Nėštumo pabaigą vainikuoja kūdikio gimimas. Jauna mama pirmą kartą paėmusi vaikutį ant rankų linkusi tikėti, kad visi sunkūs išbandymai liko praeityje. Taip norisi su palengvėjimu atsipūsti ir ramiai auginti „mažąjį stebuklą“. Tik, deja, pagal statistinius duomenis, pogimdyviniu laikotarpiu kas antrą mamytę kamuoja nugaros skausmai.
O jai nuolat būtina lankstytis: maitinant kūdikį, keliant jį iš vežimėlio, tvirtinant mažylio sėdynę automobilyje, imant skalbinių krepšį. Skausmai būna įvairaus charakterio ir intensyvumo, lokalizuoti stuburo ar juosmeninėje srityje. Kaip ir kiekvieną ligą, taip ir pogimdyvinį nugaros skausmą reikia gydyti nustačius atsiradimo kilmę.
Nugaros skausmo priežastys po gimdymo
Nugaros, dubens skausmas - dažnas nėščiųjų palydovas, ypač antroje kūdikio laukimosi pusėje. Kodėl nėštumo metu paūmėja ar net naujai atsiranda nugaros ir dubens skausmas? Apatinės nugaros dalies ir dubens skausmai yra dažniausiai pasitaikančios kaulų bei raumenų sistemos problemos nėštumo metu. Tyrimų duomenimis, su šia problema susiduria daugiau kaip 50 proc. besilaukiančiųjų. Skausmas gali atsirasti bet kuriuo nėštumo metu, tačiau dažniausiai tai patiria moterys II arba III nėštumo trimestrą.
Svarbu paminėti, jog šie skausmai susiję su kaulų-raumenų sistema, o ne su ginekologinėmis ar urologinėmis problemomis. Pasak mokslinių tyrimų, patiriamas dubens ir apatinės nugaros dalies skausmas yra pagrindinis ar vienas iš veiksnių, sąlygojančių suprastėjusią gyvenimo kokybę. Tai reiškia, kad dėl atsiradusio varginančio skausmo besilaukiančių moterų gyvenimo kokybės rodikliai buvo prastesni.
Tiksli apatinės nugaros dalies skausmo priežastis nėštumo metu nėra žinoma, dažniausiai tai siejama su daugeliu veiksnių: pakitusia laikysena, didesne stuburui tenkančia apkrova dėl vaisiaus augimo, per didelės juosmeninės lordozės (stuburo linkis, stuburo išlinkimas į priekį), kraujotakos ir hormonų pokyčių, kūno masės indekso.
Tačiau kaip didžiausi rizikos veiksniai skausmui pasireikšti laikomos šios priežastys: fizinio aktyvumo trūkumas, praeityje įvykusi dubens trauma, jaunas nėščiosios amžius, daugiavaisis nėštumas, jau pasireiškęs lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas arba skausmas, pasireiškęs ankstesniais nėštumais.
Pagrindinės nugaros skausmo priežastys po gimdymo:
- Nugaros ligos, buvusios prieš nėštumą.
- Staigus svorio padidėjimas. Vaisius, placenta bei vandenys įprastai priaugina 13 ir daugiau kilogramų. Jei moteris laukiasi dvynukų ar nekreipia dėmesio į maitinimosi režimą, svoris šokteli dar ženkliau.
- Kūno svorio centro pasikeitimas. Didėjant kūno svoriui, keičiasi svorio centras. Nėščia moteris atsilošia.
- Hormonų šuolis. Nėštumo metu aktyvuojamas didelis moteriško hormono progesterono kiekis, persitvarko endokrininė sistema. Šis hormonas ruošia kūną sandaros pakitimams ir suminkština sąnarius bei kremzles.
- Kūdikiui augant ir dėl to plečiantis motinos dubens kaulams, įsitempia ir du sąnariai tarp dubens ir kryžkaulio. Gimdymo metu dubens kaulai vėl plečiasi. Išsiskyręs hormonas endorfinas iš dalies nuramina kylančius skausmus. Kūnas devynis mėnesius ruošėsi gimdyti. Dabar jam reikia nemažai laiko, kad jis atsigautų ir palaipsniui sugrįžtų į pradinę būseną.
Ar nėštumo metu priaugtas svoris turi įtakos nugaros skausmui?
Taip, didesnis svorio priaugimas nėštumo metu gali turėti įtakos nugaros ir dubens skausmo pasireiškimui, tačiau viskas priklauso nuo to, koks yra nėščiosios gyvenimo būdas. Nėštumo metu ypač svarbu palaikyti pakankamą fizinį aktyvumą: jeigu moteris propaguoja pasyvų laiko leidimo būdą ir daug laiko praleidžia sėdėdama, ji turės didesnę riziką jausti apatinės nugaros dalies skausmą.
Tačiau besilaukiančiai moteriai, kuri gyvena aktyviai ir daug juda, net ir priaugus daugiau (saikingai) svorio gali nekilti apatinės nugaros dalies ir dubens skausmas.
Ar nėštumo metu patiriamas nugaros skausmas pavojingas vaisiui ar motinos sveikatai?
Apatinės nugaros dalies ir dubens skausmai nėštumo metu yra pavojingi mamos sveikatai tuo atveju, jei nesikreipiama į specialistus ir nesprendžiama problema. Negydomi jie gali išlikti po gimdymo ir tęstis ilgai, o uždelsus gali tekti bent minimalų skausmą kęsti nuolat. Šioje situacijoje svarbus kineziterapeuto arba gydytojo vaidmuo, kurio tikslas - pasiekti norimą rezultatą, t. y. sumažinti skausmą.
Kaip sau padėti ir sumažinti nugaros skausmą?
Kineziterapeutas - tai tas specialistas, į kurį pirmiausia reikėtų kreiptis pajutus šiuos simptomus. Nemedikamentinės intervencijos, kurias pritaikys kineziterapeutas, tokios kaip minkštųjų audinių manipuliacija, laikysenos koregavimas, stabilizavimo pratimai, mankšta vandenyje, turi teigiamą poveikį apatinės nugaros dalies ir dubens skausmui mažinti. Tačiau itin svarbu reguliarumas ir pastovumas - užsiimdami nereguliaria fizine veikla ir nesant pastovumui, teigiamų rezultatų nesulauksite.
Lengvo ar vidutinio intensyvumo fizinis krūvis saugus ir naudingas tiek būsimai mamai, tiek vaisiui. Tai padeda užkirsti kelią per dideliam svorio priaugimui nėštumo metu, gestaciniam diabetui (diabeto rūšis, kuria susergama nėštumo metu) arba padeda jį kontroliuoti, gerina širdies ir kvėpavimo sistemos būklę, kraujotaką, mažina nugaros ar dubens skausmo tikimybę, gerina emocinę būklę, vaisiaus aprūpinimą deguonimi.
Užsiėmimai prižiūrint kineziterapeutui, dažnai yra pagrindinė sveikatinimo priemonė ar net pagrindinis gydymo būdas. Tačiau kiekvienas atvejis skirtingas. Negalima drąsiai teigti, kad pradėjus sportuoti visiškai išnyks skausmas, bet reguliariai sportuojant skausmo atsiradimo tikimybė labai sumažėja.
Jaunoji mama, maitinanti kūdikį savo pienu, negali gerti nuskausminančių vaistų. Tepalas nuo skausmo - patikimas būdas palengvinti negalavimus. Vaistinėse galima įsigyti nesteroidinių preparatų nuo uždegimo, vartojamų dėl reumato arba traumų susidariusioms kaulų-sąnarių ir raumenų ligoms (sumušimams, sąnarių raiščių, raumenų patempimui, kreivakaklystei, strėnų skausmui), kurios pasireiškia skausmo sindromu, vietiškai gydyti.
Dirbant fizinius darbus ir kenčiant nugaros skausmus, ypač svarbu išlaikyti teisingą laikyseną. Maitinant kūdikį krūtimi sėdėkite į atlošą atremta nugara, už nugaros pasidėkite pagalvę, pėdomis remkitės į grindis. Pagal savo ūgį sureguliuokite lovytės, vystymo stalo aukštį. Maudant vaikelį, vonelę pakelkite ant stovelio.
9 patarimai, kaip saugoti stuburą
- Darbo stalo, kompiuterio ekrano, klaviatūros ir kėdės aukštis turi būti pritaikyti prie jūsų ūgio. Sėdėdami į grindis remkitės abiem pėdomis. Atpraskite užsidėti koją ant kojos - tai iškreipia stuburą ir trikdo kraujo apytaką. Atsikratykite įpročio sėdėti parėmus smakrą ranka.
- Fizinio krūvio metu rekomenduojama dėvėti įtvarus, kurie tolygiai paskirsto juosmeniui tenkantį krūvį, tokiu būdu padeda mažinti skausmą ir saugo nuo traumų.
- Automobilio sėdynės atlošas turi būti patogus remtis visa nugara, ypač apatine jos dalimi. Jei ne, patobulinkite jį (pakaks specialios pagalvėlės ar masažinio kilimėlio).
- Parduotuvėje prekes dėkite į vežimėlį, o ne į krepšelį. Neškite 2, o ne 1 maišelį.
- Jei esate nestandartinio ūgio, standartiniai baldai jums nebus patogūs. Spintelės turėtų būti 6-8 cm žemiau alkūnių. Tuomet galėsite nesusilenkę plauti indus, pjaustyti produktus, maišyti puodus.
- Kasdienė mankšta stiprina ne tik pilvo, bet ir sėdmenų raumenis.
- Nesikūprinkite: netaisyklinga laikysena - dažniausia nugaros skausmų priežastis.
- Čiužinys, ant kurio miegate, negali būti nei per minkštas, nei per kietas: nuo kūno svorio jis turėtų įdubti apie 3 cm.
- Atsibudę nešokite iš lovos. Pasivartykite nuo šono ant šono, pasirąžykite, pakilnokite kojas ir tik tada neskubėdami atsikelkite.
Ūmus ir lėtinis nugaros skausmas
Jeigu jums nugara iki šiol nekėlė rūpesčių, jos skausmas užmena daug mįslių. Prieš kreipdamasiesi į gydytojus pagalvokite apie savo gyvenimo būdą: darbo pobūdį, kur ir ką pastaruoju metu veikėte, o gal sirgote?
- Ūmus nugaros skausmas prasideda staiga, gali būti sunkiai pakeliamas, kai,rodos, neįmanoma net pajudėti. Dažniausiai jis gana greitai praeina. Gydymas: ūmus skausmas aprimsta, kai kuo mažiau judama. Padeda skausmą malšinamieji vaistai, tepalai, šildymas.
- Lėtinis skausmas tai sustiprėja, tai atslūgsta, tačiau vargina nuolat. Priežastį nustatyti gerokai sunkiau. Gali paaiškėti, kad skausmą sukelia netinkama laikysena, nejudrus gyvenimo būdas, bet gali būti nustatytos kur kas rimtesnės priežastys: sąnarių, stuburo slankstelių, kaulų ar vidaus organų ligos.
Kas sukelia skausmą: raumenys ar nervai?
- Raumenų skausmas
- Priežastis: Nugarą pradeda skaudėti smarkiau ją sutrenkus. Maudimą gali sukelti pertempti raumenys.
- Skausmo pobūdis: Aštrus (kai raumuo susitraukia staiga) arba nestiprus, bet ilgai trunkantis maudimas. Dažniausiai sukausto rytais, vėliau po truputį atlėgsta.
- Kas padeda: Šiluma. Puikiai gelbsti karšta rytinė vonia. Tinka masažas, lengva mankšta, ypač joga, tempimo pratimai.
- Nervų skausmas
- Priežastis: Prasideda, kai stuburo slanksteliai užspaudžia kokį nors nugaros nervą. Veriantis nugaros skausmas kartais plinta iki pėdų.
- Skausmo pobūdis: Ūmus gali prasidėti dėl peršalimo, pasitempimo. Lėtinis - rytais beveik nejuntamas. Kuo daugiau judama, tuo labiau stiprėja. Pagulėjus vėl aprimsta.
- Kas padeda: Šildomieji kompresai ir tepalai, skausmą malšinantys vaistai, fizioterapinės procedūros. Netinka mankšta, masažas - jie gali dar labiau sustiprinti skausmą.
6 dažniausios priežastys, dėl kurių gali skaudėti nugarą
- Judėjimo stygius. Jeigu dirbate sėdimą darbą ir nerandate laiko sportuoti - nugaros ir kaklo skausmai beveik neišvengiami.
- Paniręs slankstelis. Kai stuburo patikimai neprilaiko raumenų korsetas, nuo didesnio krūvio ar judesio bet kuris (dažniausiai juosmens) slankstelis gali pajudėti iš savo vietos. Tada aplink jį esantys raumenys įsitempia ir žmogus ima nuolat jausti ,,rakinamą“ skausmą. Dėl to nugarą skauda rytais, keliantis iš lovos, pasilenkus, ilgiau pasėdėjus.
- Tarpslankstelinio disko išvarža. Tai vienas sunkiausių ir skausmingiausių stuburo pakitimų. Nustatomas per 50 proc. vyresnio amžiaus žmonių. Jis patiriamas dėl sunkesnio fizinio krūvio ar traumos. Stuburo disko turinys išsiveržia iš kremzlinio žiedo ir ima spausti čia pat esančius nervus. Tada kyla labai didelis skausmas ir greta esančių raumenų uždegimas.
- Menstruacijos, gimdos ir kiaušidžių ligos. Mėnesinių metu gali skaudėti apatinę nugaros dalį. Skausmą sukelia nerviniai impulsai, einantys iš gimdos ir kiaušidžių. Nugaros skausmai galimi ir dėl: endometriozės, gimdos miomos, kiaušidžių cistos, įvairių uždegimų. Išsigydžius jie liaujasi.
- Nėštumas. Paskutiniais nėštumo mėnesiais nugaros skausmu skundžiasi beveik visos būsimos mamos. Padėti gali specialus korsetas.
- Staigūs judesiai ir traumos. Traumą galima patirti sportuojant, buityje, sode. Staigiai pasilenkus, pasisukus, netaisyklingai keliant, patempiami nugaros raumenys.
Cezario pjūvio įtaka nugaros skausmui
Kasmet augant atliekamų cezario pjūvio operacijų skaičiui kineziterapeutai susiduria su moterimis, kurios po patirtos operacijos jaučia atsiradusį ar paūmėjusį nugaros skausmą. Nugaros skausmas labiausiai pastebimas tarp 35 ir 55 amžiaus žmonių. Cezario operacija - tai operacija, kai vaisius ištraukiamas perpjovus priekinę pilvo sieną (odą, poodinį sluoksnį, aponeurozę, tiesųjį pilvo raumenį, pilvaplėvę) ir gimdą. Baigiantis operacijai, ištraukus vaisių visos šios struktūros yra susiuvamos paeiliui ir kartu sudaro cezario randą.
Siekiant surasti kokią įtaką nugaros skausmo atsiradimui, ar paūmėjimui gali turėti atlikta cezario operacija ir susidaręs randas, reikia suvokti rando susidarymo mechanizmą jo įtaka pažeistiems audiniams ir aplinkinėms struktūroms, bendrai kūno biomechanikai. Trūkstant išsamių mokslinių tyrimų apie cezario rando įtaka nugaros skausmui, sunku padaryti vienareikšmes išvadas. Tačiau akivaizdu, kad cezario operacijos pjūvis atliekamas neatsižvelgiant į rekomenduojamas Langers linijas ir poodinių skaidulų išsidėstymą bei kryptį.
Kineziterapija yra vienas iš būdų palengvinti po operacijos paūmėjusį ar atsiradusį nugaros skausmą taikant tiek aktyvius judesius ar pratimus, tiek taikant minkštųjų audinių mobilizacija.
2013 metais atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 47 tiriamieji turintys lėtinį nugaros skausmą, atsitiktine tvarka suskirstyti į dvi grupes. Vienai grupei taikytas įprastas kineziterapijos gydymas stiprinant nugaros raumenis, ir naudojant elektrostimuliacija, o kitai grupei taikytas giliųjų stabilizatorių ir dubens dugno raumenų stiprinimas. Tyrime dalyvavo tik tos moterys, kurioms po atliktos cezario operacijos pasireiškė nugaros skausmas. Toms moterims, kurioms buvo atlikta įprasta reabilitacija nugaros skausmas ir funkcija pagerėjo, tačiau lyginant rezultatus su moterimis, kurioms buvo atlikta ta pati reabilitacija plius rando mobilizacija rezultatai statistiškai reikšmingai skyrėsi. Tad drąsiai darome išvadą, kad cezario randas turi tiesioginę įtaka nugaros skausmui ir funkcinei būklei.
Dubens dugno traumos po gimdymo
Šiame straipsnyje aptariamos su nėštumu/gimdymu susijusios dubens dugno traumos, suprantamos kaip bet kokie audinių pažeidimai, kurie įvyksta dėl nėštumo ir jo metu ir/ar gimdymo metu. Nėštumo/gimdymo metu patiriamos dubens dugno traumos gali būti lydimos (bet nebūtinai) reikšmingų dubens dugno (šlapinimos, tuštinimosi, seksualinių) funkcijų sutrikimų, kurie savo ruožtu gali sutrikdyti asmens funkcionavimą, tai yra: galimybę dirbti ir/ar mokytis ir/ar atlikti kasdienines veiklas ir/ar palaikyti kokybiškus santykius ir/ar intymius ryšius su svarbiais asmenimis ir/ar užsiimti mėgiama laisvalaikio veikla ir/ar tenkinti kitus savo poreikius.
Su nėštumu susijusios: nėštumo metu vyksta daug fiziologinių, hormoninių pokyčių moters kūne, dėl kurių, artėjant gimdymui, - mažėja dubens dugno raumenų tonusas, didėja jungiamojo audinio elastingumas - taip kūnas ruošiasi gimdymui. Tačiau šie pokyčiai iš dalies silpnina dubens dugno raumenų, fascijų, raiščių, kaip atraminių vidaus organams ir stabilizuojančių dubens kaulus struktūrų, funkciją. Turint omeny, kad tuo pačiu metu auga (didėja) vaisius, daugėja vaisiaus vandenų, didėja slėgis pilve, moteris priauga papildomai svorio, tad spaudimas/tempimas į dubens žiedą, dubens dugną didėja.
Mechaniniai jungiamojo audinio (fascijų, raiščių), sąnarių, raumenų, odos pažeidimai - tokios traumos dažniausiai įvyksta, kai vaisiaus galva spaudžia, stipriai tempia dubens dugno raumenis, jungiamojo audinio struktūras, slinkdama gimdymo kanalu. Tokių traumų rizika didėja, esant tam tikriems anatominiams dubens variantams ir/ar dideliam vaisiui, nėštumo metu išsivysčiusioms ir/ar prieš nėštumą jau buvusioms įvairioms dubens srities sąnarių, raumenų disfunkcijoms. Mechaninės traumos gali įvykti ir tais atvejais, kai prireikia atlikti chirurgines (instrumentines) intervencijas gimdymo metu.
Nervų pažeidimai - dėl gimdymo metu susiklostančių situacijų, kartais pažeidžiami dubens srities nervai. Jie ar smulkesnės jų šakos gali būti pertemptos ar suspaustos. Pažeidžiamiausias yra gaktinis (pudendinis) dubens nervas. Šio nervo šakos užtikrina jutimus iš tarpvietės, lytinių organų, šlaunies vidinės, sėdmenų apatinės dalies, jis taip pat turi ir motorinių skaidulų, - tai yra inervuoja dubens dugno raumenis, užtikrina jų funkcijas.
Svarbu suprasti, kad nėštumo ir gimdymo metu gali susidaryti sąlygos, dėl kurių gali įvykti dubens dugno traumos, susijusios su nėštumu/gimdymu. Priklausomai nuo traumos sunkumo, pažeistų audinių kiekio ir patirtos traumos pobūdžio - galimos įvarios pasekmės. Lengvos audinių traumos, nesant gretutinių sunkinančių veiksnių, komplikacijų, sugyja greitai, nesukeldamos jokių (ar tik nedidelius, trumpalaikius nepatogumus) nėštumo metu ar anksyvuoju pogimdyminiu laiktarpiu ir neturi jokių ilgalaikių nepalankių pasekmių moteriai. Jų gijimui nereikia didelės pagalbos iš specialistų. Tokios traumos laikomos kliniškai nereikšmingomis.
Galimos dubens dugno traumų pasekmės
- Dubens organų slinkimas/nusileidimas/iškritimas per makštį - prolapsai.
- Lėtinis dubens dugno raumenų hiperaktyvumo (“didesnio tonuso”, “raumenų sutrumpėjimo”) sindromas. Šį dubens dugno raumenų funkcijos sutrikimą lydi ir lėtinio dubens srities skausmo sindromas (būdingi kryžmens, tarpvietės, lytinių organų, sėdmenų, vidinių šlaunų paviršių skausmai).
- Sutrikusios šalinimo funkcijos (gali pasireikšti tiek šlapimo nelaikymas, tiek ir susilaikymas, apsunkintas šlapinimasis, vidurių užkietėjimai ir/ar apsunkintas tuštinimasis).
- Seksualinės disfunkcijos - būdinga skausmas įsiskverbimo į makštį metu (vaginizmas), skausmas lytinių santykių metu (dispareunija) ir kt.
- Judėjimo ir kvėpavimo funkcijos sutrikimai: paprastėjusi apatinių galūnių judesių koordinacija, pusiausvyros sutrikimai, skausmas judant, sportuojant, keičiant kūno padėtis, sutrikusi/prastesnė kryžkaulio-klubakaulio, klubo sąnario stabilizacija judėjimo metu, kai kada sąlygojanti geitesnę šių sąnarių degeneraciją (dėvėjimąsi), dažnesnes traumas.
Kaip išvengti dubens dugno traumų nėštumo/gimdymo metu?
Nemažai savipagalbos priemonių, po nesudėtingo pradinio apmokymo, sveika moteris, planuojanti nėštumą, ar būdama jau nėščia ir ruošdamasi gimdymui, gali atlikti pati. Svarbu žinoti, kad dalyje didesnių šeimos klinikų jau dirba kineziterapeutai šeimos gydytojo komandos sudėtyje, kurie yra kompetentingi suteikti moterims pradinio apmokymo paslaugas dubens dugno raumenų ir su jais funkciškai susijusių raumenų stiprinimui. Pirminėje (su šeimos gydytoju) ar antrinėje (su gyd. akušeriu-ginekologu) grandyje dirbančios akušerės gali suteikti reikiamą informaciją dėl tarpvietės paruošimo gimdymui.
Dubens dugno traumų gydymas
Priklausomai nuo patirtos dubens dugno traumos, nėščiosios patiriamų sunkumų, simptomų - gydymas parenkamas individualiai. Pagrindinės gydymo strategijos: skausmo valdymas (prioritetas saugioms nemedikamentinio gydymo priemonėms (kineziterapija, masažas, šiluma, stabilizavimas kinezioteipais, ortopediniais diržais ir kt.
Po gimdymo sveikatos paslaugų apimtys ir priežiūra teikiama priklausomai nuo patirtos traumos sunkumo. Lengvų, kliniškai nereikšmingų traumų atveju, gali pakakti paprastų savipagalbos priemonių, tokių kaip: tinkama tarpvietės priežiūra, palaipsnis dubens dugno ir su jais funckiškai susijusių raumenų stiprinimas po gimdymo, vidurių užkietėjimo vengimo strategijos po gimdymo ir kt., kurias moteris sėkmingai gali pati sau taikyti namuose.
Sudėtingesnių, bet nekomplikuotų traumų atvejais - būtinas moters stebėjimas po gimdymo dėl galimų dubens dugno disfunkcijų ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu ar kitų komplikacijų, o joms pasireiškus, - savalaikis gydymas. Todėl svarbu, kad moteris, patyrusi dubens dugno traumą gimdymo metu, net ir nelabai sudėtingą, nedelstų ir kreiptųsi pagalbos į šeimos gydytoją, pasitartų dėl varginačių simptomų, jų gydymo taktikos, tuomet šeimos gydytojas galės laiku priimti sprendimą, kokios pagalbos pacientei reikia pirmiausia, nusiųs konsultacijai kitiems specialistams (esant indikacijoms).
Net tada, kai po gimdymo gijimas nekomplikuotas ir savalaikis, nevargina jokie ryškūs funkcionavimą reikšmingai bloginantys klinikiniai simptomai, - būtų idealu, kad vis tiek maždaug po 3 - 6 mėn. po gimdymo, moterys, patyrusios bet kokias traumas nėštumo/gimdymo metu,- būtų tiriamos dėl dubens dugno raumenų liekamųjų disfunkcijų, lėtinių dubens disfunkcijų išsivystymo rizikos. Pradinį ištyrimą ir įvertinimą gali atlikti šeimos gydytojas (kartu su jo komandoje dirbančiu kineziterapeutu, jei toks yra).
Akcentuotina, kad svarbų vaidmenį vaidina ir pačių moterų aktyvus pagalbos siekimas ir bendradarbiavimas su savo šeimos gydytoju.
Simfizitas po gimdymo
Simfizitas - tai būklė susijusi su nėštumu, kai stipriai atlaisvėja aplink gaktinę sąvarža esantys raiščiai ir šiek tiek atsiskiria dubens kaulai. Apie 33 nėštumo savaitę net iki 95% moterų jaučia skausmą dubens regione, dažniausiai simfizės srityje.
Simfizito diagnozė gali būti nustatyta atmetus iš juosmens kylantį skausmą. Diagnozavus simfizitą kūdikiui pavojus negresia, tačiau būsimai mamai jis gali būti labai nemalonus. Nėštumo metu šį diagnozė nėra visiškai išgydoma, tačiau taikomos kineziterapinės priemonės padeda sumažinti skausmą, koreguoja judesių atlikimą kasdienėse veiklose. Po gimdymo specialaus gydymo, kurį skirtų gydytojas taip pat nėra. Gali būti skiriamas tausojantis rėžimas, pagalbinės priemonės (specialus diržas, kineziologinis teipavimas) ir atitinkamas poilsio rėžimas.
Ginekologui įvertinus dubens kaulus ir gaktinę savaržą, kineziterapeutas konsultacijos metu atlieka funkcinį ištyrimą ir būklės įvertinimą. Kartais su simfizitu susiduriama ir ankstyvajame nėštumo periode. Tokiu atveju pagrindinis kineziterapeuto tikslas - greitai ir efektyviai padėti nėščiajai t. y. stabilizuoti dubenį. Galima naudoti specialų dubens diržą-įtvarą užsidėjus ant klubų, taip padedant stabilizuoti gaktinę sąvaržą. Diržas-įtvaras mažina mažylio spaudimą į simfizę ir mechaniškai išlaiko dubens kaulus tarpusavyje.
Kineziterapijos procedūrų metu atkreipiamas dėmesys į funkcionalumą, mokomasi saugiai keisti kūno poziciją buityje (vengiant gaktos kaulų slydimo). Pvz.: suspaudus mažą kamuoliuką/pagalvę šlaunimis ir išlaikant jį bandoma atsisėsti, atsistoti, atsigulti, apsiversti. Kineziterapeutas taip pat gali išmokyti specialios technikos, kuri vienu metu aktyvuoja visus liemens korseto raumenis - angl. bracing.
Kineziterapija viena efektyviausių priemonių simfizitui gydyti. Paprastai pagrindinis dėmesys skiriamas dubens dugno, liemens ir aplink klubo sąnarius esančių raumenų stiprinimui, laikysenos gerinimui ir dubenį stabilizuojantiems pratimams. Be to, skausmui malšinti ir specifinių sąnarių mobilumui pagerinti kineziterapeutai taiko sąnarių mobilizavimo technikas.
žymės:
Panašus:
- Kodėl pykina nėštumo metu: priežastys ir patarimai
- Atskleista: Kodėl Nėštumo Metu Degintis Saulėje Gali Pakenkti Jums ir Jūsų Būsimam Vaikui!
- Sužinokite, kodėl nėštumo metu svoris auga greitai – svarbiausios priežastys ir ekspertų patarimai
- Kaip Tikslingai Virti Minkštą Kiaušinį: Laiko Ir Temperatūros Paslaptys
- Kaip Išpūsti Kiaušinį Velykoms Lengvai ir Greitai: Žingsnis Po Žingsnio Vadovas + Kūrybingos Dekoravimo Idėjos