Kodėl vaikas nemiega: priežastys ir sprendimai

Vaiko gyvenimui miegas nepaprastai svarbus. Ne tik todėl, kad miegodamas atgauna jėgas, pailsi, bet ir dėl visos organizmo fizinės veiklos ir raidos. Miegant medžiagų apykaita sulėtėja net trečdaliu, nukrinta kraujospūdis, kūno temperatūra, sulėtėja širdies ritmas bei kvėpavimas, daugiau išskiriama augimo hormono (daugiausia - pasiekus giliojo miego fazę, tarp 22-23 val.). Tuo pačiu metu atsiranda naujų jungčių nervų takams nutiesti, susiderina nervų sistema, kuri ir toliau nenutrūkstamai dirba.

Vaikas miegodamas vėl išgyvena dienos potyrius ir taip tarsi pasikartoja žaidžiant ar mokantis įgytus įgūdžius. Todėl tėvai turėtų rūpintis, kad vaikas miegotų pakankamai. Nemiga yra negalavimas, kamuojantis įvairaus amžiaus vaikus - nuo kūdikių iki paauglių. Kartais nemiga būna laikina, nulemta konkrečios situacijos, o kartais užsitęsia ir gali baigtis rimtais raidos ir psichikos sutrikimais. Svarbu greitai nustatyti problemą ir imtis veiksmų pasitelkus atitinkamus metodus.

Vaikų nemigos priežastys

Vidutinė miego trukmė yra tiksliai nustatyta skirtingoms amžiaus grupėms. Sveiki naujagimiai per parą miega ilgiau nei 15 valandų 2-4 valandų laiko intervalais. Laikui bėgant budravimo trukmė pailgėja. Nuo vienų metų amžiaus miegas turi trukti be pertraukos visą naktį. Trejų metų sulaukę vaikai dažnai nejaučia poreikio eiti pogulio dieną.

Nėra paprasta faktiškai įvertinti miego trukmę ir kokybę, todėl būtina itin atidžiai stebėti vaiką. Patartina budriai reaguoti į jam pasireiškiančius miego sutrikimus, kadangi jie turi įtakos mažylio elgesiui ir jo nuovargiui dienos metu.

Vienam iš tėvų pastebėjus, kad vaikas patiria tokius simptomus, pirmiausia turi su juo pasikalbėti, nes tai padės išsiaiškinti, ar problema tikrai egzistuoja. Vėliau reikėtų pamėginti nustatyti jos priežastis. Jei pavyks greitai problemą išspręsti, galbūt nereikės pradėti gydymo.

Dažniausios vaikų nemigos problemos yra šios:

• traumuojantys išgyvenimai;
• lėtinis stresas (pavyzdžiui, susijęs su mokymusi);
• vaikystės baimės;
• socialinės problemos (pavyzdžiui, bendraamžių atstūmimas);
• paros ritmo sutrikimai;
• netinkama mityba (taip pat gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino, vartojimas vakare);
• kai kurių vaistų vartojimas;
• skausmas;
• viršutinių kvėpavimo takų nepraeinamumas dėl alergijos ar infekcijos;
• miego apnėja;
• neurologinės ligos (pavyzdžiui, epilepsija);
• psichinės ligos (pavyzdžiui, depresija);
• diegliai;
• dantų dygimas.

Vaikai, kuriems buvo nustatyti tam tikri psichikos sutrikimai, daug dažniau susiduria su miego problemomis. Autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams jos pasireiškia du kartus dažniau, o nemiga skundžiasi net 73 proc. vaikų su depresiniais sutrikimais. Tokiais atvejais yra labai svarbi teisinga diagnozė ir gydymas.

Blogai miegoti vaikas gali dėl šių priežasčių:

• Pervargimas.
• Vakare prisižiūrėjęs baisių filmukų.
• Išgėręs gėrimų su kofeinu (arbatos, gazuotų gėrimų).
• Prisivalgęs šokolado.
• Patyręs daug ne tik blogų, bet ir gerų įspūdžių.
• Pasikeitus dienotvarkei.

Jei vaiko kraujyje sumažėja eritrocitų (raudonųjų kūnelių) arba hemoglobino, kuris turi geležies ir perneša deguonį, išsivysto mažakraujystė. Vaikas pablykšta, jaučia nuovargį, jam silpna, norisi miego, pablogėja apetitas, dažniau plaka širdis. Kreipkitės į gydytoją, kad patikrintų kraują. Jei tyrimas parodys mažakraujystę, nupirkite geležies papildų ir paisykite visų gydytojo nurodymų.

Vaikui silpna, norisi miego, kai jis karščiuoja arba temperatūra žemesnė, negu įprastai. Vaikui, kuris ne tik mieguistas, bet ir vemia ar viduriuoja, tikriausiai stinga skysčių. Todėl jam silpna, norisi prigulti, pasnausti. Duokite gausiai gerti arbatos, negazuoto mineralinio vandens, o kūdikį dažniau pažindykite arba pagirdykite mišinuku, vandenuku.

Gali būti, kad vaikas pasidarė mieguistas, nes susitrenkė galvą. Jei iškrito iš vežimėlio ar lovelės ir todėl pasidarė vangus, mieguistas, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją.

Mieguistumas gali būti vienas cukrinio diabeto požymių. Apsinuodijęs vaistais arba alkoholiu vaikas tampa mieguistas, vangus, gali net prarasti sąmonę, atsirasti traukulių, vemti, viduriuoti. Apklauskite jį ir būtinai patikrinkite namų vaistinėlę, ar joje nieko netrūksta. Supratę, kad mieguistumo priežastis - apsinuodijimas, paguldykite vaiką ant šono (pradėjęs vemti neužsprings) ir kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Kai kurių vaistų (pvz., nuo alergijos) šalutinis poveikis yra mieguistumas. Vyresniam vaikui mieguistumas gali išsivystyti prasidėjus depresijai, atsiradus psichikos sutrikimų. Tada užsitęsia bloga nuotaika, sutrinka santykiai su bendraamžiais, tėvais, vengia su jais bendrauti, tampa dirglus, nenori valgyti (arba, priešingai, valgo daugiau nei įprastai), sutrinka virškinimas, skauda galvą, sunku susikaupti.

Vaikų nemigos simptomai

Vaikų nemiga yra sutrikimas, kurio greitas nustatymas yra tėvų atsakomybė. Kūdikių ir vaikų miego stebėsena itin svarbi pirmaisiais gyvenimo metais, kai dar nėra visiškai išsivystę jų komunikaciniai gebėjimai.

Tačiau svarbu suvokti, kad tokią problemą turintys mokyklinio amžiaus vaikai ir paaugliai ne visada apie ją pasako. Vaikai gali neturėti pakankamai žinių, kad suprastų, jog tai nėra normalu. Jie pripranta prie paros ritmo sutrikimo, kitiems tiesiog gėda apie tai kalbėti (taip būna tais atvejais, kai, pavyzdžiui, nemiga atsiranda dėl tamsos baimės, baimės užmigti vienam ir panašiai).

Tėvams turėtų kelti rūpestį, pirmiausia, šie simptomai:

• padidėjęs mieguistumas dieną;
• sumažėjęs aktyvumas dieną;
• nuotaikos pablogėjimas;
• susikaupimo problemų atsiradimas;
• mokymosi rezultatų suprastėjimas;
• susikaupimo sumažėjimas ir atminties pablogėjimas;
• nenoras užsiimti fizine veikla;
• nuotaikos pablogėjimas vakare.

Iš kur atsiranda vaikų baimė užmigti?

Baimė užmigti yra vaikams ir suaugusiesiems pasireiškianti problema, psichiatrų vadinama somnifobija. Šis sutrikimas gali sukelti nuolatinį nuovargį, mieguistumą dienos metu, irzlumą ir depresiją.

Ją sudėtinga diagnozuoti vaikams, kadangi gali būti painiojama su kūdikiams įprastu miego vilkinimu. Jos kilmė gali būti įvairi, štai keletas priežasčių:

• stiprus stresas;
• pasikartojantys blogi sapnai;
• šlapinimasis naktį.

Kūdikių, ikimokyklinukų, 10 metų amžiaus ir vyresnių vaikų miego problemos kyla dėl įvairių priežasčių, tad kovos su šiuo negalavimu metodai gali būti labai skirtingi. Tačiau negalima numoti ranka į jo simptomus.

Jau pasirodžius pirmiesiems simptomams, reikėtų susimąstyti apie jų kilmę ir spręsti problemą. Pirmiausia, naminėmis priemonėmis miegui skatinti, o jeigu jie nepadės - apsilankyti pas specialistą.

Miegas yra ypač svarbus, nes tik pailsėjus galima normaliai dirbti dienos metu. Kad būtų užtikrintas fizinis ir protinis pajėgumas, miegas būtinai turi būti sveikas ir be jokių sutrikimų.

Miegas, kaip ir mityba, yra ypač reikšmingas normaliai vaikų raidai. Tai, kad vaikai labiausiai auga miegodami, nėra mitas. Būtent naktį hipofizė pagamina daugiausia augimo hormono. Be to, sveikas miegas padeda įsiminti informaciją, sukauptą dienos metu, todėl jis taip pat yra reikalingas sėkmingam mokymuisi.

Vaikų miego problemas patartina pasistengti kuo skubiau išspręsti, nelaukiant, kol dėl nuolatinio nuovargio sutriks organizmo veikla.

Paauglių nemiga

Daug tėvų nežino, kad jų vaikas kovoja su nemiga ir kaip ji turi būti gydoma. Tačiau miego sutrikimai yra nepaprastai dažnas reiškinys. Apskaičiuota, kad su ja gali kovoti net 40 proc. vaikų.

Uždelstos miego ir budrumo fazės sindromas (DSWPD, ang. delayed sleep - wake phase disorder) yra dažniausiai pasitaikanti paros ritmo sutrikimų forma. Remiantis 2004 m. atliktais AASM (Amerikos miego medicinos akademijos) tyrimais, jis pasireiškia 7-16 proc. paauglių.

Tokio amžiaus žmonės dažniausiai patiria mieguistumą po vidurnakčio, nes nuolat vėlina atsigulimo laiką. Neretai dėl to jie negali išsimiegoti ar užmigti.

Nemigą šiame amžiuje lemia daug veiksnių, tačiau pagrindiniai yra šie:

• psichikos sutrikimai (pavyzdžiui, baimės ar depresija);
• hormoniniai pokyčiai;
• pernelyg daug pareigų arba veiklų;
• laiko sau trūkumas (nėra galimybės nurimti prieš miegą);
• netinkama mityba (per daug greitojo maisto ir gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino);
• stresas.

Tėvai, auginantys paauglius, dažnai nesupranta jų problemų. Paauglys nebūtinai tinginiauja - jis gali tiesiog kentėti dėl nemigos. Vaikui reikia padėti sužinoti ir suprasti, kodėl atsiranda su miegu susijusių sutrikimų.

Kaip gydyti vaikų nemigą?

Kai kuriais atvejais sudėtinga nustatyti vaiko nemigos priežastį arba ją sėkmingai pašalinti. Be to, kartais nepakanka vien tik panaikinti priežasčių, nes problema jau giliai įsišaknijo mažojo paciento psichikoje.

Kartais būtini vaistai, tačiau reikėtų turėti mintyje, kad vaikams negalima duoti jokių migdomųjų ar raminamųjų (įskaitant žolinius ir homeopatinius vaistus), prieš tai nepasitarus su gydytoju. Tokie preparatai visada turi didesnį ar mažesnį poveikį centrinei nervų sistemai, todėl prieš juos duodant reikalinga gydytojo konsultacija.

Visgi yra saugių ir veiksmingų naminių nemigos gydymų būdų. Vieni tiks kūdikiams ir mažiems vaikams, kiti - mokyklinukams. Gydymą galima pradėti nuo kognityvinės elgesio terapijos.

Kalbant apie jauniausiuosius, verta išbandyti tokius metodus kaip:

• pogulių dieną apribojimas - sutrumpinti pogulius arba apriboti jų skaičių;
• paros ritmo nustatymas - išmokinti vaiką, kad diena skiriasi nuo nakties (pavyzdžiui, netildyti aplinkos, kai vaikas miega dienos metu, užtikrinti, kad būtų gulamasi miegoti ir keliamasi tuo pačiu laiku);
• tylos užtikrinimas vakare ir naktį - išjungti šviesą ir pašalinti triukšmą kambaryje, kuriame miega vaikas;
• fizinio aktyvumo didinimas dieną (organizmo aprūpinimas deguonimi) - vaikas, kuris turės daugiau fizinės veiklos dienos metu, greičiau užmigs vakare; ypač rekomenduojama veikla gryname ore, kurios metu organizmas atitinkamai aprūpinamas deguonimi - tai taip pat padeda siekti sveiko miego;
• tinkama mityba - vakarienės metu vengti sunkiai virškinamų patiekalų, galinčių sukelti vidurių pūtimą, pilvo skausmus ir virškinimo sistemos spazmus.

Kai miego sutrikimai pasireiškia mokyklinio amžiaus vaikams, gali padėti:

• fizinio aktyvumo didinimas;
• streso šalinimas - padėti mokintis, mažinti su mokymusi susijusį spaudimą, riboti papildomas pareigas (turint per daug pareigų, gali pritrūkti laiko mokyklos nustatytoms pareigoms atlikti ir dėl to gali kilti stresas);
• dienos ritmo nustatymas - patartina nustatyti tam tikrus laiko tarpus dienos metu (pavyzdžiui, aiškiai atskirti pareigoms atlikti ir poilsiui skirtą laiką, turint galvoje tai, kada vaiko organizmas pasiekia didžiausią fizinį ir protinį aktyvumą, o kada jis sumažėja).

Užmigimo asociaciniai sutrikimai

Užmigimas sutrinka, kai nesudaromos ar pakeičiamos užmigimo asociacijos. Jei vaikas, pavyzdžiui, pradeda lankyti kitą lopšelį, vaikas nejaučia nuolatinių užmigimo asociacijų, nes nėra nuolatinės sąsajos su miegu. Dėl to mažylis greitai prabunda. Šiuo atveju supimas ar kitos priemonės darosi varginamos.

Dažniausiai pasitaikantys prabudimai yra praėjus valandai po užmigimo, ir 1-2 paskutinės valandos prieš rytą. Vaikai verkia ir nori užmigti kaip įpratę. Sunkiausiai užmiega 6 mėn. vaikai. Iki 6 mėn. amžiaus miego asociacijos su niekuo nesieja. Vėliau gydomi elgesio sutrikimai. Tėvai turėtų įvertinti socialinius ir ekonominius poreikius su vaiko migdymo laiku.

Jei vaikas prabunda naktį, jis reikalaus pakartoti ritualą. Be tinkamo ritualo vaikui sunku užmigti. Svarbu, kad vaikas prabudęs naktį greitai vėl užmigtų. Pratinimas užmigti turi būti malonus tiek tėvams, tiek ir vaikui, o užmigti priprantama labai lėtai. Galima taikyti pakaitinį budinimą, t.y. įpratęs tam tikru nakties metu vaikas vėl pats pratinamas užmigti. Patariama šiuos mėginimus atlikti dienos miego metu.

Miego sutrikimai dėl maitinimo

Maitinimo sutrikimai priskiriami į miego asociacijos sutrikimus. Tai labiau įvaizdžio, o ne valgymo sutrikimas. Vaikas gali prabusti 4-8 kartus per naktį ir skysčių išgeriama daugiau kaip 200 gramų. Iš tikrųjų vyresnis kaip 6 mėn. vaikas neturėtų jausti alkio naktį. Jei vaikas reikalauja valgyti, jis yra alkanas, bet jo alkis yra išmoktas, o ne dėl maisto trūkumo. Valgymas naktį pakelia vaiką iš miego.

Dėl maitinimo nakties metu vaikas dažniau šlapinasi. Jei vaikas nepavalgęs - neužmiegama. Be to, vaikas nereikalauja jokio dėmesio, tik buteliuko su maistu.

Gydant tinka visos priemonės, kuriomis galima sumažinti maitinimą naktį. Svarbu apskaičiuoti maisto kaloringumą, pratęsti laiką tarp maitinimų, o ne mažinti kiekį.

Miego sutrikimai dėl „ribų nustatymo” nebuvimo

Turintis šį sutrikimą vaikas sugeba ir gali užmigti, bet pats sau trukdo. Tokie vaikai prašo sekti pasakėles, gerti. Vaikas užmiega kada nori ir kur nori. Vaikas gali užmigti triukšmaujant, šalia televizoriaus. Tėvai per daug myli vaiką ir „atleidžia vadžias”. Vaikas gali išlipti iš lovytės, nes nebelieka kliūties atsikelti. Svarbu nustatyti kontrolės vietą miegamojo kambaryje.

Kai kurie vaikai sugeba nepaklusti paskatoms valdyti savo veiksmus. Susidaro konfliktinė padėtis. Vaikai žino, kad turi miegoti, tačiau jie dar nesugeba valdyti savo veiksnių. Tokie vaikai nesugeba paklusti tėvams. Tai gali būti sutrikimo priežastis.

Daug tėvų nežino, kaip sukurti tikslias užmigimo elgesio taisykles. Užmigimo elgesio taisyklės yra santykių ir kultūros atspindys. Tėvai nesugeba nustatyti ribų dėl savo laiko trūkumo, net jei vaikas reikalauja būti kartu ir saugoti jį naktį. Tėvai pradeda laikyti vaiką „draugu”. Būklė sunkėja. Svarbu atsargiai vertinti jų buitį ir santykius.

Vaikas visada užmigs greitai vėlesnėmis valandomis. Jam gali pasireikšti naktinės baimės. Dėl to vaikas lengvai užmiega esant tėvams kambaryje. Vaikui gali išsivystyti psichikos sutrikimų, nes jam trūksta normalaus vaiko-tėvų bendravimo. Tokiu atveju reikalinga užtverti išėjimą. Taip pat svarbu sustiprinti susivaldymą paliepimus pakartojant žodžiu.

Aplinkos veiksniai

Aplinkos veiksniai dažniausiai paveikia suaugusius žmones. Vaikai mažiau reaguoja į šiuos veiksnius. Pavyzdžiui, kai tėvai dar miega, t.y. mažiau bendraujama. Arba kai tėvai mylisi tame pačiame kambaryje ar net toje pat lovoje. Svarbu atskirti tėvų lovą ir vaiko lovytę, suderinti visos šeimos miegą mažiausiai keičiant savo darbų grafiką.

Alergija

Alergija gali būti priežastis, kodėl vaikas nenori maitinti. Tokie sutrikimai baigiasi sulaukus 2-4 metų. Alergija pasireiškia sunkiu, vėlyvu užmigimu ir dauginiais prabudimais naktį. Miego trukmė sutrumpėja mažiau kaip 5 valandas, ir vaikas būna irzlus nubudęs ryte. Alergijos atveju vaikams turėtų padėti tėvai, juos nuraminti prieš užmiegant.

Alergijos požymiai gali būti neryškūs ar visai nematomi. Reikalingi tyrimus, nustatyti pakitimus dėl kitų alergenų. Dažniausiai vargina pilvo dirgikliai, bet jie mažiausiai trikdo miegą. Gydymas pagrindžiama nevartojant pieno proteinų. Pagerėjimas kartais pasireiškia tik po mėnesio. Pridėjus į maistą proteinų, vėl blogėja miegas. Reikia vartoti pieną, jo baltymų miltelius tol, kol ilgainiui dingsta dirglumas. Arba galima naudoti hipoalerginį specialų augalinį maistą.

Kitos priežastys

Vaikų nemiga gali pasireikšti kaip naktinės budrumo valandėlės, mieguistumas dieną. Žaidimas prieš miegą visada sukelia padidėjusį budrumą. Svarbu laikytis taisyklių, kad nesutrikti miego paros ritmas. Rūkymas taip pat gali sukelti miego sutrikimus.

Lovos laikas, ilgesnis kaip miego poreikis

Vaikas vidutiniškai miega 10 val. Jei vaikas praleidžia lovoje daugiau laiko, gali prasidėti miego sunkumai. Vaikai arba ryte guli porą valandų nemiegodami, arba pasireiškia trunkančiais būdravimais nakties metu. Svarbu pildyti padienes anketas, atsižvelgiant į vaiko ypatybėmis, pogulio laiku, kuris priklauso nuo amžiaus. Užmigdymo laiką reikia po truputį jį ankstinti, sukurti rutininius miego pasiruošimus. Maitinimas turi būti vėlinamas, pamažu nukreipiant dėmesį, artinamas normalaus vidudienio fiziologinio miego link. Prabudus naktį nereikia rodyti ypatingo dėmesio.

Baimės

Vaikams gali būti baisu, nes žaidimai, jie atskiriami nuo tėvų, lieka vieni tamsoje. Arba, pavyzdžiui, dar turi nueiti į tualetą, pasiruošti darželiui ar mokyklai. Svarbu mokytis savikontrolės. Jei tėvai nesutaria arba nesutariantys tėvai, jų išsiskyrimas, liga, depresija ir alkoholizmas taip pat gali būti nemigos priežastis.

Išsigandusius, sunerimusius vaikus turi paguosti tėvai. Negalima leisti vaikams liktų vieni savo kambaryje. Pokalbis padeda išsiaiškinti vaiko nerimą ir dienos metu, suteikia galimybę fantazuoti. Svarbu nustatyti nerimo šaltinį. Jei vaikas jaučiasi saugus, miegas gerėja. Gali būti, kad reikalingas vaiko ar visos šeimos gydymas. Svarbu laiku kreiptis į specialistus, o ne taikyti miego terapijos.

Kitos ligos

Vaikų nemiga gali būti susijusi su kitomis ligomis, tokiomis kaip bronchinė astma ar gastroezofaginis refliuksas. Gastroezofaginis refliuksas sukelia staigius prabudimus. Taip pat gali pasireikšti dirglumas, ilgas verkimas, ypač po pietų ir vakarais. Šiuo atveju miegas gerėja per 3 mėn., kol vaikas pradeda miegoti visą naktį. Sezoninis ausies uždegimas taip pat gali sutrikdyti miego vientisumą.

Kokios yra vaikų nemigos pasekmės?

Vaikams ir paaugliams reikia pakankamai miego, kad jų raida būtų tinkama. Kūdikių miego sutrikimai sukelia sunkiai valdomą verksmingumą, irzlumą ir galimą augimo sutrikimą. Nuovargis, o ypač nemiga, gali turėti didelės įtakos vaiko elgesiui. Darželinukams gali pasireikšti panašūs nemigos padariniai, be to, atsiras koncentracijos ir mokymosi problemų. Nemiga gali sukelti impulsyvumą arba lemti drovumą, todėl nevyks vaiko socialinė raida.

Paauglių smegenys nuolat vystosi, todėl miego sutrikimai taip pat kels koncentracijos ir mokymosi problemų. Be to, dėl miego trūkumo svyruoja nuotaika ir tampa sunku ką nors įsiminti. Sumažėjus produktyvumui, blogėja mokymosi rezultatai. Ignoruojama problema, net jeigu ji ir nėra susijusi su psichikos sutrikimais, lems jų progresavimą. Gali išsivystyti depresija, neurozė ir nerimo būsenos.

Dažniausios priežastys, kodėl mažyliai nemiega

• Nerami, pavargusi mama - neramus kūdikis.
• Per daug įspūdžių mažyliui dienos metu - nauji žmonės, nauja aplinka, naujas maistas ir net oro permainos.
• Režimo nebuvimas.
• Patys kalti... jei mažylio miegas būna neramus, jis blaškosi, vartosi, rankytėmis mosikuoja, tai dar nereiškia, kad jis nemiega.
• Ligos, ligelės... kai sergame kad ir paprasčiausia sloga, miegame sunkokai.
• Dantukų dygimas.
• Pilvelio bėdos.
• Kojų skausmai. Jei per vasarą vaiko kelnės tapo per trumpos, gali naktį ir kojas, ir raumenis skaudėti, dilgčioti ir tirpti.

Štai keletas patarimų, kaip padėti vaikui, kuris nenori eiti miegoti:

• Įvertinkite dienos režimą: tarkime, vaikas po pietų miego būdrauja iki vidurnakčio, vėliau miega iki vidurdienio. Gal jam ir nesinori snausti pokaičio metu?
• Sukurkite savo ritualus: prausimasis, pasaka, lopšinė, miegas...
• Ruoškite vaiką miegui iš anksto, neleiskite jam įsidūkti, įsišėlti ar užsižaisti.
• Skirkite dėmesio savo vaikui, jeigu dėl jo trūkumo jis nenori miegoti.
• Pokalbis apie nuveiktus darbus, dienos naujienas, nuotaiką ir apie tai, kaip sekėsi mažyliui, jam suteiks pasitikėjimo savimi, jis jausis svarbus ir beveik „suaugęs“.
• Nesijuokite, jeigu vaikas bijo tamsos, ir nesakykite, kad jis išsigalvoja, nebarkite. Pasistenkite įlįsti į jo kailį ir emocijas bei išsiaiškinti priežastis, kodėl jis bijo.
• Ramiai pakalbėję ir pozityviai nuteikę vaiką, paaiškinę, kad nėra ko bijoti, pasieksite kur kas daugiau nei aiškindami, jog mažylis išsigalvoja.

Svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas yra individualus ir skiriasi jų miegas. Tėvai turėtų atsižvelgti į vaiko amžių, raidą, temperamentą ir kitus veiksnius, kad nustatytų, kas jam geriausiai tinka. Jei turite kokių nors abejonių ar klausimų dėl vaiko miego, kreipkitės į gydytoją.

žymės: #Vaika

Panašus:

• Atverkite Paslaptį: Kodėl Jūsų Vaikas Nemiega Naktimis ir Kaip Tai Išspręsti Greitai!
• Kodėl pykina nėštumo metu: priežastys ir patarimai
• Atskleista: Kodėl Nėštumo Metu Degintis Saulėje Gali Pakenkti Jums ir Jūsų Būsimam Vaikui!
• Formuojančios Kelnaitės Po Gimdymo: Ar Jos Iš Tikrųjų Veikia? Atsiliepimai ir Naudingi Patarimai
• Kaip Greitai ir Patogiai Užsiregistruoti Santariškių Vaikų Konsultacinėje Poliklinikoje Internetu!