Visi mes norime gyventi ramiai ir gražiai, nes taip geriausiai sveikatai. Tačiau susiplanuoti tokią ramybę retam pavyksta - juk, kaip sakoma, niekada nežinia, kas slypi už kampo. Nėra namų be dūmų. Tačiau mes, suaugusieji, turime patirties ir patikimų būdų išvėdinti pridūmavusius savo vidinius kambarius, o kaip vaikai?
Stresas ir Jo Įtaka Vaikų Sveikatai
Stresą, arba vidinę įtampą, mums sukelia bet kokia netikėta veikla. Tai, kas nutinka nelauktai, neplanuotai, mus sukrečia, sujaudina, išmuša iš vėžių. Tačiau nebūtinai tik blogąja prasme. Stresas gali būti „geras“ - ir jo žmogui reikia, kad jaustųsi įkvėptas gyvenimo. Pavyzdžiui, atostogų kelionės, aukštesnės pareigos darbe, nauja netikėta pažintis ir pan. - be šių malonių netikėtumų suaugusio žmogaus gyvenimas netektų tonuso, spalvų, padvelktų nuoboduliu.
„Šiek tiek kitaip yra vaikui, - įspėja gydytoja Gabrielė Germanavičienė. - Ikimokyklinukai yra itin jautrūs įvairiems pokyčiams. Kuo mažesnis vaikas, tuo mažesnis iššūkis gali sukelti vidinę įtampą. Palankiausios sąlygos vaikui vystytis yra rutiniška aplinka, t. y., aiškus dienos, savaitės, metų ritmas, tai, kas kartojasi dienoms bėgant, prie ko jis yra pratęs. Ikimokyklinukas, kuriam nutinka kažkas neįprasta, net jei tai šventė, smagi išvyka, pasisvečiavimas, nors jo laukė ir jis teikia gerų emocijų, gali išgyventi stresą. Į patirtą stresą vaiko organizmas gali sureaguoti tarsi be priežasties šoktelėjusia temperatūra, ūmia kvėpavimo takų ar kita virusine liga, kelias dienas trunkančiu peršalimu ir pan.
Vaikų Ligos Kaip Vystymosi Dalis
„Antra vertus, paprastos vaikiškos ligos yra tam tikra įprasto vystymosi dalis, - sako gydytoja. - Pirmaisiais septyneriais gyvenimo metais vaikas dar nėra gerai prisitaikęs nei prie jį supančios fizinės aplinkos, nei prie savo paties kūno, tad turi įdėti labai daug pastangų, kad „prisijaukintų“ aplinką ir kūną, pats jaukiai ir saugiai pasijustų.
Ūmi virusinė liga vaiką gali ištikti ir tada, kai nėra išorinių streso priežasčių. „Gali būti, kad tuo metu vaiko organizme vyksta dideli ir svarbūs raidos pokyčiai, - paaiškina gydytoja. - Jis gali labai nuosekliai vystytis, bet kartais ateina akimirka, kai vystymasis turi staiga tarsi šoktelėti aukštyn, nes mažylis subręsta įgyti naują gebėjimą, pavyzdžiui, pradeda vaikščioti, kalbėti, keičiasi jo mąstymas, o tai rodo didelius vidinius pokyčius. Vystydamasis tolygiai vaikas negalėtų taip staiga „šoktelėti“ ant naujo raidos laiptelio, o ligonėlio aktyvi fizinė veikla kuriam laikui stabteli, kūnas „nebeužsiima“ augimu, nes kovoja su ligos sukėlėjais. Taip ši pertraukėlė suteikia galimybę sutelkti vidines jėgas ir pereiti į aukštesnę pakopą.
Šeimos Santykiai ir Vaikų Sveikata
„Ar gali nuolatinė įtampa ir erzelis namuose turėti įtakos sūnaus sveikatai? Vyresnėlė sesutė vis erzina mažąjį broliuką, taikosi jį nuskriausti. „Šeimos santykiai, be abejo, turi įtakos vaiko sveikatai“, - sako gydytoja psichiatrė. Tačiau turbūt nėra tokios šeimos, kur sesės ir broliai nesipyksta, tokie konfliktai neišvengiami. Vaikas turi išmokti bendrauti su broliais ir seserimis, perprasti tam tikras taisykles, išmokti dalytis dėmesiu, erdve, patirti, kas galima, o ko ne, kad išėjęs į platesnę bendruomenę gebėtų tinkamai reaguoti, suprastų savo ir kitų ribas, nepatirtų šoko.
Jei vaikas sveikas ir jaučiasi saugus, įtampa, kurią išgyvena konfliktuodamas su broliu ar sese, neperžengia jo galimybių ribos, t. y. jis pajėgus pats tokius iššūkius įveikti „Konfliktuodami vaikai „sprendžia“ savo vidinius konfliktus, be abejo, patiria įtampą, bet kartu įgyja ir socialinių įgūdžių, mokosi prisitaikyti. Kasdieniai, net ir konfliktiški santykiai su broliais ir seserimis dažniausiai vaikus veikia palankiai, tai lyg vadinamasis geras stresas. Gerai vaiko fizinei ir psichinei sveikatai palaikyti svarbi suaugusiųjų pozicija.
Kai vaikai pykstasi, tėvai turi būti išmintingi stebėtojai, t. y. nelikti abejingi, bet ir neturi per daug kištis, stengtis visą laiką viską kontroliuoti. Dažnai, kai tėvai ypač aktyviai „lenda“ į vaikų tarpusavio santykius, konfliktai ne išsprendžiami, o tik padidėja. Vaikams svarbiausia jausti, kad yra apsupti tėvų meilės ir rūpesčio. Didelę, ligas paskatinančią įtampą jie išgyvena tada, kai nejaučia suaugusiųjų užnugario.
Antroposofinė Medicina ir Ligos Samprata
„Reikėtų nepamiršti, kad mažas vaikas, nors fiziškai yra atsiskyręs nuo mamos, tačiau dvasiškai vis dar su ja susijęs. Vaiką supantis pasaulis yra jo fizinė aplinka, o mamos jausmai - jo jausmų, sielos aplinka. Antroposofinės medicinos požiūriu liga nėra bausmė ar blogis, ji - žmogaus kelio dalis. „Kai atsiduriame tam tikroje kryžkelėje ar neįveikiamų įtampų lauke, dažnai susergame - tai kūno ir psichikos būdas ieškoti išeities“, - sako gydytoja. „Kai trūksta jėgų „eiti toliau“, liga gali užsitęsti. Vaikui sveikti gali trukdyti ir tėvų baimės, nerimas dėl vaiko ligos („Ir vėl serga! “), skubėjimas slopinti ligos simptomus (pavyzdžiui, „mušti“ temperatūrą), kurie neretai tėra apsauginės reakcijos. Tai mažina organizmo gebėjimą priešintis, kai jis pats dar turi jėgų, silpnina organizmą, todėl vaikui sunkiau įvykdyti pokytį, kuriam yra subrendęs. Sėkmingai įveiktos ligos stiprina imunitetą ir padeda vaiko sielai bręsti.
Vaikų Imuniteto Ypatumai
Gydytoja paaiškino, jog kiekvieną dieną mes susiduriame su gausybe įvairių virusų, bakterijų, grybelių, kitokių svetimkūnių. Mažo vaiko organizmas dar tik mokosi juos atpažinti ir susidoroti su ligų sukelėjais. Gimęs vaikas turi tik įgimtą nespecifinį imunitetą, o tai - tarsi pilna amunicija įvairiausių ginklų, tačiau be instrukcijos, kaip jais naudotis. Taigi, vaikas viską turi išbandyti pats. Todėl dygstant dantims vaikai viduriuoja, bando pašalinti „priešą“, keliant temperatūrą, kad jį „iškeptų“, kitaip tariant, mosuoja viskuo, ką turi ir tikrina, kas ir kur geriausiai veikia. Vaiko imuninė sistema nuolat treniruojasi, dirba 24 valandas per parą aktyviai kovodama su išoriniais ligų sukelėjais.
Kad pasireikštų infekcinė liga, reikia trijų veiksnių - ligos sukelėjo, organizmo, kuris nori sirgti ir aplinkybių, kurios arba sustiprina ligos sukėlėją, arba susilpnina organizmą. Pradėję lankyti darželį vaikai artimai ir daug kontaktuoja vieni su kitais. Jie žaidžia, laksto, šūkauja, jų kvėpavimas yra tankesnis, todėl kvėpavimo takai filtruoja žymiai daugiau oro nei suaugusiųjų. Be to, dažnai mažesnių vaikų rankų higiena yra nepakankama. Anot medikės, pasireiškusi liga, jos intensyvumas ir trukmė bus lyg kontrolinis darbas, kurio metu imuninė sistema pasitikrina, kaip ji bręsta, ar ji eina tinkama linkme, ko jai trūksta.
Jeigu vaikas yra grūdinamas, valgo sveiką ir subalansuotą maistą, yra pailsėjęs, žaidžia, linksminasi ir jaučiasi mylimas, tikimybė susirgti yra kur kas mažesnė ir sergama trumpiau bei lengvesne forma. Kitaip tariant, pasiruošusi imuninė sistema egzaminą išlaikys labai gerai. Tačiau nei vieno vaiko imuninė sistema nedirba visiškai be klaidų. Ji dar tik mokosi ir tikrai nėra tobula. „Mes, medikai, esame tam, kad padėtume tas klaidas taisyti“, - sako I. Plėštytė-Būtienė.
Imuniteto Stiprinimas ir Profilaktika
„Kai manęs klausia kokiais preparatais galima sustiprinti imunitetą, aš atsakau, kad jo neįmanoma iš esmės sustiprinti. Mes negalime duoti tabletės 6 metų vaikui, tikintis, kad staiga jis taps dvyliktoku. Tabletės, papildai, vitaminai, imunostimuliatoriai yra gerai, jeigu organizme yra jų trūkumas. Tačiau gana sudėtinga išsiaiškinti, ko iš tikrųjų trūksta imuninei sistemai, kad ji veiktų tikslingai. Tai yra lyg adatos ieškojimas šieno kupetoje. Neskubėkite ieškoti, ką siūlo pramonė, jei norite padėti imunitetui. Verčiau atsigręžkite į save, savo giminę, šeimą. Jeigu jūsų šeimoje vaikystėje visi valgydavote juodą duoną su česnaku ir akivaizdžiai mažiau sirgdavote, vadinasi jūsų giminei būdingas česnake esančios medžiagos trūkumas. Kiekviena šeima turi savo receptą ir jis veikia tai konkrečiai šeimai“, - teigia medikė.
Gydytojos teigimu, negalime užsimerkti ir prieš genetiką. Jeigu vaikystėje tėvai daug sirgo, panašiai tiek gali sirgti ir jų vaikas. Jeigu tėvas visą vaikystę praleido ligoninėje gydydamasis plaučių uždegimus ar bronchitus, tikimybė perduoti tokią genetinę informaciją yra išties didelė. „Kartais sakau tėvams: prieš išleisdami vaiką į darželį, atsiverskite savo vaikystės ambulatorines korteles ir peržvelkite, kokiomis ligomis sirgote, - juokauja klinikos vadovė. - Imuninės sistemos gebėjimus išmokti, įsiminti ir prisitaikyti taip pat paveldime iš tėvų ir kiekvieno vaiko imuninė atmintis yra skirtinga. Vienam vaikui užtenka susirgti vieną kartą, o kitiems infekcinės ligos kartojasi ,kol jie išmoksta pasveikti“.
Gydytojos manymu, vaikams galime padėti sudarydami jiems sąlygas tinkamai pailsėti. „Turime suprasti, kad darželis irgi yra darbas. Nors vaikai ir džiaugiasi ten, tačiau tai vis tiek yra didelis stresas - nauja aplinka, kitoks maistas, pakitęs režimas ir kitos aplinkybės. Kad ir kaip mums patiktų darbas, mes vis tiek kažkada pavargstame. Ikimokyklinukams reikia žymiai daugiau poilsio negu suaugusiems. Puikiai žinome klasikinį variantą - vaikas lanko darželį dvi savaites ir suserga. Tokiu būdu jis lyg pats pasidaro dviejų savaičių atostogas sau. Žiūrint imunologiškai - tokio amžiaus vaikams tai normalu“, - sako I. Plėštytė-Būtienė.
Kartais tėvai skundžiasi, kad vaikas serga pernelyg dažnai. Jeigu vaikas pradėjęs lankyti darželį suserga vos po kelių dienų arba nuolat serga net nelankydamas darželio, tokiu atveju tenka bandyti atsakyti į klausimą - kodėl vaikas nori sirgti? „Tuome ieškome priežasčių, ką ši liga nori mums parodyti ir labai dažnai išsiaiškiname psichologines ligos kilmės priežastis. Vaikas nori, kad mes atkreiptume į jį dėmesį. Taip dažnai atsitinka, kai tėvai yra daug dirbantys, užsiėmę, neturintys pakankamai laisvo laiko arba gimus antrai atžalai mama praleidžia žymiai daugiau laiko su kūdikiu. Vaikas vedamas į darželį gali jaustis lyg atskirtas nuo šeimos, todėl vienintelis būdas likti namie yra susirgti. Žinoma, vaikus paveikia tėvų skyrybos, artimųjų ar augintinių netektis. Jeigu vaikas nesugebėjo išsakyti emocijų, jis susirgo. Kartais įvairios autoimuninės ligos - astmos, alergijos, yra pagalbos šauksmas. Todėl labai svarbu, kad vaikas jaustųsi laimingas ir mylimas šeimoje pagal jo suvokimą, o ne pagal mūsų, suaugusiųjų. Taip pat labai svarbu ugdyti vaiko emocinį intelektą“, - pabrėžia gydytoja.
Sergančio Vaiko Slaugymas
„Sergančio vaiko slaugymas - tai ne „sedėjimas“ socialiniuose tinkluose ir pykimas ant vaiko, kodėl jis trukdo tėvams užsiimti sava veikla. Buvimas namie su sergančiu vaiku nėra atostogos. Tėvai turi pasirūpinti edukacija, režimu, tinkamu kaloražu maiste, žaidimais. Televizoriaus žiūrėjimas nėra geras laiko praleidimo būdas ir priemonė priversti vaiką atsigulti į lovą. Įtemptos smegenys energiją skiria filmo žiūrėjimui, o ne kovai su virusu taip tik dar labiau pasunkindamos simptomus. Geriau bus, jeigu mama atsiguls šalia, pakaitys pasaką“, - pataria medikė.
Nederėtų skubinti vaiko kuo greičiau pasveikti ir nepagrįstai jaudintis patiems. „Neretai vos prasidėjus ligai duodame gerti priešuždegiminių vaistų, kuriais tik slopiname simptomus, tačiau nesutrumpiname ligos eigos, o kai kuriais atvejais dėl pašalinių vaisto poveikių dar labiau pakenkiame. Uždegimas yra organizmo ginklas prieš infekcijos sukelėją. Slopindami vaiko imunitetą vaistais prailginame sveikimo laiką“, - įspėja gydytoja.
Pasak I. Plėštytės-Būtienės, vaiko imunitetas yra pritaikytas sirgti: „Pasistenkite tinkamai įvertinti pačio vaiko būklę, kritiškai įvertinkite, kas iš tikrųjų labiau kankinasi - jūs ar vaikas. Į vaiko ligos gydymą kišamės tik tada, kai vaikas prašo pagalbos: verkia, intensyviai kosti, neprakvėpuoja pro nosį, yra vangus, dažnai kvėpuoja, karščiuoja, nuolat prašosi paimamas ant rankų. Verta įsiklausyti ir į mamos intuiciją. Jeigu mamai labai neramu dėl vaiko sveikatos, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Tačiau svarbu, kad nei mamos, nei daktarai nerašytų kontrolinio už patį vaiką, pavyzdžiui, skirdami antibiotikų, kai jie nėra būtini.
Dažnos Patologijos ir Rekomendacijos
Dažniausios patologijos, dėl kurių vaikai kreipiasi į vaikų gydytoją nefrologą, yra šlapimo takų infekcijos, šlapimo nelaikymas: naktinis arba dieninis. Nemažai vaikų atvyksta dėl padidėjusio kraujo spaudimo. Dauguma tokių vaikų pagydoma gyvenimo būdo koregavimu. Pasak P. Žemaičio, vaistai tikrai ne visada reikalingi ir gydytojas neskuba jų skirti. Bet jei gyvenimiškų pastangų nepakanka, skiriamas medikamentinis gydymas bei inkstus apsaugantį poveikį turinčių vaistų. Šlapimo takų infekcijos taip pat gydomos antibiotikais.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų ligų klinikos vaikų ligų gydytojas nefrologas Povilas Žemaitis šeimos gydytojams rekomenduoja nefrologo konsultacijai siųsti mažuosius pacientus, jei tik yra įtarimas šlapimo tyrime, jei yra lėtinis ligonis, kuriam reikalingas nefrologo stebėjimas, jei mažuosius pacientus vargina aukštas kraujospūdis.
Ką Daryti, Kad Vaikas Būtų Sveikas?
- Apranga: Laikykitės trijų sluoksnių taisyklės, kad vaikas neperkaistų ir nesušaltų.
- Mityba: Užtikrinkite subalansuotą mitybą, kurioje gausu vitaminų ir mineralų.
- Fizinis Aktyvumas: Skatinkite sportą ir aktyvų laisvalaikį, bet venkite pervargimo.
- Emocinė Parama: Išklausykite vaiką, supraskite jo problemas ir suteikite meilę bei saugumą.
- Reguliarūs Patikrinimai: Du kartus per metus apsilankykite pas stomatologą ir reguliariai tikrinkite sveikatą.
Labai nedaug reikia vaikui, kad jo nepultų virusai, bakterijos ir jam nereikėtų kviestis ligų į pagalba, norint būti užjaustu, mylimu, suprastu. Paklauskime dažniau savo vaikų: kaip tau šiandien sekėsi darželyje, mokykloje? Kas tave pražiugino, o gal nuliūdino? Kur norėtum su manim nueiti, nuvažiuoti? Ir neskubėkime patarinėti ar mokyti kaip reikėtų elgtis. Vaikui reikia išklausymo, supratimo ir meilės. Toks, koks jis yra.
Panašus:
- Knygos apie ryšį su vaiku: kaip stiprinti ir puoselėti santykius
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Toskanos Vaikas Knyga: Istorija, Įkvėpta Italijos Saulės
- Atraskite Nemokamą Vaikų Žaidimų Aikštelę Vilniaus Akropolyje – Linksmybės Visai Šeimai!
- Žali vaisiaus vandenys: ką reiškia, priežastys ir kaip išvengti pavojingų komplikacijų