Vežimėlis jau nupirktas, lovelė parengta... Tu svajoji kuo greičiau priglausti savo kūdikį. Tačiau jau praėjo 40-oji, 41-oji ir atėjo 42-oji savaitė... O vaikutis niekaip nenori ateiti į pasaulį. Tokie atvejai ne tokie ir reti. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, jie sudaro beveik 10 procentų visų nėštumų. Tas ilgas gimdymo laukimas kartais virsta nusivylimu ir nerimu. Dar labiau trikdo tokie klausimai kaip „Ar dar nepagimdei? Nejaugi nėštumas niekada nepasibaigs?
Tačiau ne visi naujagimiai, išnešioti daugiau nei 40 savaičių, yra pernešioti, tikina medikai. Kai kuriais atvejais - tai tiesiog neteisingo paskaičiavimo rezultatas. Iš tiesų uždelstas nėštumas yra toks, kai kūdikis gimsta perbrendęs. Paprastai tokie kūdikiai atrodo sulysę, jų oda susiraukšlėjusi, pleiskanota, be riebalinio sluoksnio, paprastai dengiančio išnešioto kūdikio odelę. Tokie kūdikiai turi ilgesnius nagučius ir plaukus, jų akys būna atmerktos ir jie aktyvesni nei išnešioti kūdikiai.
Uždelsto nėštumo priežastys ir rizikos veiksniai
Uždelsto nėštumo priežasčių gali būti labai daug, dažnai viena kitą provokuojančių.
- Pirmąkart besilaukiančios moterys dažniau pernešioja kūdikius nei tos, kurios gimdo antrą, trečią ir t. t.
- Dažniau kūdikį pernešioja ir tos, kurių kūno masės indeksas jau išduoda nutukimo ribą.
- Daug ką lemia ir priaugtas nėščiosios svoris: jei jo priaugta per daug, tuomet gresia daug komplikacijų, pirmiausia gali sukilti kraujospūdis, prasidėti įvairiausi tinimai, senėti placenta, varginti blogesnė kraujo cirkuliacija joje, šioms moterims dažnai sumažėja vaisiaus vandenų.
- Visi organizmo procesai (gimdymas - taip pat) gali strigti dėl streso, jei moteris jaudinasi, nepasiruošusi tapti mama, turi įv.
Kada nustatytas terminas gali būti klaidingas?
Iš tiesų suklysti yra labai lengva ir to priežasčių - daugybė. Viena pagrindinių, kai moteris nepamena, kada buvo paskutinių mėnesinių pirma diena, kita - jei mėnesinės yra nereguliarios, ciklas ilgesnis arba trumpesnis nei įprasta. Termino apskaičiavimo formulė veikia idealiausiai, kai yra reguliarus ciklas, trunkantis 28 dienas. Jei jis yra nereguliarus, ovuliacija vyksta vėliau, susidaro gana nemaža paklaidos tikimybė. Paklaidą sumažinti padeda ultragarso tyrimas.
Laikoma, kad pirmas ultragarso tyrimas, kuris atliekamas 11-14 nėštumo savaitę, yra gana tikslus. Jei terminas, nustatytas pagal mėnesines, skirias nuo ultragarso daugiau nei 5 dienomis, tuomet vadovaujamasi ultragarso tyrimo rezultatu. Jei nutinka taip, kad moteris kreipiasi vėliau - 16-20 savaitę, tuomet paklaida gali būti iki 10 dienų, bet tokiu atveju vis dar remiamasi ultragarso tyrimu. O jei kreipiasi dar vėliau - po 30 savaitės, tiksliai nustatyti gimdymo datos jau nebeįmanoma, nes iki 20 savaitės daugmaž visi vaisiai auga vienodai, o po to prisideda tam tikri individualūs ir genetiniai veiksniai, ir dėl šių priežasčių tampa ypatingai sudėtinga tiksliai nustatyti kiek yra savaičių vaisiui ir juo labiau kada tiksliai turėtų prasidėti gimdymas.
Ką daryti, jei gimdymas užsitęsia?
Internete gausu patarimų, ką daryti, jei atėjus laikui vaikelis neskuba gimti. „Šokinėti, plauti grindis, mylėtis, prisivalgyti, sunkiai nešti, lankstytis ir t. t.”, - pataria mamos viena kitai ir dažniausiai priduria, kad šie būdai ne visai veiksmingi.
Nors kiekvienai gimdyvei yra nustatyta gimdymo data, gimdymo terminas yra gana lankstus. Jis priklauso nuo kelių veiksnių. Nuo senų senovės visos žinome, kad gimdome tada, kai mažylis „pasiprašo” į šį pasaulį, tada ir mūsų organizmas būna jau pasiruošęs. Taigi atskaitos taškas dažniausiai yra sąlyginis. Norint apskaičiuoti gimdymo terminą, pradedama skaičiuoti nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos. Vidutiniškai nėštumas trunka 280 dienų, tačiau jis gali trukti dvi savaites ilgiau ir tai nieko bloga.
Nuo 37 nėštumo savaitės nėščioji turi kas savaitę ateiti pas gydytoją ir pasitikrinti, ar jai ir kūdikiui viskas gerai. Kūdikio savijautą stebi gydytojas ir būsima mama, kuri išmokoma kasdien stebėti, kaip jos mažylis juda, skaičiuoti judesius.
Kada reikalingas gimdymo skatinimas?
Statistika rodo, kad pernešioti naujagimiai gimsta sunkiau, dažnesnės gimdymo traumos, jie būna didesni, jų kaulai kietesni. Todėl jeigu nėštumas trunka ilgiau nei 42 savaites, gydytojas turėtų iš naujo skaičiuoti gimdymo datą. Jeigu ši buvo nustatyta teisingai, gimdymą jau reikia skatinti. Tačiau grindų plovimas ir tapetų klijavimas nepadės. Būtina pasitikėti gydytoju, nes pernešiotas kūdikis yra daug jautresnis, todėl jo būklę medikai turi nuolatos stebėti. Galbūt gydytojas nuspręs leisti skatinamųjų, o gal atlikti cezario pjūvį.
Yra aplinkybių, kai būtina įsikišti į gimdymo procesą ir jį paskatinti. Bet labai blogai, kai mama pati nusprendžia būti sau gydytoja ir nori paveikti kūdikio atėjimą į šį pasaulį. Mes juk nesiuvame sau drabužių, nesikerpame plaukų, o tokį rimtą procesą kaip vaiko gimimas norime reguliuoti senais būdais, kurie gali būti pavojingi.
Praėjus terminui, kada nėščioji guldoma į ligoninę, net jei gimdymas neprasideda? Esant tam tikroms sveikatos būklėms - padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, vaisiaus augimo sulėtėjimas ir kitos - nerekomenduojama laukti nė vienos dienos po termino ir gimdymas sužadinamas suėjus terminui ar net anksčiau. Jei nėra jokių ligų ir grėsmių, vaisiaus būklė gera, mama jaučiasi gerai, vandenų užtenka, Lietuvoje rekomenduojama guldyti į ligoninę sulaukus 41-os savaitės, tai yra, prasidėjus 42-ai nėštumo savaitei.
Galimi skatinimo būdai
- Šiek tiek gali padėti lytiniai santykiai, nes spermoje esančios medžiagos - prostaglandinai, tarsi galėtų paspartinti gimdos kaklelio atsivėrimą, bet tai irgi nėra moksliškai įrodyta.
- Medicininis sužadinimas labai priklauso nuo gimdos kaklelio būklės. Jei jis yra visiškai nepasiruošęs, reikia paruošti, brandinti ir tai atliekama tam tikrais vaistais, kol jis atsiveria ar nuteka vandenys.
- Jei nutekėjus vandenims gimdymas vis dar neprasideda, skiriami papildomai intraveniniai vaistai.
- Jei gimdos kaklelis atsivėręs, bet gimdymas neprasideda, kartais užtenka vaisiaus vandenų dangalų atidalinimo, jei tai nepadeda - galima nuleisti vaisiaus vandenis mechaniškai ir laukti kuomet prasidės gimdymas arba jį sužadinti medikamentais.
Galimos komplikacijos
Negaliu pasakyti procentais, bet pernešiojus gimdymas dažniau baigiasi Cezario pjūvio operacija, nei numatytu laiku prasidėjęs gimdymas. Gimdymas po termino dažniau baigiasi vakuumo ar replių pagalba, naujagimių traumomis, dažnesni sunkesni moters lytinių takų plyšimai, didesnė tikimybė, kad vaisius pasituštins į vaisiaus vandenis ir jei toks užterštas vanduo pateks į naujagimio plaučius, jam gali pasireikšti mekonijaus aspiracijos sindromas, kurio metu mekonijus gali pažeisti kvėpavimo takus, o šios būklės gydymas yra sudėtingas ir dažnai gali baigtis net naujagimio žūtimi.
Didžiausia ir skaudžiausia komplikacija- padidėjusi perinatalinio mirtingumo rizika po 41-os nėštumo savaitės. Pernešioti naujagimiai būna didesnio svorio, dažnesnės gimdymo traumos. Placenta prasčiau funkcionuoja, vaisiui trūksta deguonies, mažėja vaisiaus vandenų kiekis. Padidėja perbrendimo ir mekonijaus aspiracijos sindromų rizika. Visa tai tikėtina gali nulemti ir centrinės nervų sistemos vystymąsi ateityje.
Moksliškai įrodyta, kad po 41-os nėštumo savaitės naujagimių perinatalinis mirtingumas padidėja trečdaliu, o po 42-ejų nėštumo savaičių - net dvigubai. Galime pasidžiaugti, kad Lietuva yra viena pirmaujančių šalių Europoje ir pasaulyje, kur perinatalinis mirtingumas yra vienas žemiausių.
Gimdymo patirtys ir psichologinė būsena
Gegužės pradžioje Jungtinėje Karalystėje buvo pristatytas pirmasis šalies istorijoje parlamentinis tyrimas apie traumuojančias moterų gimdymų patirtis. Supažindinus su jo rezultatais, šalies sveikatos apsaugos ministrė moterų klausimais viešai atsiprašė gimdžiusių moterų ir paragino vyriausybę paskelbti nacionalinę motinystės patirčių gerinimo strategiją.
Pasak psichologijos mokslų daktarės Eglės Mažulytės-Rašytinės, gimdymo patirtis gali turėti įtakos visam likusiam moters ir jos artimųjų gyvenimui. Vilniaus universitete mokslininkė vykdo traumų psichologijos ir suicidologijos srities mokslinius tyrimus. Tapus mama, moters profesinis kelias įgijo dar ryškesnį kontūrą, nes prie šių temų tyrinėjmo prisidėjo ir specifiniai motinystės patirčių aspektai.
Jau ketvirtus metus dr. Eglė Mažulytė-Rašytinė kartu su Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga vykdo didžiulės apimties tyrimą, kuriuo siekia įvertinti gimdymo patirtis Lietuvoje. Apklausoje kasmet dalyvauja daugiau nei po tūkstantį moterų, o jos duomenys ne tik pristato moterų balsus, bet ir kviečia siekti realių sveikatos sistemos priežiūros pokyčių.
MGIS misija - įgarsinti gimdyves ir joms atstovauti siekiant psichologiškai ir fiziškai saugios gimdymo patirties. Tą daryti mus ir įgalina šios apklausos duomenys. Per pastaruosius kelerius metus užmezgėme glaudų bendradarbiavimą su Lietuvoje veikiančiais gimdymo stacionarais, vykstame į susitikimus su ligoninių atstovais ir pristatome jiems apklausos rezultatus. Džiaugiamės jausdamos susidomėjimą iš medikų, net jei tenka kalbėti apie egzistuojančias gimdymo priežiūros sistemos problemas ir skaudulius.
Suprantama, kad prasta gimdymo patirtis daliai moterų yra susijusi su gimdymo metu įvykusiomis komplikacijomis, kai prireikia atlikti skubią cezario pjūvio operaciją, kai moteris ilgesnį laiką būna atskirta nuo naujagimio, apskritai su ilgesniu ligoninėje po gimdymo praleistu laiku.
Moterys taip pat išskiria netinkamą ligoninės personalo elgesį - patirtus gąsdinimus, patyčias, o kartais net ir prievartą gimdymo metu, taip pat esama duomenų apie išsamios informacijos apie naujagimio ir (ar) savo sveikatos būklę po gimdymo trūkumą.
Pagalbos galimybės
Tik maža dalis (apklausos duomenimis - vos trečdalis) moterų, susiduriančių su minėtais psichikos sveikatos sunkumais po gimdymo, kreipiasi pagalbos. Iš apklausos duomenų matome, kad nemaža dalis moterų patiriamų psichikos sveikatos sunkumų nevertina kaip itin ryškių, t. y. reikalaujančių pagalbos. Gali būti, kad dalis moterų šiuos sunkumus sumažina ar sumenkina, besilaikydamos pozicijos, kad „dar nėra taip blogai“, dėl vis dar gajos psichikos sveikatos stigmos. Mūsų visuomenėje dar per dažnai sutinkama nuostata, kad mama privalo džiaugtis kūdikiu ir mėgautis motinyste.
Siekiant geriau suprasti moterų poreikius, šiais metais į apklausą įtraukėme papildomus klausimus apie emocinę paramą - kiek ir kokios jos moterys sulaukia po gimdymo iš savo socialinio rato (artimųjų, platesnės bendruomenės ir pan.), kiek moterų emocinės paramos poreikis yra atliepiamas. Tokią, kuri būtų orientuota į gimdyvę ir lanksčiai atlieptų skirtingus moterų poreikius.
Gimdymo namuose rizika
Praėjusią savaitę tragiškai pasibaigęs gimdymas namuose parodė, kiek daug gali nulemti gimdyvės emocijomis paremti sprendimai, kurie trukdo racionaliai įvertinti grėsmę tiek pačiai mamai, tiek vaikui. Net ir rizikos grupei priskiriama 40 metų moteris ryžosi kūdikio susilaukti namuose, nors Lietuvoje nėra nė vienos įstaigos, galinčios legaliai teikti šią paslaugą.
Lietuvos dulų asociacijos pirmininkė Lina Gabrijolavičienė tikino, kad metų trukmės gana intensyviuose dulų kursuose moterys mokosi anatomijos, fiziologijos, hormonų veiklos, psichologijos ir fiziologijos ryšio. Organizuojami praktiniai užsiėmimai. Taip pat kursantės įgyja teisinių žinių, susijusių su gimdymu.
Nepaisant rankose turimo pažymėjimo, dula gimdyme pagal šalies įstatymus dalyvauti negali. L. Gabrijolavičienės teigimu, tai yra gimdyvę lydintis asmuo, kuris daugiausia rūpinasi moters psichologine būsena, jos poreikiais. Norėdama priimti gimdymą namuose dula privalo baigti akušerijos mokslus.
Advokatas dr. Girius Ivoška pabrėžia, kad vienareikšmio tragiškos situacijos teisinio vertinimo nėra. „Jeigu sutarties nėra, tokiu atveju mes negalime kalbėti apie kažkokią atsakomybę. Vėlgi, jeigu mes turime galimybę nustatyti veiksmus, jeigu mes žinome, kas buvo daryta faktiškai tos moters, pribuvėjos, tada reikėtų vertinti, ar tie veiksmai galėjo lemti kūdikio mirtį. Jeigu mes nežinome, kokie veiksmai buvo padaryti, ir darome prielaidą, kad susitarimo jokio nebuvo, kalbėti apie pribuvėjos atsakomybę šiuo atveju būtų sudėtinga“, - sakė dr. G. Ivoška.
Akušerių sąjungos prezidentė atviravo ilgai pati ieškojusi priežasčių, kodėl moterys taip bijo gimdyti ligoninėje. „Jos nebepasitiki mumis. Ką turime padaryti, kad moterys mūsų nebebijotų? Aš manau, kad tai yra gilus sovietmečio palikimas ir jis eina iš lūpų į lūpas, kad su moterimis buvo elgiamasi nepagarbiai, kad jos buvo visaip vadinamos, kad iš jų buvo tyčiojamasi. Bet per pastaruosius 20 metų situacija pasikeitė pastebimai šeimos naudai. Stengiamasi, kad moterims ligoninėse būtų kuo mažiau streso.
Lietuvos dulų asociacijos pirmininkė įsitikinusi, kad ne muzikos ir ne atnaujintos palatos nori gimdyvės. „Aš negimdžiau namuose. Dabar manau, kad gimdyčiau. Dėl to, kad ligoninės teikia labai specifinę pagalbą. Vienos moterys žino, kad gimdymas yra socialinis įvykis, šeimyninis įvykis, ne medicininis. Yra žmonių, kurie nori gimdyti ir gimti namuose, ir yra žmonių, kurie nori mirti namuose, ne ligoninėse. Tai yra asmeninis žmogaus pasirinkimas, pasaulėžiūra, vertybės.
Pasiruošimas nėštumui
Nors daugeliui moterų nėštumas būna netikėta staigmena, vis dažniau tai - planuojamas ir labai laukiamas laikotarpis.
- Pasikonsultuokite su ginekologu.
- Apsilankykite pas odontologą.
- Atsisakykite žalingų įpročių. Jei iki šiol rūkėte, meskite - tai rekomenduojama padaryti likus mažiausiai trims mėnesiams iki nėštumo.
- Pasirūpinkite sveikesne ir visaverte mityba. Būsimoms mamoms rekomenduojamas šviežiai paruoštas maistas, turintis mažai riebalų, daug skaidulų. Taip pat reikėtų valgyti daug šviežių daržovių ir vaisių.
Beje, du vitaminai ypatingai siejami su nėštumu, taip pat kūdikio planavimu ir periodu po gimdymo - tai vitaminai D ir B9 (pastarasis plačiau žinomas kaip folio rūgštis). Foliatai (arba sintetinė, gerai organizmo pasisavinama jų forma - folio rūgštis) ir vitaminas D atlieka svarbią funkciją ląstelių dalijimosi procese. Foliatai padeda augti motinos audiniams nėštumo metu. Mažas jų kiekis nėščiosios kraujo eritrocituose yra besivystančio vaisiaus nervinio vamzdelio defektų rizikos veiksnys. Folio rūgšties rekomenduojama vartoti taip pat viso nėštumo ir žindymo metu.
Tyrimais įrodyta, kad vitaminas D yra svarbus choriono (vaisiaus gemalo dangalo) kraujagyslių formavimosi procesui, kontroliuoja įvairių placentos hormonų sekreciją, padeda formuotis kūdikio dantims ir kaulams. Nustatyta, kad mažas vitamino D kiekis organizme yra vienas nevaisingumo ir dirbtinio apvaisinimo nesėkmės veiksnių. Su vitamino D stygiumi siejama daug nėštumo komplikacijų: persileidimas I ir II trimestrus, placentos nepakankamumas, preeklampsija.
žymės:
Panašus:
- Kodėl pykina nėštumo metu: priežastys ir patarimai
- Atskleista: Kodėl Nėštumo Metu Degintis Saulėje Gali Pakenkti Jums ir Jūsų Būsimam Vaikui!
- Sužinokite, kodėl nėštumo metu svoris auga greitai – svarbiausios priežastys ir ekspertų patarimai
- Svetimo vaiko vežimas į užsienį: svarbiausi dokumentai ir ugdymo patarimai
- Karolis Kaupinis: Įkvepianti biografija ir nepaprastas kūrybinis kelias