Kristina Radžiukynaitė-KaYra - žinoma Lietuvos dainininkė ir atlikėja, kurios talentas ir charizma pavergė daugelio klausytojų širdis. Jos kūrybinis kelias, asmeninis gyvenimas ir įvairūs projektai nuolat atsiduria dėmesio centre.
Ankstyvieji metai ir įsimintina vaikystės istorija
Dainininkė Kristina Radžiukynaitė-KaYra muzikiniame LRT TELEVIZIJOS projekte „Mano daina“ papasakojo tragikomišką vaikystės istoriją, kuri, laimei, pasibaigė be aukų. Paaiškėjus, kad savo prisiminimą su atlikėjos Corona daina „Baby baby“ susiejo būtent Kristina Radžiukynaitė-KaYra, laidos svečiai su nuostaba į ją sužiuro. „Nesu aš šitos gerbėja dainos, ne su tuo tai yra susiję“, - iškart be užuolankų atskleidė KaYra.
„Jūs prašėte istorijos, aš atnešiau istoriją. 1995 m. šitas gabalas buvo ką tik išėjęs. Mano tėtis buvo melomanas, klausydavo visko, kas naujai išleista, visi hitai grodavo jo automobilyje. Tai buvo, berods, „Opel‘is“. Moteris šypsojosi sakydama, kad vaikystėje buvo ilgapirštė - tėvams ją teko labai prižiūrėti, o kartą nutiko filmo scenarijaus verta istorija.
„Tėtis paliko automobilį kieme, visi sėdėjo sode ir valgė. Pamatė, kad manęs nėra ir surėkė „Kristina“. Tėtis maitino trimetę Kristiną, o mama tuo metu suprato, kad automobilyje kažkas vyksta. „Automobilis užsidegė, o mano tėtis, pats būdamas gaisrininku, nesusivokė pro langą purkšti, jis atplėšė dureles, tada ugnį pagavo vėjas ir mašina virto fakelu.
Moteris prisiminė, kad tėtis mėgino degantį ir riedantį automobilį nuo įvažiavimo į garažą sulaikyti pats, tačiau automobilis jį prirėmė. „Tada tėtis išdaužė langą garaže ir į jį įšoko. Šiaip ne taip automobilį po to užgesino, o aš, kaip mama pasakojo, visą laiką kartojau „As padajau“ („Aš padariau“ - LRT.lt pastaba).
Liūdnesnė detalė, pasak KaYros, kad senelis tuo metu buvo išėjęs pas kaimynus ir ėjo atgal, nes išgirdo klykiančią anūkę: „Jis pamatė degančią mašina ir jam net atėmė kojas. Kristina pridūrė, kad tada automobilyje skambėjo daina „Baby baby“.
Dalyvavimas projektuose ir kūrybiniai pasiekimai
Artėjant jau septintajam nacionalinių technikos apdovanojimų TECH TOP 2021 renginio finalui organizatoriai atskleidžia, kad šiemet pasirinko neįprastą formatą apdovanojimams - miuziklą. Būtent dėl šios priežasties vakaro nuotaika rūpinsis atlikėjai Vaidotas Baumila ir Kristina Radžiukynaitė - KaYra.
Jau kurį laiką muzikos kūrėja ir atlikėja KaYra - Kristina Radžiukynaitė kalba apie greit pasirodysiantį EP - mini muzikos albumą. Šiandien ji pristato pirmąją albumo dainą - „Tu“. Atlikėja dalinasi, kad šis kūrinys, kaip ir visas albumas, buvo parašytas karantino laikotarpiu, kuomet kurti įkvėpė ne...
Asmeninis gyvenimas ir požiūris į save
- Kiekvienais metais, net ir to nenorėdama, savo gimtadienį sureikšminu. Tiksliau, mano smegeninė sureikšmina. Bandau save nuteikti, kad čia tik skaičius ir eilinė diena, bet taip yra, kad kiekvienais metais mėnesis iki gimtadienio man būna pats sunkiausias laikas metuose. Būnu labai nerami, atrodo, kad reikia „išgyventi“ iki tos dienos. Kai jis praeina, vėl viskas stoja į savas vėžes. Šiemet - irgi ne išimtis. Nesiskiria, ar 30-imt, ar 29-eri, vėl esu kažkokia nerami, nervinga, jaučiu jaudulį. Yra daug teorijų, kodėl žmonės taip jaučiasi. Instagrame dariau apklausą, bandydama išsiaiškinti, ar esu viena taip besijaučianti, tai vis dėl to ne - atsirado daug žmonių, kurie pritarė, kad ir jiems taip būna. Taigi, yra teorija, kad toks jausmas užplūsta dėl lūkesčių tikslams, kuriuos išsikeliame sau tiems metams. Jei jų nepavyksta įgyvendinti, pradedame jausti kaltę.
- Esu labai perfekcionistiškas žmogus, viskas turi būti tiksliai sudėta į savas vietas, tokia truputį control freakė. Tačiau turbūt niekada nebūna, kad visose srityse vienu metu idealiai sekasi. Esu išsikėlusi sau tikslą siekti harmonijos, daugiau laiko skirti sau, stengtis į savo gyvenimą atnešti rutiną. Paskutiniai metai buvo tikrai labai intensyvūs, su daug TV projektų, tiesioginio eterio, streso. Nusprendžiau truputį apmažinti šį dalyką ir ilgiau būti gamtoje. Dabar turiu šunį, tai daug vaikštome su juo, sportuoju. Šiuo metu yra laikas mano dvasiniam augimui. Nebandau uždirbti visų pasaulio pinigų ir atsisėsti ant dvylikos kėdžių.
- Jau esu turėjusi du šunis, čia - trečias. Mes su Justu (mylimuoju Justu Girdvainiu - aut. past.) neturėjome jokio plano jo įsigyti, nekalbėjome, kad mums būtinai reikia šuns. Bet prasidėjo karas, pasidarė tikrai nelengva būti, norėjosi kuo labiau prisidėti ir padėti Ukrainai. Kiek galėdavome, paremdavome finansiškai, bet vis atrodė negana, nes sėdime namie ir neramu. Radau tokį prieglaudų pranešimą, kuriame buvo ieškoma laikinos globos šunims, atkeliavusiems iš Ukrainos. Pagalvojau, kad galime tuo prisidėti, nes turime sąlygas, tad užpildžiau anketą. Tada man paskambino ir pasakė, kad visgi ne ukrainietį, o lietuvį reiktų paimti, nes ukrainiečiai turi karantinuotis ir reikia atlaisvinti jiems gardą. Tai mes atvažiavome ir pasiėmėme jį laikinai globai, kuri pavirto į nuolatinę. Šuo dabar yra oficialiai mūsų, sučipuotas. Meilė nugalėjo.
Šunytės vardas - Upė. Prieš tai buvo pavadinta Kava, bet važiuojant namo nusprendėme, kad toks vardas netinka, nes ji yra labai rami, savo charakteriu panaši į katiną, tai vardas Upė gimė tiesiog bevažiuojant, supratus, jog ji yra kaip labai harmoningai tekanti upė. Ji - pitbulio mišrūnas. Nesu šunų veislių ekspertė, bet Upė labai atitinka visus standartus. Labai džiaugiuosi, kad jos ausytės ir uodegytė nėra nukirptos, kad gavome ją gražią nulėpausę. Niekad nebūčiau pagalvojusi, kad auginsiu pitbulį. O dabar kitos veislės net nesirinkčiau.
- Labai didelę dalį laiko ir minčių tikrai atėmė karas. Nepriskirčiau šių metų prie kokių nors geresnių, nes mane ir mano aplinką tikrai šie įvykiai labai paveikė. Bent jau keli pirmi mėnesiai buvo tikrai slogūs, nekilo rankos kurti ar kažką daryti. Aišku, vasara buvo daug šviesesnė ir geresnė, pavyko save ištempti į lauką, važiuoti į gamtą, šiek tiek keliauti. Ruduo irgi laukia labai smagus, esame susiplanavę kelias keliones. Jos yra mano gyvenimo varikliukas. O šiaip, scena, koncertai, pasirodymai yra tie dalykai, kuriais visada džiaugiuosi. Taip pat ir Upės atsiradimas gyvenime prašviesino metus, nors ir sakau - jie nebuvo labai geri.
- Labai mėgstu kaip nors paminėti, kiekvienais metais bent kokią nors mini šventę padarydavau. Tačiau šiemet supratau, kad visai nejaučiu poreikio rengti kokio nors vakarėlio. Visi tikisi, kad jubiliejus, tai jau kažkas bus. Vis dėlto pagalvojau, kad labiau noriu kokybiško pabendravimo. Vakarėliai man siejasi su chaosu, kai susirenka begalė draugų iš skirtingų kompanijų ir tu nespėji skirti normalaus ir kokybiško dėmesio nei vienam. Šį gimtadienį paliksiu visiškai laisvą, pranešiau draugams, kad jie bet kada gali užsukti pas mane arba galime susitikti kur nors mieste, o atšvęsiu išvykdama į kelionę. Kartu su Upe kelias savaites keliausime automobiliu po Europą. Labai laukiame, kol galėsime jai parodyti kalnus ir besiganančius arkliukus.
- Mano mama nuo vaikystės skaitydavo Jeronimo Lauciaus knygą „Kristina, skrisk“. Atviruko gale arba sveikinimo pabaigoje ji visad pridėdavo šią frazę. Tai kaip ir metafora, bet aš ją priimu jautriai, nes tas skrydis ir yra apie laisvę ir harmoniją, kurios visada sau labiausiai linkiu.
- Tikrai labai įsimintinas buvo mano 28-asis gimtadienis. Tada rengiau savo koncertą terasoje, susirinko daug draugų, kolegų. Buvo labai gera, nes galėjau pabūti su muzika ir artimais žmonėmis. Buvo daug juoko ir gerų emocijų. O šiaip, nežinau, aš nemėgstu savo gimtadienių. Man nepatinka ta diena. Noriu švęsti savo gimimą kiekvieną dieną.
- Gyvenimas susiskirsto į daug etapų, bet dabar paskutiniai keleri metai yra didžiausių lūžių, kai vyksta ne fiziniai, bet brandos ir mąstymo pokyčiai, atnešantys daugiausia skirtumų. Ėmiau labiau vertinti kokybę, o ne kiekybę. Pavyzdžiui, iš esmės pasikeitė žmonių ratas, jis sumažėjo, bet atsirado labai kokybiškas, tikras santykis. Lygiai tas pats ir su darbais. Atsirinkau, ką jau tikrai noriu daryti, nesitaškau į visas puses, karštligiškai bandydama ką nors įrodyti. Labiau vertinu kiekvieną akimirką. Yra toks juokelis, kad kai pradedi grožėtis gamta, vadinasi, jau sensti, bet tikrai man ji pasidarė labai graži, ėmiau vertinti įvairias smulkmenas aplink save. Jaučiuosi daug ramesnė dėl daug ko. Tai senti šia prasme yra labai gera, nes vidinės ramybės visi siekia ir laukia, jaučiu, kad ji po truputį beldžiasi ir į mano duris.
- Ne (šypsosi). Ir nemanau, kad apskritai bus tokia akimirka, kai aš tiksliai žinosiu, kad va, va šitą tikrai norėjau daryti, esu savo vietoje. Man patinka tiek daug dalykų, vis save išbandau naujoje srityje, mano nuomonė keičiasi kiekvieną dieną. Nusprendžiau savęs netapatinti su specialybe ir duodu sau laisvę. Nesakau, kad aš dabar esu aktorė arba dainininkė. Stengiuosi būti tiesiog Kristina, atsipalaiduoti ir per daug nepergyventi.
- Visi, kas mane seka ir pažįsta, žino, kad visiškai nesu materialistė. Bent jau savęs tokia nelaikau, nes man niekad nebuvo svarbus nei mano telefonas, nei automobilis. Vairuoju paprastą, seną, kuris kartais skleidžia gėdingus garsus, bet dėl to nesinervinu. Niekada minčių nebuvo ir nebus apie jokius firminius drabužius ar apie daiktų atsinaujinimą. Lygiai tas pats liečia ir dovanas. Mano draugai žino, kad nešokinėsiu iš laimės gavusi kokį nors brangų daiktą - vietoje to supyksiu ant jų ir aprėksiu, kad daug pinigų išleido. Labiausiai branginu dėmesį ir rūpestį, skirtą asmeninį laiką man. Ar tai būtų gilus pokalbis, ar stiprus ir nuoširdus apsikabinimas. Tai yra dalykai, kuriuos labiausiai branginu. Be abejo, labai smagu, kai dovanos būna susiję su kokia nors patirtimi. Man patinka nuotykiai, išvykos, pramogos. Tai yra apie mane. O daiktai niekada manęs nenupirks ir nenustebins. Kai matau, kad milijonieriai dovanoja vieni kitiems mašinas, tai suvokiu, kad manęs tai visai nesužavėtų.
- Kol kas mano planas - per daug neužsikrauti sau planų. Buvau nuėjusi į labai didelį liūdesį karo pradžioje, neskyriau daug laiko kūrybai, tai labai norėčiau atgaivinti savo sielą ir pradėti skirti daugiau laiko kūrybai, sau, sportui, kūnui ir sielai. Tada iš to laiko sau, manau, tikrai gims ir naujos dainos, ir kūryba. Šiais metais stengsiuosi savęs neprievartauti ten, kur nėra būtina.
- Tai, kad esu gyva, sveika, turiu nuostabią šeimą, draugų, muziką, teatrą ir galimybę kiekvieną dieną daryti tai, kas miela mano širdžiai.
- Kartais užtenka tik nuoširdžios šypsenos, o jeigu dar koks bijūnas į komplektą, tada mano dėmesys visiškai prikaustytas.
- Močiutės cepelinai. Bandžiau ir aš gaminti pagal jos receptą, bet tokie skanūs neišeina, nors tu ką.
- Švaros. Pavyzdžiui, ką tik išskalbtų ir išlygintų patalų.
- Labai nemoku vertinti materialių dalykų. Turbūt didžiausia dovana man būna artimųjų ir draugų dėmesys bei įspūdžiai, patirti leidžiant laiką kartu.
- ... yra lova. Po sunkių darbų maratono nesinori nei Havajų, nei Egipto. Labiausiai pailsiu ir atsipalaiduoju savo lovoje.
- Be žmonių. Man būtinas bendravimas, bent minimalus. Ir be muzikos. Mano gyvenime - kaip filme, ji turi skambėti visur ir visada.
- Nežinau, ar kada nors atsipalaiduoju. Mokausi tai daryti. Kartais užsiimu joga, pamedituoju, stengiuosi išsimiegoti, bet organizmas dažnai neklauso ir toliau galvoje sukasi minčių karuselė.
- Teigiamos emocijos. Prisiverti ir nusišypsai. Viskas galvoje!
- Nežinau, ar tai yra įprotis, ar yda, bet labai nemoku saugoti daiktų. Mano rankose viskas nuolat dūžta ir lūžta.
- Labai daug dalykų. Tik laiko paroje tam nepakanka. Dabar labai noriu išmokti taisyklingai plaukti, lankyti baseiną, nes turiu problemų dėl nugaros.
- Jeigu tik būtų įmanoma, labai norėčiau išgerti kavos su Freddie Mercury... Užaugau klausydamasi grupės „Queen“ muzikos. Klausau ir dabar.
- Niekada apie tai nesvarsčiau, bet greičiausiai veterinare ar ūkininke. Labai norėčiau daug laiko leisti su gyvūnais.
- Portugalijoje, Faro mieste. Pamilau šį miestą dėl jo grožio, jaukumo, maisto ir atmosferos.
- Nesu labai drąsus žmogus. Kita vertus, mano specialybės žmonės drąsius sprendimus priima gana dažnai, net stovėti ant scenos kartais tos drąsos prireikia nemažai, nepaisant to, kiek patirties turi.
- Projektas „Šok su žvaigžde“.
- Pieno kavai balinti, glaistytų varškės sūrelių ir močiutės uogienių.
- Jeigu arbūzas, melionas arba uogos, tuomet rinkčiausi pastaruosius. Bet visus kitus vaisius be sąžinės graužaties iškeisčiau į tiramisu gabalėlį.
- Dievinu visus Quentino Tarantino filmus, negaliu išskirti vieno. O brangiausia knyga - „Mažasis princas“.
- Viskas bus gerai.
- Mano ir mano draugo nuotrauka.
- Labai įvairią. Mėgstu eksperimentuoti. Tikrai nesu iš tų moterų, kurios dešimt metų naudoją tą patį veido kremą.
- ... toks dalykas, kai žiūrėdamas savo žmogui į akis girdi skambant muziką.
- Kaip išprotėjusiai darbščią ir nenuobodžią asmenybę.
„Šiais metais pamačiau atkeliaujančią vidinę brandą ir mano gyvenimas pradėjo sparčiai keistis į gerąją pusę“, - sako gimtadienį paminėjusi aktorė, dainininkė Kristina Radžiukynaitė-KaYra, kuriai rugsėjo 18-ąją sukako 29-eri. Negaliu sakyti, kad švenčiau. Kiekvienais metais dažniausiai keliu kažkokį balių, važiuojame su draugais į užsienį, išsinuomojame vilą ir paminime mano gimimo dieną kažkaip įsimintinai. Šiemet pirmą kartą po daug metų gimtadienį sutikau gamtoje, ramiai. Norėjau pabūti su savo mintimis, su savimi. Pirmiausia, kadangi karantinas, tai norėjosi pasaugoti artimuosius ir draugus. Antra, ši vasara man buvo intensyvi - daug darbų, koncertų, filmavimų, tad norėjosi atsikvėpti nuo visko. Šiais metais pamačiau atkeliaujančią vidinę brandą ir mano gyvenimas pradėjo sparčiai keistis į gerąją pusę. Esu labiau susirinkusi save, labiau žinau, ko noriu. Man tai labai patinka. Džiaugiuosi, kad niekada nedraugavau su matematika jokiomis prasmėmis, tad tų besikeičiančių skaičių nebijau. Artėjantis trisdešimtmetis man net atrodo gražus. Todėl jei reikėtų atsakyti į klausimą, ar bijau pasenti, galėčiau sakyti: aišku, kad kažkiek bijau, nes juk nežinau, kas manęs laukia. Be viso to, šiemet jaučiuosi daug nuveikusi - ir laimėtas projektas „Šok su žvaigžde“, ir vesti du tiesioginiai eteriai, ir „Lietuvos balso“ reporterės vaidmuo… Jaučiuosi nugalėjusi save - savo baimes, tad labiau pasitikiu savimi, jaučiuosi stipresnė. Visos šių metų patirtys yra mano įkvėpimas eiti į priekį, dar daugiau nuveikti. Prisipažįstu, aš apskritai esu labai bailus žmogus, dažnai jaučiu nerimą. Prisimenu, dalyvaudama projekte „Šok su žvaigžde“ po tiesioginių eterių nieko nežinodavau, nieko neprisimindavau. Bet kai būni scenoje tavo veide nematyti jokios baimės. Man tikriausiai labai pasisekė (šypsosi). Man visą laiką žmonės sako, kad visiškai neatrodo, jog aš jaudinuosi. Manau, kad per tuos metus sukauptos patirtys, skirtingos veiklos, privertusios pajausti šiurpuliuką, yra mano didysis pasiekimas. Dabar, kai prisimenu save 16 metų, tai pagalvoju, o, Dieve, buvau tikras drebulės lapas, mėtomas į kairę ir į dešinę.
Ar šiandien gali sakyti, kad gyveni savo svajonių gyvenimą? Man dažnai artimieji sako, kad esu prisižiūrėjusi labai daug filmų, tai man visą laiką atrodo, kad viskas gali būti dar geriau, dar fainiau. Esu tikra svajoklė, romantikė, kuri visada turi planų ir apie ką pasvajoti. Manau, kad žmogui niekada nebus gana - jis visada norės dar ir dar, kad ir kiek turės. Esi aktorė, atlikėja, metų pradžioje kartu su Justu Girdvainiu laimėjusi šou „Šok su žvaigžde“. Jei žiūrint laiko atžvilgiu, tai neatrodo daug, bet širdyje šokis užima didelį plotą. Man tai yra daugiau nei tik šokis - tai galimybė išreikšti save ir realizuoti savo kūrybinius sumanymus. Mes tai sėkmingai darome kartu su draugu, partneriu Justu Girdvainiu. Neabejoju, kad greitu metu viskuo pasidalinsime su gerbėjais ir draugais. Iš tiesų, gauname žinučių su klausimais, kada nufilmuosime klipą, kaip šokame.
Prieš kurį laiką gerbėjams pranešei, kad su Justu Girdvainiu esate pora, tačiau tikinai, kad plačiau savo santykių nekomentuosite. Kodėl priėmėte tokį sprendimą? Aš nežinau, ar meilė ir laimė mėgsta tylą, ši taisyklė tikriausiai galioja ne visiems. Aš tiesiog mėgstu mylėti tyliai. Nesu iš tų žmonių, kurie garsiai rėktų apie meilę. Juk niekada nepasakoju ne tik apie antrą pusę, bet ir apie šeimą, draugus. Man tai yra labai brangu, asmeniška, jautru. Iš tiesų, faktu, kad su Justu esame pora, pasidalijau tam, kad nuraminčiau gerbėjus, kad jie nustotų spėlioti, kas čia vyksta. Projekto metu ne kartą sakėte, kad nesate pora. Jei klausiate, ar mes projekto metu buvome pora, tai atsakymas - ne. Mes, sakydami, jog nesame pora, nemelavome. Tikriausiai čia tinka tas pasakymas, kad nesinorėjo sau prisipažinti jausmų. Nes juk apskritai, kai gyvenime būna gera, per daug negalvoji ir nestrateguoji, o kas bus toliau, kaip mes čia vadinamės. Tai mes pora ar ne? Tokių klausimų nekyla. Tiesiog gyveni ir mėgaujiesi. Bet šou „Šok su žvaigžde“ metu buvote labiausiai aptarinėjama pora. Iš tikrųjų, ir projekto metu, ir puse metų po šou kiekvieną dieną sulaukdavome tiesiog žinučių lietaus. Patikėkite, mes viso projekto metu niekaip nesupratome, kodėl žmonės mums klijuoja tą etiketę, kodėl žmonės taip įsitraukė į mūsų santykius, kaip į kokį serialą. Po kiek laiko, jau po projekto, pasižiūrėjome savo pasirodymus ir supratome, ką jie kalbėjo (juokiasi). Gyvenome savo burbule ir nelabai matėme save iš šono.
„Štai ir prisižaidėm!“ - kvatoja dainininkė, Klaipėdos muzikinio teatro aktorė Kristina Radžiukynaitė, paklausta, ar žavingas palydovas, su kuriuo atėjo į drabužių dizainerės Dianos Vapsvės kolekcijos pristatymą, yra jos širdies draugas. Pora aplinkinių žvilgsnius traukė ne tik puikiai sustyguota apranga, bet ir originaliais aksesuarais - abu buvo pasipuošę vienodomis iš domino kaladėlių sukurtomis peteliškėmis. Būtent „Domino“ buvo pagrindinė tema, įkvėpusi drabužių dizainerę D. Dainininkė Kristina Radžiukynaitė pražydo šalia stilingo savo draugo(6 nuotr.) Kristina Radžiukynaitė (nuotr. Organizatorių) Kristina Radžiukynaitė (nuotr. Organizatorių) Kristina Radžiukynaitė (nuotr. Organizatorių) +2 Kristina Radžiukynaitė (nuotr. Organizatorių) „Gavus kvietimą į renginį turbūt kiekvienam visuomet kyla klausimas, kuo apsirengti? Ši dilema neaplenkė ir mūsų su Dominyku. Jis - puikus mano bičiulis, dirba peteliškių namuose, tarp galybės įvairiausių vyriškų aksesuarų, tad nenuostabu, kad pirmoji šovusi mintis ir buvo - peteliškės. Tuomet paklausiau, ar būtų įmanoma ją sukurti iš domino kauliukų?“ - pasakojo K. Po kelių dienų žaibiškai kilęs sumanymas virto praktišku aksesuaru tiek K. Radžiukynaitei, tiek D.Žėkui, o rinkdamiesi drabužius jiedu klausė stilistės Monikos Ruzgutės patarimų ir liko visiškai patenkinti rezultatu.„Trečiąją peteliškę iš domino kaladėlių nutarėme padovanoti vakaro šeimininkei, talentingajai Dianai Vapsvei kaip smagų prisiminimą. Jos drabužių kolekcija - nuostabi, likome sužavėti“, - gerų žodžių mados kūrėjai negailėjo D. Žėkas.
žymės: #Gime
Panašus:
- Kristina, Neįtikėtinos Gimimo Dienos Sveikinimų Idėjos, Kurios Paliks Įspūdį!
- Kristina Radžiukynaitė: Įdomiausia Biografija, Įspūdinga Karjera ir Asmeninio Gyvenimo Paslaptys
- Kristinos Sabaliauskaitės Gyvenimo Kelias: Lietuvių Literatūros Ikona, Kurią Privalote Pažinti!
- Globos namai Giraitėje: Išsamūs atsiliepimai ir socialinės globos paslaptys
- Neįtikėtinos Vaikų Darbelių Idėjos Mamoms, Kurios Privers Širdį Plakti Greičiau!