Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Alpaka (Lama pacos) - kupranugarinių (Camelidae) šeimos porakanopis žinduolis. Alpakos šiek tiek panašios į lamas, tik mažesnės, visos alpakos prijaukintos, laukinių nėra.

Alpakos auginamos Ekvadoro, Peru, šiaurės Bolivijos ir šiaurės Čilės Anduose, aukščiuose nuo 3500 m iki 5000 m virš jūros lygio. Jos auginamos vilnai, kuri naudojama panašiai kaip ir avių vilna.

Alpakos minta žoline augalija ir yra vertinamos visame pasaulyje būtent dėl aukštos kokybės vilnos, kuri yra naudojama panašiai kaip ir avių. Tačiau alpakos gali pasigirti net 22 skirtingais vilnos atspalviais - nuo visiškai juodos, sidabrinės, iki rudos, gelsvos ar net pačios balčiausios!

Pagal vilnos struktūrą ir ypatybes alpakos skirstomos į dvi rūšis: Huacaya ir Suri. Huacaya alpakų rūšis yra labiau paplitusi (apie 95% alpakų). Jų vilna yra tanki, pūkuota, švelni, jų plaukas yra trumpas, tiesus arba garbanotas. Šio tipo vilna yra švelnesnė už kašmyrą, lengva ir puri.

Suri vilna yra ilgo plauko, krentanti sruogomis, taip pat tanki, švelni, blizganti, o palietus primena šilką. Tačiau ši alpakų rūšis yra rečiau sutinkama, nes jų vilna kalnuose neapsaugo taip gerai nuo šalčio kaip Huacaya vilna.

Alpakų patelės gali susilaukti jauniklių būdamos 16-24 mėnesių amžiaus, patinai dažniausiai subręsta būdami 24 mėnesių amžiaus. Poravimosi metas galimas bet kuriuo metų laiku, o nėštumas trunka vidutiniškai 11 mėnesių. Dažniausiai alpakos atsiveda vieną jauniklį, sveriantį 7-10 kg, dvyniai labai reti. Tinkamai suporuotos alpakos jaunikliui perduoda išskirtines vilnos savybes ir spalvą.

Tarpusavyje šie meilūs ir jaukūs naminiai gyvūnai bendrauja skleisdami švelnius garsus, taip pat išsireiškia kūno kalba - ištiesia kaklą, pastato ausis, pakreipia galvą ar trumpą uodegą.

Avių reprodukcija ir nėštumas

Avys, dykaraginių (Bovidae) šeimos naminiai gyvuliai. Kilusios iš laukinių avinų (argalių, archarų ir muflonų). Prijaukintos aštuntame-septintame tūkstantmetyje prieš Kristų Pietvakarių Azijoje. Avys gerai prisitaiko prie aplinkos, bet nepakenčia drėgnų patalpų, pelkėtų ganyklų.

Gyvena 9-15 m. (ūkio tikslams laikomos 6-8 metus). Lytiškai subręsta 5-6 mėn. ir anksčiau (pirmą kartą kergiamos 18 mėn.; nėštumas trunka apie 150 dienų). Žindymo laikotarpis 100-130 dienų. Naminių avių yra apie 500 veislių. Jos skirstomos į 5 grupes pagal uodegos ilgį ir riebumą: trumpauodegės liesauodegės, ilgauodegės liesauodegės, trumpauodegės riebiauodegės, ilgauodegės riebiauodegės ir kurdiukinės avys.

Auginamos vilnai, mėsai, pienui, kailiams (karakuliui). Pagal paskirtį ir produkciją avys skirstomos į plonavilnes, pusiau plonavilnes, pusiau šiurkščiavilnes, kailines, mėsines riebalines, mėsines vilnines pienines šiurkščiavilnes ir mėsines vilnines šiurkščiavilnes. Dažniausios ligos: bruceliozė, juodligė, snukio ir nagų liga, nagų puvinys, diktiokauliozė, fascioliozė, monieziozė, nekrobakteriozė, niežai, strongiloidozė.

Paprastai avys gali poruotis 7-9 mėnesių amžiaus (yra šių taisyklių išimčių - kai kurios avys gali sulaukti reprodukcinio amžiaus sulaukusios 14 mėnesių). Nėštumas trunka apie 5 mėnesius. Kai avelė atsiveda, ji iš karto pradės duoti pieną, tačiau pirmąsias 1-2 savaites geriausia jos nemelžti (apie veislės ypatybes teirautis pardavėjo ir veterinarijos gydytojo). Priežastis ta, kad naujagimiams avims tikrai reikia tokio pieno (ypač per pirmąsias 36 valandas), kuris dažniausiai yra netinkamas žmogui.

1-2 savaites po gimimo galite (ir turėtumėte) melžti savo gyvūną maždaug 4-8 mėnesius du kartus per dieną (ryte ir vakare). Paprastai nemelžiamos avys duoda pieną tik 4-5 mėnesius po atsivedimo, o kai kurios pieninės veislės gali duoti pieną iki 8 mėnesių. Tačiau pieno gamybai įtakos gali turėti ir kiti parametrai (paros trukmės sutrumpėjimas).

Gimdymo terminas ir simptomai žmonėms

Žmogaus nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių. Reali trukmė - trumpesnė, nes ovuliacija, kurios metu moters organizme apvaisinamas kiaušinėlis, įvyksta maždaug dviem savaitėmis vėliau nei paskutinių menstruacijų pradžia. Dažnai moterys nežino tikslaus ovuliacijos ir galimo pastojimo laiko, todėl visame pasaulyje nėštumo trukmė skaičiuojama pagal šią formulę, kuri yra pakankamai tiksli, kad gydytojai akušeriai ginekologai ir akušeriai galėtų ja vadovautis klinikiniame darbe.

Tikslesnį nėštumo laiką padeda nustatyti ir nėštumo pradžioje atliekamas ultragarsinis nėščiosios tyrimas. Remiantis nustatyta nėštumo trukme, paskiriamas būtinų tyrimų laikas. Tiksli nėštumo trukmė svarbi ir tam, jog prasidėjus gimdymui būtų galima nustatyti, ar gimdymas vyksta laiku - ar tai ne priešlaikinis gimdymas arba pernešiojimas.

Priešlaikiniu gimdymas laikomas tada, kai naujagimis gimsta anksčiau nei 37-ą savaitę. Gimdymas, įvykęs likus trims savaitėms iki numatyto gimdymo termino, laikomas savalaikiu, o vaikelis yra išnešiotas.

Pernešiojimas

Praėjus kelioms dienoms po numatyto nėštumo termino dažnai besilaukiančios moterys nerimauja, kad naujagimis bus pernešiotas, tačiau ne visada taip yra. Pernešiojimu laikoma, kai nėštumas tęsiasi dvi ar daugiau savaičių po numatyto gimdymo termino. Todėl praėjus tik kelioms dienoms po numatytos gimdymo dienos negalima sakyti, kad tai jau pernešiojimas.

Gimdymo pradžios simptomai

Tikrieji gimdymo pradžios simptomai - reguliarūs gimdos susitraukimai (sąrėmiai). Gimdymo pradžia nustatoma vertinant pokyčius gimdos kaklelyje, kai dėl reguliarių susitraukimų jis pradeda atsiverti. Artėjantį gimdymą taip pat gali išduoti nereguliarūs ir reti gimdos susitraukimai, vaisiaus vandenų nutekėjimas, kuris nebūtinai yra gimdymo pradžios požymis.

Pajutus skausmingus, reguliarius, dažniau nei kas 10 minučių pasikartojančius gimdos susitraukimus (sąrėmius), kurie laikui bėgant tik stiprėja, reikėtų vykti į Nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyrių. Taip pat į Gimdymo skyrių reikėtų atvykti nutekėjus vaisiaus vandenims.

žymės: #Nestumo

Panašus: