Perkant sauskelnes visada reikia žiūrėti, kokio kūno svorio vaikui jos skirtos. Neverta pasikliauti nurodytu amžiumi, nes vaikai gimsta labai skirtingo ūgio ir svorio, auga taip pat nevienodai. Per mažos sauskelnės spaudžia ir dirgina odą, ji parausta.
Nuo ko priklauso naujagimio svoris?
Lietuvoje nebuvo atlikta mokslinių tyrimų, ar tikrai naujagimiai gimsta didesni, tačiau „plika akimi“ matyti, kad tokia tendencija yra. Jei naujagimis sveria 4 ir daugiau kg, jis laikomas didelio gimimo svorio.
Nors lietuvaičiai vaikai yra nemažo gimimo svorio, jiems iki pasaulio rekordų - labai toli. O šie skamba vis grėsmingiau - 8 kg, 9 kg ir net 10 kg. Pats sunkiausias visų laikų naujagimis gimė 1879 metais Kanadoje. Jis svėrė 10,5 kg ir išgyvenęs vienuolika valandų mirė.
Lietuvos rekordų knygoje užfiksuotas sunkiausias naujagimis, svėręs 6,8 kilogramo. Tačiau ir 5,5-5,8 kg svorio naujagimiai Lietuvos žiniasklaidoje vadinami milžinais, gigantais, apie juos rašomi straipsniai, pranešama per žinių laidas. Palyginimui - 2000 metais Šiauliuose gimusi Rasa Urbonaitė svėrė 450 g ir buvo 28 cm ūgio.
Vaisiaus svorio medicina kol kas dar neišmoko kontroliuoti. Pati nėščioji gali laikytis dietų, kad labai nestorėtų, bet vaisius bet koku atveju iš organizmo pasiims tiek, kiek jam reikia. Vaisiaus svorį apytiksliai galima nustatyti ultragarsu. Pirmasis tyrimas atliekamas pirmoje nėštumo pusėje. Antrąkart nėščia moteris tiriama ultragarsu maždaug 34 savaitę, likus mėnesiui iki gimdymo. Tada jau svarbus ir vaisiaus svoris, nes pagal jį gydytojas sprendžia, kokia bus gimdymo eiga.
Net geriausi gydytojai, tiriantys utragarsu, numatydami naujagimio svorį, gali apsirikti vos ne 1 kg, nes paskutinį mėnesį įvyksta tikras vaisias augimo šuolis. Kuo nėštumas didesnis, tuo didesnė paklaida nustatant vaisiaus svorį.
Kauno medicinos universiteto klinikų naujagimių ligų gydytoja dr. Jūratė Buinauskienė sako, kad naujagimio dydis skaičiuojamas pagal procentiles - tam tikro amžiaus (skaičiuojant nėštumo savaitėmis) naujagimis turi atitikti tam tikrą svorį. Naujagimiai, kurių svoris patenka tarp 25 ir 75 procentilių yra idealūs, tie, kurie patenka nuo 10 iki 90 procentilių dar „telpa“ į normas, o jeigu naujagimio svoris siekia 10 procentilių ar mažiau - jis per mažas.
Neišnešiotas naujagimis (iki 37 savaičių) niekada nesvers 4 kg. Jeigu vaikelis gimė 41 savaitės ir svėrė 3 160 kg, jis bus per mažas, o jeigu gims 37 savaičių - per mažai svorio bus 2 500 g. Gimęs 41 savaitės berniukas bus per didelis, jei svers 4 105 g. Patys keturi kilogramai nėra rodiklis - jeigu kūdikis gims 35 savaičių ir svers 3 400 g, tai bus jau per daug.
Normalus išnešioto naujagimio svoris yra tarp 2,5 ir 3,5 kg. Šie skaičiai pritaikyti Lietuvos gyventojams, todėl medikai vis dažniau susiduria su problema, kaip nustatyti tikrą naujagimio dydį, kai gimdo moterys iš užsienio.
Tarkime, Amerikos indėnų vidutinis gimimo svoris yra apie 3 kg, Papua Naujosios Gvinėjos naujagimio vidutinis svoris yra 2,3 kg. Jeigu pagal lenteles atsižvelgdami į Papua Naujosios Gvinėjos naujagimius vertinsime indėnus, jie visi bus per dideli, o jeigu atvirkščiai - per maži. „Lentelės ir normos turi būti pritaikytos tam tikrai populiacijai“, - sako dr.
Jau minėjome, kad naujagimio svoris mažiausiai priklauso nuo mamos valios ir norų, tačiau kažkas turi jį lemti. Kitaip - kodėl tai pačiai mamai skirtingu metu gimsta skirtingo svorio vaikai? Rastume daugybę moterų, kurių naujagimių svoriai vienas nuo kito skyrėsi 1 kg ir net daugiau.
Veiksniai, lemiantys naujagimio svorį:
- Mamos tautybė ir rasė.
- Vaisiaus lytis.
- Diabetas.
- Paveldimumas.
- Vaikų eiliškumas.
- Pernešiojimas.
- Rimtos ligos.
„Kalbant apie Lietuvos naujagimius, 3,5 kg - standartinis gimimo svoris. Jei palyginsime viso pasaulio naujagimius, pamatysime gana margą vaizdą. Jei visa populiacija yra žemaūgiai, tautoje moterys neaukštos, smulkios, tai jos tikrai gimdys mažesnius naujagimius nei tose tautose, kur populiacija yra gerokai aukštesnė, moterys aukštos, stambios.
Natūralu, kad standartinis naujagimių dydis Japonijoje, Kinijoje, Ispanijoje, o ypač - Portugalijoje, yra gerokai mažesnis nei, tarkime, Skandinavijos šalyse. Tose tautose, kur vidutinis moters ūgis yra apie 150-155 cm, naujagimio svorio vidurkis yra 2,9-3,1 kg. Jei jiems gimsta naujagimis apie 3,5-3,7 kg, jis laikomas labai dideliu. O pas mus toks - visiškai normalus!“, - sako prof. Janina Tutkuvienė, vadovaujanti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijoskatedrai.
Per didelį naujagimių svorį dažniausiai lemia mamos diabetas. Insulinas vaisiaus organizmą veikia kaip anabolinis hormonas, tokie vaikučiai turi daug cukraus kraujyje, dėl to užauga tokie dideli. Jei moteris nėštumo metu suserga gestaciniu diabetu, vaikutis irgi gali gimti didesnio svorio. Būna, kad moterys net nežino, kad serga slaptu, vadinamuoju nėščiųjų, diabetu.
Viena iš priežasčių, lemiančių, kokio svorio gims vaikutis - genetika. Jei seneliai ir tėvai stambaus sudėjimo, yra tikimybė, kad dideli bus ir vaikai. Ir priešingai - smulkūs tėvai gimdo nedidelius vaikus.
Kitaip tariant, genetiniai veiksniai šiuo laikotarpiu pasireiškia minimaliai. Bene 80 proc. naujagimio svorio ir dydžio lemia situacija gimdoje, motinos hormonų fonas, placentos ir virkštelės savybės, kitaip tariant - vaisiaus augimo sąlygos. Jei moteriai vienas vaikas gimė didelis, o kitas mažiukas, galbūt laukdamasi pastarojo, ji buvo pasigavusi infekciją, sutriko placentos kraujotaka ar pan.
Naujagimio svoriui įtakos turi ir tai, kelintas vaikas šeimoje. Vaisiaus svoris didėja su kiekvienu nėštumu iki trečio vaiko. Po to stabilizuojasi ir ima mažėti.
Dalis didelio svorio naujagimių yra pernešioti. Medicinos požiūriu, vaisius jau laikomas pernešiotu, jei gimsta 42 savaičių. Tokie naujagimiai ne tik sunkiai gimsta. Jie jau patiria deguonies ir maisto medžiagų trūkumą būdami motinos pilve. Nuo 37-38 savaitės placentos funkcijos pradeda mažėti, todėl pernešiotas vaikas kenčia. Nors ir gimęs didelio svorio, toks naujagimis panašus į senuką.
Didelį svorį gali lemti sunkūs apsigimimai, ypač širdies ir kraujagyslių ligos.
Gamta per daug gudri, o žmogaus organizmas per daug protingas, kad nesuprastų, kokiame kūne auga vaikas. Visa bėda ta, kad šiuo metu tas organizmo savęs pajautimas kartais sutrinka. Taip yra dėl hormoninių dalykų, tam tikrų ligų, veiksnių, kurie neigiamai veikia visus mus, mūsų aplinką, o ypač - motinos organizmą.
Jei taip būtų prieš 100-200 metų, 90 proc. tokių moterų būtų mirusios gimdydamos. Istorijos raidoje atsitiko taip, kad išliko ir prisitaikė tiktai tos mamos, kurios sugebėjo išnešioti adekvatų savo organizmui vaisių.
Kiekviena motinos kūno ląstelė nuo pastojimo akimirkos jaučia, kokio dydžio vaisių gali išauginti, šią informaciją apdoroja ir „siunčia“ į smegenis, čia tą informaciją smegenys dar kartą perfiltruoja ir duoda įsakymą kitiems centrams - stabdykite (spartinkite) vaisiaus augimą. Ši schema dar mažai išaiškinta, todėl galima pasakyti tiek - vaisiaus svorį reguliuoja ištisas mechanizmas hormonų, kurie dabar vadinami „audinių hormonais“.
„Nuostabu, kaip gamta iš anksto viską apgalvoja ir sutvarko, kad vaisiui motinos gimdoje sudarytų pačias geriausias sąlygas užaugti iki reikiamo dydžio. Teoriškai žinome, kad kai prasideda mėnesinės, prasideda ir reprodukcinis amžius. Lietuvoje mėnesinės mergaitėms prasideda vidutiniškai 13-13,5 metų. Teoriškai tokios mergaitės lyg ir galėtų susilaukti vaikų. Tačiau - tik teoriškai. Manoma, kad kol moters kūnas nepasieks tam tikro dydžio, o ypač svarbus tam tikras dubens dydis, tol neprasidės vaisingumo funkcija. Nors mėnesinės ir bus, kiaušinėliai nebus subrendę.
Mergaitės ištįsta tarp 12-14 metų, o dubuo baigia augti tik 16-17 metų merginoms. Kita gamtos gudrybė - norint susilaukti vaikų, moters riebalų kiekis turi būti pakankamas ir ne mažesnis už vadinamąjį „kritinį kiekį“, kuris, beje, įvairių moterų šiek tiek skiriasi. Laimei, pagaliau ir populiarioje spaudoje jau aiškinama, kad jeigu riebalų kiekis yra mažesnis nei kritinis, mėnesinės moteriai neatsiras arba sustos.
Kai tik moteris pradeda mesti svorį ir badauti arba kai ją užpuola sekinančios ligos, pats akivaizdžiausias ribinio organizmo įtempimo rodiklis yra mėnesinių dingimas. Tai vienas iš kriterijų, įvertinant anoreksijos rimtumą. Jei dingo mėnesinės, psichiatrai ypač susirūpina paciente. Mėnesinių dingimas rodo, kad pasiekta riba, kai organizmas galvoja: „Moteris paliego, tad jai reikia pirmiausia sustabdyti mėnesines, kad tik ji nepastotų, nes jos vaisius kentės. Pirmiausia tegul sustiprėja“.
Ne veltui svarbiausias instinktas gamtoje yra išlikimo, o tik paskui dauginimosi. Kai tyrimų metu nustatoma, jog vaisius didelis, tampa aišku, kad moters gimdymas bus sudėtingesnis. Kai vaisius didelis, gimdymas trunka ilgiau. Kur kas ilgesnis pats išvarymo laikotarpis, nes didelio svorio vaikeliui sunkiau praeiti gimdymo takais. Dažnesni ir didesni tarpvietės plyšimai.
Užgimdamas didelis vaikutis gali patirti įvairių gimdymo traumų (lūžęs raktikaulis, įstrigę pečiai, rankos paralyžius, kraujavimas į smegenis). Kiekvienu atveju traumos rimtumas yra individualus - lūžęs raktikaulis vaikui sugyja greitai, tačiau rankos paralyžius gali turėti ir liekamųjų reiškinių.
Žinoma, kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, nes vienai mamai 4 kg naujagimis gali tapti rimtu išbandymu, o kita tokį pagimdytų visai nesunkiai. Kai naujagimio numatomas svoris 6000 ir daugiau gramų, tokie atvejai laikomi patologiniais. Tokių vaikelių mamos serga cukriniu diabetu, jos nėštumo metu turi būti ypač stebimos.
„Dar viena didelio svorio naujagimių problema - hipoglikemija (per mažas cukraus kiekis kraujyje). „Būdami gimdoje tokie „milžinai“ buvo gerai pamaitinti, o kai gimsta ir pradeda valgyti patys, staiga cukraus kiekis sumažėja, ir tokius vaikučius ištinka hipoglikemija, nes pirmomis dienomis mama neturi labai daug pieno. Todėl visiems per didelio svorio naujagimiams tiriamas cukraus kiekiskraujyje“, - sako dr.
Jeigu naujagimio svoris ,,netelpa“ į ūgio ir svorio procentiles, visada ieškoma priežasčių, kodėl taip yra. Paprastai sveikatos problemos išryškėja pirmąją savaitę po gimimo.
Naujagimių „milžinų“ tolesnė raida gali būti labai skirtinga. Viską lemia tai, kodėl vaikutis gimė toks didelis, ar jis patyrė traumų gimdamas, po gimimo. Jei lūžo tik raktikaulis, jis sugis greitai, jeigu buvo rankos parezė, didžiajai daliai vaikų atsistato visiškai, tačiau daliai gali būti pažeistas nervas, gali visiškai ir neatsistatyti.
Didelio svorio naujagimiai pirmaisiais metais dažniausiai susilygina su bendraamžiais ir nebebūna storuliukai, tačiau apie septintuosius metus, prieš mokyklą, tokie vaikučiai gali pradėti storėti.
Kiekvienas vaikutis savyje turi užtaisą - genetinę programą. Jei gimė mažutėlis, o jo genetinėje programoje užprogramuota, kad jis turi būti didelis, tada prasideda greitas augimas, mokslinėje literatūroje vadinamas „atsigriebimo fenomenu“ („catch up“). Visą laiką organizmas stengiasi sugrįžti į savo genetinio potencialo vėžes, todėl nedidelio svorio ar neišnešioti naujagimiai priauga gerokai daugiau svorio nei gimę išnešioti ir standartiniai.
Deja, ne visiems neišnešiotiems naujagimiams taikoma ši spartaus prisivijimo teorija. Pastaruoju metu mokslas daro stebuklus - dėl sudėtingų technologijų sugebama išauginti neišnešiotus vaikučius, gimusius 500-600 g svorio.
„Kartu su vokiečių antropologais tyrėme labai neišnešiotų vaikų augimą: tyrimas parodė, kad „kritinis“ svoris, nuo kurio dėl neišnešiotų naujagimių augimo neturėtų kilti rūpesčių - 1 kg ir daugiau. Paprastai daugiau kaip 1 kg svorio gimę naujagimiai pasiveja bendraamžius dar darželyje. Išvados parodė - jei vaikutis gimė sverdamas 1 kg ir daugiau (o juo labiau -1,5 kg ir daugiau), jo augimas beveik niekuo nesiskiria nuo kitų, o jei vaikutis gimė iki 1 kg, jo augimas strigs. Matyt, tas 1 kg yra kritinė masė, kai vaikas jau gavęs iš motinos kažkokį reikalingą kiekį augimo ir kitokių hormonų, įvairių medžiagų. Deja, negalime mėgintuvėlyje išauginti vaiko, reikalinga mama,“ - sako prof.
Kūdikio odos priežiūra ir sauskelnių dermatitas
Visais metų laikais, o dar labiau šiltuoju, padidėja kūdikių iššutimų tikimybė. Kad oda liktų sveika, stenkitės, kad būtų visada sausa, keiskite sauskelnes ne rečiau nei kas 3-4 valandas (kiekvieną kartą pasituštinus). Juk irstantis šlapimas kenkia odai. Tačiau naujagimiui sauskelnes reikia keisti dar dažniau.
Jei kūdikis pasituštino, tuoj pat švariai nuplaukite užpakaliuką šiltu tekančiu vandeniu, kad neliktų išmatų likučių, nes šarminės jų medžiagos labai dirgina odelę. Būna, kad vaikio odelė, nors ir labai kruopščiai prižiūrima, sudirgsta. Pabandykite kitos rūšies sauskelnes - šiuo metu rinkoje jų pasirinkimas didžiulis.
Muilą naudokite tokį, kuris skirtas specialiai kūdikiams ir vaikams. Muilą stenkitės gerai nuplauti, nes likučiai odai gali pakenkti. Ypač stropiai reikia iššluostyti odos raukšleles, nes dėl likusios drėgmės oda parausta, šunta, gali atsirasti žaizdelių. Be to, šiltoje aplinkoje greičiau dauginasi bakterijos.
Pakeitus sauskelnes ar vystyklus būtų gerai keliolika minučių vaikui leisti pasispardyti nuogu užpakaliuku. Jei oda paraudo, iššuto, tepkite specialiu kremu. Dėl jo rūšies pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Sauskelnių dermatitas - tai odos uždegiminė reakcija, su kuria susiduria daugiau nei ketvirtadalis kūdikių, o dešimt procentų jų kamuojasi nuo sunkios dermatito formos. Naudingos ir oro vonios, kai tarpvietės odelei leidžiama kuo dažniau ir kuo ilgiau pabūti be sauskelnių.
Labai svarbu rinktis tinkamo dydžio sauskelnes, per daug jų nesuveržti, domėtis jų sudėtimi ir kokybe. Svarbūs ir natūralių audinių drabužiai, kurie yra pakankamai laisvi, leidžiantys odai kvėpuoti. Kiekvieną kartą keičiant sauskelnes rekomenduojama odelę nuplauti drungnu (ne per šaltu ir ne per karštu) vandeniu ir nusausinti švelniu medvilniniu rankšluosčiu.
Odelės jokiais būdais negalima trinti, nes ji plona ir jautri. Drėgnas servetėles reikėtų naudoti tik būtinais atvejais ir rinktis tik natūraliai suyrančias servetėles be dažiklių, kvapiklių ir pan. Kiekvieną kartą nuplovus ir nusausinus odelę, kaip ir minėta prieš tai, rekomenduojama atlikti oro vonelę, o po to odą patepti barjeriniu kremu.
Relizema baby care yra kremas, sukuriantis apsauginį odos barjerą. Jis skirtas jautriai ir švelniai kūdikių sauskelnių srities odai. Relizema baby care puikiai tinka odai raminti ir apsaugoti nuo paraudimo ir deginimo pojūčio, ypač lytinių organų ir sėdmenų srityje, nes ant odos sudaro apsauginę plėvelę, apsaugančią nuo išorinių dirgiklių.
Kaip naudoti: užtepkite kremo sluoksnį ant nuvalytos sausos odos kiekvieną kartą prieš keisdami sauskelnes arba tada, kada reikia. Relizema baby care lengvai pasiskirsto, o baltos spalvos nepralaidi plėvelė sukuria barjero poveikį.
Tos pačios, aukščiau paminėtos priemonės naudingos ir jau stebint iššutimus, tačiau jei jie nepraeina, gali reikėti kreiptis į gydytoją - tai gali būti grybelinė ar bakterinė infekcija, kurią būtina gydyti specialiais dermatologiniais vaistais.
Dauguma vystyklų dermatito atvejų praeina savaime arba įvedus į rutiną kruopštesnę, bet švelnią higieną bei barjerinius kremus.
Kaip parinkti tinkamą drabužių dydį kūdikiui?
Kurdami modelius naudojame Europos (metrinę) matavimo sistemą. Vaikiškų drabužių dydžiai nustatomi pagal vaiko ūgį (cm). Moteriški ir vyriški drabužiai sukurti pagal vokišką dydžių sistemą. Norint atlikti matavimus, jums reikės matavimo juostos ir tvirtos juostos ilgio, pritvirtintos aplink juosmenį.
Vaikų raštų dydžiai pirmiausia parenkami pagal vaiko ūgį, o vėliau rašto išmatavimai koreguojami taip, kad atitiktų kitus vaiko kūno išmatavimus. OTTOBRE design® žurnaluose naudojama europinė dydžių sistema, kurioje drabužių dydžiai parenkami pagal vaiko ūgį. Kiti išmatavimai, turintys įtakos drabužių prigludimui, pateikti mūsų dydžių lentelėse.
Šablono dydžiai išreiškiami centimetrais, 6 cm žingsniais. Be dizaino lengvumo ir tokio audinio patogumo, kuris tinka numatytam audiniui, modeliai apima ir būtiną dėvėjimo patogumą. Šablonai neturi įmontuoto ploto auginimui. Tačiau retkarčiais į savo dizainą pridedame funkcijų, kurios prailgina drabužio tarnavimo laiką.
Kai vaikas auga 6 cm, o tai atitinka vieną rašto dydį, krūtinės, juosmens ir klubų išmatavimai padidėja tik 1-2 cm. Pirmiausia labai svarbu atidžiai išmatuoti vaiko išmatavimus.
Palyginkite vaiko krūtinės, juosmens ir klubų apimtis su atitinkamais išmatavimais dydžių lentelėje. Jei vaiko išmatavimai yra daugiau nei 3 cm didesni nei dydžių lentelėje, patartina rinktis kitą didesnį šablono dydį. Jei vaiko išmatavimai didesni nei 5 cm, rinkitės dviem dydžiais didesnį šablono dydį. Rinkdamiesi šablono dydį atminkite, kad kūdikis auga greitai, pirmaisiais metais net 25-30 cm.
Kūdikio ūgis gimimo metu yra apie. 50 cm, o vidutiniškai 3-4 mėnesių amžiaus jo ūgis siekia 60 cm, o 9-10 mėnesių - 70 cm. Vidutinis aukštis 12 mėnesių kūdikis yra 75-80 cm, o 18 mėnesių kūdikis yra maždaug. 86 cm, o dvejų metukų kūdikio apytiksliai. Mažo kūdikio drabužius galima pasiūti naudojant didesnio modelio dydį nei tikrasis kūdikio ūgis, kad būtų galima šiek tiek augti.
Tačiau kai kūdikis pradeda atsistoti, drabužiai neturėtų būti per daug ilgesni ar pločio, nes jie gali trukdyti mokytis vaikščioti.
Kaip atlikti matavimus?
- Kūdikio ūgis: Jums reikės asistento kūdikio ūgiui išmatuoti. Paguldykite kūdikį ant nugaros ant stalo. Pastatykite dvi knygeles stačiai ant stalo, vieną prie kūdikio galvos vainiko, o kitą - prie kūdikio pėdų padų, o kūdikio kojytės būtų kuo tiesesnės. Laikydami knygas vietoje, paprašykite savo padėjėjo išmatuoti atstumą tarp knygų (ty kūdikio ūgį).
- Kūdikio ūgis: Mažyliui atsistojus nugara ir kulnais į sieną, tiesiu kampu (pvz., knyga) pažymėkite ant sienos viršugalvio aukštį.
- Vidinis kojų ilgis: Vidinis kojos ilgis matuojamas nuo kirkšnies iki pėdos krašto, kai kūdikis guli, arba nuo kirkšnies iki grindų, kai mažylis stovi šiek tiek išskleidęs kojas, o kūno svoris tolygiai subalansuotas ant abiejų pėdų.
- Nugaros juosmens ilgis: Atstumas nuo iškiliausio slankstelio ties kaklo pagrindu iki apatinio juosmens krašto.
Patarimas! Prašome perskaityti detalias šablono koregavimo instrukcijas.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Alyvuogių aliejus kūdikių tyrelei: svarbiausi privalumai ir saugaus vartojimo patarimai
- Atraskite Nemedikamentinius Gimdymo Nuskausminimo Metodus: Privalumai, Trūkumai ir Patarimai
- Normalus naujagimio svoris: svarbiausi faktai, kuriuos privalote žinoti!
- Neįtikėtina Larisos Kalpokaitės kelionė: nuo teatro scenos iki kino žvaigždės!
- Sužinokite, kokios privilegijos ir pagalba priklauso neįgaliam vaikui Lietuvoje!