Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Kristina Meidė - viena sėkmingiausių karjerisčių Lietuvoje, nors pati teigia niekada nesiekusi tokia būti. 48-erių Kristina per savo karjerą vadovavo didžiausioms Lietuvos įmonėms. Nuo 2013-ųjų moteris ėjo vadovės pareigas verslo grupėje „Vilniaus prekyba“, taip pat vadovavo „Eurovaistinių“ tinklui Lietuvoje, o nuo 2017-ųjų metų tapo parduotuvių gigantės „Maxima LT“ generaline direktore. O pastaraisiais metais dirbo „Maxima LT“ įmonei ir vadovavo 15 tūkst. darbuotojų kolektyvui. Tačiau vieną dieną nusprendė padaryti pertrauką savo karjeroje.

„Niekada savimi pernelyg nepasitikėjau, o didžiausių įmonių generaline direktore tapti niekada neplanavau“, - sako pašnekovė. „Toks tarpas buvo pirmą kartą mano gyvenime, kai aš nedariau nieko. Net aštuonis mėnesius. Prieš tai aš tikrai niekada gyvenime neturėjau tokio laiko visiškai sau. Todėl sakiau, kad pusę metų net nenoriu kalbėtis apie jokius darbus, su jokiais galimais potencialiais darbdaviais ar galvų medžiotojais. Aš pirmą kartą gyvenime turėjau laiko sau.“

Karjeros Pradžia ir Iššūkiai

Kaip pasakojo K. Meidė, dabar jai būtų lengviau atsakyti, kokias vadovui tinkamas savybes joje galėtų įžvelgti žmonės, tačiau anksčiau taip nebuvo. „Visada galvojau, ką manyje pamatė tuomet, kai gavau pirmąjį pasiūlymą vadovauti. Juk tuo metu buvau tiesiog mama, kepanti kotletus. Tada man atrodė, kad būdama vadove atimčiau iš vaikų mamą, o iš vyro - žmoną, man tai atrodė didžiulė auka“, - prisiminė ji.

Dabar svarstydama, kuo ji tiko vadovo pareigybei, moteris teigė turinti didžiulį atsakomybės jausmą. Pasak jos, prisiimti tam tikrus įsipareigojimus, duoti žodį ir jo laikytis, išsaugoti pasitikėjimą - tai bene svarbiausios aukštas pareigas užimančio žmogaus savybės. „Dar vienas dalykas - atkaklumas. Darbe būna daug situacijų, kai tu gali nuleisti rankas ir pasiduoti. Bet kai prisiimi atsakomybę, tu tiesiog sau to neleidi“, - tikino ji.

Pradžia buvo sunki. Moteris pasakojo, kad iš pradžių prisiėmus tiek daug atsakomybių jai buvo labai sunku, nes ji nežinojo daugelio dalykų, kuriuos supranta dabar. Pasak jos, pirmasis jos stabdis buvo tuomet, kai reikėjo pakeisti sektorių, kuriame dirbo. „Finansų sektoriuje praleidau daugiau nei 20 metų. Viskas buvo tarsi ir gerai, bet visada žinojau, ką darysiu rytoj, kaip praleisiu pavasarį, kitus metus ir t.t. Tada pagalvojau, ką norėčiau veikti toliau. Eiti pas konkurentus nenorėjau, nes vis tiek tektų dirbti tą patį dirbą, tik kitiems. Beliko tik pakeisti sritį“, - sakė K. Meidė.

Pradėjusi vadovauti farmacijos sektoriui, ji patyrė didelį šoką, nes kurį laiką sėdėdama susirinkimuose ji beveik nesuprasdavo, apie ką kalba kiti. „Baimė ateiti į sritį, kurios nežinai, gali įkalinti. Visgi šiandien galiu pasakyti - baisus tik pirmasis kartas. Po pusės metų, kad ir ką tu bedarytum, jau žinai, ką nori nuveikti savo įmonėje“, - juokėsi moteris. Tapusi vadove ji suprato, kad viskas nėra taip paprasta, kaip daugeliui gali pasirodyti: „Vadovas turi nuolat mokytis. Baigusi universitetą, mokiausi nežinau kiek kartų daugiau, nei studijuodama.“

Gyvenimo Pamokos ir Požiūris į Sėkmę

Į sceną K. Meidė žengė nešina dėže, kurioje, kaip vėliau paaiškėjo, buvo penki gyvenimo pamokų simboliai: žiedas, telefonas, kalendorius, kiaušinių dėžutė ir buteliukas kūdikiui. „Į šią dėžutę susidėjau viską, kas, manau, kad mano gyvenime atsitiko svarbiausia. Tai pamokos, kurias išmokau“, - žiūroves intrigavo moteris. K. Meidė pripažino, kad labai dažnai girdi kitus kalbant, kad kažkam pasisekė atsidurti tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, ar pasisekė dėl to, kad turi pažinčių. „Labai dažnai su tuo susidūriau ne tik girdint apie kitus, bet ir apie save pačią. Taip kalbėjo artimiausi žmonės, kurie buvo šalia ir matė, kiek jėgų buvo įdėta.

K.Meidė kalbėdama apie spąstus vadovams atviravo, kad dėl savo nepatyrimo vadovavimo srityje iš pradžių ji nukentėdavo, nes jausdavo per didelį atsakomybės jausmą ir visus svarbiausius darbus ar nesėkmes prisiimdavo sau. „Kai darbuotojui nesisekdavo, norėdavau kaltinti save, kad galbūt ne viską jam paaiškinau ar ne viską padariau tinkamai. Reikėjo šiek tiek laiko suprasti, kad yra žmonių, kurie tik ir džiaugiasi tokiais samprotavimais. Žinoma, tie klausimai yra geri ir aš turiu juos užduoti sau, bet kiekvienas žmogus turi laisvę nuspręsti, ar jis nori dirbti gerai, ar blogai“, - svarstė ji.

Tai suvokusi, moteris nustojo atsakomybę prisiimti tik sau ir suprato, kad jos atsakomybė iš tiesų yra išmokyti žmones tapti atsakingais už save: „Aš esu atsakinga už tai, kad darbuotojui paaiškinčiau, o kai jau susitariame, ką reikia padaryti, atsakomybė tenka jam.“ Paklausta, ar svarbiausios darbuotojų savybės yra kompetencija ir lojalumas, ji teigė mananti, jog kompetencija yra įgyjamas dalykas, todėl jos nereikėtų taip sureikšminti. „Jei matau begalinį žmogaus norą mokytis, drąsiai imu jį į savo komandą, nes žinau, kad jis nuvers kalnus. Jeigu žmogus yra labai kompetetingas, bet įmonė jam nesvarbi, jis gali keisti jas kas pusę metų - tuomet ši savybė tampa nebesvarbi. Lojalumas jau yra vertybinė nuostata“, - aiškino K. Meidė.

Prieš kurį laiką K. Meidei bei kitiems tėvams teko mokyklos auklėtojos užduotis parašyti laišką savo dvyliktokams vaikams: „Pirma mintis buvo parašyti, kaip myliu ir kuo didžiuojuos, o vėliau pagalvojau, kad reikia pasidalinti pamokomis, kurias išmokau ir kurios man padėjo. Tos pamokos atgulė ant popieriaus ir tapo man labai brangios.“

K.Meidė juokėsi, kad jos diskusijos tema yra „Spąstai vadovams“, nors, anot jos, visuomenė labiau mėgsta klausytis sėkmės istorijų, tačiau čia jos mąstymas skiriasi: „Sėkme aš netikiu. Tikiu efektyvumu.“ Nuoširdžiai pasakysiu, aš netikiu sėkme. Nėra sėkmės, yra efektyvumas. Jeigu jums pasisekė, tai labai gerai atsukite atgal istoriją ir pagalvokite, kokį drąsų sprendimą priėmėte, kiek labai tikėjote, kiek savęs atidavėte, kaip sunku kartais buvo, kaip rankos svirdavo ir kaip atsikeldavote, ir eidavote su nauja energija“, - pasakojo moteris.

Penkios Gyvenimo Pamokos

K. Meidė dalinosi penkiomis pamokomis, kurios jai padėjo gyvenime:

  1. Sakykite „taip“ galimybėms: Mūsų protas mėgsta komfortą ir jei turi saugią aplinką ir kažką reikia joje pakeisti, tai dažniausiai smegenys priverčia abejoti. Ar bus lengva? Ne. Gal net reikės mokytis daugiau nei prieš tai mokėtės.
  2. Pirmas skambutis sau: Moterys kaip niekas kitas turi didžiausią intuiciją, tad pirmas skambutis turi būti sau. Jei nerandate sprendimo iškart, tai palaukite kitos dienos. Dažnai sakau: duokite man naktį, jei reikia priimti svarbų sprendimą. Jei norite išsaugoti šeimą - neskambinkite draugei, kuri du kartus išssikyrė. Jei norite išsaugoti verslą - neskambinkite mamai, kuri 30 m. dirba toje pačioje įmonėje ir verslą jos laikais vadino spekuliacija. Jei intuicija sako, kad tai yra tavo kelias, tai tau būtina tai daryti.
  3. Neužstrigti praeityje: Mes negalime užstrigti praeityje. Jei padariau blogą sprendimą, šiandien darau kitą. Jei kažką įskaudinau, tai nuėjau ir atsiprašiau. Iš praeities be galo svarbu išmokti pamokas, bet uždariau tas duris ir einu toliau. Jei tada padariau tokį sprendimą, tai jis buvo pats geriausias tuo metu. Jei šiandien manau, kad netinkamas, tai padarau kitą, bet neeikvokime laiko praeičiai, ji jums nebepriklauso.
  4. Laiku atpažinti netinkamus žmones: Aš kaip vadovė darau nusikaltimą nors viena diena ilgiau laikydama žmogų ten, kur jis netinkamas. Visi turime įgimtas savybes, jei man kas lieptų būt teisininke ar būti atidesnei detalėms, tai bijau, kad turėtume nuostolių. Šventai tikiu, kad kiekvienas kažkur esame labai geras, kai tai panaudojame, viskas einasi geriau.
  5. Prisiimti atsakomybę už savo sprendimus: Kūdikis negali priimti sprendimų, juos priima tėvai. Žmogus užauga kai priima sprendimus ir prisiima atsakomybę už juos. Kai kyla mintys apkaltinti tėvus, valdžią, orą ar dar ką nors iš aplinkos, aš visada atsimenu, kad turiu galimybę rinktis. Kartais nepadaryti sprendimo irgi yra sprendimas, bet jis yra mano ir žinau, kad tuomet mano ir atsakomybė.

Darbas Raudonajame Kryžiuje

Per pandemiją Kristina, visų nuostabai, tapo nevyriausybinės organizacijos „Raudonasis kryžius“ vadove. Buvo manančių, kad tokio aukšto lygio vadovei, tai karjeros šuolis žemyn - juk alga, lyginant su verslu, maža, o darbo - daug. „Tai buvo metai, kai aš mažiausiai uždirbau. Bet aš jaučiausi laimingiausia“, - sako laidos herojė.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė sako, kad žmonės iš Ukrainos dažniausiai atvyksta neturėdami daiktų ir drabužių, todėl humanitariniai paketai, kuriuos ruošia ir dalina Lietuvos Raudonasis Kryžius - labai reikalingi. „Pastaruoju metu ženkliai išaugo į Lietuvą atvykstančių ukrainiečių srautai, todėl beveik visos mūsų lėšos jau panaudotos būtiniausių higienos prekių, maisto, vaistų supirkimui, taip pat kuponams pramoninėms prekėms įsigyti ir psichosocialinei pagalbai bei pagalbai vaikams teikti. Svarbiausia mūsų misija - užtikrinti pagrindinius ukrainiečių poreikius“, - komentuoja K. Meidė.

„Vaikai nori valgyti čia ir dabar, žmonėms reikia daiktų, drabužių ir tikrai reikia pagalbos visiškai nepažįstamame, baugiame naujame etape, todėl mūsų teikiama parama - tikrai reikšminga ir reikalinga nuolatos, nes atvykstančių žmonių kasdien tik daugėja, o suaukotos lėšos sparčiai tirpsta“, - pasakoja K. Meidė. Lietuvos Raudonasis Kryžius skaičiuoja, kad tokiais tempais augant atvykstančiųjų skaičiui, dalinamų humanitarinių paketų ukrainiečiams užteks vos iki balandžio 1 dienos.

Vadovavimo Principai

K.Meidė kalbėdama apie spąstus vadovams atviravo, kad dėl savo nepatyrimo vadovavimo srityje iš pradžių ji nukentėdavo, nes jausdavo per didelį atsakomybės jausmą ir visus svarbiausius darbus ar nesėkmes prisiimdavo sau. Paklausta, kaip iš tiesų turėtų elgtis geras vadovas, K.Meidė sakė anksčiau skaičiusi daugybę knygų apie žymiausius įmonių lyderius, kurie ilgai ir sėkmingai valdė žinomas kompanijas, tačiau vieno recepto jose taip ir neradusi.

„Sunku surasti tą etaloną, nes vieni būna charizmatiški, kiti - ramūs ir pan. Turiu principą, kurį vadinu šventąja trejybe ir juo nuolat vadovaujuosi: turi būti patenkinti akcininkai, klientai ir darbuotojai.

K.Meidė juokėsi, kad jos diskusijos tema yra „Spąstai vadovams“, nors, anot jos, visuomenė labiau mėgsta klausytis sėkmės istorijų, tačiau čia jos mąstymas skiriasi: „Sėkme aš netikiu. Tikiu efektyvumu.“

žymės: #Vaikai #Vaika

Panašus: