Apsisprendimas turėti kūdikį - vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Be abejo, naują gyvybę geriausia pradėti tuomet, kai abu būsimieji tėvai yra geros sveikatos.
Genetiniai Veiksniai ir Paveldimos Ligos
Paveldimumas, amžius, infekcinės ligos, žalingi įpročiai - tai tik dalis priežasčių, dėl kurių moterims didėja tikimybė susilaukti genetinėmis ligomis sergančio kūdikio. Pasak gydytojo, didelę reikšmę nėštumui turi ir paveldimos ligos. Jei moteris ir vyras yra genetinės ligos nešiotojai, didelė tikimybė, kad liga bus perduota ir vaisiui.
„Pavyzdžiui, jei abu tėvai negirdi, nereiškia, kad kurčias bus ir kūdikis, nes gimdytojų negirdėjimo priežastys gali būti skirtingos. Jei kurčias yra vieno iš būsimų tėvų brolis arba sesuo, tikimybė perduoti kurtumo geną yra mažesnė“, - pasakoja gydytojas genetikas Danielius Serapinas.
Labiausiai nerimauti dėl galimų vaisiaus chromosominių pakitimų ir jo genetinių ligų turėtų vyresnės nėščiosios. Nors sakoma, kad vyresnio amžiaus tėvų vaikai būna gabesni, egzistuoja ir kita šio medalio pusė. Pastebėta, kad vyresnėms nei 35 metų amžiaus moterims tikimybė susilaukti genetine liga sergančio kūdikio statistiškai didesnė, t. y. beveik 1 iš 100. „Ši rizika dar labiau padidėja, jei biologinis vaiko tėvas yra vyresnis nei 42 metų“, - sakė Danielius Serapinas, medicinos mokslų daktaras ir šeimos klinikos „Alfa clinic“ gydytojas genetikas.
Visgi, kad moterys galėtų ramiai lauktis vaikelio, joms siūloma atlikti specialius biocheminius tyrimus ir sužinoti galimą riziką“, - mokslinėje praktinėje konferencijoje „Kokybiška būsimų tėvų sveikatos priežiūra: sveikų vaikų pagrindas“ teigė D. Serapinas.
Prenataliniai Tyrimai
Iš anksto nustatyti vaisiaus sveikatos būklę galima atliekant prenatalinius (iki gimimo) invazinius vaisiaus vandenų arba neinvazinius (genetinius) kraujo tyrimus. Neseniai pasaulyje buvo pradėta taikyti ir nauja genetinių tyrimų rūšis - naujieji neinvaziniai tyrimai (NIPT), kurių patikimumas artimas invaziniams tyrimams ir siekia 99 proc. Šie tyrimai skiriasi nuo senųjų biocheminių kraujo tyrimų, kurie chromosominių vaisiaus ligų tikimybę nustatydavo 70-90 proc.
Prenataliniams (iki gimimo) tyrimams siunčiamos ir nėščiosios, kurioms buvo atlikta dirbtinio apvaisinimo procedūra. „Prieš kelerius metus turėjau 37 metų amžiaus pacientę, kuri septynerius metus gydėsi dėl nevaisingumo. Pastojo ji tik po dirbtinio apvaisinimo. Atlikus biocheminį tyrimą buvo nustatyta, kad moteris rizikuoja susilaukti Dauno sindromu sergančio vaikelio. Tikimybė buvo nemaža - 1 iš 73.
Aplinkos Veiksniai ir Užterštumas
Pastaruoju metu aplinkos užterštumas labai padidėjo. Teršalai gali pakenkti būsimam vaikeliui arba net sukelti persileidimą. Reuters agentūra praneša, kad JAV, ištyrus naujagimių kraują, paimtą iš bambutės, rasta daugiau kaip 280 kenksmingųjų medžiagų. Daugiau nei pusė jų gali lemti vėžio išsivystymą, kitos - kai kuriuos vystymosi sutrikimus. Galbūt Lietuvoje užterštumas kiek mažesnis, tačiau dar prieš pastojant reikėtų pasirinkti kuo saugesnę aplinką bei kuo saugesnius maisto produktus.
Pavyzdžiui, nėščiosioms rekomenduojama vengti tuno ir kitų riebių žuvų, nes jų taukuose neretai būna padidėjęs gyvsidabrio, švino ir kitų sunkiųjų metalų kiekis. Venkite ir gausiai tręšiamų ar auginamų netoli gatvės vaisių bei daržovių. Maistas turi būti įvairus ir visavertis, taigi panašu, kad šaldytuve nebelieka vietos pusfabrikačiams. Kad būsimosios mamos organizmas gautų visų būtinų medžiagų, naudinga pavartoti specialių nėščiosioms skirtų vitaminų ir mineralų kompleksų.
Motinos Sveikata Nėštumo Metu
Nėštumo metu viena rimčiausių problemų, su kuria susiduria nėščioji, - mažakraujystė. Dažniausiai ji pasireiškia antrojoje nėštumo pusėje, tačiau viskuo reikia rūpintis iš anksto. Pasirinkite maisto produktus, kuriuose gausu geležies: liežuvį, veršieną, kitas mėsos rūšis, burokėlius, žemuoges (sezono metu), obuolius ir t.t. Profilaktikai galima vartoti geležies druskų preparatų.
Folio rūgštis yra būtina būsimo vaikelio nervų sistemai vystytis. Būtent dėl šios priežasties rengiantis pastoti rekomenduojama jos vartoti (1 mg/p.). Be abejo, abiem tėvams būtina mesti rūkyti, atsisakyti nesaikingo alkoholio vartojimo.
Planuojant nėštumą, rekomenduojama ne tik pasirūpinti sveika mityba, vengti streso, bet ir pasitikrinti, ar nesergate kai kuriomis ligomis, ypač infekcinėmis, pvz., toksoplazmoze, lytiškai plintančiomis ligomis. Dar geriau, jei padarysite specialų kraujo tyrimą ir išsiaiškinsite, ar turite imunitetą tokioms infekcinėms ligoms, kaip raudonukė ar tymai. Susirgus, atrodytų, „nepiktomis“ vaikiškomis ligomis nėštumo metu, gali kilti rimtas pavojus kūdikio sveikatai. Esant reikalui, nuo raudonukės galima pasiskiepyti, tačiau po skiepų nerekomenduojama pastoti anksčiau nei praėjus trims mėnesiams. Kai kurie gydytojai rekomenduoja pasiskiepyti ir nuo parotito (kiaulytės), hepatito B, stabligės.
Nors nėštumo metu pas stomatologą lankytis privaloma, geriausia dantų būklę pasitikrinti dar prieš pastojant. Taip nėštumo metu išvengsite ne tik streso, bet ir papildomo švitinimo rentgeno spinduliais. Jei jau esate nėščia, nepamirškite apie tai pasakyti savo stomatologui. Beje, sveikais dantimis turėtų pasirūpinti ir būsimasis tėvelis, kadangi bučiuojantis pasikeičiama ne tik seilėmis, bet ir piktaisiais mikrobais, galinčiais pakenkti nėščiosios dantims, kurie ir taip šiuo laikotarpiu yra labiau pažeidžiami.
Nepasitarus su gydytoju, negalima vartoti jokių vaistų. Nėštumo metu, ypač pirmąjį trimestrą, reikia vengti bet kokių veiksnių, galinčių sukelti persileidimą. Nėščiosioms rekomenduojama daug ilsėtis, nepervargti, vengti elektromagnetinio lauko poveikio. Vienas didžiausių elektromagnetinio lauko šaltinių - kompiuteris. Nėščiai moteriai rekomenduojama sutrumpinti darbą prie kompiuterio iki 3 valandų per parą arba, jei įmanoma, ir daugiau. Atlikus mokslinius tyrimus, pastebėta, kad tose šeimose, kur itin dažnai naudojami elektromagnetinį lauką spinduliuojantys prietaisai (mikrobangų krosnelės, fenai, kompiuteriai ir kiti), persileidimų būna kiek daugiau nei tokių prietaisų nenaudojančiose šeimose.
Priešlaikinis Gimdymas
Palyginti su kitomis pasaulio šalimis, Lietuvoje nedaug naujagimių gimsta prieš laiką. Kas žinotina apie priešlaikį gimdymą? Kada įmanoma jo išvengti? Pasak Egidijaus Jakiūno, priešlaikiu laikomas gimdymas, įvykęs iki 36 savaičių ir 6 dienų. Nuo 37 nėštumo savaitės gimdymas jau yra normalus.
Rizikos grupei priklauso tos nėščiosios, kurios serga cukriniu diabetu, medžiagų apykaitos ligomis. Kartais priešlaikis gimdymas prasideda dėl nėštumo komplikacijų, t. y. būsenų, kurios atsiranda tik per nėštumą. Viena jų - nėščiųjų toksikozė (nuolatinis pykinimas ir vėmimas), kita - preeklampsija (būdingas aukštas arterinis kraujospūdis, pabrinkimai ir baltymas šlapime). Priešlaikį gimdymą gali sukelti ir per didelis arba per mažas vaisiaus vandenų kiekis arba daugiavaisis nėštumas.
Labai dažnai priešlaikį gimdymą sukelia paprasčiausia infekcija - pavyzdžiui, gripo, žarnyno virusai ir pan. Jeigu kuris nors šeimos narys susirgo virusu ir užkrėtė besilaukiančią moterį, o ši sukarščiuoja arba pradeda viduriuoti, po kelių dienų jau gali prasidėti gimdymas, nes virusas arba bakterija gali per placentą patekti į vaisiaus kraujotaką. Kartais priešlaikio gimdymo kaltininkas gali būti ir sugedęs mamos dantis.
Svarbu žinoti, jog nėštumas slopina natūralų imunitetą tam, kad neįvyktų organizmo atmetimo reakcija. Pasak E.Jakiūno, nors vaisius biologiškai yra labai artimas mamai, bet nėra jai identiškas, tad kad ir kaip skaudžiai nuskambėtų, tai svetimkūnis ir jeigu mamos organizmas pats nenuslopintų savo imuninės sistemos, įvyktų persileidimas arba labai ankstyvas priešlaikis gimdymas. Kadangi imuninė sistema yra slopinama, ji prasčiau ir ginasi nuo aplinkoje cirkuliuojančių virusų ir bakterijų.
Dažnai iš pradžių nėščioji jaučia nemalonius nugaros ir strėnų skausmus, vėliau kietėja pilvas - skauda apatinę jo dalį. Jeigu sąrėmiai stiprėja kas 15-20 min., jau būtina skubiai vykti į ligoninę. Kitas požymis - nutekėję vaisiaus vandenys.
„Pagimdžius neišnešiotuką, nereikia nusiteikti, kad ir kitas vaikelis gali gimti ne laiku, - sako E.Jakiūnas. - Jeigu pirmasis vaisius turėjo vystymosi bėdų, nebūtinai ir antrasis jų turės. Tas pats pasakytina ir apie infekciją - jeigu pateko į gimdą kartą, nebūtinai pateks ir kitą kartą. Vis dėlto visuomet prieš laiką gimdys moteris, kurios gimda yra neįprastos formos: balno arba dviragė, nes šios gimdos negali tiek išsiplėsti, kad jose tilptų paskutinėmis nėštumo savaitėmis sparčiai augantis vaisius. Tačiau gimdai galima atlikti plastinę operaciją ir sukurti jos formą. Kadangi netaisyklinga gimdos forma yra laikoma liga, operacija yra atliekama nemokamai. Po operacijos visam laikui lieka randas, dėl kurio nėštumas yra rizikingas, o gimdyti natūraliai negalima, nes gimda gali plyšti. Todėl paprastai yra atliekama planinė cezario pjūvio operacija 37 nėštumo savaitę. Jeigu plastinė operacija nėra atlikta, dažniausiai kūdikis gimsta 27-30 nėštumo savaitę - naujagimiui pavojingesniu laiku.
„Lietuvoje iš visų naujagimių tik 5-6 proc. gimsta prieš laiką. Vakarų Europoje neišnešiotukai sudaro 8-10 proc., JAV - apie 12-13 proc. Mažas priešlaikių gimdymų skaičius rodo, kad Lietuvoje yra labai gera nėščiųjų priežiūra, anksti nustatomi galimi rizikos veiksniai, atliekami tyrimai dėl galimų infekcijų, medžiagų apykaitos sutrikimų ir labai dažnai pavyksta sustabdyti galimą priešlaikį gimdymą.
Labai dažnai nėščios moterys, kad nepradėtų prieš laiką gimdyti, paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais bijo kabinti užuolaidų, sportuoti, nešti pirkinių maišelį. Anksčiau numatyto laiko gali prasidėti gimdymas, jeigu nėščioji patirs stiprią pilvo traumą, tarkime, kas nors jai suduos stiprų smūgį į pilvą arba kad ir papuls į eismo įvykį. Tuomet gali atsidalyti placenta ir dar tą pačią dieną prasidės gimdymas, kurio sustabdyti niekaip nepavyks. Na, o sveika nėščioji, kuri sportuoja ir nesiekia rekordų, gali ir rankas kilnoti, ir plaukioti, ir bėgioti, tai geriau, negu gulėti lovoje visus 9 mėnesius. Gimdymo nesukels nei karšta vonia, nei pirtis; jeigu moteriai patinka, gali naudotis šiais malonumais.
Dirbtinis Apvaisinimas
Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė pirmiausiai pasidžiaugė, kad šiemet pirmiems Lietuvoje vaikams, gimusiems po dirbtinio apvaisinimo, sukako 20 metų. Kita vertus, šios šeimos vis dar negali atvirai džiaugtis ir dauguma atvejų slepia šį faktą netgi nuo savo vaikų, kadangi mūsų visuomenė nėra pakankamai tolerantiška šiam reiškiniui.
Medikė patikino, kad pastojimo tikimybė po dirbtinio apvaisinimo procedūros - 30-40 proc., priklausomai nuo pacientės amžiaus, nevaisingumo priežasties bei daugelio kitų veiksnių, o natūralioje gamtoje sėkmingi pastojimai sudaro tik 15 proc.
Pasak jos, nevaisingų porų, kurios gali turėti vaisingumo problemų, yra maždaug 15-20 proc. Prognozuojama, kad per artimiausius 10-20 metų tokių porų padaugės iki 30 proc. Tačiau nereiškia, kad visoms nevaisingoms poroms reikia pagalbinio apvaisinimo.
„Manoma, kad maždaug iš vieno milijono gyventojų šios procedūros reikėtų maždaug tūkstančiui per metus. Pagalbinio apvaisinimo reikia, jei moterims sutrikęs kiaušintakių praeinamumas arba vyro spermos kokybė yra labai bloga. Tokios poros sudarytų apie 10-20 proc. visų negalinčių pastoti. Visos kitos gali pastoti natūraliai, tik reikia tam tikro gydymo. Pavyzdžiui, jeigu moteriai sutrikusi ovuliacija arba nustatyti tik nedideli vyro spermos pakitimai, sperma gali būti tiesiogiai patalpinama į gimdą skatinant ovuliaciją. Pagalbinis apvaisinimas naudojamas tik esant tikrai sudėtingoms situacijoms“, - tikino pašnekovė.
Vaikų Sveikata Po Dirbtinio Apvaisinimo
Neretai galima girdėti, kad dirbtinio apvaisinimo pagalba pastojusios moterys, nėštumo metu skundžiasi varginančiais pilvo skausmais. Dažnai tai jos sieja su tuo, kad dėl įvairių intervencijų organizmas vėluoja tinkamai pasiruošti nėštumui ir gimda nespėja plėstis taip greitai, kaip vaisius, juolab kad dirbtinio apvaisinimo metu dažnai užsimezga dvynukai.
Medikės teigimu, moteriai pastojus nėštumas turėtų vystytis įprastai ir normaliai, nors šiuo atveju ir taikomos didesnės apsaugos priemonės režimo, sporto, buvimo saulėje atžvilgiu. Tačiau taip yra tik todėl, kad buvo sudėtingesnis pastojimas ir dėmesys nėštumui yra padidintas, nes pora šio nėštumo labai ilgai laukė, per visus tuos metus jaučiasi išvargusi ir labai bijo prarasti kūdikį, nors persileidimo dažnis po pagalbinio apvaisinimo procedūrų nėra dažnesnis nei įprastai. Didžiausia persileidimo rizika - iki 12-tos savaitės, kaip ir įprastinio nėštumo atveju. Jei per šiuos tris mėnesius nėštumas išsilaiko, labai didelė tikimybė, kad ir toliau vystysis normaliai.
Pasak jos, jeigu visas nėštumas vystosi normaliai, tokiu būdu apvaisintos moterys paprastai gimdo natūraliai.
„Taip pat yra mitų, kad vaikai, pradėti tokiu būdu, gali būti nesveiki. Mūsų patirtis rodo atvirkščią rezultatą - šie vaikai ir sveikesni, ir imlesni mokslams, ir įvairioms papildomoms veikloms - jie sportuoja, muzikuoja, gerai mokosi. Kita verta, šiems vaikais, jų lavinimui ir skiriamas išskirtinis dėmesys, kadangi jie buvo labai laukiami“, - teigė medikė.
Rizikos Po Dirbtinio Apvaisinimo
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės prof. Rūtos Nadišauskienės manymu, nėštumo metu, nesvarbu, kokiu būdu pastota, labai svarbūs emociniai išgyvenimai. Moterys, kurios ryžtasi dirbtiniam apvaisinimui, labai nori kūdikio ir labai jaudinasi, kad nėštumas nenutrūktų, juolab kad dirbtinis apvaisinimas ir kainuoja labai brangiai.
„Mes esame ne tik fizinis kūnas, bet ir tai, ką mąstome ir jaučiame. Taigi nėštumas po dirbtinio apvaisinimo jau savaime yra ypatingas ir labai sudėtingas emociškai. Todėl mes sakome, kad tai bet kuriuo atveju padidintos rizikos nėštumas. Jei natūraliai nepavyko pastoti, jei reikėjo naudoti sudėtingą metodiką, vartoti medikamentus, aišku, kad tai didelės rizikos nėštumas. Kita vertus, moteris turi žinoti, kad šimtaprocentinių garantijų, kad sėkmingai gims kūdikis, kaip bebūtų liūdna, nėra. Net geriausiose pasaulio klinikose po dirbtinio apvaisinimo tik maždaug ketvirtadalis moterų išnešioja kūdikį. Tai turi suprasti šeimos, kurios ryžtasi mokėti didelius pinigus už šią viltį, ir pasiruošti, kad teks minti tikrais kryžiaus keliais. Beje, ir natūraliai pastojus dažniau nėštumas nutrūksta nei vystosi toliau, tačiau moteris dažnai to nė nepastebi, kai neturi nevaisingumo problemos - ji nesureikšmina, kada prasidėjo mėnesinės: keliomis dienomis vėliau ar anksčiau. Kai moteris nori pastoti, šiuo atveju viskas labai atidžiai sekama ir stebima. Moteris patiria didžiulį stresą, taigi natūralu, kad toks nėštumas bus kitoks“, - aiškino medikė.
Pašnekovės teigimu, nėštumas taip pat gali būti komplikuotas dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių nepavyko natūraliai pastoti, tačiau ne dėl pačios procedūros. Jau pats šių moterų organizmas jas nubloškia į rizikos grupę. Net ir specialistai tokioms moterims pernelyg jautrūs ir kartais net padaugina papildomai skiriamų gydymo priemonių, nukreiptų į nėštumo išsaugojimą.
„Taigi pastojus po technologinių dalykų išsaugoti nėštumą iš tiesų sunkiau - čia susideda įvairūs dalykai: emociniai, finansiniai, pasaulėžiūriniai ir pan.“, - įsitikinusi R. Nadišauskienė.
Panašus:
- Kodėl pykina nėštumo metu: priežastys ir patarimai
- Atskleista: Kodėl Nėštumo Metu Degintis Saulėje Gali Pakenkti Jums ir Jūsų Būsimam Vaikui!
- Sužinokite, kodėl nėštumo metu svoris auga greitai – svarbiausios priežastys ir ekspertų patarimai
- Iššutimai Kūdikiams: Efektyvi Priežiūra ir Veiksmingi Gydymo Būdai
- Socialinės globos paslaptys Lietuvoje: ką privalote žinoti apie organizavimą ir teikiamas paslaugas!