trukdymai gali vesti į žindymo sutrikimus ir motinos pieno trūkumą. Laimei, per porą dešimtmečių po to, kai gimdė šiandieninių jaunų mamyčių mamos, daug kas esmingai pasikeitė. Mišinių reklama pažabota įstatymais, o sveikatos apsaugos sistema taiso savo klaidas. Tereikia norėti ir mokėti. Būsimoms mamytėms nuoširdžiai patarčiau gimsiančio vaikelio priežiūrai ir maitinimui ruoštis iš anksto. Lankykitės nėščiųjų kursuose, semkitės reikalingų žinių iš specialios literatūros. Tapkite mamomis - profesionalėmis!
Kaip teisingai nešioti kūdikį?
Augindama antrą vaikelį, pastebėjau, kad teisingai nešiojant ir laikant kūdikį nuo pirmų dienų, padėsime kūdikiui išvengti tokių motorinės raidos sutrikimų, kaip padėties ir judesių asimetrijos, plokščias pakaušis, asimetriškai nugulėta galva.
Pagrindinė taisyklė, kurią turite prisiminti nešiodami kūdikį - NEKRATYKITE IR NEJUDINKITE SAVO RANKŲ (tokiu atveju yra kratomos kūdikio smegenys). JŪSŲ RANKOS TURI BŪTI VISADA RAMIOS. Jei norite nuraminti kūdikį, tuomet judinkite liemenį apie savo ašį, tupinėkite, vaikščiokite lėtais, ilgais žingsniais.
Pirmąjį mėnesį, kol naujagimis dar silpnai kontroliuoja galvutę, pasiguldykite mažylį ant savo dilbio. Jūsų delnas turi būti ant vaikučio pilvuko. Kita ranka tarp kojyčių. Kai jau kūdikis pradeda kontroliuoti galvą, vieną savo ranką dėkite po kūdikio krūtine, kitą - tarp kojyčių ant pilvo.
Galite kūdikį nešioti ir ant vienos rankos. Jei norite, kad kūdikis po valgio atsirūgtų ir/arba matytų aplinką, tuomet kelkite jį ant savo peties. Abi kūdikio rankutės turi būti ant Jūsų pečių, vaikučio ir Jūsų ausys vienoje linijoje. Tos rankos ant kurio peties laikote kūdikį prilaikykite su savo pirštais galvutę, su savo nykščiu neleiskite vaikučio rankytei skleistis į šoną. Su priešinga ranka prilaikykite dubenį.
Nepamirškite, kad nešiojant kūdikį reikia nuolat keisti puses. Kai jau kudikėlis pradeda kontroliuoti vertikalioje padėtyje galvą, galite nešioti atsukę veidu nuo savęs.
Atminkite, teisingos nešiojimo padėtys, tai raktas į sveiką ir sėkmingą vaiko vystymąsi.
Nešiojimas nešioklėje: ką daryti, jei kūdikis verkia?
Jei kūdikis verkia nešiojamas nešioklėje, reikėtų išsiaiškinti priežastis. Dažniausiai stresas ir nepasitikėjimas savo jėgomis atima bet kokį norą toliau gilintis į nešioklės specifiką.
Rimčiausia priežastis, kuri išties gali kelti vaikui diskomfortą, būnant nešioklėje, - fiziologiniai vaiko kūno ypatumai. Jei kūdikio raumenų tonusas padidėjęs ar yra įvairaus pobūdžio problemų su klubais, vaikui išties gali skaudėti, mausti ar tempti kojytes dedant jį į nešioklę. Apie tokius negalavimus tėveliai dažniausiai žino, konsultuojasi su gydančiu mediku ir juos po truputį įveikia. Pašalinus šiuos trukdžius, nešioklė naudojama įprastais būdais ir vaikutis nebeverkia joje.
Vaikui nemalonius pojūčius gali sukelti labai daug dalykų: per mažo dydžio drabužėlis, vientisi šliaužtukai (kombinezonas), kurie įsitempia sulenkus kojeles ir riečia jo kojų pirštelius; mamos/tėčio drabužio užtrauktukas, kuris liečiasi prie jautraus žanduko; nosytei trukdantis įkvėpti šalikas.
- Oro trūkumas. Turite matyti ir nuolat stebėti vaiko nosytę. Vaikas turi gauti pakankamai oro. Jo smakras negali liestis prie jo krūtinės, negalite blokuoti kvėpavimo takų. Vaikas jokiu būdu negali būti nenatūraliai susirietęs ir sukniubęs.
- Vaikas įdėtas netinkamai. Būtinai perskaitykite visą instrukciją prieš naudodamiesi nešiokle. Labai svarbūs patarimai, kaip saugiai ir teisingai įsidėti vaiką. Labai svarbu, kad vaikas būtų gana aukštai, kad diržai būtų suveržti tvirtai, kad vaiko kojytės matytųsi proporcingai išlindusios per nešioklės nugarėlės šonus.
- Nesustokite. Nesėdėkite. Nesuakmenėkite. Pirmus kartus išties reikės pasistengti. Vaikui atsidūrus nešioklėje, nekeiskite savo ankstesnio natūralaus elgesio: jei nešiodami vaiką judėjote, lingavote, nesustokite ir tada, kai vaikas yra nešioklėje.
- Nepaleiskite rankų. Vaikas, nuolat nešiojamas ant rankų, įprato prie kitokio glėbio ir suspaudimo, tad nešioklėje gali pasijusti nejaukiai ir pradėti verkti.
- Eikite į lauką. Grynas oras ir gamtos garsai daugelį mūsų nuramina.
- Čiulptukas, merliukas, užkandukas.
- Bandykite 20 kartų. Visus išvardintus patarimus kartokite kelias dienas ir net savaites!
Jeigu jums patiems nešioklė patogiai gula ant pečių ir liemens, tinka jos matmenys, ji tiks ir po kelių mėnesių ir pusmečio, tad neskubėkite jos atsisakyti ar perleisti kitai šeimai. Vaikai labai greitai keičiasi, auga, stiprėja ir vis geriau reaguoja į nešioklę, pripranta joje būti.
Ieškokite palaikymo, nes labai sunku patikėti nešiojimo nauda, jei patys artimiausi jūsų aplinkos žmonės bando atkalbėti jus nuo nešioklės, garsiai reiškia abejones, ar viską darote teisingai, bei „spaudžia“ kuo greičiau išimti vaiką lauk ir baigti „eksperimentuoti“. Kreipkitės į nešiojimo konsultantus, vaikų nešiojimo grupes feisbuke, ar tiesiog į mamas, jau turinčias tokią pačią ar panašią į jūsų nešioklę.
Gulėjimas ant pilvo
Didžiąją dalį pirmąjį savo gyvenimo pusmetį kūdikis turėtų praleisti ant pilvo. Juk pagal naujausias rekomendacijas dar gimdykloje naujagimis uždedamas mamai ant pilvo (ne krūtinės!), ir laukiama kol jis pats nušliaužia iki krūties ir pradeda žįsti.
Pirmosiomis savaitėmis naujagimis galvą nuolat kelia įstrižai iš šono. Ji keletą sekundžių svirduliuoja ties vidurio linija, o kampas tarp veido ir pagrindo linijos sudaro maždaug 20-30 laipsnių.
3 mėnesių kūdikis:
- Laiko galvą pakeltą ne mažiau kaip 10 sekundžių.
- Remiasi simetriškai dilbiais. Viršutinė krūtinės dalis šiek tiek pakelta, žastai prispausti prie šonų.
6 mėnesių kūdikis:
- Pakeldamas rankas, nustoja rėmęsis dilbiais ir tuo pačiu metu pakeltomis kojomis atlieka pakartotinius tiesimo judesius.
- Liemuo ir stuburas ištiesiamas iki juosmens.
Apibendrinant pirmųjų kūdikio metų gulėjimo ant pilvo dinamiką, tiek gulėjimas ant pilvo, sukimasis apie savo ašį, tiek šliaužimas padeda sustiprinti pečių juostos, ropojimas - dubens raumenis. Būtent ropojimas yra pradinis savarankiško vaikščiojimo pradžia, nes pečių juosta ir dubuo imituoja eisenos modelį, tik šiuo atveju horizontalioje padėtyje. Ropojimas skatina kūdikį mąstyti, priimti ir apdoroti informaciją. Juk norite, kad kūdikis būtų protingas, kūrybingas.
Kineziterapeuto patarimai tėvams
Tėvai konsultuojami ir mokomi kaip atpalaiduoti, nuraminti, mankštinti savo kūdikį, kokios padėtys ir pratimai naudingiausi sveikatai, kokie žaislai ir pagalbinės priemonės geriausiai lavina to ar kito amžiaus vaiką, skatina jo raidą. Pavyzdžiui, naujagimiui labai aktualu patogios ir atpalaiduojančios nešiojimo, migdymo, maitinimo padėtys - kūdikis tada gerai miega, sočiai pavalgo, gerai virškina maistą. Vaikui paaugus svarbu laiku ir teisingai išmokti sėdėti, ropoti, stovėti. Svarbu, kad visos kūno grandys dirbtų optimaliu ręžimu, t. y. vaikui nebūtų sunku atlikti tą ar kitą judesį, nekryptų stuburas, formuotųsi simetrija, taisyklinga laikysena.
Mokomės atsisėsti, atsistoti, šliaužti, ropoti - viską atliekame žaidimų forma, vaikui priimtinu laiku ir tempu. Konsultacijos metu aptariamos, skatinamos ir kitos raidos sritys - kalba, jutimai, socializacija. Rekomenduojami ir praktiškai išbandomi tinkamiausi vaiko amžiui ir suvokimams žaislai, lavinimo ir mankštos priemonės, žaidimai (kamuoliai, ritiniai, dėlionės, kaladėlės, barškučiai ir kt.). Neretai kartu su tėveliais atliekame padėtis, pratimus, žaidimus, kad vėliau galėtų tai sėkmingai pakartoti namuose.
Kūdikio kineziterapija - tai sveikatinimo procedūros kūdikiams ir vaikams, taipogi - tėvų konsultavimas vaiko raidos, motorikos klausimais, higieninis kūdikių masažas ir mankšta. Procedūros atliekamos kūdikiams ir vaikams, esant padidintam jautrumui, dirglumui, raumenų įtampai, miego, maitinimosi sutrikimams ar atvirkščiai - esant vangumui, silpniems raumenims ir raiščiams, sulėtėjusiai raidai.
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
- Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
- Vaikų literatūra ir auklėjimas: efektyvūs patarimai finansinei gerovei užtikrinti
- Vaikiškas Triratukas-Stumdukas: Išsamiausia Apžvalga ir Patarimai, Kaip Rinktis Tobulą Modelį