Kodėl vieno mažylio marškinėliai vis sušlampa nuo prakaito, o kitas net ir bėgiodamas beveik neprakaituoja? Nuo ko tai priklauso? Ar prakaitavimas gali būti paveldimas?
Mes visi prakaituojame, nes mūsų kūno paviršiuje yra daugybė mažų prakaito liaukų, ypač paduose, delnuose ir pažastyse. Šių liaukų išskiriamas skystis garuodamas atvėsina kūną ir palaiko reikiamą jo temperatūrą. Kartu pašalina dalį vykstant medžiagų apykaitai išsiskyrusių nuodingųjų medžiagų. Taip organizmas šiek tiek valosi (kai kurios druskos vis tiek nepasišalina). Taigi prakaitavimas, kurį reguliuoja simpatinė ir parasimpatinė centrinė nervų sistema, yra būtinas kiekvienam.
Gausesnis ar silpnesnis prakaitavimas gali būti įgimtas, paveldėtas. Paveldimas gali būti net ir prakaito kvapas. Vieni žmonės prakaituoja ir jokio kvapo nėra, o kiti turi dažnai praustis, nes vos suprakaitavus pasklinda labai aštrus kvapas. Tiesa, ką tik išsiskyręs prakaitas dažniausiai būna bekvapis. Kvapą jam suteikia baltymai, irstančios odos dalelės ir ant jos esančios bakterijos. Kuo ilgiau nenuprausiamos, tuo stipresnį kvapą skleidžia.
Vaikui, kuris labai suprakaitavo, būtinai reikia atsigerti, taip pat suprakaitavusį vaiką nuprauskite, kad nesidaugintų bakterijos ir odos negraužtų prakaitas, perrenkite sausais drabužiais. Kūdikio prakaitas neriečia nosies, nes jis būna dažnai prausiamas, ant jo kūno yra mažai bakterijų. Kūdikio prakaitą išskiriančios liaukutės nepakankamai išsivysčiusios.
Pasakyti, ar prakaituojama ne per daug, galima tik žinant vaiko amžių, kūno svorį, kada prakaituoja - dieną ar naktį, ramiai sėdėdamas ar bėgiodamas, koks prakaito kvapas, kaip prakaituoja jo tėtis ir mama, ar vaikas turi kitų ligą rodančių požymių.
Galimos kūdikių delnų prakaitavimo priežastys
Yra kelios pagrindinės priežastys, kodėl vaikas gali gausiai prakaituoti, įskaitant tiek visiškai normalias būsenas, tiek tam tikras sveikatos problemas:
- Per aukšta temperatūra. Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į kambario ar oro temperatūrą ir vaiko aprangą.
- Rachitas. Kūdikių prakaitavimo, ypač delnų ir padų, priežastis - rachitas.
- Baimė, įtampa, nerimas. Vaikas, kaip ir suaugęs žmogus, lieti prakaitą taip pat gali patyręs baimę, įtampą, didelį nerimą. Turbūt dažnas pastebėjote, kad prieš egzaminą ar kitokį išbandymą ne vieną mūsų išpila prakaitas?
- Vaistų poveikis, ligos pradžia ar pabaiga. Vartojant kai kurių vaistų (ne tik temperatūrą mažinančių, bet ir sukeliančių vėmimą, insulino ar kt.) taip pat gali išsiskirti daugiau prakaito. Prakaitavimas gali rodyti ūmią arba lėtinę užkrečiamąją ligą, karščiavimo pradžią arba pabaigą, kai temperatūra pradeda kristi. Po ligos nusilpęs vaikas irgi gali gausiau prakaituoti.
- Medžiagų apykaitos sutrikimai ir kitos ligos. Kai kurie vaikai gali prakaituoti sutrikus medžiagų apykaitai, sirgdami diabetu, skydliaukės ligomis, širdies nepakankamumu arba ištikus alerginiam šokui.
- Antsvoris. Jei dūksta, bėgioja stambus vaikas, jo drabužėliai dar labiau sušlampa. Suprantama, aktyvus, judrus ir daug lakstantis vaikas taip pat labiau prakaituoja.
- Normali termoreguliacija. Vaikų kūnai dar nėra taip gerai prisitaikę prie temperatūros reguliavimo kaip suaugusiųjų. Maži vaikai ir kūdikiai dažniau prakaituoja, nes jų organizmas intensyviau reaguoja į aplinkos pokyčius. Jei vaikas prakaituoja naktį ar per dieną, gali būti, kad aplinkoje tiesiog per karšta.
- Emocijos, stresas ar nerimas. Vaikų nervų sistema vis dar vystosi, todėl jie gali stipriau reaguoti į stresą, nerimą ar emocinius išgyvenimus. Tai gali sukelti naktinį prakaitavimą ar padidėjusį prakaitavimą dieną.
Rachitas ir vitamino D trūkumas
Nors rachitas dažnai atrodo kaip praeities liga, minima senuose medicinos vadovėliuose, vitamino D trūkumas, pagrindinė šios ligos priežastis, išlieka aktuali problema ir šiandien, ypač mūsų platumose. Laiku neatpažinta ir negydoma vitamino D stoka gali sukelti rimtų ir ilgalaikių pasekmių vaiko sveikatai.
Rachitas - tai liga, dažniausiai pasireiškianti kūdikiams ir mažiems vaikams (nuo 2-3 mėnesių iki 2-3 metų), kurios metu sutrinka kaulų mineralizacija dėl vitamino D trūkumo. Vitaminas D yra būtinas, kad organizmas galėtų pasisavinti kalcį ir fosforą - pagrindines kaulų statybines medžiagas. Kai šio vitamino trūksta, kaulai tampa minkštesni, silpnesni, gali deformuotis, sutrinka vaiko augimas ir vystymasis. Anksčiau ši liga buvo vadinama „angliškąja“, nes ja dažnai sirgo pramonės revoliucijos laikų Anglijos miestų vaikai, mažai matę saulės.
Kaip gauti vitamino D?
- Saulės šviesa: Vitaminas D gaminasi odoje veikiant saulės ultravioletiniams (UVB) spinduliams. Deja, Lietuvoje, ypač tamsiuoju metų laiku (nuo rudens iki pavasario), saulės aktyvumas yra per mažas, kad pasigamintų pakankamas vitamino D kiekis.
- Maistas: Natūraliai vitamino D turi nedaug maisto produktų: riebi žuvis (lašiša, skumbrė, silkė), žuvų taukai, kiaušinio trynys, jautienos kepenys. Kai kurie produktai (pvz., pienas, mišiniai kūdikiams) gali būti papildomai praturtinti.
Rachito požymiai
- Prakaitavimas, ypač galvytės (pagalvė gali būti drėgna), delniukų, pėdučių drėgnumas.
Diagnostika ir gydymas
- Skiriami kraujo tyrimai: Svarbiausias rodiklis - vitamino D (25(OH)D) koncentracija kraujyje.
- Vitaminas D: Skiriamos gydomosios (daug didesnės nei profilaktinės) vitamino D dozės. Tikslią dozę ir gydymo trukmę nustato tik gydytojas, atsižvelgdamas į ligos sunkumą, vaiko amžių, vitamino D kiekį kraujyje.
- Mityba: Subalansuota, pakankamai kalcio ir fosforo turinti mityba.
Svarbu žinoti, kad laiku pradėjus gydymą, dauguma simptomų išnyksta, vaikas tampa ramesnis, normalizuojasi augimas ir vystymasis. Tačiau sunkios kaulų deformacijos, susiformavusios dėl negydyto ar vėlai pradėto gydyti rachito, gali išlikti visam gyvenimui.
Profilaktika
- Nėštumo metu: Nėščiosioms rekomenduojama vartoti vitaminą D, nes vaisius jo atsargas kaupia iš motinos organizmo, ypač paskutiniais nėštumo mėnesiais.
- Vaikams (nuo 1 metų): Rekomenduojama paros norma yra 600 TV (15 mikrogramų). Šią dozę patariama duoti bent jau tamsiuoju metų laiku (nuo rugsėjo/spalio iki balandžio/gegužės), o vaikams, mažai būnantiems saulėje - ir ištisus metus.
Nors pateiktos bendros rekomendacijos, tikslią profilaktinę dozę jūsų vaikui turėtų parinkti gydytojas, atsižvelgdamas į jo amžių, svorį, mitybą, gyvenimo būdą, buvimą saulėje.
Net ir apniukusią dieną lauke gaunama šiek tiek UV spindulių. Pasivaikščiojimai gryname ore naudingi bendrai vaiko sveikatai.
Rachitas - rimta, bet išvengiama liga.
Kada vaikų prakaitavimas gali rodyti sveikatos problemą?
Nors dažniausiai prakaitavimas yra normalus, kai kuriais atvejais jis gali būti tam tikrų sveikatos sutrikimų požymis:
- Vitaminų ar mineralų trūkumas (ypač vitamino D ir kalcio): Stiprus prakaitavimas, ypač galvos srityje, gali būti susijęs su vitamino D trūkumu, kuris yra būtinas kaulų ir nervų sistemos vystymuisi. Jei vaikas labai prakaituoja, ypač naktį ar būdamas ramybės būsenoje, verta pasitarti su gydytoju dėl vitamino D papildų.
- Skydliaukės veiklos sutrikimai: Hiperaktyvi skydliaukė (hipertirozė) gali sukelti gausų prakaitavimą, padidėjusį aktyvumą, nervingumą ir svorio pokyčius. Jei vaikas prakaituoja neproporcingai daug, yra neramus ar labai energingas, gali būti verta atlikti skydliaukės hormonų tyrimus.
- Anemija (geležies trūkumas): Kai trūksta geležies, organizmas sunkiau aprūpina audinius deguonimi, todėl gali atsirasti prakaitavimas, silpnumas, nuovargis ir blyškumas. Jei vaikas labai prakaituoja ir atrodo pavargęs, reikėtų atlikti kraujo tyrimą.
- Širdies ar kraujotakos sutrikimai: Nors tai retas atvejis, stiprus prakaitavimas gali būti susijęs su kraujotakos ar širdies problemomis. Jei kartu su prakaitavimu pasireiškia dusulys, greitas širdies plakimas ar mėlynavimas aplink burną, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
- Infekcijos ar lėtinės ligos: Kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, tuberkuliozė ar kitos lėtinės ligos, gali sukelti naktinį prakaitavimą, karščiavimą ar svorio mažėjimą. Jei vaikas prakaituoja kartu su temperatūros pakilimu ar kitais simptomais, svarbu neatidėlioti vizito pas gydytoją.
- Hiperhidrozė (pernelyg aktyvios prakaito liaukos): Kai kuriems vaikams prakaito liaukos tiesiog veikia per stipriai, ypač delnų, pėdų ir pažastų srityse. Tai nėra pavojinga, tačiau gali būti nemalonu. Tokiais atvejais gali padėti specialūs antiperspirantai arba medicininės procedūros.
Kaip sumažinti vaiko prakaitavimą?
Jeigu vaikas labai prakaituoja, svarbu pirmiausia įvertinti aplinkos sąlygas ir kasdienius įpročius:
- Neleisti perkaisti - užtikrinkite, kad kambaryje būtų tinkama temperatūra (18-22 °C), o vaikas nebūtų per daug aprengtas.
- Rinktis natūralius audinius - sintetiniai drabužiai gali sulaikyti šilumą ir skatinti prakaitavimą.
- Pakankamas skysčių vartojimas - dehidratacija gali sukelti kūno perkaitimą ir gausesnį prakaitavimą.
- Venkite sunkaus maisto prieš miegą - kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, labai aštrus ar riebi maistas, gali skatinti prakaitavimą.
- Stebėti, ar nėra kitų simptomų - jei prakaitavimas lydi svorio netekimą, mieguistumą ar kitus neįprastus požymius, reikėtų pasitarti su gydytoju.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei vaikas labai prakaituoja, bet kitaip jaučiasi gerai, nėra priežasties nerimauti. Tačiau būtina kreiptis į gydytoją, jei:
- Prakaitavimas yra itin gausus ir nuolatinis, ypač jei tai vyksta net ir vėsioje aplinkoje.
- Vaikas prakaituoja kartu su silpnumu, nuovargiu ar svorio kritimu.
- Prakaitavimas atsirado staiga ir nepaaiškinamai padidėjo.
- Yra kitų įtartinų simptomų, tokių kaip dusulys, širdies permušimai ar mėlynavimas aplink burną.
Panašus:
- Kodėl pykina nėštumo metu: priežastys ir patarimai
- Atskleista: Kodėl Nėštumo Metu Degintis Saulėje Gali Pakenkti Jums ir Jūsų Būsimam Vaikui!
- Sužinokite, kodėl nėštumo metu svoris auga greitai – svarbiausios priežastys ir ekspertų patarimai
- Atraskite Geriausius Gimdymo Datos Apskaičiavimo Metodus – Tikslumas ir Patarimai!
- Nėštumo ir gimdymo atostogų išmokos Lietuvoje: Viskas, ką privalote žinoti dabar!