Jei vaisingame amžiuje atsiradusios kiaušidžių cistos dažniausiai duoda gerą ženklą apie moters sveikatą, atsiradus skausmingiems ar įtartiniems dariniams kiaušidžių srityje siūloma ilgai neužlaikyti. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojas akušeris ginekologas Tomas Lūža sako, kad vaisingame amžiuje atsiradusios kiaušidžių cistos informuoja apie moters sveikatą. Dažniausiai šios atsiranda ir dingsta savaime su menstruaciniu ciklu. Čia pat gydytojas T.Lūža įspėja, kad vis dėlto ramioms dėl atsiradusių cistų būti nederėtų.
Kaip atskirti funkcines cistas nuo kitų darinių?
„Juos nuo funkcinių kiaušidžių cistų padeda atskirti ultragarsinis tyrimas ir kartais laikas. Echoskopu gydytojas įvertina cistos dydį, sienelės storį, pertvaras, išaugas, skysčio struktūrą, cistos kraujotaką. Be to, ginekologas sako, kad didžioji cistų dalis yra gerybinės, o piktybių auglių tikimybė padidėja vyresnio amžiaus moterims. Ypač susirūpinti cistomis turėtų moterys po menopauzės. „Vertėtų bent kartą per metus profilaktiškai apsilankyti pas specialistą, atlikti ultragarsinį tyrimą. Pasitikrinti anksčiau ir dažniau reikėtų, jeigu atsiranda neįprastų nusiskundimų, sutrinka mėnesinių ciklas, skauda pilvą. Skubi operacija dėl cistos dažniausiai atliekama, kai ši plyšta arba apsisuka apie savo ašį kartu sutrikdydama jos kraujotaką. Abiem atvejais pagrindinis simptomas yra staigus ir stiprus pilvo skausmas. Plyšus cistai vyksta vidinis kraujavimas į moters pilvą - galima nukraujuoti, todėl reikalinga skubiai stabdyti kraujavimą. Cistai apsisukus apie savo ašį kiaušidė gali žūti.
Cistos nėštumo metu
Pasak Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos prezidentės dr. Dianos Ramašauskaitės, besilaukiančios moters organizme vyksta įvairūs fiziologiniai pokyčiai. Dėl šios priežasties net ir normali nėštumo eiga yra susijusi su didžiuliais kūno pokyčiais: didėja kūno masė, kaupiasi riebalinis audinys, smarkiai keičiasi medžiagų, ypač lipidų, apykaita. „Nėštumo metu keičiasi visų moters organų sistemų veikla, labiausiai - lytinė sistema. Moters gimda padidėja nuo 50-100 g iki daugiau kaip 1000 g., o gimdos ertmės tūris nėštumo pabaigoje gali siekti iki 5 litrų. Per šį laikotarpį kiaušidėse nebręsta folikulai ir nevyksta ovuliacija. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis kiaušidėje dar funkcionuoja geltonkūnis, kuris gamina progesteroną ir palaiko nėštumą, tačiau vėliau hormonus pradeda gaminti trofoblastas gimdoje ir kiaušidėse prasideda „ramybės“ laikotarpis“, - pasakoja dr. D. Ramašauskaitė.
Pasak gydytojos, dėl šios priežasties dažnai manoma, kad nėštumas išgydo cistas. Tačiau specialistė atkreipia moterų dėmesį, kad nors kiaušidžių funkcinės cistos nėštumo ir žindymo laikotarpiu išnyksta, nustojus kūdikį maitinti krūtimi ir kiaušidėms pradėjus savo veiklą, funkcinės cistos gali vėl atsirasti. Tačiau nedidelės cistos sunyksta savaime, kai jų hormono gaminimo funkcijas perima susiformavusi placenta.
Miomos ir nėštumas
„Tuo metu miomų augimą ar vystymąsi skatina tiek estrogenai, tiek progesteronas. Miomose žymiai daugiau estrogenų ir progesterono receptorių nei pačioje gimdoje. Nėštumo metu hormonai gaminami trofoblaste, placentoje, todėl, priešingai nei kiaušidžių cistos, miomos pradeda didėti. Pavyzdžiui, jeigu iki nėštumo mioma buvo 4 cm dydžio, nėštumo metu ji gali išaugti net iki 10 cm. Dažniausiai dėl miomų augimo jos nėštumo ar gimdymo metu yra nešalinamos. Pagimdžius, miomos, kaip ir visa gimda, sumažėja ir vėl pasiekia dydį, koks buvo iki nėštumo“, - sako dr. D. Ramašauskaitė.
Nėštumo įtaka kitoms ligoms
Pasak akušerės-ginekologės dr. D. Ramašauskaitės, nėštumo ir žindymo laikotarpis teigiamai veikia ir kitą moterų ligą - endometriozę. Šios ligos atveju į gimdos gleivinę panašus audinys veša už gimdos ertmės ribų, todėl negydant moteris gali sulaukti vaisingumo problemų. „Vienas iš endometriozės gydymo tikslų yra slopinti kiaušidžių funkciją, todėl gydoma vaistais, kurie sukelia pseudonėštumo, pseudomenopauzės būkles. Dėl šios priežasties natūrali nėštumo būklė teigiamai veikia ligą, ji neprogresuoja, simptomai lengvėja arba visiškai išnyksta“, - sako gydytoja dr. D. Ramašauskaitė.
Nėštumas ir žindymas, pasak ginekologės, teigiamai veikia ir krūtų nepiktybines ligas, nes šiuo laikotarpiu moters organizme gaminama santykinai mažiau hormono estrogeno, o žindymas yra vienas iš krūties vėžio riziką mažinančių veiksnių. „Jau nuo pirmųjų nėštumo savaičių susitiprėja krūtų jautrumas. Pirmojo trečdalio pabaigoje krūtys padidėja, apvalėja dėl alveolių hipertrofijos, išryškėja pigmentacija apie krūtų spenelius. Nėščiosios krūtų pokyčius reguliuoja endokrininėse liaukose ir placentoje gaminami hormonai. Po gimdymo dėl laktacijos krūtys dar labiau pasikeičia. Viena iš nepiktybinių krūtų ligų patogenezės grandžių yra hormonų disbalansas - santykinai padidėjęs estrogenų aktyvumas ir progesterono stoka“, - paaiškina specialistė.
Gydytoja dr. D. Ramašauskaitė sako, kad nėštumas teigiamai veikia ir kai kurias bendrąsias ligas: „Nėštumo ir žindymo laikotarpiu retėja arba visiškai išnyksta migrenos priepuoliai. Nėštumas teigiamai veikia ir kai kurias jungiamojo audinio bei nervų sistemos ligas. Pagerėja moterų, sergančių reumatoidiniu artritu, išsėtine skleroze, būklė, tačiau po gimdymo šių ligų aktyvumas vėl padidėja.“
Pasak akušerės-ginekologės, dėl padidėjusio cirkuliuojančio kraujo tūrio, padažnėjusio širdies susitraukimų dažnio ir padidėjusio kraujo krešumo, širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacienčių būklė nėštumo, o ypatingai gimdymo ir ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo, pablogėja. Specialistė atkreipia dėmesį, kad dėl šios priežasties moteriai, kuri serga plautine hipertenzija arba yra su širdies nepakankamumu, patariama nepastoti.
Seksualinis gyvenimas po gimdymo
Gana populiarus mitas, kad gimdymas pagerina seksualinį poros gyvenimą, nes neva po gimdymo šansai patirti orgazmą didėja, o dalis moterų šį malonumą patiria pirmą kartą gyvenime. Lietuvos estetinės ginekologijos asociacijos prezidentė, gydytoja akušerė-ginekologė doc. dr. Daiva Bartkevičienė pastebi, kad taip yra ne visada. Gali būti ir taip, kad moteris prieš gimdymą patirdavo orgazmą, o pagimdžiusi - nebe. „Taip gali atsitikti dėl po gimdymo atsiradusių anatominių pokyčių moters genitalijose. Grįžtamieji lytinių organų pakitimai įprastai įvyksta per 2 mėnesius - tiek laiko užtrunka, kol pilnai užsiveria gimdos kaklelis, baigiasi pogimdyminis kraujavimas, sugyja plyšimai ir siūlės. Tačiau atsiranda ir negrįžtamų pokyčių: makšties laisvumo jausmas, atviras lytinis plyšys, randai tarpvietėje. Tai, be jokios abejonės, turi įtakos poros lytinio gyvenimo pablogėjimui“, - gydytoja dr. D. Bartkevičienė paaiškina, kodėl pagimdžius intymūs poros santykiai gali pasikeisti visai ne į gerą pusę.
Po gimdymo suprastėjus seksualinei patirčiai, pasak dr. D. Bartkevičienės, moterims neretai tenka imtis tam tikrų priemonių: dažniausiai joms atliekama genitalijų reabilitacija, dubens dugno raumenų stiprinimas, makšties regeneracinės procedūros lazeriu ir hialurono rūgšties injekcijos.
Akušerė-ginekologė dr. D. Bartkevičienė atkreipia dėmesį, kad nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. „Nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu moterų seksualumas dažnai dingsta ir grįžta praėjus 6-8 savaitėms. Po gimdymo moterys kurį laiką jaučiasi nepatrauklios, nepasitiki savimi, atsiranda nepasitenkinimo jausmas, dažniausiai kylantis vertinant savo pakitusį kūną bei genitalijas. Susilaukus vaiko, staiga pasikeičia gyvenimo būdo, todėl moteris kamuoja nuovargis“, - dr. D. Bartkevičienė įvardija, kodėl nėštumas kuriam laikui gali sumažinti moters seksualumą.
Pasak gydytojos, šiems procesams įtakos turi ir endokrininės sistemos pokyčiai - nėščios moters kraujo plazmoje didėja prolaktino koncentracija. Dėl to dingsta geismas, sumažėja lytinių organų lubrikacija.
Fibroadenoma ir nėštumas
Ką daryti, kai diagnozuojama fibroadenoma - gerybinis krūtų navikas, kuris turi potencialo supiktybėti? Kalbiname Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušerę-ginekologę, krūtų ligų specialistę (mamologę-onkologę) Juliją Vitko.
Fibroadenomos yra gerybiniai krūtų navikai, dažniausiai diagnozuojami jaunoms 16-35 metų amžiaus moterims. Tai nėra onkologinė liga, tačiau, turint fibroadenomą, krūties vėžio rizika yra 2-3 kartus didesnė.
„Virsmo, kai gerybinis auglys tampa piktybiniu, mes nematome, nėra indikatorių, kurie leistų tiksliai prognozuoti šį procesą. Deja, kai pamatome, būna jau per vėlu. Todėl, diagnozavus fibroadenomą, yra du keliai - stebėti, tikintis, kad navikas liks gerybinis arba kad onkologinę ligą pastebėsime ankstyvojoje fazėje, kai dar galima išgydyti. Kitas kelias - išoperuoti fibroadenomą ir taip eliminuoti jos galimybę supiktybėti“, - sako akušerė-ginekologė Julija Vitko.
Pasak gydytojos, tikimybė, kad iš fibroadenomos išsivystys vėžys, nėra didelė, bet toms moterims, kurioms taip atsitinka, griūva visas gyvenimas. Ypač skaudu, kai praėjus porai mėnesių po gimdymo moterį reikia nukreipti pas onkologus, nes iki tol tik stebėta fibroadenoma per nėštumo laikotarpį supiktybėja.
Rizikos veiksniai
Fibroadenomų vystymąsi veikia hormoniniai pokyčiai moters organizme. „Kartais moterys abejoja dėl operacijos, kol dar yra negimdžiusios, ir planuoja operuotis fibroadenomas po visų nėštumų. Mano rekomendacija būtų kaip tik pašalinti auglį iki nėštumo, kad neliktų jokios rizikos, jog gerybinė fibroadenoma virs onkologiniu naviku. Nereikėtų baimintis dėl natūralaus maitinimo krūtimi, nes operacijos nekenkia laktacijos procesui, moterys gali natūraliai maitinti savo kūdikius“, - pasakoja akušerė-ginekologė J.
„Hormonai yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, taip pat amžius - vyresnėms moterims krūties vėžio rizika yra didesnė. Aišku, genetika irgi labai svarbi. Jei šeimos moterys sirgo onkologinėmis krūtų ligomis, rizika, kad fibroadenoma supiktybės, yra didesnė“, - teigia gydytoja.
Krūtų patikra
Krūtų patikrą galima atlikti pas gydytojus ginekologus kasmetinės apžiūros metu. Jei kyla įtarimų, reikia atlikti detalius tyrimus - krūtų echoskopiją ir / arba mamogramą.
„Tyrimus skiriame priklausomai nuo moters amžiaus. Jaunoms moterims, kurių krūtų liaukinis audinys yra tankus, tyrimus atliekame echoskopu. Vyresnėms moterims papildomai darome mamogramą - rentgeno tyrimą, kuris leidžia pastebėti dar mažesnius darinius krūtyse. Tai du skirtingi tyrimų metodai, kurie ne pakeičia vienas kito informaciją, bet papildo ir leidžia anksti identifikuoti pokyčius krūtyse“, - sako gydytoja J. Vitko.
Jei randamas darinys krūtyje, gydytoja atlieka biopsiją - paima mėginį iš rasto darinio, kad būtų nustatyta, ar tai gerybinis, ar piktybinis auglys. Atsakymas dėl biopsijos paprastai gaunamas per tris darbo dienas.
„Nesiūlome operuoti labai mažų, iki 2 cm, fibroadenomų. Tačiau jei tyrimų metu randame gerybinį naviką, kuriame jau susiformavusi kraujotaka, taip pat kai, palyginę su anksčiau darytais tyrimais, matome, kad darinys auga, o moteris planuoja nėštumą ar vartoti kontraceptikus, tuomet su paciente būtinai aptariame didesnę fibroadenomos riziką supiktybėti ir gydymo galimybes. Jei moteris nusprendžia palaukti ir nesioperuoti gerybinio naviko, krūtis būtinai reikia tikrinti kas šešis mėnesius. Fibroadenomos pačios nesunyksta, prasidėjus menopauzei jos nebeauga, tačiau supiktybėjimo rizika išlieka, todėl labai svarbu kontroliuoti auglį“, - tikina Julija Vitko.
Krūtų skausmo tipai
- Ciklinis krūtų skausmas - tai dažniausiai pasitaikantis krūtų skausmas, kuris yra susijęs su menstruaciniu ciklu ir gali būti hormoninio pobūdžio.
- Neciklinis krūtų skausmas - tai gana retai pasitaikantis krūtų skausmas, nesusijęs su menstruaciniu ciklu.
Kiti krūtų pakitimai
- Cistos - tai skysčio prisipildžiusios ertmės, kurios dažnai padidėja, pasidaro standžios ir skausmingos prieš menstruacijas.
- Fibroadenoma - tai kietas, apvalus, elastingas navikas krūtyje, dažniausiai neskausmingas.
- Riebalų nekrozė - tai neskausmingų, apvalių, kietų guzelių atsiradimas, kurį sukelia įvairūs riebalų ląstelių pažeidimai.
- Sklerozuojanti adenozė - tai skausmingų guzelių krūtinėje atsiradimas dėl per daug intensyvaus audinių augimo krūties liaukos skiltyse.
- Fibrocistiniai pakitimai - tai heterogeninė patologija, kuriai būdingi cistiniai, apokrininės metaplazijos, fibrozės ir lėtinio uždegimo požymiai.
- Latakų ektazija (periduktalinis mastitas) - tai dėl involiucijos išsiplėtę, sutrumpėję pagrindiniai latakai apie areolą.
- Intraduktalinė papiloma - tai mažos išaugėlės pieno latake.
- Mastitas - tai krūties uždegimas, galintis ištikti krūtimi maitinančias moteris, kai susilaiko pienas ir prasideda infekcija.
- Abscesas - krūtų uždegimas, atsirandantis negydant mastito.
Svarbu prisiminti, kad reguliarus lankymasis pas ginekologą ir atliekami tyrimai padeda laiku nustatyti pakitimus ir užtikrinti sėkmingą gydymą.
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Krūtų cistos ir nėštumas: ar tikrai gresia piktybiniai pakitimai?
- Naujagimio cistos galvoje: svarbiausia, ką turi žinoti kiekvienas tėvas!
- Neįtikėtini kūdikių galvos cistų po asfiksijos priežastys ir efektyviausias gydymas
- 2,5 Metų Vaiko Raida: Svarbiausi Stebėjimai ir Kaip Įveikti Iššūkius
- Kaip Lengvai Gauti Drakono Kiaušinį Minecraft: Išsamus Nuotykių Gidas