Pastaraisiais metais vis dažniau girdime apie probiotikų naudą mūsų organizmo mikrobiomai. Labai smagu, kad gydytojai kartu su antibiotikų kursais pradėjo skirti ir probiotikų kursą. Tai kodėl gi svarbu kartu su antibiotikais vartoti probiotikus?
Kas yra Probiotikai ir Prebiotikai?
Žodis „antibiotikas“ kilęs iš senovės graikų kalbos ir pažodžiui reiškia kažką, kas stabdo augimą. Žodis „probiotikas“ reiškia visiškai priešingą - tai, kas skatina augimą.
Jūsų žarnyne ir storojoje žarnoje gyvena daug įvairių grybų ir bakterijų. Tiesą sakant, normalioje žarnoje gyvena apie 100 trilijonų mikroorganizmų. Šios gerosios bakterijos (ir taip, daugelis jų jums tikrai naudingos) taip pat žinomos kaip jūsų mikrobiomas. Ne paslaptis, kad žarnyno sveikata yra svarbi, norint pasiekti bendrą viso kūno sveikatą.
Gerųjų bakterijų kiekį žarnyno mikrobiome galima išlaikyti įvairiais būdais, įskaitant maistą ir papildomą probiotikų vartojimą. Gerosios bakterijos maitinasi skaidulomis ir maistinėmis medžiagomis augaliniame maiste - tai prebiotikai - ir paverčia šias medžiagas maistinėmis medžiagomis, kurios maitina žarnyno gleivinę ir palaiko žarnyno biomo pusiausvyrą. Probiotikai yra gyvos mielės ir bakterijos, kurios natūraliai egzistuoja organizme ir gali būti papildytos tam tikrais maisto produktais ir fermentuotais gėrimų koncentratais.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja gastroenterologė Agnė Šiatkienė pranešime žiniasklaidai bent iš dalies patenkins mūsų smalsumą ir atsakys į dažniausiai kylančius klausimus, susijusius su probiotikais ir prebiotikais.
Mikroflora kaip Atskiras Organas
Turime tikrai turtingą vidinį pasaulį - mikroflorą, visų mikroorganizmų visumą (bifidobakterijas, laktobakterijas, streptokokus, enterokokus, žarnyno lazdeles ir kt.). Mikroflora turi itin reikšmingą įtaką žmogaus organizmui, ji netgi laikoma atskiru žmogaus kūno organu, kurį reikia nuolatos maitinti, malšinti troškulį ir kitaip rūpintis.
Mikroflora aktyviai dalyvauja:
- Šalinant toksinus
- Vitaminų sintezėje
- Kontroliuojant viso organizmo medžiagų apykaitą
- Aminorūgščių sintezėje
- Pasisavinant kalcį
- Palaikant sveiką žarnyno gleivinę
- Stimuliuojant žarnyno peristaltiką
- Reguliuojant imunitetą
Gerosios, Blogosios ir Veidmainės Bakterijos
Dauguma mūsų kūne gyvenančių mikroorganizmų prigimtimi yra mūsų pagalbininkai. Tai - pačios įvairiausios gerosios bakterijos, ginančios mus nuo „priešų“ - patogeninių bakterijų, kurios sukelia visokias ligas. Gerųjų bakterijų visuomet turime turėti gerokai daugiau. Jei jos saugo organizmą, žmogus jaučiasi gerai.
Gerųjų ir patogeninių bakterijų santykis žmogaus organizme normaliomis sąlygomis turėtų būti apie 80:20 gerųjų naudai. Jei mikrofloros pusiausvyra dėl kokių nors priežasčių sutrinka, patogeninių bakterijų kiekis išauga ir jos ima įsigalėti išstumdamos gerąsias bakterijas. Jei patogeninių bakterijų kiekis peržengia 20 proc., žmogaus imunitetas nusilpsta, sulėtėja metaboliniai ir biocheminiai organizmo procesai, jis tampa labiau pažeidžiamas, galiausiai susergama. Mikrofloros disbalansas vadinamas disbakterioze.
Tačiau bet kokiu atveju normalu, jei sveiko žmogaus organizme randama patogeninių bakterijų. Tam tikrą jų kiekį turime kiekvienas. Įdomiausia, kad kiekvienas turime ne tik gerųjų ir blogųjų bakterijų. Mumyse gyvena ir vadinamosios bakterijos veidmainės, kurias mokslininkai vadina sąlyginai patogeninėmis. Jos yra visiškai nekenksmingos tik iki to momento, kai nusilpsta žmogaus imunitetas. Kai tik sumažėja organizmo apsauginės jėgos, veidmainės netrunka pereiti į blogųjų pusę.
Kaip Palaikyti Tinkamą Mikrofloros Pusiausvyrą?
Stengtis palaikyti tinkamą mikrofloros pusiausvyrą tikrai labai svarbu. Štai keli patarimai:
- Stiprinkite imunitetą ir reguliariai sportuokite, judėkite.
- Pereikite prie sveikos subalansuotos mitybos.
- Stenkitės vengti ilgai besitęsiančio streso.
- Atsisakykite žalingų įpročių.
- Išsimiegokite.
- Vartokite probiotinius preparatus (probiotikus) kaskart pavartoję antibiotikų, po apsinuodijimo ir organizmo intoksikacijos, susirgę ligomis, sukeliančiomis disbakteriozę ir silpninančiomis imunitetą.
Svarbu atminti, kad 90 proc. visų ligų užklumpa nusilpus imunitetui.
Probiotikai ar Prebiotikai: Kuo Skiriasi?
Šie žodžiai yra tokie panašūs, kad kai kurie žmonės galvoja tai esant vieną ir tą patį. Juolab, kad apie probiotikus mes dažnai girdime reklamoje ir skaitome publikacijose apie sveikatą, o apie prebiotikus kalbama kur kas mažiau. Tačiau mikrofloros sveikatai reikalingi ir vieni, ir kiti.
Probiotikai
Kaip minėjome, probiotikai - tai gyvosios bakterijos, kurios sudaro naudingąją žmogaus mikrofloros dalį. Paprastai dauguma probiotikų įsikūrę storajame žmogaus žarnyne. Greta jų yra ir patogeninių bakterijų. Jei gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyra pažeidžiama, pavyzdžiui, pavartojus antibiotikų, jai ir kartu sveikatos būklei atkurti rekomenduojama papildomai vartoti naudingųjų probiotinių bakterijų.
Jų yra maiste ar specialiai paruoštuose preparatuose, kuriuos taip pat vadina probiotikais. Probiotiniais mikroorganizmais laikomos laktobakterijos, bifidobakterijos, propionobakterijos, termofiliniai streptokokai, kai kurios sporinės bakterijos. Gyvosiomis gerosiomis bakterijomis, pavyzdžiui, bifidobakterijomis, praturtinamas maistas: jogurtai, pienas, kefyras, varškė, kiti natūralūs produktai. Taip pat šios bakterijos gali būti vartojamos kapsulėmis, kuriose jos būna anabiozinės būklės, nurytos „prabunda“ ir ima veikti jau žarnyne.
Probiotinės bakterijos, patekusios į žarnyną, iš karto pradeda kovoti su patogeniniais mikroorganizmais. Probiotikai tankiai nusėda ant žarnyno sienelių, nepalikdami vietos įsitvirtinti ligą sukeliantiems mikroorganizmams. Apsigyvenusios žarnyne gerosios bakterijos pakeičia jo pH terpę į rūgštesnę. O žarnyno infekcijų sukėlėjai negali pakęsti „rūgštaus gyvenimo“ ir tokiomis sąlygomis žūva.
Prebiotikai
Prebiotikai - tai probiotinėms bakterijoms daugintis reikalinga terpė. Prebiotikų galima rasti maisto produktuose. Tai medžiagos, kurių žmogaus organizmas negali suvirškinti ir kurie praktiškai nesuvirškinti patenka į storąjį žarnyną, kur ir gyvena probiotinės bakterijos. Storajame žarnyne prebiotikai tampa probiotinių bakterijų maisto šaltiniu. Taigi kai žarnyne prebiotikų yra pakankamai, probiotinės bakterijos auga ir klesti, o tai lemia gerą žmogaus sveikatą.
Prebiotikai yra fruktooligosacharidai, galaktooligosacharidai, inulinas, pektinas, laktozė, skaidulos ir kai kurios kitos medžiagos. Jų gausu daržovėse, vaisiuose, ankštinėse pupelėse, neskaldytuose grūduose, ruginėje duonoje. Taip pat yra specialių papildų su prebiotikais, pavyzdžiui, inulino, skaidulų.
Kai kurie mokslininkai mano, kad iš viso maisto, patenkančio į mūsų organizmą, bent 70 proc. storąjį žarnyną turi pasiekti praktiškai nepakitęs ir tik ten turi būti pasisavinamas. Tai reiškia, kad net du trečdalius mūsų raciono turi sudaryti sunkiau virškinamas augalinis maistas, kuris turi nepakeičiamą probiotinį poveikį žarnyno mikroflorai.
Probiotikų ir Prebiotikų Nauda
Prebiotikai ir probiotikai stabdo fermentacijos ir puvimo procesus žarnyne, aktyviai dalyvaudami maisto virškinime absorbuoja susidarančių dujų paviršių, pagerina virškinimą. Probiotikų bakterijos turi daugybę medžiagų, kurios stiprina žarnyno sieneles ir stabdo uždegiminius procesus. Gerosios probiotinės bakterijos sugeba neutralizuoti daugybę organizmui kenksmingų medžiagų, pradedant nuodingais medžiagų apykaitos produktais ir baigiant antibiotikais, sunkiaisiais metalais ir koncerogenais, t. y. medžiagomis, provokuojančiomis vėžines ligas. Probiotikai ir prebiotikai sugeba savo paviršiumi absorbuoti toksinus ir netgi virusus.
Žarnyno mikrofloroje veikiantys probiotikai turi didelę įtaką imunitetui. Jie stiprina organizmo atsparumą daugybei ligų: peršalimo, herpiui ir net vėžiui! Probiotikai gali užkirsti kelią alergijai ir autoimuninėms ligoms. Tyrimais nustatyta, kad Kaukazo ilgaamžių (vyresnių nei 95 metų) žarnyno mikrofloros sudėtis labai panaši į vaikų: joje gausu laktobakterijų ir bifidobakterijų. Šių bakterijų kiekis nebuvo sumažėjęs dėl amžiaus, taigi galima sakyti, kad turėjo tiesioginės įtakos ilgaamžiškumui.
Kada Probiotikai Neveikia?
Probiotikai nesugeba atlikti savo pareigų, kai juos vartojantieji tikisi nuslopinti ligos simptomus (nestabilų tuštinimąsi, pilvo pūtimą, pilvo skausmus ar panašiai) prieš tai nepašalinę jų priežasčių: lėtinių ligų ar infekcijų, hormoninių sutrikimų; ilgalaikės nesveikos mitybos pasekmių (nepakankamas skaidulų, raugintų produktų kiekis, piktnaudžiavimas monodietomis, badavimas); ilgalaikio vaistų vartojimo pasekmių (pavyzdžiui, antibiotikų vartojimas 7 ar 14 dienų, piktnaudžiavimas vidurius laisvinančiais, antisekretoriniais vaistais, kortikosteroidais, geriamųjų kontraceptikų vartojimas).
Taip pat probiotikai gali būti bejėgiai dėl besaikio konservantų, dažiklių, maisto stipriklių vartojimo; jie neveiks ir jei imunitetas bus itin nusilpęs. Į atskirą grupę, kurioje gydymasis probiotikais neduos efekto, patenka vyresnio amžiaus ir pilvo organų operacijas patyrę žmonės.
Visais šiais atvejais žarnyne ilgą laiką būna sąlygos, visiškai netinkamos gyvuoti gerosioms bakterijoms, todėl vartojami probiotikai gali turėti tik trumpalaikį efektą, tačiau niekuomet žarnyne neprigis ilgam. Visų pirma reikėtų pasiekti lėtinės ligos remisiją (ypač virškinimo sistemos), išgydyti infekcijos židinius, atkurti hormonų pusiausvyrą ir subalansuoti mitybą.
Bet kokiu atveju, kad gydymasis būtų efektyvus ir nepakenktų, probiotikus ir prebiotikus dera vartoti tik tuos ir tik taip, kaip paskyrė gydytojas, žinantis paciento organizmo būklę.
Žarnyno Mikrofloros Tyrimai
Puerto Riko universiteto biologė Maria Gloria Dominguez-Bello prisimena, kad žmonėms buvo labai juokinga, kai jų buvo paprašyta atnešti savo fekalijų mėginių. Mikrobų medžioklė turėjo atskleisti, kaip atrodo natūrali, gryna, nepakitusi žmogaus organizmo mikroflora. Vietos gyventojai, šio testo dalyviai, iki šiol neturėjo jokio sąlyčio su civilizacija. Jų bakterijos - beveik natūralus evoliucijos produktas.
200 mėginių šiuo metu dar tik tiriami vienoje laboratorijų. Bet pirmieji rezultatai rodo, kad vakarietiškas gyvenimo būdas kenkia bakterijoms. Joms grėsmę kelia ne tik antibiotikų vartojimas, bet ir augantis gimdymų skaičius padarius cezario pjūvį, taip pat perdėta higiena.
„Manome, kad mikrobų įvairovės pokyčiai gali lemti ir kai kurias dažniausiai paplitusias ligas, susijusias su šiuolaikiniu pasauliu”, - sako M.G.Dominguez-Bello.
Niujorko universiteto medicinos specialistas Martinas Blaseris, ekspedicijos į Amazonę dalyvis, teigia: „Bakterijos neatsitiktinai įsitaisė ant žmogaus kūno. Jos atlieka tam tikrą misiją. Bet kai kurios šių bakterijų nyksta, o tai pakeičia fiziologiją, kartu ir žmogaus sveikatą”.
Žmogaus Mikrobiomas
Prof. Lilija Kalėdienė teigia, kad žmogaus mikrobioma - mūsų organizme gyvenančių mikroorganizmų visuma. Mikroorganizmai ne tik saugo mus nuo infekcijų, jie virškina maistą, sintetina fermentus, išskiria įvairius metabolitus. Mikroorganizmai gali turėti įtakos ir nutukimui - nutukęs žmogus savo žarnyne turi specifinių dominuojančių bakterijų, kurių neturės liesas žmogus.
Ant mūsų kūno ir jo viduje gyvena apie 100 000 milijardų mikroorganizmų, jų bendra masė - maždaug 2 kilogramai. 95 proc. iš jų randami virškinimo sistemoje. Žarnyne gyvena nuo 1000 iki 10 000 mikroorganizmų rūšių. Mikroorganizmų mes turime daugiau nei savų ląstelių - vienai žmogaus ląstelei tenka 1,3 mikroorganizmo.
Antibiotikai ir Jų Poveikis Žarnynui
Antibiotikai - tarsi bomba žarnynui, žudantys ir bloguosius, ir geruosius mikroorganizmus. Po jų kurso organizmas dar ilgai neatkuria normalaus jų kiekio. Kitas gerųjų bakterijų priešas - netinkama mityba, kurioje vis daugiau perdirbto, rafinuoto, konservuoto maisto.
Užtenka poros gydymo antibiotiku ciprofloksacinu ciklų, kad mikrobiotai būtų suduotas juntamas smūgis. Niujorko universiteto medicinos specialistas M.Blaseris skambina pavojaus varpais dėl nykstančios žmogaus mikrobiotos. Apie šį pavojų skelbia ir kiti medikai.
Sumažėjus žarnyno mikroflorai žmonės tampa alerginių ligų, chroniškų lėtinių uždegimų, taip pat žarnyno vėžio, 2-ojo tipo diabeto taikiniu, kenčia dėl antsvorio. Naujos studijos teigia, kad gerųjų bakterijų trūkumas gali prisidėti net prie tokių ligų kaip Alzheimerio, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė ir autizmas.
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
- Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
- Vaikų sveikatos pažyma darželiui: Ką būtina žinoti tėvams ir kaip ją gauti greitai?
- Nepraleisk svarbiausio komentaro apie Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą!