Vardas yra vienas pirmųjų ir svarbiausių dalykų, kuriuos žmogus gauna gimęs. Jis ne tik suteikia tapatybę, bet ir atspindi kultūrą, tradicijas bei šeimos istoriją. Skirtingos pasaulio kultūros turi unikalius būdus, kaip renkami, suteikiami ir švenčiami vardai - nuo oficialių ceremonijų iki kasdienių šventimų.
Krikšto sakramento reikšmė ir vardų parinkimas
Krikšto sakramentas teikiamas „vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28, 19). Per krikštą Viešpaties Vardas pašventina žmogų, ir krikščionis gauna savo vardą Bažnyčioje. Tai gali būti vardas šventojo - Kristaus mokinio, kurio gyvenimas buvo ištikimybės savo Viešpačiui pavyzdys. Šventasis globėjas mums yra meilės pavyzdys ir užtikrina savo užtarimą. „Krikšto vardas“ taip pat gali išreikšti krikščionišką paslaptį ar dorybę.
Tėvai, krikštatėviai ir parapijos klebonas turi rūpintis, kad jam būtų duotas krikščioniškas vardas. Per krikštą krikščionis gauna savo vardą Bažnyčioje.
Pasiruošimas krikštui
Norint pakrikštyti kūdikį ar vaiką iki 7 metų amžiaus, reikia iš anksto susitarti bažnyčioje dėl būsimos krikštynų datos. Tai privalo padaryti tėvai (globėjai) arba bent vienas iš tėvų (globėjų) prieš dvi savaites ar net prieš mėnesį laiko (kiekvienoje bažnyčioje skirtinga tvarka, todėl patariama pasidomėti iš anksto). Prieš krikštą tėvai susitinka su kunigu pasikalbėti apie krikšto sakramento prasmę ir apeigas. Kai kur netgi būna organizuojami kursai krikštijamojo tėvams ir krikštatėviams. Kursų metu aptariama krikšto apeigos (tėvų ir krikštatėvių atsakymai į krikštytojo klausimus), motyvacija (kodėl būtinas krikštas) bei tėvų ir krikštatėvių pareigos auklėti kūdikį krikščioniškai.
Nekrikštyti vaikai nuo 7 metų amžiaus ir vyresni - norėdami pasikrikštyti turi būti tinkamai tam pasiruošę, išmokę maldas ir pagrindines tikėjimo tiesas. Jie krikštui parengiami pagal vaikų rengimo Pirmąjai Komunijai programą.
Suaugęs gali būti krikštijamas tik jo paties noru bei prašymu. Krikštą gali priimti kiekvienas dar nepakrikštytas žmogus. Suaugęs, norėdamas pasiruošti krikštui, turėtų kreiptis asmeniškai į vieną iš parapijos kunigų ir lankyti Katechumenato užsiėmimus (trukmė apie 6 mėn.). Katechumenatas - oficiali Katalikų Bažnyčios programa, skirta žmonėms, norintiems įsijungti į Bažnyčios gyvenimą.
Atvykus krikštynų dieną į bažnyčią, reikia turėti kūdikio ar vaiko gimimo liudijimą. Jis reikalingas pildant Krikšto knygą, kurioje įrašomas pakrikštytojo vardas ir pavardė, gimimo data ir vieta, tėvo vardas ir pavardė, motinos vardas ir pavardė (mergautinė), tėvų adresas, kur tėvai tuokėsi, krikštatėvių vardai ir pavardės. Norintiems pakrikštyti kūdikį ar vaiką provoslavų cerkvėje, patariama iš anksto kreiptis į šventiką, susitarti dėl krikštynų datos.
Suaugęs žmogus, norintis pasikrikštyti provoslavų cerkvėje, turi susitikti su šventiku pokalbiui. Prieš krikšto apeigas yra pildoma anketa, kuriai reikalingi krikštijamojo, jo tėvų bei krikštatėvių asmens tapatybės duomenys.
Vardo pasirinkimo kriterijai
Išrinkti vardą, kuris vaiką lydės visą gyvenimą, - labai sunki užduotis. Tikrai viena sunkiausių užduočių tėvams - išrinkti kūdikiui vardą, mat tai kartu ir linkėjimas būti laimingam bei sėkmingam. Manoma, kad vaikas gimdamas „atsineša” ir savo vardą, tačiau ne visi tėvai linkę tai suprasti bei pripažinti ir nepaisydami savo naujagimio pavadina jį sau patinkančiu vardu.
Vardas, kaip ir bet kuris kitas žodis, turi tam tikrus garsus, kurie vibruoja, bet žmogus kaip ir ultragarso tos vibracijos negirdi. Šios vibracijos sukelia tam tikras kūdikio reakcijas. Todėl patartina mažylį kalbinti, šaukti keliais vardais ir žiūrėti, kaip jis reaguoja. Į „savo“ vardą vaikelis atsiliepia guguodamas, šypsena.
Vardo reikšmė ir senovės tradicijos
Senovėje vardams buvo teikiama kur kas daugiau reikšmės nei dabar. Įvairiose kultūrose buvo laikomasi skirtingų įsitikinimų ir prietarų susijusių su žmogaus vardu, bet pagarba vardui būdinga beveik visoms senosioms kultūroms. Nors šiais laikais žmogus pasaulį suvokią gan materialiai, tačiau tai nereiškia, kad senasis dvasinis suvokimas nebeturi prasmės.
Senovės keltai duodavo vaikui laikiną negražų vardą, kad pirktos dvasios jo neužsimanytų. Subrendęs ir sustiprėjęs vaikas pats pasirinkdavo naują vardą, kuris atspindėdavo jo asmenybę ar siekius. Indėnai duoda vaikui vardą, kuris kažką pasako apie jį, apibūdina asmenybę ar išgyventus svarbius įvykius. Šamaniškose kultūrose žmogus turėdavo du vardus - asmeninį, kurį žino tik jis pats ir jam jį davęs genties žynys ir viešą, kuriuo jį vadina visi aplinkiniai. Tikrasis vardas buvo slepiamas nes laikoma jog žinant žmogaus vardą įgyjama valdžia jam.
Tikrąjį būsimo vaikelio vardą motina mėgindavo išgirsti kaip jo aplink sklandančios sielos skambesį arba įsigalėjus krikščionybei parinkdavo pagal tą dieną globojančius šventuosius.
Vardo įtaka likimui
Rusai turi priežodį „kaip vaikelį pavadinsi taip jam ir seksis“. Juo pripažįstama vardo įtaką žmogui, juk vis dėl to vardas yra garsinė to žmogaus esmės išraiška. Kiekviena siela ateina į šį gyvenimą turėdama savo paskirtį ar pamoką, kurią ji turi išmokti. Jei vardo energetika harmoningai derinasi ar papildo likimo užduotį tuomet žmogus eis savo keliu, jam bus prieinami reikalingi resursai, palankiai klostysis aplinkybės, jis lengvai save išreikš ir jaus vidinę harmoniją.
Krikštynų tradicijos ir papročiai
Krikštynos kadaise buvo viena svarbiausių šeimos švenčių. Gimus vaikeliui žmonės stengdavosi jį kuo greičiau pakrikštyti, kodėl buvo taip skubama? Senesniais laikais būdavo manoma, kad kol vaikas nepakrikštytas, jis yra labai nesaugus.
Kaip matome iš senųjų krikšto metrikų registravimo knygų, vaikas labai greitai po gimimo (2-7 dienų amžiaus) būdavo vežamas į bažnyčią ir pakrikštijamas. Tarp vyresnės kartos žmonių ir dabar randame, kad gimimo datos dokumentuose dažnai būna supainiotos, užrašyta ne ta data, kada gimė, o ta, kada krikštyta. Tačiau jos nedaug viena nuo kitos skiriasi.
Jei vaikelis gimdavo labai silpnas, jį iš karto krikštydavo bobutė pribuvėja ar kas nors iš šeimos narių. Visiems buvo žinoma, kad vandens krikštą gali atlikti kiekvienas žmogus, jei tik pats yra krikštytas. Tai vykdavo labai paprastai: pirmiausiai ištardavo vardą, kuriuo krikštija kūdikį, toliau sekdavo žodžiai "Aš tave krikštiju vardan Dievo Tėvo ir sūnaus, ir Šventosios Dvasios ", tik nesakydavo „amen", tam, kad vaikas išgyventų, kad ta formuluotė nebūtų visiškai užbaigta.
Vėliau, jeigu vaikas sustiprėdavo, jį nuveždavo į bažnyčią padaryti įrašus krikšto metrikų knygoje. Kunigui pasakydavo, kad vandens krikštas jau yra atliktas, tad kunigas patepdavo aliejais, atlikdavo kitas privalomas apeigos dalis ir dažniausiai vardo nebekeisdavo, palikdavo tą, kuris duotas vandens krikšto metu.
Vardo suteikimo tradicijos
Krikštynos - tai naujo, ką tik gimusio žmogučio įvedimas į žmonių bendruomenę. Per krikštynas jis gauna vardą, kuris daug ką nusako. Vardas yra ženklas, įvedantis žmogų į bendruomenę, ir bendruomenė imasi atsakomybės jį ginti ir globoti. Kartais vardą parinkdavo pagal gimimo datą. Sakydavo: „Ateina žmogus ir atsineša vardą". Kartais, atvežus vaiką krikštyti, buvo pasižiūrima į liturginį kalendorių ir duodamas tą dieną užrašytas šventojo vardas. Taip vardas žmogui suteikiamas dar ir tam, kad dangiškoji globa turėtų konkretų adresatą.
Buvo sakoma, jog labai gerai, kuomet mergaitėms vardą parenka tėvas, o berniukams - motina.
Krikšto tėvelių vaidmuo
Krikštatėvių parinkimas labai svarbus. Jei vaikas silpnas ir labai skubiai vežamas krikštyti, tuomet prašydavo bet ką, dažnai elgetas, kuriuos rasdavo prie bažnyčios, arba bažnyčios patarnautojus. Kviečiamam į krikštatėvius be itin svarbios priežasties atsisakyti negalima, nes tai yra labai svarbus ir neatidėliotinas dalykas - padėti žmogui įeiti į visuomenę.
Krikštatėviai turėdavo būti žmonės, kurie yra pavyzdys, be to yra pakankamai gražūs, nes sakydavo, jei krikštatėviai su negalia, tai gali ir vaikas tokiu atsikrikštyt. Nelabai norėdavo imti viengungių (senmergių, senbernių), tikėdavo kad ir vaikas gali šeimos nesukurti. Todėl kviesdavo arba jaunus krikštatėvius, kadangi jie jauni, galės ilgiau vaiką pagloboti, ypač jei patys tėvai būdavo vyresnio amžiaus. Arba kviesdavo jau vedusius, bet iš skirtingų šeimų.
Krikštatėvių globą privaloma laiko evangelikai liuteronai iki sutvirtinimo, o katalikai dažniausiai iki tol, kol krikštaduktė ar krikštasūnis išteka arba veda. Dažnai krikštamotė savo krikšto dukrai turėdavo būti svočia, o krikštatėvis krikšto sūnui piršliu. Tačiau dažnai palankūs ryšiai išsilaikydavo visą gyvenimą.
Krikšto žvakė yra labai svarbus krikštynų atributas. Ji turi būti saugoma visą gyvenimą, pakartotinai uždegama pirmosios komunijos metu ar per vestuves. Krikšto žvakė - amžinoji šviesa, kuri žmogui nušviečia kelią, parodo teisingą kryptį per gyvenimo sutemas ir ruošiantis amžinybės kelionei.
Dažniausiai užduodami klausimai
Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie krikšto sakramentą ir vardų suteikimą.
- Ar galima pakrikštyti 9 metų vaiką? Atsakymas: Paprastai tokiais atvejais rekomenduojama vaiką ruošti Pirmajai Komunijai ir prieš ją pakrikštyti.
- Man 17 metų, abu tėvai yra ateistai. Ar būtinas tėvų sutikimas? Atsakymas: Pagal Katalikų Bažnyčios kanonų teisės kodeksą jūs esate jau pilnametis ir galite pats apsispręsti.
- Ar gali krikšto tėvais būti dvi poros? Atsakymas: Krikšto tėvais gali būti vienas krikšto tėvas ar viena krikšto motina; arba du - krikšto tėvas ir motina.
- Ar gali Krikšto tėvais būti sutuoktiniai? Atsakymas: Tai tik prietarai ir nieko daugiau!
- Ar gali vaikas pakrikštyti dvi krikšto mamos? Ar būtinai turi būti du žmonės skirtingų lyčių? Atsakymas: Krikštatėvių institutas savotiškai atspindi vaiko tikrąją šeimą, todėl jam duodamas krikšto tėtis ir mama.
- Ar galima atsisakyti būti Krikšto tėvais? Ką teigia Bažnyčia tuo klausimu? Atsakymas: Žmogus yra šiuo požiūriu laisvas.
- Ar gali tik vienas iš tėvų pakrikštyti vaiką? Atsakymas: Pakanka, kad bent vienas iš tėvų prašo, kad būtų pakrikštytas jų vaikas.
- Dėl kokių priežasčių būtų galima perkrikštyti vaiką? Atsakymas: Jei Krikštas buvo suteiktas galiojančiai, jokių „perkrikštijimų” būti negali.
- Ar gali krikšto tėvai būti ne katalikai? Atsakymas: Krikštatėvis gali būti tik katalikas, atitinkantis tam tikrus reikalavimus.
- Ar sesuo savo broliui gali būti krikšto mama? Atsakymas: Krikšto tėvais, pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksą, dėl giminystės ryšių negali būti tik tėvas, motina ir sutuoktinis.
- Norint pakrikštyti vaiką, ar būtini Krikšto tėvai? Atsakymas: Jūsų atveju - tai tegu seneliai ir būna Krikšto tėvais.
- Kokio amžiaus kūdikėlis gali būti krikštijamas? Atsakymas: Patariama kūdikėlį pakrikštyti ilgai to neatidėliojant.
- Kokie dokumentai reikalingi norint pakrikštyti kūdikį? Atsakymas: Norint pakrikštyti kūdikį, reikalingas gimimo liudijimas.
Vardų įvairovė skirtingose kultūrose
Skirtingos pasaulio kultūros turi savitus vardų suteikimo papročius:
- Krikščionybė: Vardų suteikimas siejamas su krikštynų ceremonija.
- Hindu kultūra: Vardai suteikiami pagal žvaigždes ar astrologinius skaičiavimus.
- Afrikos kultūros: Vardo suteikimo procesas laikomas dvasiniu įvykiu.
- Kinija ir Japonija: Vardai turi reikšmes, susijusias su hieroglifais.
- Skandinavija: Vardai dažnai susiję su gamtos elementais ar mitologiniais personažais.
- Lietuva: Vardo dienos šventė yra populiari tradicija.
- Graikija: Vardo dienos laikomos svarbesnėmis nei gimtadieniai.
- Islandija: Visi vardai turi būti patvirtinti specialaus islandų vardų komiteto.
- Havajai: Vardai yra itin poetiški ir dažnai susiję su gamtos reiškiniais.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Lininiai Krikšto Rubeliai Vaikams: Elegancija ir Tradicijos
- Neįtikėtini Sveikinimai Gimimo Dienos Proga Krikšto Mamai, Kurie Sužavės Ją Iš Tikrųjų!
- Atraskite Unikalų Gimimo Krikšto Liudijimo Alternatyvų Pasaulį: Liaudiškasis Pamaldumas ir Liturgija
- Neįtikėtini Gandrų Faktai, Kurių Vaikai Būtinai Turi Žinoti!
- 70 Eur Vaiko Pinigai: Naujausios Žinios ir Svarbiausi Pokyčiai