Koks dažnas vaizdelis: šeima išėjo pasivaikščioti, po penkių minučių, nuėjęs vos šimtą metrų, mažylis lyg įbestas sustoja priešais mamą, pakelia rankutes, padaro TĄ žvilgsnį ir sako „apa“.
Pagrindinės priežastys, kodėl vaikas prašosi ant rankų
Yra kelios priežastys, kodėl dingsta noras eiti:
- Nuovargis, sunkumas eiti arba nuobodulys. Antra vertus, vaikai iš tikrųjų yra maži, jų kojytės trumpos, eidami tą patį atstumą padaro turbūt trigubai daugiau žingsnių nei mes, suaugusieji.
- Ryšys su mama. Vaikui yra smagu ir gera pabūti mamai ant rankų, glėbyje, prisiglaudus, tikėtina, kad nešdama vaiką mama labiau jį ir pakalbina, trumpai tariant, atsiranda galimybė pabūti arčiau brangaus žmogaus. Šitą smagumą vaikai atranda šiek tiek vėliau.
- Tikslas. Viena dažnesnių zyzimo priežasčių yra ta, kad vaikas nelabai supranta, koks tikslas eiti, tas kelias ir ėjimas jam atrodo tarsi be pabaigos. Mes, suaugusieji, mintyse paprastai turime pabaigą, tačiau vaikai dar negeba jos vizualizuoti. Be to, mes mėgaujamės eidami, nes žinome, kad tai sveika, dega kalorijos, o vaikas juk nevaikšto dėl sveikatos. Ėjimas jam atrodo lyg ėjimas tik dėl ėjimo: „Kas iš to?“ Todėl nuobodu, ypač jeigu dar ir skubiname, neleidžiame pritūpti, kažką apžiūrėti, pačiupinėti ir pan.
- Jaunesnis broliukas ar sesutė. Kai namuose yra jaunesnis broliukas ar sesutė, kurį tėvai dažnai nešioja, vyresnėlis tarsi regresuoja, irgi nori ant rankų. Pasak psichologės, tai vienas tų atvejų, kai mažylis nori būti nešamas, kad pasitikrintų, susigrąžintų, pastiprintų ryšį su mama.
Baimė manipuliavimo ir vaiko poreikių ignoravimas
Mamos bijo, kad jeigu paneš neva pavargusį, tai visada ir turės nešti vos tik pasakys, kad pavargo. Jos bijo, kad vaikas manipuliuos. „Žodį „manipuliavimas“ siūlau keisti žodžiu „noras“ arba „išmokimas“.
Vaikas išties gali pastebėti, kad žodis „pavargau“ veikia stebuklingai: kai pasako, kad nenori eiti, mama nekreipia dėmesio, kai sako „pavargau“ - ima ant rankų. Tai pastebėjęs jis išties gali išmokti visada sakyti „pavargau“.
Vaikas „stop“ ir stovi iškėlęs rankas. Mama gali rinktis - nepaisyti tokių norų, nes „turi kojas, moki eiti, esi didelis, visi vaikai patys eina ir tu gali“, bet greičiausiai mažąjį pakeleivį ištiks pykčio priepuolis, jis gal puls ant žemės ir rėks ir pasivaikščiojimas baigsis. Arba… apsišarvuoti kantrybe ir imti ant rankų.
Svarbu nuoseklumas
„Svarbu nuoseklumas, - sako L.Rakickienė. - Yra mamų, kurios laukiasi ar turi stuburo bėdų - jos tikrai niekada neneša vaikų. Vaikas tai žino. Ir paprastai tokie vaikai nesiraito ant žemės rėkdami, kad neštų, nes aiškiai žino, kad mama tiesiog negali: neneš, ir taškas. Nei šiandien, nei rytoj. Net jeigu labai verksiu.
O kartais, tiesą sakant, mes net neatsiklausę vaikų griebiame juos ir nešame, tarkime, per gatvę ar kai turime labai skubėti. Kaip jaučiasi vaikas, kuris ką tik ėjo šalia, kai nežinia, kodėl, visiškai neįspėjusi, mama griebė jį į glėbį ir ėmė lėkti?
Kartais tenka nugirsti, kaip nešdamos pyplius ant rankų mamos jiems „skaito“ moralus, tarsi beldžiasi į jų sąžinę: „Tu toks sunkus, man taip skauda rankas, aš tuoj parpulsiu - taip pavargau…“ Tai panašu į manipuliavimą, žaidimą vaiko kaltės jausmu. Tai labai blogas pavyzdys ir elgesio modelis.
Taip sakydamos rodome vaikui, kad privalome daryti dalykus, kurių nenorime daryti, ir dėl to būti nelaimingi; kad nemokame pasakyti „ne“, dėl to kažką turime daryti kentėdami.
Jeigu mama tikisi, kad moralizuodama paauklės vaiką ir kitą kartą jis nesiprašys ant rankų, nes žinos, kad jai sunku, tai toks auklėjimo būdas yra mažų mažiausiai neefektyvus.
Ką daryti, jei vaikui reikia tik mamos?
L.Rakickienė: „Grįžkime prie priežasčių, kodėl vaikas prašosi panešamas. Jeigu norėtų patirti tik tą smagumą, kai esi nešamas, tėtis tikrai tiktų, nes kaip tik tėčiai moka nešti smagiau nei mamos: drąsiau, greičiau, ant pečių!
Jeigu būtinai reikia mamos, labiau tikėtina, kad priežastis būti ant rankų labiau susijusi su staiga išaugusiu saugumo poreikiu. Maži vaikai turi tam tikrą prieraišumo ryšių hierarchiją. Jei pirminis globėjas, t. y. tas, su kuriuo vaikas praleidžia daugiausia laiko, yra mama, tai pajutęs saugumo poreikį ir turėdamas galimybę rinktis visada rinksis ją - numerį vieną toje hierarchijoje.
Prieraišumo sistema aktyvuojama situacijomis, kai išoriniai ar vidiniai dirgikliai išveda vaiką iš malonios, patogios būsenos. Tai gali būti ir nuovargis, išgąstis, hiperstimuliacija ir kt. Tada reikia ant rankų ir jeigu tik įmanoma, tai geriausia - mamos.
Kada kreiptis į kineziterapeutą?
Pasak „Healthline“, vaikas turėtų pradėti vaikščioti 10-12 mėnesių amžiaus. Jei pusantrų metų vaikas dar nemėgina vaikščioti, reikėtų pasitarti su gydytoju. Nebūtinai yra kokia rimta problema, galbūt vaikučiui tiesiog reikia daugiau praktikuotis. Bet kokiu atveju, bus ramiau pasitarus su medikais. Jei yra kokia nors problema, bus daugiau požymių.
Kaip rašoma „Healthline“, kartais kūdikiai nevaikšto dėl klubo sąnario displazijos, dėl rachito (kaulų suminkštėjmas, susilpnėjimas), dėl cerebralinio paralyžiaus ar raumenų distrofijos. Kreipkitės į medikus, kad apžiūrėtų, ar jūsų atžala nešlubuoja, ar kojos nėra pernelyg silpnos.
Amžius nėra pagrindinis veiksnys
Atsiminkite - amžius nėra pagrindinis veiksnys, rodantis, yra ar nėra problemų. Rizikinga lyginti savo vaiko vystymąsi su kitais vaikais.
Hamiltono „McMaster“ universiteto pediatrijos dėstytojas Peteris Rosenbaumas sako: „Kai kurie vaikai pradeda vaikščioti 10 mėnesių, kiti - 16 mėnesių ar dar vėliau.“ Jis aiškina, kad svarbiau vaiko judesių kokybė, o ne vaiko amžius.
Pasak jo, pavyzdžiui, „15 mėnesių mažylis nevaikšto, bet aktyviai ropoja, ir tai yra gerai. Kitas vaikas bus suglebęs ar kieto kūno, tai jau kels nerimą.“
Patarimai, kaip paskatinti vaiką vaikščioti
- Pamėginkite rečiau nešioti vaiką ant rankų. Kam nepatiktų būti nešiojamam? Jei nunešate vaiką visur, kur jis nori, kam jam mokytis vaikščioti?
- Skatinkite atžalą žaisti įvairiomis pozomis ir lygiais. Tegu atropoja per pagalves iki jūsų - puikus būdas mokytis balanso, stabilumo, koordinacijos.
- Pasodinkite ant suolelio. Jei vaikas išsėdi ant suolelio, ant kėdutės be atramos, tegu mokosi pakelti daiktą iš sėdimos pozicijos. Tada jis turės pasilenkti ir vėl atsisėsti. Net jei vaikas dar nemoka atsistoti, šie judesiai stiprins kojas, pečius ir nugaros raumenis.
- Pratinkite atžalą vaikščioti, laikydami ją už rankų - tai klasika, kuri dažniausiai pasiteisina. Mažylis gali pradėti nuo to, kad užkels savo pėdas ant jūsų ir žengs po žingsnelį kartu. Palengva perkelkite jų pėdas ant grindų. Paskui pratinkite eiti, jums laikant tik už vienos rankos. Nespėsite nė apsižiūrėti, o vaikas jau vienas nueis 5-10 žingsnių.
- Dar vienas puikus būdas mokytis - žengti, įsikibus į žaislą.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kodėl pykina nėštumo metu: priežastys ir patarimai
- Atskleista: Kodėl Nėštumo Metu Degintis Saulėje Gali Pakenkti Jums ir Jūsų Būsimam Vaikui!
- Sužinokite, kodėl nėštumo metu svoris auga greitai – svarbiausios priežastys ir ekspertų patarimai
- Kur Pavalgyti Druskininkuose Šeimai: Atraskite Geriausius Restoranus ir Kavinės Suaugusiems ir Vaikams!
- Atostogos vaikui prižiūrėti: viskas, ką reikia žinoti apie teises, trukmę ir sąlygas