Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Tema, kuri aktuali kiekvienai porai, susilaukusiai vaikelio. Tema, kurią palietus uždarose mamų grupėse socialiniuose tinkluose, diskusijos įsiplieskia gana karštos. Tema, kurioje vyrai dažnai pasijunta nustumti į šoną, paliekami lyg su neišbaigtais atsakymais ir paaiškinimais: kas, kaip, kodėl? O dažnai ir pačios moterys lieka pasimetusios, ne iki galo žinančios, ar tęsti, kada tęsti ir kaip tęsti lytinį gyvenimą poroje po vaikelio gimimo. Intymus gyvenimas poroje yra itin emociškai liečiantis vyro ir moters santykius, jų tarpusavio ryšį bei kiekvieno savijautą. Neabejotina, kad visa tai paveikia ir vaikelio auginimo klausimus, pasirikimus bei emocinį foną.

Pokyčiai po vaikelio gimimo

Pradėkime nuo to, kad vaikelio atėjimas į šeimą įneša galybę pokyčių. Jau nekalbant apie daugybę naujų dalykų dienos rutinoje, daug jų atsiranda ir tarpusavio santykiuose. Ypač stipriai tai pasijaučia, kai pora susilaukia pirmojo vaikelio. Juk atsiranda trečias asmuo - vaikas, kuris toks ypatingas ir svarbus. Jam reikia nuolatinio dėmesio, priežiūros, rūpesčio ir besąlygiškos meilės. Ir, žinoma - maisto. Absoliučiai natūralu ir normalu, kad moteris ir vyras nebegalės vienas kitam skirti dėmesio ir laiko tiek pat, kaip iki vaikelio gimimo. O dažnai, vykstant tokiam virsmui gyvenime, pečius užgulus naujoms atsakomybėms ir kartais didžiuliam nuovargiui, to dėmesio kaip tik norisi labiau nei bet kada. Vyras ir moteris tada nejučia gręžiasi vienas į kitą, tikėdamiesi ir laukdami meilės, dėmesio, palaikymo.

Pirmomis savaitėmis po vaikelio gimimo dažniausiai santykiuose būna pakilimas, atrodo, beveik ore tvyro pakylėtumo jausmas, kad vaikelis jau čia, visi juo džiaugiasi, visų akys nukreiptos į jį, emocijos liejasi per kraštus, vyras stengiasi rūpintis savo moterimi visu pajėgumu. Tačiau pamažu nuslūgus naujumui, euforijai ir kitoms stiprioms teigiamoms emocijoms, įsibėgėjus rutinai, kurioje nemenką dalį užima daugybė buities bei mažylio priežiūros darbų, dažnos neramios naktys, vyras gali pastebėti, kad kažkas labai pakito, kažko trūksta. Jis pažvelgia į savo moterį, kurios žvilgsnis (natūralu!) nukreiptas į vaikelį. Dažnai vyrai po vaikelio gimimo pradeda ilgėtis intymaus gyvenimo kur kas anksčiau nei moterys. Ir čia gali pradėti rastis poros tarpusavio santykių įtampų zona. Vyras pradeda mėtyti užuominas arba ir atvirai kviesti savo moterį sugrįžti į intymų gyvenimą. Moterys dažnai jaučia, kad tai yra per anksti, tarsi jos dar nepasiruošusios. Ima kilti įtampa. Vyras jaučiasi atstumtas, bet moteris nenori savęs versti sugrįžti į lytinį gyvenimą, kol dar nejaučia tam poreikio. Dažnai jos sutrinka, pačios nesuprasdamos, ar to nenori dėl to, kad yra tiesiog kasdien pavargusios ir dėl nuovargio nenori tuo užsiimti, ar dėl to, kad fiziškai nejaučia potraukio, ar dėl to, kad visos jų emocijos nuteka į vaikelį - jis yra džiaugsmo šaltinis ir intymus gyvenimas nebedomina, kyla minčių, o gal žindymas „pavogė“ jų lytinį potraukį?

Žindymo įtaka lytiniam potraukiui

Pastebėta, kad kai kurioms moterims žindymo laikotarpiu, iš tiesų, daugiau ar mažiau susilpnėja lytinis aktyvumas. Dažnai šis moterų lytinio aktyvumo sumažėjimas siejamas su žindymu. Visų pirma reikia pastebėti, kad lytinis gyvenimas bei moters savijauta santykiaujant pradeda kisti jau nėštumo metu, o vėliau yra paveikiami gimdymo patirties bei įvairių tiek fizinių, tiek aplinkybių pokyčių, atsiradusių po gimdymo. Žindymas yra tik vienas iš jų. Vadinasi, net ir nežindančios moterys patiria lytinio gyvenimo sunkumų ir pokyčių po vaikelio gimimo.

Fiziologiniai ir psichologiniai pokyčiai po gimdymo

Mokslinių tyrimų duomenimis, besilaukiančių moterų lytinis potraukis ir pasitenkinimas intymiu gyvenimu labai sumažėja ir yra susijęs su pykinimu, baime patirti persileidimą, baime sužeisti vaisių, diskomfortu lytinių santykių metu, infekcijų baime bei nuovargiu. Po gimdymo patartina lytinių santykių neturėti šešias savaites. Juos atnaujinus po natūralaus gimdymo moters makštis kurį laiką gali būti platesnė ir jautresnė, todėl lytiniai santykiai gali kelti ne tokius pojūčius kaip iki gimdymo ir gali būti skausmingesni.

Po gimdymo atsiradę lytinio gyvenimo sunkumai yra lemiami daugelio fiziologinių pokyčių, atsirandančių dėl moters anatominių ir hormonų pusiausvyros pakitimų. Tam turi reikšmės ir šeimyninės aplinkybės, poros santykių pokyčiai, kuriuos paveikia vaiko gimimas, ypač suprastėjusi tarpusavio santykių su vyru kokybė bei gimdymo patirtis - ne tik fizinė, bet ir emocinė, priklausanti nuo to, kiek meilės, rūpesčio, atjautos, pagarbos, palaikymo moteris sulaukia iš vyro ir gimdymą prižiūrinčio personalo. Moters lytinį aktyvumą lemia ir suvokimas kiek svarbus intymus gyvenimas šiuo laikotarpiu yra jos vyrui. Nepamirškime ir labai paprastos aplinkybės, kuri taip pat daro didelę įtaką - nuovargio.

Žindymas sumažina hormono estrogeno kiekį, todėl moteris gali jausti silpnesnį lytinį potraukį, didesnį makšties sausumą ir skausmą sueities metu. Pastebėta, kad skausmingesni lytiniai santykiai žindančioms moterims būdingi tris mėnesius po gimdymo, o vertinant šeštą mėnesį - tiek žindančių, tiek nežindančių moterų skausmingumas lytinės sueities metu nesiskiria.

Seksualumas - neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis

Seksualumas - neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, daranti įtaką tiek fizinei, tiek emocinei savijautai. O vienas svarbiausių seksualinio gyvenimo elementų - libido, arba kitaip tariant, seksualinis potraukis. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas yra libido, kodėl jis toks svarbus kiekvieno žmogaus gerovei ir kokie veiksniai gali paveikti jo lygį. Taip pat aptarsime, kas padeda atkurti ar sustiprinti seksualinį potraukį.

Libido reikšmė: kas tai? Libido - tai vidinis žmogaus seksualinis potraukis arba troškimas, dar vadinamas tiesiog seksualine energija. Tai nėra tik fizinis noras turėti lytinių santykių - libido apima ir emocinį, psichologinį bei socialinį žmogaus santykį su savo seksualumu. Tai žmogaus seksualinio gyvenimo varomoji jėga, susijusi su noru kurti artimą ryšį, patirti intymumą ir pasitenkinimą, o taip pat suteikianti pasitikėjimo savimi. Libido lygis kiekvienam žmogui gali labai skirtis - vieni nuolat jaučia stiprų seksualinį potraukį, o kiti - rečiau arba tik tam tikromis aplinkybėmis. Tačiau svarbu suprasti, kad šie skirtumai yra visiškai natūralūs.

Nuo ko priklauso libido lygis?

Libido, kaip ir daugelis kitų žmogaus organizmo funkcijų, nėra pastovus - jis natūraliai svyruoja priklausomai nuo įvairių vidinių ir išorinių veiksnių. Vieniems žmonėms seksualinis potraukis išlieka stiprus visą gyvenimą, o kitiems - periodiškai sumažėja ar sustiprėja.

  • Hormonų balansas - Tai vienas svarbiausių veiksnių, turintis įtakos libido. Moterų libido stipriai priklauso nuo estrogeno ir progesterono kiekio, o vyrų - nuo testosterono. Tačiau tiek vyrams, tiek moterims seksualinį potraukį gali lemti ir kiti hormonai, pavyzdžiui, dopaminas ar serotoninas. Hormonų pokyčiai gali įvykti: menstruacinio ciklo metu, nėštumo ir žindymo laikotarpiu, menopauzės metu, dėl kontraceptinių ar kitų vaistų vartojimo.
  • Psichologinė būsena - Emocinė savijauta stipriai susijusi su seksualiniu potraukiu. Stresas, nerimas, depresija, savivertės problemos ar išgyventos traumos gali slopinti libido. Net per didelis užimtumas ar nuolatinė įtampa darbe gali turėti reikšmingą įtaką seksualiniam norui. Kartais vien tik atsipalaidavimas ar tinkama psichologinė pagalba padeda sugrąžinti prarastą potraukį.
  • Fizinis aktyvumas ir mityba - Reguliarus judėjimas, subalansuota mityba ir kokybiškas miegas - visa tai daro tiesioginį poveikį hormonų balansui ir bendrai energijai. Žmonės, kurie rūpinasi savo kūnu, dažnai pastebi ir teigiamą poveikį seksualiniam gyvenimui. Ypač svarbios tam tikros medžiagos, pavyzdžiui, cinkas, magnis, vitaminai B6 ir D.
  • Sveikatos būklė ir vartojami vaistai - Kai kurios ligos, tokios kaip diabetas, skydliaukės sutrikimai, širdies kraujagyslių ligos ar depresija, gali turėti įtakos libido. Taip pat - vaistai, ypač antidepresantai, kraujospūdį mažinantys vaistai ar hormoniniai preparatai. Taigi, jei pastebite pokyčius, verta pasitarti su gydytoju - kartais sprendimas paprastas - pakanka pakeisti vaistus.
  • Santykių kokybė - Net jei fizinė ir emocinė sveikata gera, silpnas emocinis ryšys su partneriu gali stipriai veikti libido. Neigiami jausmai, neišspręsti konfliktai, nesaugumo jausmas ar tiesiog bendravimo stoka - visa tai mažina potraukį net ir anksčiau labai mylimam žmogui. Tokiu atveju, atviras bendravimas apie norus, poreikius ir jausmus gali būti puikus pirmas žingsnis geresnių santykių link.

Libido sumažėjimas - kada verta sunerimti?

Seksualinio potraukio svyravimai yra visiškai natūralus reiškinys - tiek moterims, tiek vyrams. Vieną savaitę libido gali būti stiprus, kitą - seksualinio potraukio gali visai nebūti. Tačiau kartais šis sumažėjimas tampa ilgalaikis ir pradeda veikti ne tik seksualinį gyvenimą, bet ir emocinę savijautą, santykius ir net pasitikėjimą savimi. Taigi, kada tai dar „normalu“, o kada jau verta sunerimti?

Natūralūs libido pokyčiai gali būti susiję su:

  • laikinu stresu ar emociniu perdegimu;
  • pervargimu;
  • miego trūkumu;
  • hormoniniais svyravimais (pavyzdžiui, moterims per menstruacijas, nėštumą ar žindymą);
  • vaistų vartojimu (ypač antidepresantų, hormoninių vaistų);
  • tam tikrais gyvenimo etapais (pavyzdžiui, menopauzė, senėjimas).

Šiais atvejais potraukio sumažėjimas dažnai būna laikinas ir praeina, kai kūnas ar emocijos grįžta į pusiausvyrą.

Sunerimti verta tada, kai:

  • Libido išlieka žemas kelis mėnesius iš eilės be jokios aiškios priežasties.
  • Sumažėjęs potraukis veikia santykius - sukelia įtampą, atsitraukimą, konfliktus.
  • Seksualinio artumo vengimas kelia vidinį nerimą ar kaltės jausmą.
  • Atsiranda apatija ne tik seksui, bet ir apskritai emociniam ryšiui su partneriu.
  • Kartu pasireiškia kiti simptomai: nuotaikų kaita, nuovargis, depresijos požymiai.

Libido sumažėjimas gali būti tiek psichologinės, tiek fizinės sveikatos atspindys. Pavyzdžiui, jis gali būti ankstyvas depresijos, hormoninių sutrikimų (pavyzdžiui, skydliaukės problemų) ar kitų ligų požymis. Todėl užuot ignoravus šį pokytį, verta jį vertinti rimtai ir pasirūpinti savo sveikata.

Kaip natūraliai palaikyti ar pagerinti libido?

Sumažėjęs libido gali turėti įvairių priežasčių - nuo kasdienio streso iki hormoninių pokyčių. Tačiau gera žinia ta, kad dažnu atveju seksualinį potraukį galima atkurti ar sustiprinti visiškai natūraliai, be receptinių vaistų ar invazinių procedūrų. Kartais pakanka tik šiek tiek daugiau dėmesio skirti sau ir savo gyvenimo būdui.

  • Subalansuota mityba - Mityba daro didelę įtaką hormonų pusiausvyrai ir bendrai savijautai. Tam tikri maisto produktai laikomi natūraliais afrodiziakais, nes skatina kraujotaką, gerina nuotaiką ir teigiamai veikia hormonų gamybą. Taigi, norint padidinti savo libido, rinkitės produktus, turinčius cinko (pavyzdžiui, moliūgų sėklos, jautiena, riešutai), omega-3 riebalų rūgštis (pavyzdžiui, lašiša, linų sėmenys), vitaminus B6 ir B12 (kiaušiniai, avokadai), tamsų šokoladą, kuris skatina serotonino gamybą. Venkite perdirbto maisto, pridėtinio cukraus ir alkoholio, kurie gali slopinti hormonų veiklą ir mažinti seksualinį potraukį.
  • Fizinė veikla - Reguliarus fizinis aktyvumas - vienas iš paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų pakelti libido. Judėjimas gerina kraujotaką, didina testosterono lygį , mažina stresą ir didina pasitikėjimą savimi. Rekomenduojama bent 30 minučių aktyvios veiklos bent 3-5 kartus per savaitę. Ypač veiksmingi - kardio pratimai, jėgos treniruotės, joga.
  • Kokybiškas miegas - Miegas tiesiogiai veikia hormonų gamybą. O ilgalaikis miego trūkumas gali sumažinti tiek libido, tiek fizinį pajėgumą, pabloginti nuotaiką ir motyvaciją bendrauti su partneriu. Taigi, stenkitės miegoti 7-9 valandas per naktį, venkite ekranų prieš miegą ir palaikykite pastovų miego grafiką net savaitgaliais.
  • Streso mažinimas - Stresas - vienas didžiausių libido priešų. Jis ne tik išbalansuoja hormonų veiklą, bet ir atitraukia dėmesį nuo intymumo, slopina norą bendrauti bei būti artimam. Streso valdymui gali padėti kvėpavimo pratimai, meditacija, pasivaikščiojimai gamtoje ar kūrybinė veikla.
  • Emocinis ryšys su partneriu - Stiprus emocinis artumas dažnai tiesiogiai susijęs su stipriu fiziniu potraukiu. Atviras bendravimas, pasitikėjimas ir abipusė pagarba - tai pagrindas kokybiškam intymiam gyvenimui. Santykiuose naudinga reguliariai kalbėtis apie poreikius ir lūkesčius, skirti laiko buvimui kartu be išmaniųjų įrenginių ir kitų pašalinių užsiėmimų, išbandyti naujas veiklas ar palaikyti romantiškas tradicijas.
  • Natūralūs papildai ir priemonės - Rinkoje vis dažniau atsiranda natūralių sekso papildų, kurie žada pagerinti kraujotaką, padidinti jautrumą, paskatinti seksualinį potraukį. Žolelių pagrindu sukurti preparatai, tokie kaip maca šaknis, ženšenis ar tribulus terrestris, dažnai įvardijami kaip veiksmingi libido stiprintojai. Tačiau norint pradėti vartoti šiuos papildus svarbu pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Papildomos priemonės seksualinei sveikatai palaikyti: ką verta žinoti?

Papildomos priemonės seksualinei sveikatai palaikyti gali ne tik pagyvinti intymų gyvenimą, bet ir padėti stiprinti dubens raumenis, mažinti diskomfortą bei skatinti pasitikėjimą savo kūnu. Viena iš tokių priemonių - vibratoriai, kurie padeda geriau pažinti savo kūno reakcijas, mažinti įtampą ir pasiekti maksimalų pasitenkinimą. Dažnas moterų pasirinkimas yra - klitorio stimuliatorius. Vaginaliniai kamuoliukai - dar viena naudinga priemonė, dažnai rekomenduojama po gimdymo ar esant susilpnėjusiems dubens raumenims. Reguliariai naudojami, jie padeda stiprinti raumenis, gerinti kraujotaką ir net sustiprinti pojūčius lytinių santykių metu. O lubrikantai - geriausias pasirinkimas tiek siekiant išvengti diskomforto dėl makšties sausumo, tiek norint sustiprinti malonumą.

Be šių priemonių, svarbu nepamiršti intymios higienos, atvirumo su partneriu ir laiko sau - tai neatsiejama visapusiškos seksualinės sveikatos dalis.

Dubens dugno traumos po gimdymo

Dubens dugnas tai raumenys, fascijos, raiščiai bei juos inervuojantys nervai ir maitinančios kraujagyslės, poodinis audinys, oda, kurie uždaro apatinę dubens angą. Visos šios struktūros moters kūne suteikia atramą šlapimo pūslei, gimdai, makščiai, tiesiajai žarnai, užtikrina tinkamas šalinimo (šlapinimosi ir tuštinimosi), seksualines funkcijas.

Šiame straipsnyje aptariamos su nėštumu/gimdymu susijusios dubens dugno traumos, suprantamos kaip bet kokie audinių pažeidimai, kurie įvyksta dėl nėštumo ir jo metu ir/ar gimdymo metu. Nėštumo/gimdymo metu patiriamos dubens dugno traumos gali būti lydimos (bet nebūtinai) reikšmingų dubens dugno (šlapinimos, tuštinimosi, seksualinių) funkcijų sutrikimų, kurie savo ruožtu gali sutrikdyti asmens funkcionavimą, tai yra: galimybę dirbti ir/ar mokytis ir/ar atlikti kasdienines veiklas ir/ar palaikyti kokybiškus santykius ir/ar intymius ryšius su svarbiais asmenimis ir/ar užsiimti mėgiama laisvalaikio veikla ir/ar tenkinti kitus savo poreikius.

Šioms traumoms įvykti ne visada svarbią reikšmę vaidina nėštumo trukmė ar gimdymo trukmė.

Su nėštumu susijusios:

Nėštumo metu vyksta daug fiziologinių, hormoninių pokyčių moters kūne, dėl kurių, artėjant gimdymui, mažėja dubens dugno raumenų tonusas, didėja jungiamojo audinio elastingumas - taip kūnas ruošiasi gimdymui. Tačiau šie pokyčiai iš dalies silpnina dubens dugno raumenų, fascijų, raiščių, kaip atraminių vidaus organams ir stabilizuojančių dubens kaulus struktūrų, funkciją. Turint omeny, kad tuo pačiu metu auga (didėja) vaisius, daugėja vaisiaus vandenų, didėja slėgis pilve, moteris priauga papildomai svorio, tad spaudimas/tempimas į dubens žiedą, dubens dugną didėja.

  • Mechaniniai jungiamojo audinio (fascijų, raiščių), sąnarių, raumenų, odos pažeidimai - tokios traumos dažniausiai įvyksta, kai vaisiaus galva spaudžia, stipriai tempia dubens dugno raumenis, jungiamojo audinio struktūras, slinkdama gimdymo kanalu. Tokių traumų rizika didėja, esant tam tikriems anatominiams dubens variantams ir/ar dideliam vaisiui, nėštumo metu išsivysčiusioms ir/ar prieš nėštumą jau buvusioms įvairioms dubens srities sąnarių, raumenų disfunkcijoms. Mechaninės traumos gali įvykti ir tais atvejais, kai prireikia atlikti chirurgines (instrumentines) intervencijas gimdymo metu. Audiniai gali būti pertempiami, gali reikšmingai sutrikti jų kraujotaka dėl ilgalaikio spaudimo, įvykti struktūrų plyšimai, kryžmens-stuburgalio sąnario pažeidimai, sąvaržos prasiskyrimas, kryžmeninio-klubakaulio sąnario traumos.
  • Nervų pažeidimai - dėl gimdymo metu susiklostančių situacijų, kartais pažeidžiami dubens srities nervai. Jie ar smulkesnės jų šakos gali būti pertemptos ar suspaustos. Nervas, ar jo šakos, gali būti dirginamos šalia vykstančių uždegimininių procesų, būdingų ankstyvajam potrauminiam gijimo laikotarpiui dėl raumenų, fascijų pažeidimų. Pažeidžiamiausias yra gaktinis (pudendinis) dubens nervas. Šio nervo šakos užtikrina jutimus iš tarpvietės, lytinių organų, šlaunies vidinės, sėdmenų apatinės dalies, jis taip pat turi ir motorinių skaidulų, - tai yra inervuoja dubens dugno raumenis, užtikrina jų funkcijas.

Svarbu pabrėžti, kad nėštumas ir gimdymas, yra natūralus ir fiziolologinis reiškinys, moters kūne vyksta daug adaptacinių pokyčių, kurie per devynis mėnesius parengia dubens dugno audinius, dubens srities sąnarius gimdymui natūraliais takais.

Priklausomai nuo traumos sunkumo, pažeistų audinių kiekio ir patirtos traumos pobūdžio - galimos įvarios pasekmės. Lengvos audinių traumos, nesant gretutinių sunkinančių veiksnių, komplikacijų, sugyja greitai, nesukeldamos jokių (ar tik nedidelius, trumpalaikius nepatogumus) nėštumo metu ar anksyvuoju pogimdyminiu laiktarpiu ir neturi jokių ilgalaikių nepalankių pasekmių moteriai. Jų gijimui nereikia didelės pagalbos iš specialistų. Tokios traumos laikomos kliniškai nereikšmingomis.

Kitaip yra su sudėtingomis nėštumo/gimdymo metu patiriamomis dubens dugno traumomis, jos reikalauja specializuotos pagalbos moteriai ir dažniausiai sukelia įvairius reikšmingus sunkumus tiek anstyvuoju traumų gijimo laikotarpiu, tiek ir vėliau.

  • Dubens organų slinkimas/nusileidimas/iškritimas per makštį - prolapsai. Gali būti besimptomiai ir kai kurių moterų pastebimi tik esant didesniam nusileidimui, kai, pavyzdžiui, prausiantis, pastebimas darinys išlendantis iš makšties.
  • Lėtinis dubens dugno raumenų hiperaktyvumo (“didesnio tonuso”, “raumenų sutrumpėjimo”) sindromas - Šis sindromas kartais išsivysto dėl patirtų tarpvietės plyšimų, randų, sąaugų, pudendinio nervo pažeidimų, komplikuoto gijimo ankstyvuoju potrauminiu laikotarpiu. Neretai šį dubens dugno raumenų funkcijos sutrikimą lydi ir lėtinio dubens srities skausmo sindromas (būdingi kryžmens, tarpvietės, lytinių organų, sėdmenų, vidinių šlaunų paviršių skausmai). Skausmas gali būti tiek situacinis, tai yra išprovokuojamas tam tikrų veiksnių, pvz., lytinių santykių, ilgo sėdėjimo, važiavimo dviračiu, tuštinimosi, tiek, ypač komplikuotais atvejais, pastovus ir sunkiai numalšinamas. Esant dubens dugno raumenų lėtiniam hiperaktyvumui neretai sutrinka ir šalinimo funkcijos (gali pasireikšti tiek šlapimo nelaikymas, tiek ir susilaikymas, apsunkintas šlapinimasis, vidurių užkietėjimai ir/ar apsunkintas tuštinimasis) bei seksualinės disfunkcijos - būdinga skausmas įsiskverbimo į makštį metu (vaginizmas), skausmas lytinių santykių metu (dispareunija) ir kt.
  • Judėjimo ir kvėpavimo funkcijos sutrikimai - šio pogrupio pasekmės klinikinėje praktikoje rečiau siejamos su dubens dugno traumomis nėštumo/gimdymo metu (ypač ne reabilitacijos srities specialistų), tačiau neretai su dubens dugno pažeidimais, disfunkcijomis yra tiesiogiai susiję ir tam tikroms pacientų grupėms gali būti ypač reikšmingos. Dėl dubens dugno raumenų, dubens kaulų stabilizavimo funkcijos susilpnėjimo galimi įvairaus laipsnio judėjimo funkcijos sutrikimai: paprastėjusi apatinių galūnių judesių koordinacija, pusiausvyros sutrikimai, skausmas judant, sportuojant, keičiant kūno padėtis, sutrikusi/prastesnė kryžkaulio-klubakaulio, klubo sąnario stabilizacija judėjimo metu, kai kada sąlygojanti geitesnę šių sąnarių degeneraciją (dėvėjimąsi), dažnesnes traumas. O dėl sutrikusio/paprastėjusio dubens dugno raumenų dalyvavimo kvėpavime (dėl greitesnio jų nuovargio ir/ar išsekimo ir/ar tonuoso pokyčių) gali pasireikšti prastesnė atsikosėjimo, kvėpavimo, kalbėjimo ir/ar dainavimo kokybė.

Ar įmanoma išvengti dubens dugno/tarpvietės traumų nėštumo/gimdymo metu?

Nors Lietuvoje šiuo metu nėra visuotinai valstybiniu lygmeniu gydymo įstaigose funkcionuojančio idealaus koordinuoto moterų dubens dugno sveikatos prežiūros modelio, kuris sudarytų palankiausias ir labiausiai tausojančias sąlygas nėščiosioms ir gimdyvėms, tačiau situacija nėra beviltiška. Nemažai savipagalbos priemonių, po nesudėtingo pradinio apmokymo, sveika moteris, planuojanti nėštumą, ar būdama jau nėščia ir ruošdamasi gimdymui, gali atlikti pati.

Svarbu žinoti, kad dalyje didesnių šeimos klinikų jau dirba kineziterapeutai šeimos gydytojo komandos sudėtyje, kurie yra kompetentingi suteikti moterims pradinio apmokymo paslaugas dubens dugno raumenų ir su jais funkciškai susijusių raumenų stiprinimui. Pirminėje (su šeimos gydytoju) ar antrinėje (su gyd. akušeriu-ginekologu) grandyje dirbančios akušerės gali suteikti reikiamą informaciją dėl tarpvietės paruošimo gimdymui.

Priklausomai nuo patirtos dubens dugno traumos, nėščiosios patiriamų sunkumų, simptomų - gydymas parenkamas individualiai. Pagrindinės gydymo strategijos: skausmo valdymas (prioritetas saugioms nemedikamentinio gydymo priemonėms (kineziterapija, masažas, šiluma, stabilizavimas kinezioteipais, ortopediniais diržais ir kt.

Po gimdymo

Sveikatos paslaugų apimtys ir priežiūra teikiama priklausomai nuo patirtos traumos sunkumo. Lengvų, kliniškai nereikšmingų traumų atveju, gali pakakti paprastų savipagalbos priemonių, tokių kaip: tinkama tarpvietės priežiūra, palaipsnis dubens dugno ir su jais funckiškai susijusių raumenų stiprinimas po gimdymo, vidurių užkietėjimo vengimo strategijos po gimdymo ir kt., kurias moteris sėkmingai gali pati sau taikyti namuose.

Pradinę pagalbą tai įgyvendinti moterims Lietuvoje gali suteikti skyriaus akušerės, vėliau (išvykus iš stacionaro) gimdyvės priežiūrą ambulatoriškai tęsiantis šeimos gydytojas su savo komandos nariais (kineziterapeutu, akušere) ar, esant poreikiui, papildomai nusiuntus, - gyd. akušeris ginekologas, gyd. urologas, gyd. koloproktologas, FMRG gydytojas (fizinei medicinai ir reabilitacijai) ir kt.

žymės:

Panašus: