Skaitymas balsu yra universali, daugybę privalumų turinti veikla, naudinga tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Tai yra paprastas, bet labai veiksmingas būdas skatinti asmeninį vaiko tobulėjimą, kūrybiškumą bei kalbos įgūdžius. Visiems žinoma tiesa, kad skaityti vaikams ir su vaikais yra vertinga, taip pat niekam nekyla abejonių, jog tėvai gali ir turi skaityti vaikui, kuris pats to dar nemoka. Vis dėlto tėvams rūpi, nuo kokio amžiaus vaikas iš šios veiklos jau gauna naudos.
Ar pakaks, jei pradėsime skaityti vaikui tada, kai jis nebeplėš knygelės mums iš rankų, kad „paragautų“ jos kampo? Esama patikimų mokslinių įrodymų, kad pirmąją knygą savo mažyliui pradėti skaityti verta jau septintą mėnesį... nuo nėštumo pradžios.
Skaitymas nėštumo metu
Dar 1986 m. Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai Anthony’is J. DeCasperas ir Melanie J. Spence paprašė besilaukiančių moterų paskutiniais nėštumo mėnesiais kasdien garsiai skaityti savo negimusiems mažyliams tą pačią knygą, skirtą vaikams. Praėjus vos porai dienų po gimimo, mokslininkai davė naujagimiams žįsti čiulptuką, prijungtą prie specialios aparatūros, leidžiančios fiksuoti kūdikių žindimo judesių intensyvumą bei dažnį. Tuomet už jiems neįprastus žindimo judesius kūdikius apdovanodavo per ausines leidžiamu istorijos įrašu. Naujagimiai greitai perprato ryšį tarp žindimo ir garsų ir stengdavosi žinduką žįsti taip, kad ausinėse skambėtų pažįstama istorija, o ne kita, panašių sąskambių, taip pat skaitoma mamos. O kontrolinės grupės naujagimiai, kuriems mamos prieš gimimą neskaitė, vienodai mielai klausėsi abiejų istorijų.
Mamos skaitymo patirtį turėję naujagimiai ne tik atpažino mamos įsčiose girdėtą istoriją, bet ir aiškiai pademonstravo, kad ją mėgsta labiau nei kitas ir yra pasiryžę padirbėti, kad galėtų klausytis jos vėl ir vėl! Žinoma, niekas neteigia, kad mažyliai suprato istorijos prasmę, tačiau akivaizdu, kad mamos skaitomo teksto patyrimas paliko ženklą jų itin sparčiai besivystančiose smegenyse. Jei skaitomą knygelę įsidėmėjo ir pamėgo net negimę kūdikiai, juo labiau tą geba gimę mažyliai, net jei skaitantiems tėvams tuo metu atrodo, kad jie labiau domisi savo kumštukais ar knygos „skoninėmis savybėmis“.
Skaitymo nauda kūdikiams ir mažiems vaikams
Daugiausia mokslinių duomenų sukaupta apie skaitymo kūdikiams ir mažiems vaikams poveikį jų kalbinių gebėjimų raidai. Kalbos raida tiesiogiai susijusi su kalbine patirtimi: kuo daugiau kalbame su kūdikiais ir kūdikiams, tuo sparčiau gerėja jų kalbos garsų suvokimas, kalbos supratimas, plečiasi žodynas. Nors pirmojo žodžio tėvams iš savo atžalos tenka laukti beveik metus, kūdikio gimtosios kalbos „studijos“, prasidėjusios dar įsčiose, intensyviai tęsiamos tuoj po gimimo. Kuo anksčiau pradedama skaityti ir kuo dažniau skaitoma, tuo didesnė nauda kalbos raidai. Svarbu pažymėti, kad ryšys tarp skaitymo ir kalbos raidos nėra paaiškinamas tėvų išsilavinimu ar kitais šeiminiais ar socioekonominiais veiksniais.
Patiems mažiausiesiems svarbu tiesiog girdėti skaitančius ar pasakojančius suaugusiuosius, o ūgtelėjusiems mažyliams, gebantiems sutelkti dėmesį į paveikslėlius, knygelės suteikia galimybę tiesiogiai plėsti žodyną, visą platų pasaulį „sutraukdamos“ į saugų tėčio ar mamos glėbį. Realybėje nesutiktume tigro ar krokodilo ir neturėtume progos jų mažyliui parodyti ir pavadinti, o knygelėje jie ranka pasiekiami. Jau šešių mėnesių kūdikiai geba efektyviai sukaupti dėmesį į jiems rodomo personažo paveikslėlį, be to, jų dėmesio sutelkimas efektyvesnis, o smegenų žievės atsakas stipresnis, jei kartu girdi personažo pavadinimą, rodo 2018 metais atliktas Charisse’ės B. Pickron ir bendraautorių tyrimas, taigi jie tiesiog „užprogramuoti“ mokytis naujų žodžių iš knygų.
Vaikučiui augant tėvai ima vis labiau išnaudoti knygų siūlomas ugdymo(si) galimybes: įvardija ne tik objektus, bet ir jų savybes (spalvas, dydį, skaičių), aptaria įvykių priežastis ir pasekmes, sieja knygoje pavaizduotus įvykius su vaiko patyrimu. Taip plečiamos vaiko žinios apie pasaulį ir lavinamas loginis mąstymas. Esama įrodymų, kad skaitymas mažiems vaikams siejasi su įvairiais pažintinės raidos rodikliais. Pavyzdžiui, Aislinga Murray ir Suzanne’a M. Egan (2014) nustatė, kad devynių mėnesių kūdikių, kurių tėvai jiems skaitydavo, problemų sprendimo įgūdžiai yra geresni.
Knygose vaikams dažnai vaizduojamos įvairios socialinės ir emocinės patirtys suteikia galimybę vystyti ir mažųjų socialines bei emocines kompetencijas. Bet svarbiausia, kad skaitymas vaikams ir su vaikais - nesvarbu, visai mažais ar jau ūgtelėjusiais, - yra maloni, suartinanti patirtis. Skaitymo ritualai, kuriuos susikuriame, tokie kaip skaitymas prieš miegą susirangius šalia vaiko jo lovelėje, stiprina mažylio saugumo jausmą. Knygos suteikia galimybę kartu išgyvenant pačias įvairiausias situacijas, tiek jaudinančias ir džiugias, tiek graudžias ar gąsdinančias, geriau pažinti savo vaiką, o jam geriau pažinti mus. Dažnai girdime sakant, kad skaitydami savo vaikui stipriname ryšį su juo, tačiau yra ne visai taip - jis taip pat stiprina ryšį su mumis, nes vaiko ir suaugusiojo sąveika yra abipusė ir skaitymas kartu yra tarsi dviejų partnerių šokis.
Skaitymo su vaikais naudą tėvams taip pat patvirtina tyrimai, pavyzdžiui, Caitlina F. Canfield, Caitlin F.; Miller, Elizabeth B.; Shaw, Daniel S.; Morris, Pamella; Alonso, Angelica ir Mendelsohn, Alan L. (2020). DeCasper, Anthony J. ir Spence, Melanie J. (1986). Dunst, Carl J.; Simkus, Andrew ir Hamby, Deborah W. (2012). Muhinyi, Amber ir Rowe, Meredith L. (2019). Murray, Aisling ir Egan, Suzanne M. (2014). „Does reading to infants benefit their cognitive development at 9-months-old? O’Farrelly, Christine; Doyle, Orla; Victory, Gerard ir Palamaro-Munsell, Eylin (2018). Pickron, Charisse B.; Iyer, Arjun; Fava, Eswen ir Scott, Lisa S. (2018). Shahaeian, Ameneh; Wang, Cen; Tucker-Drob, Elliot; Geiger, Vincent; Bus, Adriana G. ir Harrison, Linda J. (2018).
Kaip pasirinkti knygas įvairaus amžiaus vaikams?
Besirūpindami kūdikio kraitelio ruošimu, skirkite laiko ir išrinkti pirmąją knygą, kurią jam skaitysite. Tai jau savaime labai maloni užduotis, skatinanti įsivaizduoti gimsiantį kūdikį, spėti, kokie bus jo pomėgiai, stiprinanti emocinį ryšį su juo. Išsirinkite mažiems vaikams skirtą knygelę, kuri jums patiems patraukli, o tekstas malonus ausiai, galbūt tokią, kurią patys mėgote, kai buvote maži. Mama ir tėtis gali išrinkti skirtingas knygas ir kiekvienas savąją skaityti, kad kūdikis vieno ir kito teksto skambesį susietų su mamos ir tėčio balsais. Šiuo laikotarpiu svarbu, kad kūdikis kuo daugiau girdėtų jus kalbant. Vienas iš būdų užtikrinti, kad pokalbių temos neišsektų, - pasitelkti knygas. Nors tokiems mažiukams skaitoma retai, iš tiesų prarandama gera proga praturtinti kūdikio kalbinį patyrimą, kol jo motorinės galimybės dar labai ribotos, tad nereikia rūpintis, kad knyga bus išplėšta Jums iš rankų arba klausytojas viduryje puslapio pabėgs.
Kūdikiui dar mažai svarbus knygos siužetas, todėl jis neprieštaraus, jei skaitysite balsu ir savo knygą ar žurnalą. Vis dėlto mažiems vaikams skirtų knygų kalba paprastai būna panašesnė į tokią, kuria mes patys kalbame su kūdikiais: jai būdingas melodingumas, trumpi sakiniai, paprasti žodžiai, aiškūs sąskambiai, ritmai, todėl kūdikiui lengviau sutelkti dėmesį į tokį tekstą. Taip pat verta pradėti pažintį su paveikslėliais, mažiausiesiems tinkamiausi kontrastingų spalvų, aiškių ir paprastų formų, tai stimuliuos kūdikio regimąjį suvokimą. Tokio amžiaus kūdikiai jau yra aktyvūs knygų tyrinėtojai ir „ragautojai“. Nuolatiniai mažylio bandymai išplėšti knygą iš rankų tėvų dažnai klaidingai interpretuojama kaip nepasirengimas leisti laiką su knyga, nors iš tiesų terodo smalsumą ir norą būti aktyviu veiksmo dalyviu. Neverta užsibrėžti būtinai perskaityti knygelę nuo pradžios iki galo, nepatirsite frustracijos, jei nusiteiksite knygas tiesiog kartu vartyti, neprisirišdami prie išspausdintos istorijos. Taip pat visi bus labiau atsipalaidavę, jei neteks rūpintis dėl knygos saugumo, todėl geriau rinktis atsparesnes knygas (pavyzdžiui, storais kartoniniais puslapiais ar pagamintas iš tekstilės).
Maždaug nuo šešių mėnesių kūdikiai demonstruoja vadinamąjį jungtinį dėmesį, kai supranta, kad savo dėmesio objektu galima dalytis su kitu žmogumi, todėl kuo nors susidomėję rodo piršteliu ir seka akimis, kur rodote jūs. Tai reiškia, kad nuo šiol jau skaitote kartu su vaiku, o ne tik jam (net jei skaitymas reiškia tik penktame puslapyje pavaizduoto traktoriuko aptarinėjimą). Kartu vartydami knygelę vardykite, ką matote, būtinai atkreipkite dėmesį į jo pažįstamus ir mėgstamus objektus, rodykite pirštu, įtraukite vaiką į dialogą - užduokite klausimų ir atliepkite vaiko reakcijas, taip pat patys į tuos klausimus atsakykite („Kas čia miega? Matai, katė miega!“), kurkite trumpus siužetus apie viename puslapyje vykstantį veiksmą. Kadangi šio amžiaus skaitytojas „skaito“ vaizdus, svarbu atkreipti dėmesį į knygos iliustracijas. Reikėtų vengti itin gausiai piešiniais, spalvomis, blizgučiais išmargintų puslapių, nes tokiame margumyne sunkiau sutelkti dėmesį į konkretų objektą, išskirti jį iš fono. Apskritai, kalbant apie mažų vaikų knygų estetiką verta vadovautis principu „mažiau yra daugiau“.
Taip pat mažiau vertingos ir itin stilizuotos, abstrakčios iliustracijos, kurias kūdikiui būtų sunku susieti su realaus pasaulio objektais. Kita vertus, nereikia pulti ir į kitą kraštutinumą ir ieškoti vien tik itin realistiškų paveikslėlių, mažiesiems vertinga patirti, kad yra įvairiausių būdų pavaizduoti, tarkim, šuniuką. Daugelis tokio amžiaus vaikų, jau turėjusių patirties su knygomis, geba būti pakankamai atsargūs, kad galėtų su tėvais skaityti knygeles įprastais, popieriniais puslapiais. Tai labai išplečia knygų pasirinkimo galimybes, galite rinktis tarp daugybės autorinių Lietuvos ir užsienio kūrėjų knygų. Tokio amžiaus vaikui patiks knygos apie jam pažįstamus objektus ir reiškinius, kasdienius ritualus ar paprastus nuotykius, pavyzdžiui, gyvūnus, maudynes vonioje ar kelionę traukiniu. Tinka eiliuoti tekstai, tekstai su atsikartojimais. Jei teksto nedaug, vos po vieną ar porą eilučių puslapyje, galite pastebėti, kad mažylis jau geba jį atidžiai išklausyti. Kadangi parašytas tekstas perskaitomas kiekvieną kartą vienodai, vaikas skatinamas jį įsidėmėti, lavinama jo girdimoji atmintis.
Jaunesnis nei dvejų vaikas dar, ko gero, nemokės versti knygos puslapių po vieną, tačiau tai nereiškia, kad turėtumėte tai daryti už jį. Galima paėmus už viršutinio kampo atskirti verčiamą puslapį nuo kitų, o mažylį paskatinti versti puslapį laikant už apatinio kampo. Jei dažnai tai darysite, tikėtina, kad dvejų metų jau gebės tvarkingai versti knygos puslapius savarankiškai, be to, tai puikios smulkiosios motorikos pratybos. Šio amžiaus vaikai - jau visai rimti skaitytojai, kuriems įkandami kiek ilgesni, sudėtingesni siužetai. Kartu vartant knygelę verta aptarti ir tai, kas lieka tarp eilučių: kodėl ežiukas liūdi, kas supykdė varną, ko nori mergaitė. Tokios diskusijos apie veikėjų vidines psichines būsenas, įrodyta, skatina vaikų socioemocinę raidą. Jei jaučiate, kad vaikas neblogai sutelkia dėmesį klausydamasis, pabandykite paskaityti kiek ilgesnę istoriją be iliustracijų. Nors paveikslėlių knygos labai vertingos dėl to, kad leidžia mažyliui pačiam „skaityti“ ir įsitraukti į aktyvią sąveiką su suaugusiuoju, klausydamasis skaitomos istorijos be iš anksto paruoštų vaizdų jis turi galimybę susikurti savo paties vaizdinius. Pasiūlykite klausantis užsimerkti, tokiam skaitymui labai tinka metas prieš miegą. Jei to dar nepadarėte, būtinai pradėkite skaityti ar, dar geriau, sekti liaudies pasakas. Mažiausiesiems geriausiai tinka gyvulinės, ritminės pasakos su atsikartojimais - Dangus griūva, Senelio pirštinė, Vištytė ir gaidelis ir kitos.
Nenustebkite, jei iš visos knygų gausos vaikas rinksis ir prašys skaityti vis tą pačią - jam smagu ir vertinga vėl ir vėl girdėti, matyti ir patirti tą pačią knygelę.
Atkreipti dėmesį į skaitymo svarbą
Atkreipti visuomenės dėmesį į skaitymo svarbą ir kartu su vaikais atrasti knygos pažinimo džiaugsmą. Iniciatyvos organizatoriai kviečia suaugusiuosius aktyviau įsitraukti į skaitymo procesus, taip sukuriant abipusę naudą sau ir vaikui. Specialistai vieningai sutaria, kad tėčių (ar jų vaidmenį atliekančių vyrų - globėjų, senelių, šeimos draugų ir kitų asmenų) įsitraukimas į skaitymo procesą teigiamai veikia vaikų pažintinius gebėjimus, mokymąsi, savivertę, ugdo empatiją, gyvenimiškus ir socialinius įgūdžius. Skaitymas balsu, kai vaikai kuria vaizdinius iš girdimų istorijų, skatina mažųjų vaizduotę ir kūrybiškumą. Skaitymas balsu plečia vaiko žodyną, skatina kognityvinį vystymąsi ir didina mokymosi motyvaciją. Ši veikla padeda lavinti vaikų socialinius ir emocinius įgūdžius, kai jie mokosi atpažinti ir suprasti įvairias emocijas bei situacijas. Nuo 2019 m. vykstančioje iniciatyvoje „Tėčiai skaito vaikams“ Lietuvoje vaikams jau skaitė įvairių profesijų tėčiai - rašytojai, muzikantai, aktoriai, miestų merai, net pareigūnai ir ugniagesiai! Akcija vyksta ne tik bibliotekose, mokyklose, darželiuose, bet ir įvairiuose viešuose renginiuose, kur vyksta garsiniai skaitymai - Vilniaus knygų mugėje, Sostinės dienose. Nacionalinės bibliotekos specialistai jūsų patogumui sudarė rekomenduojamų knygų sąrašą, kuriame galėsite rasti knygas, skirtas įvairaus amžiaus auditorijai.
Skaitymas kaip bendrystės įrankis
Manau, reikia knygą daryti tokiu bendrystės įrankiu. Ir nors atrodo, kad skaitymas yra toks labai individualus dalykas, bet iš tiesų tai yra labai socialus dalykas. Kaip knyga gali artinti šeimos narius, galiu pasidalinti vienu pavyzdžiu. Vieno mano mokinio šeima tokį įdomų projektą darė. Jie turėjo ne tik tą pradinuką, bet ir vyresnį sūnų, kuris neskaitė. Ir jie tada nusprendė, kad visa šeima kiekvieną dieną susėda viename kambaryje ir visi kartu 40 minučių skaito. Skaito kiekvienas savo knygą. Tai labai džiaugėsi ir vaikai, ir tėvai, nes tai tapo ir šeimos ryšio stiprinimo priemone. Kur atrodo, kad jie gi nieko nekalba, nieko kartu neveikia, tik skaito, bet čia svarbu tas bendras išgyvenimas.
Svarbu ne tik perskaityti knygą, bet ir po to atlikti įvairias užduotis, susijusias su ta knyga, knygos veikėjais, aprašytomis situacijomis, diskutuoti, vertinti. Pavyzdžiui, vieną kartą skaitėme Kate DiCamillo „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“, tai po to ėjome ir į spektaklį, pastatytą pagal tą knygą, ir mokykloje kalbėjome, kaip triušis Edvardas pasikeitė per visą knygą, lyginome, koks buvo pradžioje, koks pabaigoje. Vaikams labai svarbu, kad skaitymą su kasdienybe susietum, kad tai, ką skaitai, yra aktualu čia ir dabar. Antroje klasėje skaitėme Antuano de Sent Egziuperi „Mažąjį princą“. Kai skaitėme skyrių apie baobabus, kalbėjomės, ką reiškia tie baobabai, kokie yra kiekvieno iš mūsų „baobabai“. Taigi, visada siūlau knygas priartinti prie kasdienės situacijos, atkreipti vaiko dėmesį, kad štai čia juk labai panašu į tai, ką tame kūrinyje skaitėme.
O kai vaikai skaito namie, dažniausiai juk skaito individualiai ir ne visada tėvai yra susipažinę su vaiko skaitomos knygos turiniu. Kaip patartumei kalbėti tėvams su vaiku apie perskaitytą ar dar tik skaitomą knygą? Man atrodo, kad svarbiausia, jog tėvai su vaiku kalbėtųsi, kad vyktų diskusija su vaiku apie tai, ką jis perskaitė.
Klausimai apie perskaitytą knygą
Labai dažnai tėvai klausia, ką skaitei, kad patikrintų, ar tikrai vaikas skaitė. Labai svarbu ta intencija, kad jie klaustų ne su tikslu patikrinti, ar vaikas tikrai skaitė, ar tik vaidino, kad skaitė. Bet gali juk būti ir kita intencija, kai man tikrai įdomu, ką mano vaikas perskaitė. Gali būti tie patys klausimai užduoti, bet su skirtinga intencija. Ir vaikas tai jaučia, jis labai empatiškas. Tai, man atrodo, pirma taisyklė turėtų būti, kad reikia kalbėti ne dėl to, kad patikrintume, ar perskaitė, ne dėl to, kad įvertintume jo skaitymo gebėjimus, bet dėl to, kad man tikrai įdomu. Aišku, reikia pradėti nuo pagrindinių dalykų: apie ką knyga, kokie veikėjai, kur ir kada vyksta veiksmas, kokia čia yra problema. O po to jau turi būti užduodami klausimai, kaip aš galiu tai savo gyvenime pritaikyti, ar aš arba mano draugai kažkokią panašią situaciją turėjome, kaip aš elgčiausi toje situacijoje. O tada jau kiti klausimai kyla iš to, ką vaikai pasakoja. Taip knyga tampa savęs ir kito pažinimo įrankiu.
Kuo naudingas skaitymas?
Be tos minėtos naudos, kad tai puikus savęs ir kito pažinimo įrankis. Aišku, pirmiausia, žodynas turtingesnis, vaikams lengviau atpažinti emocijas, išreikšti žodžiais savo mintis ir jausmus. Taip pat savivertės klausimas kyla, kai vaikas gali diskutuoti, kartu kalbėti. Platesnis išsilavinimas, empatija - taip pat neišvengiama skaitymo nauda. Skaitymas yra ir terapinis dalykas. Vienas mano mokinys skaitė knygą apie berniuką, kurio tėtis milijonierius ir dėmesį rodo tik pinigais, bet neturi emocinio ryšio su tuo vaiku. Tai tam mano mokiniui ši knyga labai patiko ir jis ją perskaitęs iškart skaitė ir antrą kartą. Ir ji jam patiko ne šiaip sau, jis susitapatino su tuo berniuku, save atpažino. Tai aš paskui su mama kalbėjau, kad čia yra žinutė, paraginau ir ją perskaityti tą knygą, kad ji suprastų, kaip sūnus jaučiasi, o gal ir tėčiui pasiūlytų paskaityti. Tai mama ir perskaitė, ir kalbėjo su tėčiu, ir tikrai po to vaikas pasikeitė, jo būsena ir elgesys mokykloje keitėsi į gera, nes tėtis per knygą suprato savo vaiko savijautą ir skyrė jam daugiau laiko. Taigi, knyga gali padėti įvardinti problemą. Vaikas dažnai nesugeba pats įvardyti savo problemų, bet per personažą, kuris jam atrodo artimas, su kuriuo jis susitapatina, mes galime suprasti, kaip jis jaučiasi, ką išgyvena, ko nepasako.
Skaitymo nauda pagal Švedijos vaikų literatūros institutą:
- Knygos lavina mūsų kalbą ir plečia žodyną.
- Knygos vysto mūsų mąstymą.
- Knygos mums suteikia jėgų ir įkvėpimo.
- Knygos sutrumpina vienatvę.
- Gerą vaikišką knygą galima skaityti garsiai, o tai teikia džiaugsmą tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems.
- Skaitymas padeda dailinti kūno formas, nes nereikia bijoti, kad priaugsite svorio.
Panašus:
- Knygų Aprašymai Vaikams: Atraskite Įdomiausias Istorijas!
- Neįtikėtina tiesa: Kaip darželiai formuoja legendinius knygų herojus vaikams!
- Vaikiškų dainų ir knygų kvizas: smagūs klausimai ir atsakymai visai šeimai!
- Neįtikėtini kūdikio lavinimo pratimai pagal amžių, kurie stebina tėvus!
- Kaip Tiksliai Pasverti Kūdikį Namuose: Nepakeičiami Patarimai Tėvams