Dantys yra būtina mūsų organizmo dalis, padedanti ne tik sukramtyti maistą, bet ir susikalbėti. O spindinti sveikų ir tvarkingų dantų šypsena yra vienas gražiausių veidą puošiančių aksesuarų.
Dantų sandara
Dantis sudaro keli skirtingi sluoksniai: emalis, dentinas, pulpa ir cementas. Emalis, kuris yra pati kiečiausia medžiaga, esanti žmogaus kūne, dengia danties išorę. Daugiausiai jis sudarytas iš akmens kietumo mineralo, vadinamo kalcio fosfatu. Po juo eina antrasis sluoksnis - dentinas, kuris yra kiek minkštesnis už emalį. Giliausiai danties viduje slypi pulpa. Tai gyva dalis, kurią sudaro nervai ir kraujo ląstelės. Dar viena danties dalis yra vadinama cementu. Šie sluoksniai glaudžiai susiję tarpusavyje ir užtikrina gerą danties būklę. Todėl bet kurio iš jų pažeidimas gali tapti odontologinių problemų priežastimi.
Dantų tipai
- Kandžiai. Tai priekiniai dantys, kuriais mes kandame maistą. Jie yra plokšti ir turi ploną kraštą.
- Iltiniai. Ir vaikai, ir suaugusieji jų turi vienodai: po 2 iltinius dantis kiekvienoje eilėje. Pirmieji nuolatiniai iltiniai dantys vaikams pradeda augti apie 10-12 metus.
- Kapliai. Šie dantys jau gerokai didesni už priekinius, su daugybe keterų, kurios padeda smulkinti maistą. Suaugusieji turi 8 kaplius: po 4 kiekvienoje eilėje. Jie išsidėstę iškart už iltinių dantų.
- Krūminiai. Jie yra didžiausi iš visų dantų, turintys didelį plokščią paviršių su keteromis, kurios padeda galutinai sukramtyti maistą ir jį susmulkinti prieš nuryjant. Paprastai krūminiai dantys turi nuo 2 iki 4 šaknų. Suaugusiųjų burnoje yra 12 nuolatinių krūminių dantų: 6 apatiniame ir 6 viršutiniame žandikaulyje. Tuo tarpu vaikai turi 8 pieninius krūminius dantis. Paskutinieji suaugusiųjų krūminiai dantys dar yra vadinami protiniais. Šie dantys įsitaiso tolimiausiuose žandikaulio kampuose. Iš viso jų yra 4. Jie pradeda dygti apie 17-25 metus, tačiau kai kuriems žmonėms jie gali visai neišdygti arba likti įstrigę kaule ir niekada nepasirodyti paviršiuje. Labai dažnai šie dantys neišdygsta tinkamai ir didina infekcijos riziką bei blogina aplinkinių dantų padėtį. Be to, juos labai sunku išvalyti dėl nepatogios padėties, todėl protiniai dantys greitai genda.
Pieniniai dantys
Vaikai savo burnoje iš viso turi 20 pieninių dantų. Pirmieji dantys pradeda dygti apie 6 mėnesį. Paprastai visi pieniniai dantys išdygsta iki 3 metų. Pirmieji vaikiški dantys, kurie pradeda kristi - tai apatiniai priekiniai. Kol pieniniai dantys pamažu iškrenta, juos pakeičia 28 nuolatiniai dantys. Pirmieji nuolatiniai dantys pradeda dygti apie 6 gyvenimo metus. Paauglystės pabaigoje paprastai ima dygti ir protiniai dantys. Kiekvieno vaiko dantų dygimo ir jų iškritimo amžius gali skirtis, todėl tėvams nereikėtų pernelyg jaudintis, jeigu jų vaiko dantys tiksliai neatitinka aukščiau pateikto grafiko. Į odontologą vertėtų kreiptis tuomet, jei vėluojama ilgiau nei 1 metus.
Vaikučių burnoje iš viso būna 20 pieninių dantų. Pirmieji iš jų (dažniausiai - apatinio žandikaulio centriniai kandžiai) pradeda dygti maždaug apie 6-8 gyvenimo mėnesį. Ši riba gali būti labai individuali, todėl nereikėtų nerimauti, jei dantukai pradėjo dygti anksčiau ar vėliau. Visi jie įprastai išdygsta iki 2,5-3 metų. Kūdikio dantukų dygimo laiką lemia genetiniai faktoriai. Todėl jį galima įvertinti atsižvelgiant į tai, kada pirmieji dantys išdygo tėvams. Pastebima, kad berniukams pieniniai dantys dygsta šiek tiek anksčiau nei mergaitėms. Ankstyvą arba pavėluotą pieninių dantų dygimą gali lemti įvairios ligos. Pavyzdžiui, sergant tymais, dantukai pradeda dygti ankščiau laiko.
Vos išdygus pirmiesiems vaiko dantims, tėveliams tenka atsakomybė ne tik už jų priežiūrą, tačiau ir tinkamų jų priežiūros įpročių ugdymą vaikui. Tiesa, nors dantų priežiūra yra itin svarbi nuo pat mažens, į tai rimtai žiūri tikrai ne visi tėveliai.
Nuolatiniai dantys
Nuolatiniai dantys - tai antrasis žmogaus dantų rinkinys kuris pradeda dygti pradėjus kristi pirminiams (pieniniams dantims). Šių dantų dygimo procesas yra laipsniškas. Visas dygimo procesas vyksta etapais. Pirmieji iš nuolatinių dantų dygti pradeda krūminiai dantys esantys dantų lankų galinėsė dalyje. Jie pradeda formuotis dar net nepradėjus kristi pieniniams dantims. Sekantis etapas apima kandžių ir iltinių dantų dygimą. Trečiasis nuolatinių dantų dygimo etapas apima mūsų kaplius. Paskutinis nuolatinių dantų dygimo etapas apima mūsų protinius dantis - pačius paskutinius lankuose.
Vienas pagrindinių faktorių nuo kurių priklauso kada ir kokia tvarka vaikui išdygs nuolatiniai dantys yra genetika. Nemažai įtakos turės ir vaiko mityba. Galiausiai įtakos turės ir vaiko burnos higienos įpročiai.
Dantų priežiūra
Metas, kai dygsta pirmieji (pieniniai) dantukai, gali būti sudėtingas tiek pačiam mažyliui, tiek tėveliams. Tam, kad dantys kuo ilgiau išliktų sveiki ir gražūs, tinkama priežiūra svarbi jau nuo pat pirmųjų dienų.
Tinkama kūdikių dantukų priežiūra reikalinga jau nuo pirmųjų dienų. Tam rekomenduojama naudoti drėgną marlę arba specialų silikoninį antpirštį. Juo galima švelniai nubraukti apnašas ir pamasažuoti dantenas. Taip palengvinamas naujų dantų prasikalimas, sumažinamas skausmas. Kaip ir suaugusiųjų, taip ir kūdikių dantukus reikia valyti ryte ir vakare. Kai išdygsta daugiau dantukų, reikia pradėti naudoti vaikišką šepetėlį su maža minkšta galvute ir befluorę dantų pastą. Vaikučiams iki 6-7 metų gali būti sunku patiems kruopščiai išsivalyti dantukus, todėl jiems turėtų padėti tėveliai.
Išdygus nuolatiniams dantims, esminiai burnos higienos principai nesikeičia. Dantys turėtų būti valomi mišriais (sukamaisiais ir šluojamaisiais) judesiais du kartus per dieną, ryte ir vakare, tam skiriant po 2-3 minutes. Paaugliams rekomenduojami vidutinio kietumo šepetėliai, kurie geriau nuvalo apnašas nuo dantų paviršiaus. Nuo 10-12 m. Dantų būklei didelę įtaką turi ne tik jų priežiūra, bet ir mityba. Dažnas daug angliavandenių turinčio maisto vartojimas skatina ėduonies vystymąsi.
Sveika šypsena prasideda dar mamos pilvelyje - pieninių dantukų užuomazgos pradeda vystytis 6-7 nėštumo savaitę, o nuolatinių dantų užuomazgos atsiranda maždaug septintąjį vaisiaus vystymosi mėnesį. Nėštumo metu keičiasi moters organizmo hormoninis fonas, medžiagų apykaita, taip pat didėja seilių rūgštingumas. Dėl hormoninių pokyčių, ypač jei prasta burnos higiena, prasideda nėštuminis dantenų uždegimas - gingivitas: dantenos paburksta, valomos kraujuoja, tampa skausmingos. Dėl sumažėjusios seilių pH vertės ir hormonų pokyčių padidėja ėduonies, ypač vadinamojo „slaptojo“, atsiradimo tikimybė. Dažnas pykinimas ir vėmimas pirmąjį nėštumo trimestrą ir padidėjęs skrandžio rūgštingumas trečiąjį didina dantų emalio erozijos tikimybę.
Išdygus pieniniams dantukams, atsipalaiduoti neteks, nes jau pirmajam dantukui reikia ir pirmojo šepetuko. Laiku išdygę pieniniai dantys formuoja pieninį sąkandį ir palaiko taisyklingą žandikaulių padėtį. Tai lemia normalią kramtymo funkciją, veido dalių taisyklingą formavimąsi. Po pieniniais dantimis tūno nuolatinių dantų užuomazgos, todėl neprižiūrimi, pažeisti ėduonies pieniniai dantukai leidžia infekcijai plisti į nuolatinius dantis ir taip gali juos pažeisti. Taigi atsakingų tėvų pareiga - pradėti rūpintis vos tik išdygusiais dantukais. Juos valykite bent du kartus per parą, prieš naktį: tai darykite švelniais sukamaisiais judesiais specialiu ant piršto maunamu silikoniniu šepetuku arba tiesiog sudrėkintu švariu marlės (binto, lininės skepetaitės) gabaliuku, apsuktu aplink pirštą.
Išdygus pirmiesiems dantims, reikėtų pradėti naudoti dantų pastą. Mažylių dantų valymas neretai tampa tėvų kantrybės išbandymu. Mamos pienas taip pat turi cukraus, t. y. laktozės, kuri, esant aktyviai burnos mikroflorai, sukelia dantų ėduonį. Nieko gera neduoda ir močiučių patarimas patepti dantenas medumi, kai dantukai kalasi skausmingai. Medus kenkia dantų audiniams. Tėvai vaikui dantukus turėtų valyti maždaug iki 7-8 metų, nes iki tokio amžiaus dar nėra galutinai išlavėjusi jų smulkioji motorika. Dvi minutes kartoti monotoniškus judesius vaikams atsibosta ir savarankiškas dantų valymas nebūna taisyklingas. Pamėginkite dantų valymą paversti žaidimu, valykitės drauge, dainuodami. Norėdami rasti kompromisą tarp savarankiškos asmenybės ugdymo ir švarių dantų, iš pradžių leiskite vaikučiams patiems valyti dantukus, o tada pervalykite patys.
Pirmasis apsilankymas pas odontologą turėtų būti ne tada, kai vaikas ėmė verksmingai skųstis danties skausmu ar po nakties sutinusiu veiduku. Rekomenduojama pirmąkart dantų gydytoją aplankyti iki pirmojo gimtadienio. Gal šio vizito pyplys ir neatsimins, sėdės jums ant kelių, greičiausiai net nenorės žiotis, bet bus įvertinta jo dantų būklė, rekomenduota tolesnė priežiūra. Labai svarbu vaikutį pratinti prie vizitų pas odontologą. Vaikas pamažu žaidimo forma susipažins su jam neįprasta aplinka, gydytoju, veidrodėliu ar siurbtuku ir pamatys, kad aplinka draugiška ir smagi, procedūros nebaugios, o gal namo parsineš net prizą. Pasitaiko atvejų, kai vaikučiai priešinasi ir nesileidžia net apžiūrimi, nors dantų būklė tokia, kad gydytojas odontologas tiesiog privalo įsikišti. Tokiu atveju galimas gydymas, taikant bendrąją nejautrą.
Apie 5-6 metus ima klibėti pieniniai apatinio žandikaulio centriniai kandžiai, juos pakeičia nuolatiniai dantys, taip pat dygsta pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys - taip ima formuotis mišrus sąkandis. Apie 13 metus susiformuoja nuolatinių dantų sąkandis.
Gana dažnai pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys pasirodo net neiškritus pieniniams centriniams kandžiams. Šių, turėsiančių lydėti iki žilos senatvės, dantų vagelės būna nepilnai mineralizuotos, o paviršius porėtas, todėl dantys labai lengvai pažeidžiami. Siekiant apsaugoti nuo ėduonies šiuos dantis ir palengvinti jų valymą, vos susiformavus krūminių dantų vagelėms, jie dengiami fluoro turinčiomis skystomis plombinėmis medžiagomis - silantais. Mokslu pagrįsta medicina įrodo silantų naudą: jais padengus sveikų nuolatinių krūminių dantų paviršių, ėduonies atsiradimo tikimybė sumažėja 80-90 %. Vis dėlto silantais dengiami ne visi nuolatiniai krūminiai dantys.
Pasirūpinkite, kad pieninių ir nuolatinių dantų dygimas Jūsų vaikams būtų kuo sklandesnis. Sveiki dantys - sveiko organizmo, o dažnai ir laimingo gyvenimo atspindys, nepaisant amžiaus, lyties ar tautybės. Tačiau mažylio burnoje pasirodę pirmieji perlai užduoda daugybę klausimų rūpestingiems tėveliams: ar dantukų pakankamai? Ar jie sveiki? Kaip ir kada juos valyti?
Panašus:
- Kokie žaislai tinka 2 metų vaikui: lavinantys ir saugūs žaislai
- Ankstyvieji nėštumo požymiai – svarbiausi simptomai, kuriuos turite atpažinti dabar!
- Vaiko teisės ir pareigos Lietuvoje: Kaip teisingai apskaičiuoti alimentus?
- Neįtikėtini nėštumo požymiai: kaip juos atpažinti ir svarbiausi žingsniai
- Atskleiskite Paslaptis: Ką Jūsų Gimimo Data Sako Apie Jūsų Charakterį Numerologijos Požiūriu!
- Sužinokite, kada saugu duoti kiaušinį kūdikiui – ekspertų patarimai ir svarbios rekomendacijos!