Lietuva susiduria su rimta demografine problema - gyventojų skaičius ne daugėja, o mažėja. Tokie procesai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, tačiau Lietuva išsiskiria šio proceso sparta. Paskutiniuoju laikotarpiu Lietuvos gyventojų skaičius kasmet sumažėja apie 1 proc.
Gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja dėl menko gimstamumo ir didelės emigracijos. Prognozuojama, kad ateityje Lietuvos gyventojų skaičius dar labiau mažės. Šis procesas būdingas didžiajai Europos daliai, tačiau Lietuva išsiskiria labai didele emigracija.
Šių metų vasario pradžioje nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje smuko kiek daugiau nei 3 tūkst. „Pagrindinė sumažėjusio gyventojų skaičiaus priežastis turbūt yra beprecedenčiai aukštas mirtingumo didėjimas. „Matyti didžiulis mirtingumo šuolis laikotarpiu nuo pandemijos pradžios, Lietuvoje jis yra didžiausias Baltijos jūros regione. Didžioji dalis mirčių, deja, yra susijusios su kitomis priežastimis nei COVID-19“, - pridūrė D.
„Jei skaičiuotume nuo praėjusių metų kovo mėnesio iki šių metų sausio galo, Lietuvoje mirė maždaug 9 tūkst. daugiau žmonių nei tą patį laikotarpį 2019 metais. Iš jų 3 tūkst. numirė nuo COVID-19, tad apie 6 tūkst. mirė nuo kitų priežasčių.
„Iš viso iš Lietuvos sausio mėnesį emigravo 2,5 tūkst. žmonių, o imigravo apie 2,8 tūkst. Tad sausį imigracija buvo didesnė negu emigracija. Dėl teigiamos migracijos gyventojų skaičius jau antri metai Lietuvoje auga. Tai reiškia, kad gyventojų skaičiaus augimas buvo didesnis dėl migracijos, nei mažėjimas dėl mirtingumo. „Kol imigracija aplenkė gyventojų mažėjimą dėl natūralių priežasčių, dėl mirčių skaičiaus, tol gyventojų skaičius didėjo. Kai mirtingumas taip stipriai išaugo, imigracija jo nebekompensuoja.
Pasak D., "Labai didelė mirtingumo banga slūgsta ir nuslūgs, iš esmės mes taip tą šuoli ir išgyvensime. „Kalbant apie bendrus migracijos skaičius, kurį laiką rimtos problemos neturėsime. Imigracija ir toliau didins gyventojų skaičių Lietuvoje, jei nebus kažkokių kardinalių pokyčių, tam yra visos prielaidos.
Statistikos departamento duomenimis, šių metų vasario pradžioje Lietuvoje gyveno kiek daugiau nei 2 mln. 792 tūkst. nuolatinių gyventojų. Vienas iš svarbiausių rodiklių, nuo kurio priklauso gyventojų skaičiaus kitimas šalyje, yra natūralusis gyventojų prieaugis. Natūralusis gyventojų prieaugis - gimstamumo ir mirtingumo skirtumas. Gimstamumas, mirtingumas ir natūralusis gyventojų prieaugis skaičiuojamas tūkstančiui gyventojų ir išreiškiamas promilėmis (‰).
Nagrinėjant kitų šalių pavyzdžius, Kataro natūralusis gyventojų prieaugis yra 8,3 ‰. Nors gimstamumas nėra didelis, tik 9,5 ‰, tačiau labai žemi mirtingumo rodikliai - 1,2 ‰ - garantuoja gyventojų skaičiaus augimą. Natūralusis gyventojų prieaugis Zimbabvėje siekia 25,9 ‰. Toks didelis prieaugis susidaro dėl didelio gimstamumo (34 ‰) ir nedidelio mirtingumo (8,1 ‰). Šalyje merginos išteka labai anksti, todėl potencialiai gali susilaukti daugiau vaikų. Suomijoje ilgą laiką vyko natūrali kartų kaita, panašiai žmonių gimdavo ir mirdavo. Pastaraisiais metais gimstamumas pradėjo viršyti mirtingumą ir natūralusis gyventojų prieaugis iš neigiamo tapo teigiamu.
Bulgarijoje natūralusis gyventojų prieaugis yra neigiamas (-7,1 ‰). Tokį gyventojų mažėjimą lemia mažas gimstamumas (5,5 ‰) ir didžiausias pasaulyje mirtingumas (15,4 ‰). Nigeryje natūralusis gyventojų prieaugis yra vienas didžiausių pasaulyje (35,2 ‰). Tokie rodikliai susidaro dėl didžiulio pasaulyje gimstamumo (43,6 ‰) ir sąlyginai nedidelio mirtingumo (8,4 ‰), kuris ir toliau mažėja. Todėl išlieka tendencija, kad Nigeryje ir toliau išliks spartus gyventojų skaičiaus augimas.
Apibendrinant, Lietuvos demografinę situaciją veikia šie pagrindiniai veiksniai:
- Mažas gimstamumas
- Didelė emigracija
- Aukštas mirtingumas
Lietuva galėtų išsiskirti šio proceso sparta.
Mažėjantis gimstamumas Lietuvoje
Praeitais metais Lietuvoje gimė 20 008 vaikai. Tiesa, šis skaičius 10 proc. mažesnis nei 2022-aisiais, kai pasaulį išvydo 22 068 kūdikiai, ir net 30 proc. mažesnis nei, tarkim, 2016-aisiais, kai gimusiųjų Lietuvoje skaičius siekė 29 514. Gimstamumo kreivė leidosi nuo pat Nepriklausomybės paskelbimo (1990-aisiais mūsų šalyje gimė net 56,9 tūkst.
Dažniausiai moterys susilaukia kūdikių tarp 20 ir 40 metų (Valstybės duomenų agentūra amžiaus ribas praplečia iki 15-49 metų). Dar 2002-aisiais tokio amžiaus moterų būta 883 tūkst., na, o 2022-aisiais jų labai sumažėjo iki 596 tūkst. Daugelis jų per šį laikotarpį emigravo iš Lietuvos: viena didelė emigracijos banga kilo po įstojimo į Europos Sąjungą, antroji - po 2009 m. ekonominės krizės. Iš kitų Rytų bei Vidurio Europos šalių emigracijos statistikos matyti, kad dauguma ekonominių emigrantų buvo vyrai, tačiau lietuvės moterys keitė savo gyvenimus taip pat ryžtingai.
„Pastebėčiau, kad nuo 2001 iki 2016 metų kasmet gimdavo apie 30 tūkst. vaikų, šis skaičius svyravo nedaug. O nuo 2017 m. jis kasmet traukėsi ir vos per šešerius metus sumažėjo 10 tūkstančių,“ - sako prof.
Kitas demografams svarbus rodiklis - kiek moterys susilaukia vaikų. Kartų kaitai užtikrinti būtinas suminis gimstamumo rodiklis (t. y.
„Gimstamumo rodiklis pradėjo mažėti 2017 m., nors prieš tai beveik dešimtmetį jis augo, - dar 2016-aisiais turėjome gana komfortišką 1,6 lygį, o 2022-aisiais jis jau buvo tik 1,27. Tai ypač žema reikšmė, prilygstanti 2001-2002 m. antirekordui,“ - teigia prof. A.
„Turime išorinių (globalių, geopolitinių) ir vidinių priežasčių komplektą, kuris veikia dabartinę dvidešimtmečių ir trisdešimtmečių kartą ir jų sprendimus. Kita vertus, gimstamumas pradėjo mažėti dar iki COVID-19, tad esama ir vidinių, su mūsų visuomene, jos raida susijusių priežasčių, kurios susiformavo iki pandemijos ir tebeveikia iki šiol,“ - komentuoja prof.
Pasiteiravome ir LSMC Sociologijos instituto demografo dr. Daumanto Stumbrio, kodėl gimstančių vaikų skaičius mažėja sparčiau nei gimdyti galinčių moterų skaičius, ir jis įvardijo priežastis: tai ateities neapibrėžtumas, kurį, be minėtųjų globalių priežasčių, lemia ir smarkiai pabrangęs pragyvenimas. O dėl mažo gimstamumo natūrali gyventojų kaita jau dabar yra smarkiai neigiama, t. y.
Ekonominiai ir socialiniai veiksniai
Pastaraisiais metais nesaugumo jausmą patyrė daugelis. Vilnius jau senokai aplenkė ES vidurkį pagal vienam žmogui sukuriamą BVP, tačiau pagal būsto įperkamumą nusirito į 2009-2010 m. lygį. Daugelis jaunesnės kartos žmonių atidėjo planus įsigyti nuosavus namus, nes nekilnojamojo turto kaina vos per ketverius metus padidėjo vidutiniškai 40 proc. O laimingieji naujakuriai šiuo metu moka bankams 6 proc.
Prof. A. Maslaukaitė vardija ir kitus, „minkštuosius“, šeimos planavimą veikiančius veiksnius: „Svarbu, kaip planuojantys šeimos pagausėjimą įsivaizduoja geros tėvystės / motinystės standartus, t. y. kiek, jų manymu, kainuos vaiko auginimas. Neretai nepasitikima valstybine švietimo sistema, manoma, kad ji negali suteikti vaikams kokybiško gyvenimo starto.
Ketvirtadalis Lietuvoje vaikus auginančių tėvų yra vieniši. Pagal 2021 m. Eurostato duomenis, daugiau vienišų tėvų Europoje tėra tik Švedijoje (34 proc.), Danijoje (29 proc.), Estijoje (28 proc.). O mažiausiai jų - Kroatijoje (5 proc.), Suomijoje, Lenkijoje, Ispanijoje (8 proc.). Lietuvoje, šeimai arba partneriams išsiskyrus, vaikai dažniausiai lieka su mamomis, ir joms tenka derinti darbą ir vaikų auginimą. Vieno asmens ūkiui tenka nemaži finansiniai iššūkiai.
Neretai moterys mano galinčios tapti motinomis tik susiklosčius palankioms aplinkybėms, kai jos jau galėsiančios auginti vaiką taip, „kaip reikėtų“, t. y.
Šiuo metu vidutinis pirmą kartą tekančių nuotakų amžius siekia 28,3 metų, o vyrų - 30,5 metų. Vidutinis pirmojo kūdikio susilaukiančių moterų amžius - 30,2 metų (vėlgi, remiantis vidurkiais, 2001-aisiais moterys tekėdavo 24, o vyrai vesdavo 26 metų). Tad dabar dažniau tuokiasi vyresni, tarsi labiau subrendę, ekonomiškai pajėgesni, jau „pagyvenę sau“ - po vieną arba kartu, bet nesusituokę.
Lietuva iš kitų šalių išsiskiria ilgomis motinystės bei tėvystės atostogomis - galima pasirinkti 18 arba 24 mėnesių laikotarpį. Nuo 2024 m. padidėjo vaiko priežiūros atostogų išmokos ir didesnes pajamas iki vaiko gimimo gavusiems tėvams (anksčiau buvo nustatyta dviejų vidutinių atlyginimų dydžio išmokų riba). Vis dėlto suteikiamos motinystės ar tėvystės atostogos nepakeičia gimstamumo kreivės į pozityviąją pusę.
Pasak dr. V., savanoriškos bevaikystės kelią renkasi tiek moterys, tiek vyrai. Bevaikystės problematiką tyrinėjančios dr. Ž. Oertelės duomenimis, Europoje bevaikystę pasirinkusiųjų skaičius pradėjo augti visų pirma Vakarų Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Nyderlanduose ir Anglijoje. O Pietų ir Rytų Europos šalyse tai yra palyginti naujas reiškinys, pradėjęs plisti tarp jaunesnių moterų kartų.
„Atlikusi keletą išsamių interviu su bent penkerius metus susituokusiomis ar partnerystėje gyvenančiomis Lietuvos moterimis (28-37 metų) pastebėjau, kad jų apsisprendimą neturėti vaikų dažniausiai lemia noro ir poreikio tapti motina stoka bei pasitenkinimas pasirinktu gyvenimo būdu. Vaikų neketinančios turėti moterys nebūtinai atsiduoda karjerai ar kitai veiklai. Jų prioritetas - į suaugusiuosius orientuotas gyvenimo būdas, laisvalaikis, kelionės, kurių neriboja su vaikų auginimu susiję rūpesčiai bei atsakomybės“, - tyrimo rezultatais dalijosi sociologė dr. Ž.
Jos turimais Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2021 metais 8,8 proc. (t. y. apie 77 tūkst.) vyresnių nei 41 metų moterų buvo bevaikės, tad Lietuvoje kiek mažiau nei dešimtadalis moterų lieka negimdžiusios. Pasak mokslininkės, bevaikių moterų dalis pamažu didėja: tarkim, tarp 1960-1964 m. gimusių moterų jų buvo 8,6 proc., tarp 1965-1969 m. gimimo - jau 8,9 proc., o iš 1970-1974 m. ir 1975-1979 m. gimusių moterų bevaikėmis liko daugiau nei 10 proc. (atitinkamai - 10,1 proc. ir 11,1 proc.).
Kol kas sunku spręsti, ar savanoriškos bevaikystės mastas Lietuvoje išaugs iki 20 proc., kaip yra Italijoje, Anglijoje, Šveicarijoje, bet akivaizdu, kad visuomenės spaudimas vaikų nenorinčioms gimdyti moterims ir jų auginti vengiantiems vyrams mažėja. Jaunesnės kartos linkusios pasinaudoti pasirinkimo laisve.
Kol kas į šį klausimą niekas negali atsakyti - gimstamumo tendencijos dar nėra Lietuvos politinės darbotvarkės prioritetas. Galbūt vyrų bei moterų norą susilaukti daugiau vaikų galėtų paskatinti ilgalaikė valstybės demografijos bei šeimos politika: įperkamas būstas, kokybišką ugdymą bei išsilavinimą garantuojantys valstybiniai vaikų darželiai bei mokyklos, lanksčios darbo sąlygos. Kur kas sudėtingiau išsaugoti žmonių gebėjimą kurti glaudžius emocinius tarpusavio ryšius.
Vyresnio amžiaus gyventojų pokyčiai
Vyresnio amžiaus gyventojų sumažėjimas stebimas tik Palangos miesto savivaldybėje, o stagnacija - Švenčionių r. ir Prienų r. savivaldybėse. Didžiausias absoliutus vyresnio amžiaus gyventojų skaičiaus prieaugis planuojamas didžiuosiuose miestuose (Panevėžio, Klaipėdos, Šiaulių, Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybėse).
Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad tarp vyresnio amžiaus žmonių daugiau yra moterų. Bet skirtumas tarp vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės tarp lyčių mažės. „Kai kalbame apie pensinio amžiaus moteris, du trečdaliai yra moterų ir vienas trečdalis - vyrų. Kadangi ir Jungtinės Tautos (JT) tą patį prognozuoja, skirtumas tarp vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės mažės. Tą rodo ir mūsų prognostiniai scenarijai, kad vyrų mirtingumo rodikliai mažės sparčiau negu moterų, ir tas skirtumas tarp gyventojų skaičiaus turėtų mažėti. Moterų skaičius, tenkantis 100 vyrų, mažės nuo 184 iki 170“, - kalbėjo D. Stumbrys.
Pasak mokslininko, duomenys rodo, kad skirtingose savivaldybėse skiriasi raidos scenarijai. „Tą reikėtų turėti mintyje planuojant paslaugas“, - sakė D. Stumbrys.
23 savivaldybėse 65 metų ir vyresnių gyventojų dalis sumažėjo daugiau kaip dešimt procentų“, - kalbėjo D. Stumbrys. Tie pokyčiai, kaip pastebėjo mokslininkas, buvo netolygūs, bet apskritai daugumoje savivaldybių mažėjo vyresnio amžiaus gyventojų dalis. „Tas kaip ir nestebina, nes mes žinome, kad tuo laikotarpiu apskritai gyventojų skaičius mažėjo“, - komentavo D. Stumbrys.
„Bet pasižiūrėjus į priekį, į 2021 m. piramidę, mes matome, kad vyresnio amžiaus gyventojų dalis yra santykinai didelė. Prognostiniai duomenys rodys, kad ji padidės. Ta netolygi gyventojų struktūra ir nulemia vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus pokyčius. Tai yra vienas iš svarbiausių veiksnių“, - aiškino D. Stumbrys.
Mokslininkas per konferenciją rodė Radviliškio savivaldybės pavyzdį, kur matosi ne tik vyresnio amžiaus, bet ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus pokyčiai. Jis taip per konferenciją pateikė Visagino savivaldybės pavyzdį. Tai yra savivaldybė, kuri išsiskiria specifine gyventojų struktūra. „Labai didelė dalis yra vyresnio amžiaus gyventojų, ir ji sensta, jų daugėja, ir per dešimtmetį beveik 70 proc (69,6 proc) padidėjo vyresnio amžiaus dalis. Bet pasižiūrėjus į priekį, mes galime prognozuoti, kad ji mažės, nes ateina mažesnės kartos“, - aiškino D. Stumbrys.
Apibendrindamas duomenis, jis konstatavo, kad tuo laikotarpiu bendras vyresnio amžiaus gyventojų skaičius mažėjo 42 savivaldybėse, o augo 18 savivaldybių. 65 metų ir vyresnių gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo ryškiausias tose savivaldybėse, kuriose ir bendras gyventojų skaičius mažėjo sparčiausiai. Šioje savivaldybių grupėje dominavo tos savivaldybės, kuriose didesnę gyventojų dalį sudaro kaimo gyventojai, kurios labiau nutolusios nuo didelių miestų.
Mokslininkas pastebėjo, kad dabar gyventojų skaičius yra stabilizavęsis. „Bet mes matome, kad absoliučioje daugumoje (trijuose ketvirtadaliuose) savivaldybių vyresnio amžiaus gyventojų dalis didės, ir didės daugiau kaip 10 proc. Sensta didelės kartos“, - kalbėjo D. Stumbrys.
Mokslininkai nustatė, kad vienuolikoje savivaldybių vyresnio amžiaus gyventojų dalis augs nuo 1 iki 10 procentų. Jis pristatė Akmenės rajono savivaldybės pavyzdį, kur vyresnio amžiaus gyventojų per dvylika metų padaugės nuo 4,6 tūkst. iki beveik 5,1 tūkst. „Tokioje nedidelėje savivaldybėje absoliutus skaičius pakankamai ženkliai išaugs“, ž konstatavo D. Stumbrys.
Čia skaičiai išaugs daugiausiai. „Apskričių centruose arba didžiuosiuose miestuose vyresnio amžiaus gyventojų dalis augs sparčiau. Numanomos priežastys yra vyresnio amžiaus gyventojų kėlimasis ten, kur yra daugiau paslaugų arba arčiau savo vaikų“, - komentavo D. Stumbrys.
žymės:
Panašus:
- Kodėl pykina nėštumo metu: priežastys ir patarimai
- Atskleista: Kodėl Nėštumo Metu Degintis Saulėje Gali Pakenkti Jums ir Jūsų Būsimam Vaikui!
- Sužinokite, kodėl nėštumo metu svoris auga greitai – svarbiausios priežastys ir ekspertų patarimai
- Atraskite Kokoso Pluošto Čiužinių Kūdikiams Paslaptis: Neįtikėtini Privalumai ir Svarbūs Trūkumai
- Neįtikėtini Sveikinimai Sūnaus Gimimo Proga – Nuoširdžiausi Žodžiai ir Šilčiausi Linkėjimai