Atvelykis - tai pirmasis sekmadienis po Velykų, dar vadinamas Vaikų Velykėlėmis. Atvelykio pavadinimas rodo, kad tai „atėjusių“ arba „pakartotų“ Velykų diena. Atvelykis - tai Velykų pakartojimas, jis užbaigia Velykų savaitę. Šios šventės svarbiausias simbolis taip pat yra kiaušinis, kuris siejamas su atgimimu, nauja gyvybe. Atvelykio šventės tradicijos artimos Velykoms. Tą dieną daugiausiai dėmesio skiriama vaikams.
Lietuvių tradicijose Atvelykis turi ir pagoniškų šaknų. Krikščionybėje šis sekmadienis dar vadinamas Gailestingumo sekmadieniu, nes siejamas su Jėzaus pasirodymu apaštalams ir Tomo netikėjimu. Atvelykis turi ir svarbią religinę reikšmę - tai yra 8-oji diena po Kristaus prisikėlimo.
Ši diena yra minima ir Biblijoje, esą apaštalas Tomas, nedalyvavęs Kristaus prisikėlimo įvykiuose, iš pradžių nepatikėjo, kad jis prisikėlė ir būtent 8-ąją dieną praregėjo ir patikėjo gerąją žinia.
Pagrindinės Atvelykio Tradicijos
Atvelykio tradicijos itin artimos Velykoms: vėl ridenami margučiai, renkamas stipriausio kiaušinio savininkas, smaguriaujama pyragais, supamasi sūpuoklėse, lankomasi svečiuose. Viena pagrindinių Atvelykio tradicijų - kaimynų lankymas. Pastaruoju metu ši tradicija vis dažniau perauga į linksmus giminės, kaimynų, bendruomenės Atvelykio susibūrimus.
Margučių Marginimas ir Kiaušiniavimas
Viena svarbiausių Atvelykio tradicijų yra Vaikų Velykėlės. Tai laikas, kai kiaušinius dažo, ridena ir su jais žaidžia būtent vaikai. Senovėje šią dieną buvo marginami visi kiaušiniai, kuriuos vištos sudėjo būtent per savaitę tarp Velykų ir Atvelykio. Per Atvelykį dažomi per savaitę vištų padėti kiaušiniai, jie ridenami. Seniau kaime tokio amžiaus vaikai susiburdavo po kelis ir eidavo iš pirkios į pirkią, sveikindavo su šventėmis šeimininkus ir laukdavo jiems skirtų velykaičių.
Įdomus faktas, kad margučių ridenimas simbolizuoja mūsų žemės pabudimą iš žiemos miego.
Kiaušinių marginimas turėjęs magišką reikšmę. Ant kiaušinių skutinėtos saulutės (kad augmenijai netrūktų saulės), žvaigždės (kad laukams netrūktų šviesos ir naktį), žalčiukai (kad pabustų gyvybė), įvairi augmenija, raštų deriniai. Specialią reikšmę turėjusi ir kiaušinio spalva.
Rūpestingi tėvai atžalai būtinai primins, kad Velykų simbolio spalva neatsitiktinė: tradiciškai juodas margutis simbolizuoja žemę, raudonas - gyvybę, vaisingumą, žalias - augmeniją, mėlynas - dangų, gerus orus, viltį, geltonas ir rudas - gausų derlių.
Dar viena su velykaičiais siejama tradicija - kiaušiniavimas. Ji skirta patiems mažiausiems, dar neturintiems aštuonerių metų.
„Jei vaikas į burną įsikiša vieną pirštą - reikia dovanoti vieną, jei du - teks atiduoti du kiaušinius“, - primena dar vieną kiaušiniavimo paprotį E.Vindašienė.
Gerą nuotaiką dovanoja velykaičių ridinėjimas: kieno kiaušinis toliau nuriedės, kas laimės, kuris bus šauniausias?
Dovanos ir Vaišės
Kokia šventė be dovanų? Tradiciškai per Atvelykį vaikams dovanas dovanodavo bobutė Velykė. Tikėta, kad ji gyvena miške, o ruošti lauktuves mažiesiems jai padeda kiškiai: kūrena ugnelę, į vaškinį ar cukrinį vežimaitį sukrauna nudažytus kiaušinius, iškeptus pyragus, palydi pas vaikus ir padeda dovanas išdalyti.
Pyragų, įvairių skanumynų neturi stigti ir ant Velykėlių stalo. Prisiminkite, ką mažieji mėgsta ir kuo džiaugiasi, pakvieskite vaišes ruošti kartu.
Šį kartą kepti kumpį neprivalu, bet būtinai užminkykite mielinę tešlą pyragui ar bandelėms - iš jos vaikai galės prilipinti įvairiausių figūrėlių.
Ypač akcentuojama, kad šią dieną krikštatėviai turėtų aplankyti savo krikšto vaikus, atnešti jiems lauktuvių margučių arba keptų skanėstų.
Ryšiai su Krikšto Tėvais
Jei mažylio krikštatėvių neaplankėte per savaitę po Velykų, Atvelykio šventėje jie būtinai turėtų dalyvauti. Velykos, savaitė iki Atvelykio ir Atvelykis - laikas, kai vaikai atnaujina ryšius su savo krikšto tėvais.
Galite juos ir patys aplankyti: ne tik tam, kad parodytumėte, kiek vaikas ūgtelėjo, papasakotumėte, ką jis išmoko ir koks geras buvo, bet ir įteiktumėte jo rankomis padarytą dovanėlę.
Susitikę su savo krikšto vaikais, krikštatėviai jiems dovanoja margutį, saldumynų ar kitą dovanėlę. Iki Atvelykio mažieji taip pat turi laiko paruošti dovaną krikštatėviams.
Kiti Papročiai ir Veiklos
Kaip ir per Velykas, per Atvelykį būtina suptis. Įvairiose miestų ir kaimų bendruomenėse šią dieną yra rengiamos šventės, bendruomenės nariai susirenka, vaikai varžosi kieno margučiai stipresni arba juos ridena, supasi sūpynėse, kad, pasak liaudies išminties, augtų didesni ir būtų sveikesni.
Įvairūs rankų darbeliai - neatsiejama Atvelykio tradicija.
Tradicija byloja, kad jei mažieji iki Atvelykio nesusitinka su savo krikšto tėvais, tai jie privalo susitikti ir įteikti jiems dovanėlę Atvelykio dieną.
„Nepasisekti negali, svarbiausia - dirbti nuoširdžiai“, - sako pašnekovė. „Karpinių raštai, motyvai gali būti įvairūs: geometriniai, augaliniai, margučių simbolika. Tradiciškai šia proga buvo karpomas Gyvybės medis - jame skleidžiasi gėlės, čiulba paukščiai, viršūnėje šviečia saulė.
Gyvybės medžio karpiniui popieriaus lapą perlenkite pusiau ir prie lenkimo krašto nupieškite nesudėtingą kompoziciją, ją iškirpkite ir išskleiskite karpinį. Dėkliukai velykaičiams, užuolaidėlės, lentynos juosta daromi pagal tą patį principą: reikiamo ilgio popieriaus juostą sulenkite pusiau tris keturis kartus - kuo daugiau kartų sulankstysite, tuo karpinys bus tankesnis, nupieškite sumanytą motyvą, aštriomis žirklutėmis iškirpkite, paskui išskleiskite ir išlyginkite.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Vilijos baseinas nėščioms: atraskite neįtikėtiną mankštų naudą ir geriausias vietas
- Sužinokite Idealią Naujagimio Maitinimo Trukmę ir Ekspertų Patarimus Tėvams