Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Vienas dažniausių tėvų skundų pirmaisiais mažylio gyvenimo mėnesiais yra atpylimas. Šis reiškinys, kartais vadinamas nekomplikuotu refliuksu, atsiranda, kai skrandžio turinys nevalingai išmetamas į burnos ertmę. Atpilti gali sveiki naujagimiai ir kūdikiai, taip pat - ir žindomi, ir maitinami pieno mišiniais.

Kodėl kūdikiai atpila?

Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais virškinimo sistema dar nėra brandi ir skrandžio turinys lengviau sugrįžta į stemplę, t. y. kūdikis atpila. Sveiko vaiko savijauta dėl to nenukenčia ir jis normaliai priauga svorio. Dažniausiai kūdikis atpila dėl anatominių ypatybių (trumpa stemplė, maža skrandžio talpa). Pastebima, kad kas antras kūdikis atpila bent kartą per dieną. Sulaukę 6 mėnesių kūdikiai atpila gerokai rečiau.

Kūdikiui augant, skrandžio ir stemplės kampas pasikeičia, todėl jis natūraliai atpila rečiau. Jeigu kūdikių, kurie dažnai atpila, apetitas yra geras ir jų svoris normaliai auga, taip pat nepasireiškia kiti simptomai, paprastai tai laikoma fiziologiniu refliuksu (pasireiškiančiu atpylimu). Taip atsitinka tik nedaugeliui žindomų kūdikių. Dažniausiai „patologinis” refliuksas būdingas kūdikiams ir mažiems vaikams, turintiems neurologinių sutrikimų.

Kai mes valgome, maistas iš burnos į skrandį patenka per stemplę. Ji panaši į vamzdelį, sudarytą iš audinių ir raumenų sluoksnių, kurie jai padeda praplatėti arba susiaurėti, stumdami maistą į skrandį (šis banguojantis judėjimas vadinamas peristaltika). Stemplės apatinėje dalyje, kuri sujungta su skrandžiu, yra žiedo pavidalo raumuo, vadinamas apatiniu stemplės sfinkteriu. Tačiau apatinis stemplės sfinkteris dėl raumenų silpnumo gali pilnai neužsiverti leisdamas skrandžio turiniui patekti į stemplę.

Atpylimo priežastys

  • Dažniau atpila netaisyklingai maitinamas mažylis.
  • Netinkamai apžiojęs spenelį kūdikis maitinimo metu praryja daug oro, todėl po maitinimo jis nerimauja, po to stipriai atsirūgsta ir atpila.
  • Atpylinėja ir godžiai valgantys peralkę kūdikiai, nes ir tuomet mažyliai praryja daug oro.
  • Permaitinamas vaikas nuolat atsirūgsta, atpila, atsiranda virškinamojo trakto sutrikimų, dėl kurių kamuoja diegliai.
  • Dėl neišsivysčiusio žarnyno neišnešioti kūdikiai atpila dažniau.

Ką daryti, kad sumažėtų atpylimas?

  • Kad kūdikis nespėtų labai išalkti, dažniau jį žindykite.
  • Po maitinimo nepamirškite palaikyti kūdikį vertikaliai apie pusvalandį ir šiuo metu neatlikite aktyvių manipuliacijų, pavyzdžiui, nekeiskite sauskelnių, nevartykite mažylio ir stenkitės, kad jis pabūtų ramiai.
  • Kad atsirūgimų ir atpylimų sumažėtų, maitinkite mažylį taip pat vertikalesnėje padėtyje, o nerimaujantį, sudirgusį mažylį valgydinkite tik nuraminusi.
  • Pakeiskite maitinimo dažnį - maitinkite kūdikį dažniau, kas 2 - 3 valandas.
  • Sumaitinus 30 - 60 ml pieno, leiskite kūdikiui atsirūgti ir vėl tęskite maitinimą.
  • Po maitinimo, apie pusę valandos, palaikykite ar ramiai panešiokite savo kūdikį vertikalioje padėtyje, kad susikaupęs oras galėtų ramiai išeiti.
  • Neskubėkite sodinti kūdikį į kėdutę iškart po valgio.
  • Jei manote, kad atpylimas gali būti susijęs su alergija maistui (ar jo netoleravimu), pasistenkite nustatyti, kokie maisto produktai, ar jų sudėtinės dalys, galėtų būti refliukso (atpylimo) priežastis.
  • Viena iš dažniausiai pasitaikančių alergijos ar maisto netoleravimo priežasčių yra pieno produktai, kuriuos vartoja motina.
  • Atpilantiems nežindomiems kūdikiams gydytojas gali patarti vartoti specialius adaptuotus pieno mišinius (šie mišinėliai pažymėti raidėmis AR), kurie yra tirštesni nei įprasti pieno mišiniai.
  • Maitinant sutirštintu pieno mišiniu, čiulptuko skylutė turi būti šiek tiek didesnė, bet ne tokia didelė, kad mišinys tekėtų srove.
  • Jeigu skylutė bus per didelė, kūdikis gali užspringti arba per greitai sugerti mišinį, kas apsunkins jo virškinimą.
  • Paruošta bendradarbiaujant su Latvijos vaikų klinikinės universiteto ligoninės vaikų gastroenterologe gyd.
  • Motinos pienas yra geriausias maistas kūdikiui.
  • Pradėjus kūdikį maitinti pieno mišiniu gali būti sunku grįžti prie maitinimo motinos pienu.
  • Netikslus pieno mišinio paruošimas, laikymas ir/ar vartojimas gali pakenkti kūdikio sveikatai.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei pastebėjote nors vieną iš minėtų reiškinių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Neišsigąskite, jei atpiltame piene pastebėjote truputį kraujo (taškelių ar gyslelių pavidalo). Jeigu žindote, dažniausiai tai būna Jūsų kraujas iš įskilusio spenelio arba trūkusio kūdikio stemplės kapiliaro (pačios smulkiausios kraujagyslės).

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)

Tik jeigu kūdikis po valgio dažnai ima vemti, tai jau gali būti rimtesnis negalavimas - gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Negydant ligos, gali sulėtėti vaiko augimas ir vystymasis, sutrinka virškinimo ir kvėpavimo sistemos. Šie negalavimai suteikia mažyliui didelį diskomfortą, todėl jis pasidaro dirglus ir irzlus.

Ligos priežastys

Gastroezofaginio refliukso liga gali sirgti bet kokio amžiaus vaikas. Kūdikiams ši liga atsiranda dėl to, kad per nesandarų apatinį stemplės sfinkterį į ją patekęs rūgštus skrandžio turinys gali užlieti ryklę, burną, gerklas ir jas nudeginti. Kai kuriems vaikams liga atsiranda dėl anatominių stemplės pažeidimų, perpildyto skrandžio, pilvo raumenų įtampos kosint ar rėkiant.

Didelės reikšmės atsirasti GERL turi paveldėjimas, įvairios kitos ligos, pavyzdžiui, cistinė fibrozė, nervų sistemos sutrikimai, alergija maistui, pavyzdžiui, karvės pienui, nutukimas, intensyvus verksmas, pasunkėjęs kvėpavimas, greičiau GERL suserga neišnešioti kūdikiai. Virškinimo sutrikimus lemia ir psichologinė įtampa, stresas, todėl įtakos turi ir emocinė aplinka namuose, darželyje ar mokykloje.

Kai kurie šios ligos požymiai panašūs į kvėpavimo takų infekcijų - vaikas gali skųstis ryklės skausmu, užkimti, kosėti. Gana dažnas simptomas kosulys provokuoja refliuksą, o šis - kosulį, taigi susidaro lyg uždaras ratas. Kartais kosulys labiau kamuoja pavalgius. Todėl tėvams nesunku GERL supainioti su peršalimu, juo labiau kad šios ligos kamuojamų vaikų kvėpavimo takai pažeidžiami labiau ir tokie mažyliai dažniau suserga stenozuojančiu ar lėtiniu laringitu, plaučių uždegimu, bronchų astma. Antra vertus, greičiau GERL suserga varginami dažno kosulio, sergantys kokliušu, plaučių uždegimu vaikai.

Refliukso ligos požymiai

Kūdikis ar mažas vaikas nepasakys tėvams, kas jam negerai, todėl teks pasistengti patiems atpažinti ligos požymius, o pastebėję juos, žinoma, nueisite pas gydytoją.

Vienas iš būdingų GERL požymių - dažnas vėmimas, gali būti su kraujo priemaišomis. Paprastai vaikas pradeda vemti pirmąją valandą po valgio. Sunkiu ligos atveju vaikas vemia labai stipriai. Refliuksą galima įtarti, jeigu atsiranda pojūtis lyg įstrigo kąsnis, kažkas trukdo ryti. Gali skaudėti skrandį arba po krūtinkauliu, todėl kamuositės dėl dažnų verksmo priepuolių, gali užkimti vaiko balsas. Sutrinka ligoniuko miegas - jis dažnai prabunda naktį, todėl nepailsi. Dėl skausmo ir kitų nemalonių pojūčių vaikas kaprizingas ir nuolat prašosi paimamas ant rankų.

Kiti požymiai: dusulio priepuoliai, rijimo sutrikimai, seilėtekis, žagsėjimas. Vaikui nemalonu, nes jis dažnai atsirūgsta rūgštimi, o rūgštis degina ir graužia, t. y. kamuoja rėmuo, atsiranda nemalonus burnos kvapas. GERL galite įtarti ir griežtai atsisakančio pieno ar kito maisto vaikui. Maitinamas jis verkia, o tai sukelia dar vieną pavojų - vaikas gali užspringti.

Kaip nustatomas ir gydomas gastroezofaginis refliuksas?

Diagnozei nustatyti dažnai užtenka išvardintų simptomų, bet virškinamasis traktas gali būti tiriamas endoskopu. Stemplę ir skrandį gali prireikti ištirti rentgenu, atliekama stemplės manometrija, otorinolaringologiniai tyrimai gerklų ir nosiaryklės pokyčiams nustatyti ir kiti.

Gydyti vaistais vaiką iš viso nerekomenduojama. Vaistai skiriami tik išskirtiniais atvejais, kai vaikui nepadeda taisyklingų gyvenimo įpročių formavimas ar dietos. Sergantiems lengva ligos forma, gali užtekti vengti negalavimus provokuojančių priežasčių ir parinkti tinkamus maisto produktus.

Kūdikius ir mažus vaikus patariama maitinti dažnai ir po truputį, įpratinkite mažylį valgant neskubėti. Reikėtų stengtis, kad žindomas ar iš buteliuko geriantis vaikas kuo mažiau prisivalgytų oro. Sergančio gastroezofaginiu refliuksu vaiko nedera guldyti 3 valandas po valgio, o guldyti geriausia ant kairiojo šono, lovos galvūgalį pakelti bent 15 cm. Nežindomam kūdikiui derėtų duoti tirštesnio maisto, pamaitintą mažylį bent pusvalandį palaikykite vertikaliai, o miegui guldykite tik ant nugaros ir pakelkite galvūgalį.

Sergančiam GERL vaikui neduokite patiekalų su prieskoniais, riebaus maisto, citrusinių vaisių, rūgščių sulčių, gazuotų gėrimų ir gėrimų su kofeinu, mažiau leiskite valgyti saldumynų. Sudirginti ligoniuko skrandį ir sukelti rėmenį gali keptas maistas, kečupas, bulvių traškučiai, miltiniuose patiekaluose esantis gliuteinas. Sergant GERL svarbu nepersivalgyti, vakarieniauti reikia likus 3 valandoms iki miego, o iš karto po valgio negalima sportuoti ar dirbti pasilenkus. Net ir sveiko žmogaus stipriai maisto spaudžiamas stemplės sfinkteris gali atsidaryti ir rūgštus skrandžio turinys užplūs stemplę.

Kai šios priemonės nepadeda, skiriama virškinamojo trakto judesius ir rūgštingumą mažinančių preparatų. Bet gydytojai perspėja, kad nedera savavališkai gydytis, nes pernelyg sumažinus rūgštingumą sutrinka virškinimas, organizmas nebetoleruoja kai kurių maisto produktų.

Skrandžio rūgštingumo nemažina medicininės priemonės, pagamintos iš jūros dumblių išgaunamos medžiagos - magnio alginato. Skrandyje šios medžiagos pagrindu pagamintas sirupas išbrinksta, o tokia masė sudaro barjerą, neleidžiantį skrandžio sultims patekti į stemplę.

žymės: #Kudiki

Panašus: