Kiekviena atsakinga moteris supranta, kad vaikučio gimimas neišvengiamai susijęs su pokyčiais jos gyvenime. Baimių kiekis ir stiprumas priklauso nuo auklėjimo vaikystėje, nuo socialinės aplinkos, kurioje moteris gyvena, nuo jos nerimastingumo lygio ir susiformavusio „idealios mamos“ vaizdo.
Priežastys atidėti motinystę
Mažiau ryžtingos moterys atidėlioja nėštumą „geresniems laikams“: „Kada nors man atsibos naktiniai vakarėliai ir kelionės po visą pasaulį. Kada nors mane paskirs į aukštesnes pareigas ir tuomet gal turėsiu daugiau laiko. Kartais žmonės susikuria tiek daug asmeninės erdvės ir komforto, kad tiesiog bijo bet kokių permainų, kurios pasikėsintų į jų laisvą laiką, pomėgius ir patogų gyvenimą. Ypač kai dabartiniu metu taip aktyviai populiarinama nuostata, kad žmogaus tikslas - džiaugtis gyvenimu. Atsikalbinėjimų būna begalės: „Man nepavyks būti gera mama“, „Mūsų gyvenimo būdas nėra tinkamas auginti vaikus“ ir pan. Tačiau po tokiais teiginiais dažniausiai slepiasi moters nenoras „aukoti“ savo interesus ir didžiąją dalį savo laiko ir dėmesio atiduoti vaikeliui.
Išvaizdos pokyčių baimė
Prie pokyčių baimių priskiriama ir išvaizdos pokyčių baimė, kuomet moteris baiminasi, kad nebus tokia patraukli partneriui, kokia buvo anksčiau, kad pasikeitusi figūra neigiamai paveiks jos patrauklumo suvokimą ir atšaldys partnerio jausmus. Tačiau įdomu ir tai, kad būtent šioms moterims geriausiai ir pavyksta išvengti nepageidaujamų pokyčių, nes jos labiau rūpinasi savo išvaizda tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo.
Nėštumo ir gimdymo baimės
Mėgstama sakyti, kad nėštumas - ne liga, tačiau moteriai vos tik pastojus, iškart sudaromas vizitų pas gydytojus planas, numatomi reikalingi tyrimai ir prisakoma griežtai laikytis rekomendacijų. Taip prasideda visų reikalingų medicininių patikrų maratonas: vitaminai iš vaistinės, vizitai pas okulistą, odontologą, endokrinologą, kraujo tyrimai ir t. t. Tada ima skaityti, klausinėti draugių ar tiesiog kalbasi prie ginekologo kabineto su kitomis būsimomis mamytėmis. Sužino ir raminamų dalykų, bet išgirsta ir visokiausių istorijų, būtų ir nebūtų dalykų, kurie lengvai įgauna baimių pavidalą jau vien dėl nėštumo metu padidėjusio jautrumo ir įtaigumo. Dažniausiai nėštumo baimės baigiasi antrojo trimestro metu.
Tyrimai rodo, kad kiekviena moteris kažkuriuo gyvenimo momentu bijo gimdyti. Gimdymo baimė dažniausiai priklauso tai baimių grupei, kuri susiformuoja ne asmeninės patirties (patyriau sunkų gimdymą, todėl bijau gimdymo), o kitų žmonių suformuotos nuomonės pagrindu. „Visai norėčiau vaikelio, bet taip bijau gimdyti… Girdėjau, kad gimdant net mirti galima. Aš labai jautri, net kai pamatau imant iš piršto kraują - silpna darosi, o čia - gimdymas! Pagrindinė gimdymo baimė yra skausmo baimė. Todėl natūralu, kad tai, kas kelia skausmą, lydi baimė. Nugalėti skausmo baimę dažnai padeda informacija apie skausmo malšinimo būdus ir patiriamo skausmo fiziologinės reikšmės gimdymo metu supratimas. Kai suprantamas skausmo reikalingumas, sumažėja ir baimė.
Dažnai gimdymo baime „prisidengia“ moterys dar psichologiškai nepasirengusios motinystei arba neužtikrintos dėl santykių su partneriu. Kartais pati moteris nesuvokia tokių savo minčių, tačiau projekciniais testais galima išsiaiškinti tikrąsias gimdymo baimės priežastis.
Baimė būti bloga mama
Kiekviena moteris individualiai supranta sąvoką „gera mama“. Dažnai ši nuomonė susiformuoja asmeninės patirties pagrindu (ką mama darė gerai ir ko iš jos trūko) ir yra pakoreguota socialinių normų. Taigi, moteris iš anksto sau turi aibę reikalavimų ir lūkesčių. Susilaukus vaikelio, vienu pagrindinių vertinimo kriterijų tampa kūdikio verksmas, t. y. tai, ar mamytė sugeba nuraminti verkiantį kūdikį. Jeigu ji mano, kad vaikelis verkia per dažnai ir per ilgai, pradeda manyti esanti „bloga“ mama. Jeigu guodžiasi draugei, kuri vaikelio dar neturi, pastaroji ima bijoti, kad ir ji nesusitvarkys. Šiuo atveju mamai būtina nusiraminti ir suprasti, kad kūdikio verksmas - tai jo bendravimo priemonė, o ne „gyvas priekaištas“ mamai.
Rūpestis dėl vaiko sveikatos
Rūpestis dėl vaikelio sveikatos atsiranda dar nėštumo metu ir lydi mamą visą gyvenimą. Iš pradžių baiminamasi dėl vaisiaus vystymosi, gimdymo eigos, vėliau - dėl verkimo priežasčių ir laukiama momento, kai vaikas pats galės pasakyti, ar jam ką skauda. Tačiau ir tuomet nerimas išlieka - kiekvienam amžiaus tarpsniui savos baimės. Labiau dėl vaiko sveikatos nerimauja mamos, kurios ir dėl savo sveikatos nerimavo labiau nei kitos, taip pat tos, kurios augo apsuptos savo mamų baimių. Tad tikėtina, kad ateityje tokia moteris baiminsis būti priklausoma nuo savo pačios baimės dėl būsimo vaikelio gerovės.
Antrasis nėštumas ir kitokie jausmai
Pirmąkart besilaukiančios moterys labiau bijo nėštumo sukeltų pokyčių ir paties gimdymo. Tuo tarpu vaikelį jau turinčios mamos, žinančios, ką reiškia bemiegės naktys, nerimas dėl kūdikio verksmo, emocinė ir fizinė priklausomybė nuo mažylio pirmaisiais mėnesiais labiau nerimauja dėl pogimdyvinio periodo. Jeigu ankstesnis nėštumas ir gimdymas praėjo sklandžiai, iš tiesų mažiau bijoma paties nėštumo, o dar mažiau - gimdymo. Moteris labiau pasitiki savimi, nėra nežinomybės baimės ir netgi siekiama nėštumo ar gimdymo metu kai kuriuos dalykus daryti geriau. Labiau baiminamasi dėl to, kaip reikės organizuoti abiejų (ar visų) vaikučių priežiūrą, nerimaujama, kaip pirmagimis reaguos į sesės ar brolio atsiradimą. Iš tiesų nėštumu labiau mėgaujamasi ir džiaugiamasi.
Kaip kovoti su savo baimėmis?
Gimdyti bijančioms moterims reikėtų labiau pasitikėti savimi ir savo organizmu. Kadangi gimdymas yra natūralus procesas, vadinasi, organizmas pats geba susitvarkyti su šiuo iššūkiu, o medikų dalyvavimas užtikrina proceso sėkmę. Nepasitikinčiai savimi moteriai atrodo, kad ir pagimdyti ji nesugebės. Nėštumas ir gimdymas yra savo kūno galimybių pažinimas. Dažnai moterys, galvodamos apie gimdymą taip įsigilina į save ir savo patyrimą, kad pamiršta, jog pagrindinis šiame procese yra vaikelis. Tai jam yra iškilęs esminis uždavinys ateiti į šį pasaulį, o mama bus jo pagalbininkė.
Būsimoms mamytėms rekomenduojama skaityti specialią literatūrą, nenaršyti interneto forumus ir „nekolekcionuoti“ įvairių negatyvių istorijų apie patirtus siaubus, o verčiau lankyti nėščiųjų kursus, kuriuose dažnai labai kompetentingai moteris parengiama gimdymui tiek fiziškai, tiek psichologiškai, na ir, žinoma, konsultuotis ir visus klausimus aptarti su nėštumą prižiūrinčiu ginekologu.
Dažnai kiekvienas vizitas pas gydytoją sukelia papildomą stresą ir nerimą, todėl rekomenduojama sakyti: „aš einu pas gydytoją įsitikinti, kad man ir kūdikiui viskas gerai“. Jeigu nuolat vargina mintys apie vaikelio išsigimimą, būtina kreiptis į psichologą ir išsiaiškinti baimės priežastis, nes tai nėra susiję su nėštumui būdingomis baimėmis. Jei tokia mintis retkarčiais šmėksteli, priminkite sau, kad pasitikite savo organizmu ir tikite, kad viskas bus gerai.
Reikia stengtis neprovokuoti baimių, „blogas“ mintis vyti šalin. Daugiau būti gryname ore, vaikščioti gražiose vietose. Vengti būti patalpose ar transporto priemonėse, kuriose trūksta oro, nes deguonies stoka skatina nerimą ir baimes. Žiūrėti tik gražius, nuotaikingus, gerai pasibaigiančius filmus. Galvoti, kad šis periodas toks trumpas, ypatingas ir neprilygstantis niekam kitam. Todėl mėgaukitės juo ir, žinoma, didžiuokitės savimi. Pasirūpinkite, kad dienos būtų ramios, įdomios ir pilmos grožio, net jeigu tai tiesiog baltų ramunių puokštė ant stalo…
Patartina saikingai pasidomėti informacija apie gimdymo komplikacijas. Kadangi ir taip baiminamasi, tad natūralu, kad moters psichika „vengia“ tokios informacijos. Tiesa, būna ir atvirkščiai: moteris tiesiog „maniakiškai“ ieško informacijos apie gimdymo siaubus. To ištakos - moters santykiai su tėvais vaikystėje: jei ji buvo barama ir gąsdinama, kad kažką pasiektų (pvz., gautų gerus pažymius), tuomet suaugusi moteris bus linkusi save „gąsdinti“, kad jai viskas gerai pavyktų. Tačiau dažnesniu atveju natūraliai vengiama gilintis į galimas komplikacijas ir tai yra gerai, kai moteris nusprendžia gimdyti prižiūrima medikų. Apie komplikacijas daugiau reikėtų žinoti moterims, kurios nusprendžia gimdyti namuose.
Kartais draugės ar giminaitės nuolat pasakoja apie gimdymo „siaubus“. Kas sako: „Man nuolat pasakoja“, vadinasi, tas „nuolat klauso“. Taigi, taisyklė Nr.1: pirmą kartą išklausyti ir jei tai, kas buvo išgirsta, išgąsdino, tai aptarti su prižiūrinčiu gydytoju. Taisyklė Nr. 2: antrąkart tos pačios istorijos neklausyti, nes, kaip sakoma, lašas po lašo ir akmenį pratašo - per laiką žmogui viską galima įteigti.
Pogimdyvinė depresija
Pagal apklausas, 10-15 % moterų kenčia nuo depresijos. Šiuolaikinės moterys vis dažniau siekia karjeros, todėl iki paskutinės akimirkos atidėlioja nėštumą ir gimdymą. Moteriai senstant jos požiūris į motinystę tampa nerimastingas ir persunktas įtampos, ji kupina abejonių ir rūpesčių, bijo, kad nesugebės tinkamai prižiūrėti kūdikio, negalės jo maitinti arba permaitins, per mažai arba per daug aprengs.
Psichologų manymu, PD dažniau pasireiškia motinoms, kurios stengiasi būti tobulos, visada viską siekia padaryti nepriekaištingai: jei lygina kūdikio drabužėlius, tai būtinai iš abiejų pusių, jei skalbia, tai tol, kol tampa sniego baltumo, jei tvarko vaikų kambarį, valo visus kampus dukart per dieną. Ne kiekviena gali atitikti šį idealą, dažnai idealas neatitinka realybės. Idealios tvarkos siekis gali pakenkti psichikai, ir ne tik. Šiuolaikiniai imunologai skambina pavojaus varpais: pastaruoju metu naujagimių imunitetas labai silpnas. Viena priežasčių - mamos buityje pernelyg dažnai naudoja antiseptinius ploviklius ir valymo chemikalus! Dėl to imunitetas, būdamas sterilioje aplinkoje, nusilpsta ir kūdikis dažnai serga. Taigi tobula mama turi daugiau rūpesčių ir mažiau energijos.
PD turi įtakos vaiko raidai ankstyvaisiais metais ir iš dalies lemia jo ateitį. PD simptomai panašūs į bendrus depresijos simptomus. T. y. nuolat jaučiamas nerimas, sunku sukoncentruoti dėmesį, moteris tampa itin dirgli, nuotaika nuolat prislėgta. Jei neseniai pagimdžiusi mama jaučiasi prislėgta, kamuoja slogi nuotaika, miego sutrikimai ir kiti depresijos požymiai, apie tai derėtų pasikalbėti su specialistu. PD būna įvairaus laipsnio. Mama gali nuolat verkti, blogiausia - kai atstumia vaiką arba jaučia nuolatinį nuotaikų svyravimą. Moteris tarsi robotas automatiškai rūpinasi mažyliu, tačiau tai neteikia pasitenkinimo ir džiaugsmo.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Kodėl pykina nėštumo metu: priežastys ir patarimai
- Atskleista: Kodėl Nėštumo Metu Degintis Saulėje Gali Pakenkti Jums ir Jūsų Būsimam Vaikui!
- Sužinokite, kodėl nėštumo metu svoris auga greitai – svarbiausios priežastys ir ekspertų patarimai
- Kodėl neprasideda gimdymas? Svarbiausi faktai ir efektyvūs patarimai laukiančioms mamoms
- Neįtikėtini Pamokantys Pasakojimai Vaikams, Kuriuos Privalo Perskaityti Kiekviena Šeima!
- Vaikiškos kepurės siuvimas: paprastas būdas pasigaminti unikalią kepurę