Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šv. Velykų vaišių stalas neįsivaizduojamas be margintais lukštais kiaušinių. Šiek tiek keista, kad Lietuvoje, kitaip nei Kinijoje, neišpopuliarėjo margi it marmuriniai arbatiniai kiaušiniai be lukšto. Šis raštas išgaunamas verdant kiaušinius arbatos, prieskonių ir sojų padažo nuovire, todėl yra visiškai natūralus ir nekenksmingas.

Arbatos kiaušinių receptas

Štai kaip pasigaminti šį originalų patiekalą:

Ingredientai:

  • Kiaušiniai
  • Žalioji arbata su jazminais
  • Druska
  • Rudasis cukrus
  • Tamsus sojų padažas
  • Anyžiai
  • Cinamonas

Gaminimo eiga:

  1. Žaliąją arbatą su jazminais užpilti 125 ml karšto vandens. Po 5 minučių nukošti.
  2. Kiaušinius nuplauti šaltu vandeniu ir ant lėtos ugnies virti 4 minutes. Tada išgriebti ir atvėsinti šaltu vandeniu.
  3. Kai kiaušiniai atvės, švelniai spaudžiant paridenti kiaušinius, kad keliose vietose suskiltų lukštas.
  4. Į vandenį, kuriame virė kiaušiniai supilti druską, rudąjį cukrų, tamsų sojų padažą, anyžius, cinamoną ir arbatą.
  5. Kai užvirs, sudėti kiaušinius ir pavirti 4 minutes.
  6. Kiaušinius vėl išgriebti ir nuplauti po tekančiu, šaltu vandeniu.
  7. Kai nuoviras šiek tiek atvės, vėl sudėti kiaušinius ir palikti bent pusei valandos.

Padažas

Padažui: į keptuvę supilti sojų padažą, juodąjį ryžių actą, cukrų, prieskonius.

Kiaušiniai pasaulio virtuvėse

Šv. Velykos neatsiejamos nuo kiaušinių - dailiai margintų, įpjaustytų į salotas, apteptų ikrais ir majonezu, kietai virtų ir šokoladinių, skirtų mažiesiems. Šis produktas įeina įdaugelį svečių šalių tradicinių patiekalų, o Lietuvoje itin mėgstami ir mūsų skoniui labai priimtini angliški pusryčiai susideda iš keptų kiaušinių, apkepintų grybų bei pomidorų ir šoninės, dešrelių ar kraujinės dešros.

Pakeliaukime po pasaulio virtuves ir atraskime įdomių patiekalų su kiaušiniais:

  • Huevos ahogados (Meksika) - tiesioginis vertimas „paskendę kiaušiniai“.
  • Arroz con huevo (kelios Lotynų Amerikos šalys) - idealus patiekalas ilgam ir tingiam rytui.
  • Huevos motuleños (Meksika) - ypatingai kvapnus ir išraiškingo skonio patiekalas dienos pradžiai, ant keptos tortilijos su , juodosiomis pupelėmis, plantanais ir salsa dėkite keptą kiaušinį, o ant viršaus pabarstykite meksikietiško Queso fresco sūrio.
  • Oeufs en meurette (Prancūzija) - tai klasikinis prancūziškas patiekalas, kilęs iš Burgundijos regiono. Ryškaus skonio kiaušinienė pasiilgusiems nuotykių.
  • Cacio e uova (Italija) - iš „Abruzzo“ regiono kilęs „Cacio e uova“ (sūris ir kiaušinių rutuliukai) gaminami tik iš trijų ingredientų: kiaušinio, sūrio ir senos sudžiūvusios duonos.
  • Scotch eggs (Jungtinė karalystė) - neįprastas, bet labai skanus patiekalas - minkštai virti kiaušiniai, suvynioti į dešros mėsą, apvolioti iš eilės, miltuose, kiaušinio plakinyje ir džiūvėsėliuose, o tada apskrudinti karštame aliejuje. Šis pikantiškas užkandis plačiai paplitęs tarp britų yra labai gardus bei mėgstamas Jungtinėje Karalystėje.
  • Tortilla de patatas (Ispanija), arba ispaniškas omletu - sotus patiekalas, gaminamas iš vos keleto ingredientų: žinoma, kiaušinių ir plonai pjaustytų bulvių bei svoguno.
  • Huevos con bechamel (Ispanija) - virti kiaušiniai, pamirkyti bechamel padaže ir padengti džiūvėsėliais, kepami iki traškumo ir aukso spalvos rudumo.
  • Huevos rotos (Ispanija) - šis patiekalas skirtinguose Ispanijos regionuose gaminamas vis kitaip, tačiau pagrindinis jo ingredientas - keptas kiaušinis visuomet patiekiamas ant keptų bulvių.
  • Frittata (Italija) - ypač lengvai pagaminamas itališkas patiekalas, panašus į omletą arba keptuvėje išplaktus kiaušinius. Kepamas su papildomais, mėsa, sūriu ar daržovės.
  • Oeufs cocotte (Prancūzija) - idealus priešpiečių patiekalas.
  • Menemen (Turkija) - tai plaktų kiaušinių patiekalas, gaminamas su pomidorais, svogūnais ir paprikomis.
  • Uitsmijter (Olandija) - tai sumuštinis, gaminamas iš kepto kiaušinio, kumpio ir vidutiniškai kieto gouda sūrio.
  • Salviata (Italija) - šis orkaitėje keptas omletas, paruoštas iš saujelės paprastų ingredientų ir perduodamas iš kartos į kartą jau šimtmečius, pagaminamas vos per kelias minutes.
  • Kuku (Iranas) - kiaušinių pagrindu gaminamas ir dažnai vegetariškas patiekalas, pagamintas iš plaktų kiaušinių, jame gausu maistinių medžiagų ir išraiškingų skonių.
  • Shakshuka (Izraelis ir Šiaurės Afrika) - Pasaulio pusryčių meniu užkariavęs stebuklas: Maistingas, pilnas skonio, ir labai sotus.
  • Rolex (Uganda) - Ugandos gatvėse labai populiarus patiekalas.
  • Loco moco (Jungtinės Amerikos Valstijos) - Tai Havajų virtuvėje pamėgtas patiekalas.
  • Gyeran-ppang (Pietų Korėja) - pikantiška duona įdaryta kiaušiniais.
  • Khagina (Pakistanas) - Keptuvėje keptas ir su svogūnais, pomidorais, česnaku, maltais kmynais, ciberžole ir kitais prieskoniais sumaišytas kiaušinis.

Kiti įdomūs kiaušinių patiekalai

Be arbatos kiaušinių, Azijoje galima rasti ir kitų įdomių kiaušinių paruošimo būdų:

  1. Anties embrionas kiaušinyje. Daugeliui internete jau teko matyti šį kulinarijos šedevrą, tačiau mes manome, kad jis nenugalimas šlykščiausiųjų kategorijoje. Šis patiekalas tradiciškai vadinamas balut - apvaisinti ančių kiaušiniai kelias savaites laikomi inkubatoriuje ar paliekami perinti antims. Tuomet kiaušiniai paimami ir išverdami. Jais dažnai prekiaujama gatvėse, o vietiniai sako, kad geriausias būdas juos valgyti yra išsiurbti slystoką turinį kartu su jau pakankamai susiformavusiu anties embrionu, turinčiu snapą, plunksnų užuomazgas ir visus vidinius organus.
  2. Nekaltų berniukų kiaušiniai. Kiaušiniai verdami nekaltų berniukų šlapime. Šlapimas renkamas vietinėse mokyklose bei varkų darželyje, pageidaujama, kad berniukai būtų jaunesni nei 10. Žali kiaušiniai kurį laiką tiesiog mirkomi šlapime, tuomet verdami. Išėmus jau išvirusius kiaušinius jų lukštai apdaužomi ir jie dar kelias valandas verdami berniukų šlapime.
  3. Šimtamečiai kiaušiniai. Šimtmečiai kiaušiniai kiniškai vadinami pidan ir pakankamai retai valgomi vieni, dažniausiai tai yra kai kurių vietinių patiekalų sudedamoji dalis. Įvairių paukščių (dažniausiai vištų, ančių ar putpelių) kaušiniai laikomi mišinyje iš molio, pelenų, druskos, kalkių bei ryžių luobelių nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo recepto. Proceso metu trynys įgauna tamsiai žalią arba pilką spalvą, kreminę konsistenciją ir sieros bei amoniako kvapą. Baltymas tampa tamsiai rudais drebučiais. Laikui bėgant cheminiai procesai kiaušinyje pakelia jo pH iki silpno šarmo, t.y. 9 - 12.
  4. Druskoje marinuoti ančių kiaušiniai. Neapdoroti anties kiaušiniai aplipdomi drėgnu druskos bei trintos anglies mišiniu ir porą savaičių laikomi kambario temperatūroje. Nuvalius anglies ir druskos masę kiaušiniai verdami ir valgomi. Kiaušiniai vertinami ne tiek dėl sūrumo, kiek dėl konsistencijos - proceso metu baltymas tampa tąsiu, panašiu į drebučius, o trynys įgauna savotišką skonį.
  5. Arbatiniai kiaušiniai. Šis kiaušinių paruošimo būdas gan neįprastas, tačiau europiečiai jį vertina ramiai - kiaušiniai išverdami kietai, ištraukus iš vandens jų lukštas švelniai apdaužomas, kad suskiltų. Kiaušiniai atvėsinami ir apie pusvalandį verdami skystyje iš juodos arbatos, sojos padažo bei prieskonių mišinio (pastarajį dažniausiai sudaro maltas cinamonas, anyžiai, pankolio sėklos, gvazdikėliai ir pipirų grūdeliai). Pavirus kiaušinius jie kartu su visu skysčiu dar porą dienų laikomi šaldytuve, o po to pašildomi skystyje ir valgomi.

Arbata Kinijoje

Kai Lietuva grįžo į Europos šeimą, čia su įprastiniu kavos kultu ėmė konkuruoti ir arbata. O kokios jos tik nėra: ir seniai žinoma juodoji, ir žalioji, raudonoji, baltoji. Dabar, kai iš kelionių po egzotiškas šalis sunku ką nors rasti lauktuvėms kaip tuos pačius Kinijoje pagamintus suvenyrus, arbata tampa geriausia dovana.

Žalioji arbata

Pakalbėkime apie žaliąją arbatą. Ji gaminama iš tų pačių arbatžolių kaip ir juodoji. Saulei tekant į arbatkrūmių laukus išeina moterys ir vyrai ant pečių nešini aukštais ir siaurais pintais krepšiais, ilgomis plonomis lazdelėmis. Jomis pamatuoja, kiek šviežių lapelių išaugino arbatmedis. Juos nuskina. Dažniausiai pagal standartus būna trys - penki lapeliai. Žemiau esantys arbatos lapeliai mažiau vertinami ir gerokai pigesni.

Gaminant juodąją arbatą nuo krūmo nuskinti lapeliai ilgai džiovinami gryname ore, iš jų išsiskiria fermentai, paveikia augalinius audinius, todėl šie pasidaro rusvi. Tai - fermentacijos procesas. Jis prailgina arbatos tinkamumo laiką.

Arbatos skonį lemia jų rinkimo būdas. Kuo šviežesni rankomis skinti lapeliai - tuo skanesnė arbata. Kai kurios arbatžolės yra skrudinamos orkaitėje ar krosnyje. Laisvai susukta arbata tarsi sauja žolių. Ji - lengvo ir tauraus skonio, Stangriai susuktos arbatžolės - maži rutuliukai, kurie užpilti karštu vandeniu išsitiesia lyg džiunglės. Kinai gamina ir dekoratyvines arbata.

Žalios arbatos spalvų paletė - nuo smaragdo iki pistacijų. Brangiųjų arbatų lapeliai ties viduriu žali, o krašteliai - rausvi ir fermentuoti. Kokybiškos arbatžolės yra minkštos, nesutrupėjusios, nesupjaustytos. Trinamos tarp pirštų jos nevirsta milteliais. Dar vienas kokybės testas: užplikius jos skleidžia žolių ir gėlių kvapą ir neatsiduoda šienu. Geros arbatos lapeliai vandenyje išsiskleidžia.

Norėdami paruošti arbatos dviem žmonėms imame 400 ml arbatinuką ir po beriame keturis šaukštelius arbatžolių. Suberiame jas į verdančiu vandeniu sušildytą arbatinį. Vanduo tinkamas plikyti tuomet, kol virdulyje jis tik burbuliuoja, o ne visiškai kunkuliuoja. Čia turi išlikti deguonies. Užplikytą arbatą reikia palaikyti porą minučių. Pirmojo plikymo arbata gali būti rūgštoka, todėl gurmanai dažnai ją išpila lauk.

Žalioji arbata stimuliuoja psichiką ir mažina nuovargį daug efektyviau nei kava ar juodoji arbata. Čia yra atmintį gerinančios ir mąstymą spartinančios gliutamino rūgšties bei energijos teikiančio vitamino C. Žalioji arbata geriama onkologinių ligų profilaktikos tikslais, taip pat lėtinius senėjimo procesus. Šis gėrimas slopina apetitą ir spartina riebalų deginimą.

Rytiečiai žaliąją arbatą gardina įvairiais priedais. Dažnai jazminų žiedais ir pumpurėliais. Itin savotiška žalioji arbata su auksinių lotosų žiedais - jai būdingas medaus saldumas ir vaiskus, ilgai išliekantis aromatas. Nebrangios, tačiau itin kvapios žaliosios arbatos aromatizuojamos natūraliais jazminų, rožių, žemuogių, bergamočių aliejais.

Europiečiai gurmanai žaliąją arbatą geria gryną, be jokio cukraus, vaisių ar pieno. Kinai žaliąją arbatą užkanda bananu. Atpjaunamas dviejų-trijų centimetrų banano gabaliukas ir (dviem porcijoms) užplikomas kartu su arbata.

Kiti įdomūs faktai apie kinų virtuvę

Net ir toks menkas niekutis kaip dantų krapštukai kinų virtuvėje turi kur kas svarbesnę paskirtį nei eiliniam lietuviui. Pavyzdžiui, jei kinų restorane užsisakysite patiekalą su grybais, nebandykite valgyti jų pagaliukais. Beviltiška. Grybams, medūzos gabaliukams bei kitam “išdykusiam” maistui paimti kinai naudoja dantų krapštukus.

Tradicikai kinai geria dvejų tipų gėrimus - arbatą ir vyną. Arbata, kuri yra žemės tyrumo simbolis, geriama iš mažų puodelių, nes arbatos gėrimas dideliais kiekiais Kinijoje laikomas vulgariu. Ir nors kinų arbatos kokybė bei gamybos kultūra yra kur kas aukštesnė nei daugelio pasaulio šalių, jų vynas gerokai atsilieka nuo vakarietiško vyno kokybės ir įvairovės. Kinai teigia, jog vynas sustiprina draugystę, o arbata skirta tyliai kompanijai.

Daugelis mano, jog makaronai yra itališkas patiekalas, tačiau į Italiją jie buvo atvežti tik XIII amžiuje. Taigi makaronų tėvynė yra Kinija. Tik kinai gali paaiškinti, kuo ilgi makaronai yra geresni - jie reiškia ilgą gyvenimą. Kinų virtuvėje yra dvi makaronų rūšys - makaronai iš kiaušinių, panašūs į spagečius, arba mien, bei makaronai iš ryžių, arba bijon (jie yra platūs ir plokšti, dar vadinami “stikliniais”, nes atrodo, jog yra pagaminti iš stiklo).

Makaronai Kinijoje dažniausiai patiekiami trimis būdais: sriuboje su trupučiu mėsos ir daržovių, sumaišyti su mėsa bei padažu (mien) arba be padažo (bijon). Kiniški pietūs neįsivaizduojami be sriubos. Dvi populiariausios sriubos Kinijoje yra ryklio peleko bei paukščių jauniklių sriuba. Jos yra tirštos, tačiau jų tirštumas, skirtingai nei kitų tirštų kinų sriubų, kurioms sutirštinti dedami kukurūzų miltai, susidaro dėl to, kad ryklio pelekas bei paukščių jauniklių mėsa yra ilgai virinama.

Iš sojų pupelių gaminama sojų varškė prie daugelio patiekalų vartojama taip, kaip Lietuvoje vartojamos bulvės. Sojų varškė savaime yra be skonio, tačiau kaip ir makaronai, ji lengvai absorbuoja padažų bei kitų patiekalų skonį bei aromatus.

Pagrindinis patiekalas kinų virtuvėje, be abejo, yra ryžiai. Kinijoje įprasta, jog tik ryžiai yra patiekiami porcijomis - visi kiti patiekalai valgomi iš “bendro katilo”. Toks valgymo būdas lemia kinų restoranų interjerą - apvalūs stalai, kad kiekvienas turėtų vienodas galimybes sočiai pavalgyti.

Nepaisant daugybės prietarų bei egzotiškų ingredientų maisto gaminimas kinų virtuvėje nėra sudėtingas. Skirtingai nei prancūzų virtuvėje, čia patiekalo skonis retai priklauso nuo kaitinimo temperatūros, tikslaus virimo ar kepimo laiko. Daugelis kinų patiekalų yra paruošiami tiesiog vandenyje ar aliejuje.

Nors kinai ir “pralošia” prancūzams dėl mažiau įmantraus maisto paruošimo, tačiau jie neabejotinai laimi daugybės keistų sudedamųjų produktų dėka (prisiminkime ryklio peleko sriubą). Net jei daugelis ir mano, kad vienas ar kitas produktas yra pavojingas sveikatai, kinai būtinai ras būdą, kaip jį skaniai ir tinkamai paruošti. Kinų virtuvėje nėra uždraustų patiekalų (kaip kiauliena Islamo šalyse).

Priešingai, čia valgoma viskas, pradedant šuniena bei gyvatės mėsa, baigiant jūros dumbliais bei jūros agurkais. Kai kurie keisti produktai naudojami medicinos tikslams (gyvatės mėsa vartojama sergant reumatu, padidina seksualinę potenciją). Taip pat daugelis kinų virtuvės patiekalų neįsivaizduojami be bambuko daigų, imbierų, petražolių, anyžių sėklų, pankolių, raudonųjų čilio pipirų bei tamsaus ir šviesaus sojų padažų.

Ko gero, labiausiai girdėtas kiniškas patiekalas yra Pekino antis. Tai ploni anties gabaliukai, pakepinti BBQ stiliumi, susukti į plonus blynelius kartu su svogūnais, ridikėliais ir kitais produktais. Visa tai patiekiama su saldžiu slyvų padažu.

Štai dar keletas tradicinių kinų virtuvės patiekalų: dufu (sojų varškė, kumpis, juodieji grybai), garinta žuvis (žuvis, gyvatės galva, citrina, svogūno laiškai), dim sum (krevetės, kiauliena, kvietiniai miltai), arbatoje mirkyti kiaušiniai.

žymės:

Panašus: