Dažnai kyla klausimas, kodėl vieni vaikai gimsta ryžais plaukais, net jei jų tėvai nėra ryžaplaukiai. Pažvelkime į genetinius mechanizmus, lemiančius šią išskirtinę plaukų spalvą.
Genetiniai veiksniai, lemiantys plaukų spalvą
Raudonus plaukus turi tie žmonės, kurių organizmuose yra du geno, keičiančio esminio baltymo MC1R veiklą, egzemplioriai. Rudaplaukiai, juodaplaukiai ir šviesiaplaukiai turi geną, gaminantį eumelaniną - pigmentą, nudažantį jų plaukus nuo gelsvos iki juodos spalvos, priklausomai nuo jo kiekio. Yra trys dažniausi šio geno variantai.
Tai verčia baltymą gaminti kitą pigmentą - feomelaniną - atsakingą už raudonus plaukus ir blyškią odą. Raudonplaukiai turi kurį nors iš šių genų variantų. Pas slaptuosius raudonplaukius šie genai nėra taip stipriai „išreikšti“, kad galėtų paveikti plaukų spalvą. Genų mutacijos gali nepasireikšti per kelias kartas.
Be to, plaukai nenusidažo raudonai, jeigu žmogus turi tik vieną šio geno egzempliorių. Specialistai mano, kad tamsiaplaukiai vyrai, turintys rausvas barzdas, greičiausiai turi vieną tokį geną, tačiau moksliškai tai kol kas neįrodyta. Gali būti, kad jūs turite raudonplaukio genus, nors nėra jokių išorinių to požymių, o raudonplaukių tarp artimiausių giminaičių taip pat nėra.
Recesyviniai genai ir jų pasireiškimas
Kai vaikas gimsta kitos plaukų, akių spalvos ar kitokio nei tėvai rezus faktoriaus, tai reiškia, kad jis paveldėjo recesyvinį geną, kurį turėjo tėvai. Vadinasi, tėvai turėjo ir tų genų, kurie lemia šviesią plaukų spalvą. Dar vienas tokių pavyzdžių - rezus kraujo grupė. Abu tėvai, kurių rezus faktorius yra teigiamas, gali susilaukti vaiko su ta pačia kraujo grupe bei neigiamu rezus faktoriumi.
Kartais tėvai netiki, kad taip gali būti, bet tai tik biologijos žinių stoka. Tiesiog abu tėvai turėjo geną, kuris ir nulėmė vaiko rezus minusą. Kai kalbame apie konkrečius bruožus, kurie sutampa su tėvų išvaizda arba kaip tik skiriasi, tai priklauso nuo to, kokį genų rinkinį paveldi vaikas.
Jeigu abiejų tėvų nosys didelės, vadinasi, jiems pasireiškė dominuojantis „didelės nosies genas“. Tačiau jeigu vaikas gimė su maža ar vidutine nosyte, tėvai buvo recesyvinio (užslopinto - red. - Tai paprastai paaiškinama.
Tyrimai apie raudonplaukių genus
Šią savaitę pristatomas tyrimas atskleis, kad milijonai britų turi „tylius“ raudonplaukių genus. Nors jie jų plaukų ir nenudažo raudonai, tačiau rizika susidurti su raudonplaukiams būdingomis ligomis - odos vėžiu, Parkinsono liga ar net Tureto sindromu - pastebimai išauga.
Anglijoje apie 6 procentai gyventojų yra raudonplaukiai, Škotijoje tokių - apie 13 procentų. Likusioje Europos dalyje šis skaičius siekia maždaug 4 procentus. Novatoriškas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei penki tūkstančiai britų (buvo tiriamas jų DNR) atskleidė, kad keturi iš dešimties žmonių turi raudonplaukiams būdingus genus, tik jie yra recesyviniai, tai yra, „neįjungti“, tad nepaveikia plaukų spalvos.
Vis dėlto, kitais atžvilgiais jie gali veikti ir turėti įtakos mūsų sveikatai. Projektą „BritainsDNA“ vykdė Edinburgo universitetas. Jo metu buvo ištirta žmonių seilių mėginių DNR. Minėto universiteto Žmonių sveikatos centro ekspertai nustatė visų tiriamųjų genetinį kodą. Projektui vadovavo genetikos daktaras Jamesas Wilsonas.
Raudonplaukių genų įtaka sveikatai
Mokslininkai tyrinėja, ar šie genai turi įtakos padidėjusiam vaiko gimimo svoriui, kas gali paveikti jo sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje. Jau anksčiau buvo įrodyta, kad raudoni plaukai turi įtakos žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, raudonplaukiai yra imlesni skausmui.
2004 metais Luisvilio universitete (JAV) atliktas tyrimas įrodė, kad raudonplaukiams reikia vidutiniškai 20 procentų daugiau vaistų bendrai anestezijai, lyginant su tamsiaplaukiais ar šviesiaplaukiais. Negana to, stipraus skausmo baimė verčia raudonplaukius, lyginant su kitų spalvų plaukų savininkais, dvigubai dažniau vengti vizito pas dantų gydytoją - tokie rezultatai pateikiami 2009 metais „The Journal of the American Dental Association“ pristatytame tyrime.
Keletas daktaro Klivlando klinikoje Ohajo valstijoje anesteziologu dirbančio Danielio Sesslerio vykdytų tyrimų įrodė, kad raudonplaukiai silpniau reaguoja į dažniausiai naudojamus anestetikus lidokainą ir desfluraną, bei yra kur kas jautresni skausmui, kurį sukelia karšti daiktai, pavyzdžiui, lygintuvas. Mokslininkai mano, kad tai lemia tas pats MC1R genas, kuris daro įtaką ir plaukų spalvai.
Raudonplaukių genai ir vėžio rizika
Didžiausią nerimą kelia sąsajos tarp raudonų plaukų ir vėžio. Dar visai neseniai buvo manoma, kad raudonplaukiams šios ligos rizika didesnė dėl jų odos savybės greičiau įdegti. Dabar jau įrodyta, kad raudonplaukių genai gali stipriai padidinti melonomos riziką net ir tuo atveju, jeigu žmogus nesikaitina saulėje.
Praėjusį mėnesį autoritetingame žurnale „Nature“ buvo aprašytas laboratorinis tyrimas apie peles raudonu kailiuku, turinčias MC1R geno mutaciją. Pasirodo, net ir negaudamos saulės šviesos ar ultravioletinių spindulių, tokios pelės dažniau suserga melanoma. Nagrinėdami tokių graužikų kailius, mokslininkai nustatė, kad jų ląstelės labiau linkusios pasiduoti mutacijoms ir tapti vėžinėmis.
Raudonplaukių genai ir Parkinsono liga
Būtent raudonplaukių geno mutacijos paaiškina ir tai, kodėl tokie žmonės dažniau suserga Parkinsono liga. 2009 metais Harvardo universitete buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 140 tūkstančių vyrų bei moterų ir paaiškėjo, kad raudonplaukiams tikimybė susirgti Parkinsono liga yra net 90 procentų didesnę už vidurkį.
Kitas tyrimas, aprašomas žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, parodė, jog už raudoną plaukų spalvą atsakingas feomelanino pigmentas gali paskatinti visą eilę cheminių reakcijų smegenyse, sukeliančių smegenų ląstelių pažeidimus, nulemiančius Parkinsono ligą.
Raudonplaukių genai ir Tureto sindromas
Statistika rodo, kad egzistuoja ryšys tarp užslėpto raudonų plaukų geno ir žymiai padidėjusios Tureto sindromo rizikos. Tureto sindromas - neurologinis sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys nevalingi judesiai ir tiku vadinama artikuliacija.
Profesorė Katrina Williams iš Sidnėjaus Vaikų ligoninės (Australija) nustatė, kad 13 procentų Tureto sindromą turinčių australų yra raudonplaukiai, nors tarp žmonių, kuriems šis sindromas nebūdingas, tokią plaukų spalvą turi tik 4 procentai. O tas faktas, kad daugiau nei pusė Tureto sindromu sergančių pacientų turi raudonplaukių giminaičių, perša mintį apie genetinį ryšį. Kol kas neaišku, ar Tureto sindromo ir Parkinsono ligos rizika didėja ir turint slaptuosius raudonplaukių genus.
Kitų plaukų spalvų genetinės ypatybės
Be raudonplaukių, kitų plaukų spalvų savininkai taip pat turi savų genetinių ypatybių ir rizikų:
- Rudaplaukiai: Pensilvanijos valstijos universiteto atliktas tyrimas rodo, kad rudaplaukiams gresia priklausomybė nuo nikotino. Tokiems žmonėms plaukų spalvą suteikiantis melaninas lėtina kepenų gebėjimą metabolizuoti nikotiną, dėl ko jis ilgiau pasilieka organizme. Be to, kuo tamsesni plaukai, tuo didesnė tikimybė susirgti Ne Hodžkino limfoma.
- Šviesiaplaukiai: Su amžiumi susijusia geltonosios dėmės degeneracija, kuri gali sukelti aklumą, dažniausiai serga būtent šviesiaplaukiai. Profesorė Robertas Scottas iš Birmingamo Midlendo akių centro tvirtina, kad tai gali būti susiję su pigmento trūkumu žydrose akyse.
- Juodaplaukiai: Harvardo medicinos mokyklos atliktas tyrimas rodo, kad Parkinsono liga rečiausiai suserga būtent juodų plaukų savininkai.
Paveldimumo taisyklės
Yra skaičiuojamos tam tikros tikimybės, tačiau iš principo genų rinkinys, kurį gauna vaikas, yra loterija. Šimtu procentų to apskaičiuoti tikrai neįmanoma. Jeigu yra tam tikras požymis, kurio pasireiškimą lemia vienas dominuojantis genas, tuomet vis tiek yra tik 50 procentų tikimybė, kad vaikas tą geną paveldės.
Tiesa, tėvai gali būti užslopinto geno turėtojai keliose kartose, tai reiškia, kad jie patys tam tikra liga neserga, bet jų vaikas, paveldėjęs tam tikrą genų rinkinį, ja susirgs. Kai tėvai turi užslopintą ligos geną, vaikams jį paveldėti lieka tik 25 proc.
Paprastai kalbant, tamsesnė akių spalva visada dominuoja prieš šviesią - ruda akių spalva bus dominuojanti prieš mėlyną ar žalią. Kita vertus, dviem rudaakiams tėvams gali gimti ir mėlynakis vaikas, jeigu abu tėvai yra nešiotojai geno, kuris lemia mėlyną akių spalvą. Jeigu abu tėvai yra mėlynakiai, vaikas taip pat turėtų gimti šviesių akių, bet mėlynas atspalvis gali ir skirtis.
Išvada
Plaukų spalvos paveldėjimas yra sudėtingas procesas, priklausantis nuo daugelio genų sąveikos. Net jei tėvai neturi tam tikros plaukų spalvos, jie gali būti recesyvinių genų nešiotojai, kurie gali pasireikšti jų vaikuose. Raudonplaukių genai, be plaukų spalvos, gali turėti įtakos ir sveikatai, todėl svarbu žinoti savo genetinę kilmę.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kodėl pykina nėštumo metu: priežastys ir patarimai
- Atskleista: Kodėl Nėštumo Metu Degintis Saulėje Gali Pakenkti Jums ir Jūsų Būsimam Vaikui!
- Sužinokite, kodėl nėštumo metu svoris auga greitai – svarbiausios priežastys ir ekspertų patarimai
- Vaikiškų Žaislų Skelbimai: Atrask Geriausias Lietuvoje - Nepraleisk Šių Pasiūlymų!
- Atrask Pavasario Gėlių Magiją: Populiariausi Žiedų Pavadinimai Lietuvoje