Lietuvių poezija vaikams - tai lobynas, kuriame galima atrasti tikrų perliukų. Kuo daugiau su vaikais uostinėjom ir skanavom, skaitėm ir dainavom, tuo labiau pamilau mūsų lietuviškos poezijos (ir tautosakos) lobyną.
Jei prieš kelis metus būtų manęs kas paklausęs, kokius vaikiškus eilėraščius žinau lietuvių kalba... būčiau pasakius: kažkoks vienas apie žiemą (ten kur balta, balta), dar vienas apie rudenį (utititi šalta), dar toks ilgas apie Rudnosiuką ir vienas apie Grybų karą... Tada dar būčiau paklausus: „Įdomu, o mano batai buvo du ...čia eilėraštis, ar kažkam kažkur toptelėjusi mintis?.. O Trakų pilis... čia vaikams? Juk mokėmės mokykloje. Berods dar vaikai buvome".
Dabar jau kiek daugiau žinau. Žinau, kad „Mano batai buvo du“ parašė Kostas Kubilinskas, o tarkim gerai žinomą „Opa, opa, opapa“ parašė Kazys Jakubėnas. Čia ne šiaip sau iš dangaus nukritę eiliukai. Žinau, kad "Du gaideliai" - lietuvių liaudies daina, o "Trakų pilis" tikrai ne vaikams kurtas eilėraštis. Taip pat žinau, kad turime be galo daug jautriai parašytų, dailiai nulietų eilių.
Eilėraštis - tai iš raidžių ir žodžių išlietas meno kūrinys. Juk per kitų kūrybą mes mokėmės reikšti save. Todėl poezija, mano manymu, yra labai svarbi vaikystės, paauglystės ir netgi suaugusystės dalis.
Kaip mes su vaikais draugaujam su poezija?
Kol atradom tinkamą formatą - mėtydavomės. Tarkim skaitydavom tik vieno poeto eiles. Savaitę, dvi. Paskui pabosdavo. Tuomet skaitydavom rinkinius. Bet rinkiniuose kartais būna skurdus pasirinkimas, todėl grįždavom prie vieno poeto. Ir taip pirmyn atgal - be jokios tvarkos. Problema buvo tame, kad orientuodavausi į kiekybę, o ne kokybę. Kuo daugiau, tuo geriau. Kad ir dešimt, dvidešimt eilėraščių per savaitę. Neblogai, ane? O vat ir ne. Tai beprasmiška.
Kai šią vasarą perėjom prie 2 eilėraščių per savaitę, supratau, kad lėtas tempas yra pats geriausias. O dar geriau, mano nuomone, yra vienas poetas mėnesiui ir po du jo eilėraščius į savaitę. Tačiau, jeigu ieškote eilėraščių viena tema arba norite skaityti sezoniškai - tai puiku. Įdomu yra palyginti, ką apie vieną ar kitą dalyką (tarkim metų laikus) rašė keli skirtingi poetai. Galima parodyti vaikams, kad apie tą patį dalyką galima parašyti ne vieną eilėraštį.
Kita vertus, bešlifuojant vieną poetą kurį laiką, anksčiau ar vėliau pradedi atpažinti jo stilių, atrodo netgi akies krašteliu prisilieti prie paties autoriaus širdies. Vėliau atverti naujo poeto eiles, ir - stebuklas! - jos tikrai skiriasi nuo prieš tai buvusio. Per skirtingų poetų eiles vaikai mokosi ne vien tik pačių eilėraščių, o būdų, kaip reikšti tai, kas tupi ir jų širdelėse.
Beje, kai skaitote vieno poeto eiles, labai rekomenduoju išmokyti vaikus poeto vardą ir pavardę; papasakoti bent keliais žodžiais apie jo vaikystę. Pažadu - eilėraščiai skaitysis visiškai kitaip.
Kaip kūrybiškai skaityti eilėraščius?
- Eilėraščius galima dainuoti
- Pagal eilėraščius galima piešti
- Pagal eilėraščius galima statyti spektaklius
- Eilėraščius tinka papuošti muzikos instrumentų garsais
Jei tik plačiai atversite širdį ir užsidėsite ant nosies kūrybiškumo akinius, pamatysite, kad poezijoje marios įkvėpimo, apstu džiaugsmo ir žaidimo, pilni kiemai muzikos ir nuotykių. Na ne visus. Ir ne visų poetų. Tačiau visai nemažai galima.
Tad jei aptinku tokį eilėraštuką, imu ir sudainuoju. Vaikams tai be galo patinka ir jie prašo manęs dainuot dar ir dar. Tuomet mus nugirsta Aurimas, griebia gitarą ir pritaiko akordus.
Girdėjau iš vienos pedagogės, kad mažiems vaikams labai naudinga piešti abstrakčius dalykus (pvz. džiaugsmą, liūdesį, laimę, laiką ir pan) - taip lavinama jų saviraiška. Tad įsivaizduokit, kaip turėtų būti lavinama vaikų saviraiške, jei užduotumėt nupiešti iliustraciją abstrakčiam eilėraščiui.
Stato pagal eilėraščius spektaklius.... yra ir Grybų karas, ir Voro vestuvės, ir Zuikių mokykla, ir Kiškių sukilimas. Namie taip pat galite sukurti vaidinimą. Galite vaidinti patys, o gali vaidinti lėlės.
Pažadu - ateityje sukelsiu visus eilėraščius. Išmokom su vaikais deramai išeiti į "sceną", nusilenkti, pristatyti eilėraštį ir eilėraščio autorių ir gražiai eilėraštį padeklamuoti. Ir nors viskas lyg ir žaidimo forma, bet ir štai per tokį žaidimą mokinamės gerbti poetų (o ateityje ir vienas kito) kūrybą.
Mėgstamiausi poetai
Bičiuliavomės su daugybe, bet pamilome kelis. Mūsų mėgstamiausi: Ramutė Skučaitė, Justinas Marcinkevičius, Martynas Vainilaitis, Kazys Jakubėnas, Anzelmas Matutis ir Leonardas Gutauskas.
Verskit, skaitykit, įsigilinkit, užuoskit, pajauskit, grokit, dainuokit, pieškit. Pamatysit - pažadu, pažadu, pažadu - už tų taip gerai žinomų rinktinių viršelių, pageltusiuose puslapiuose, tarp senų sovietmečio iliustracijų rasit perlus. Tikrų tikriausius perlus.
Panašus:
- Janinos Degutytės eilėraščiai vaikams: rinktiniai kūriniai
- Gimtadienio eilėraščiai vaikams: gražiausi ir originaliausi sveikinimai
- Trumpi eilėraščiai vaikams apie Lietuvą: patriotiškumas ir meilė Tėvynei
- Anafilaksinis Šokas Nėštumo Metu: Kaip Atpažinti Simptomus ir Skubiai Padėti
- Įspūdinga Algio Mickūno Biografija ir Unikalūs Filosofijos Bruožai, Kuriuos Privalote Žinoti!