Ugdymas ir jo sudėtinė dalis švietimas yra toks kasdienis reiškinys, apie kurį kaip fenomeną tūlas retokai susimąsto. Dažniausiai pamąstymai apsiriboja kokiu nors švietimo fragmentu ar net elementu.
Šios apžvalgos rengimą koordinavo Lietuvos švietimo tarybos nariai Arminas Varanauskas ir prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, darbą organizavo Aistė Laurinavičiūtė. Joje pateikiamos Lietuvos švietimo tarybos narių ir jai talkinusių tos srities profesionalų įžvalgos ir rekomendacijos. Grupės ir jų vadovai buvo patvirtinti LŠT 2016 m. rugsėjo 21 d. posėdyje. Grupes sudaro LŠT nariai, mokslininkai, praktikai, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai (šešiose grupėse iš septynių buvo po vieną Švietimo ir mokslo ministerijos atstovą, Aukštojo mokslo grupėje buvo dr. G. Viliūnas, kuris apžvalgos rengimo metu tapo švietimo ir mokslo viceministru).
Be abejo, parengta medžiaga aptarta ir LŠT narių. Ketverių metų Lietuvos švietimo būklės apžvalgos projektas buvo pateiktas LŠT paskyroje Seimo interneto svetainės rubrikoje „Naudingos nuorodos“, „Institucijos, atskaitingos Seimui“, prašyta profesionalų, besidominčių švietimo reikalais, pateikti pastabų, pasiūlymų. Atsižvelgdami į argumentuotas pastabas, grupės nariai koregavo savo parengtą medžiagą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekviena grupė stengėsi nekartoti Valstybės kontrolės veiklos auditų medžiagos. Tačiau LŠT analizavo Valstybės kontrolės atliktus veiklos auditus, kartais ir pateikė jų informaciją. Taip pat buvo remtasi LŠT posėdžių ir nutarimų medžiaga.
Grupės rengė medžiagą savarankiškai, pasirinkdamos savus atskaitos taškus, savaip pateikdamos tekstą ir pan. Tačiau kiekvienos grupės tekste galima rasti akcentus: kas toje srityje padaryta, kokios problemos ir kaip jas siūloma spręsti.
2014 metais Europos Sąjungos (ES) valstybės narės susitarė, kas yra kokybiškas ankstyvasis ugdymas, ir Europos Komisija pateikė rekomendacijas šalims, skatindama jomis vadovautis persvarstant savo šalies ankstyvojo ugdymo politiką. Pagal šias rekomendacijas kokybiškas ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas turi būti sisteminis ir apimti:
- ugdymo programų atvirumą vaikų, šeimų ir įstaigos bendruomenės poreikiams (ugdymo programos turi būti holistinės, lanksčios, skatinančios bendradarbiavimą, nuolat peržiūrimos ir tobulinamos);
- ikimokyklinio ugdymo prieinamumą (paslaugos prieinamos visiems vaikams, įperkamos, pasižyminčios įvairove, plėtojančios įtraukųjį ugdymą, dalyvavimą);
- valdymą ir finansavimą (aiškią visų lygmenų atsakomybę, teisės aktų ir jų įgyvendinimo procesų finansavimo dermę, bendradarbiavimą, visuotinai prieinamų paslaugų siekį);
- stebėseną ir įsivertinimą bei išorinį vertinimą (procesai suprantami, skaidrūs, reguliarūs, geriausiai atstovaujantys vaiko interesams, efektyviai naudojami politikai ir praktikai tobulinti);
- personalo profesionalumą (aukštąjį išsilavinimą, kompetencijas, lyderystę, profesionalumą palaikančias bei paremiančias darbo sąlygas).
Kokybės siekti skatina požiūrio į vaiką ir vaikystę keitimas, socialinės partnerystės stiprinimas, aktyvus tėvų dalyvavimas, veiklos procesų valdymas.
Siekiant užtikrinti priešmokyklinio ugdymo kokybę ir dermę tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo, 2014 metais atnaujinta Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa. Sukurti ir praktiniam įgyvendinimui pateikti įvairūs ugdymo organizavimo modeliai bei gerosios patirtys - Metodinės rekomendacijos dėl ikimokyklinio ugdymo organizavimo formų įvairovės (2013); Daugiakultūriai darželiai. Gerosios praktikos vadovas (2016). Metodinės rekomendacijos orientuotos į ugdymo organizavimo kokybės didinimą ir lankstesnį vaikų bei šeimų poreikių tenkinimą.
Skatinant nevalstybinių ankstyvojo ugdymo įstaigų kūrimąsi bei teikiant paramą jų kūrėjams, parengtos Metodinės rekomendacijos nevalstybiniams ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų teikėjams (2013). Siekiant užtikrinti kokybišką institucinį ugdymą socialinės rizikos aplinkoje augantiems vaikams, parengtas Privalomo ikimokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Ankstyvojo ugdymo kokybės kaitos siekta suvienijant mokslininkų ir praktikų jėgas.
Ankstyvojo ugdymo kokybės stebėsenai jau vienuolika metų taikoma Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodika (2005), kurią būtina atnaujinti. Kita vertus, vykdant ankstyvojo ugdymo pokyčius, strateginiai sprendimai ir jų poveikis ugdymo praktikos kokybei grindžiami tyrimais, todėl turi tvirtą metodologinį pagrindą. Ataskaitiniu laikotarpiu remtasi per pastarąjį penkmetį atliktais tyrimais: Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo turinio programų dermės tyrimo ataskaita (2012); Institucinio ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo sąlygų kaitos savivaldybėse tyrimas (2013); Ikimokyklinis, priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje. Būklės ir galimybių tyrimas (2012); Daugiakultūrinio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo metodų modernizavimas: tyrimo ataskaita (2016) ir kt.
Ankstyvojo ugdymo pedagogų rengimo kokybę padeda užtikrinti Švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės aprašas, apibrėžiantis esminius reikalavimus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų rengimo studijų programoms bei jų kokybei. Dalis aukštųjų mokyklų ankstyvojo ugdymo dalykų dėstytojų nuolat tobulina profesinę kompetenciją dalyvaudami užsienio konferencijose (ATEE, ECER, OMEP, COMENIUS ASSOCIATION ir kt.), tarptautinėse stažuotėse ir kvalifikacijos kėlimo renginiuose, dalyvauja kviestinių užsienio dėstytojų ir mokslininkų paskaitose.
Kai kuriose aukštosiose mokyklose, siekiant teorijos ir praktikos ryšio, įsteigti universitetiniai ar kolegijiniai vaikų darželiai (Lietuvos edukologijos universitete veikia Vaikų žaidimų tyrimų laboratorija, vaikų darželis „Mažųjų akademija“; Vilniaus kolegijoje - vaikų darželis „Vikutis“). Dėstytojai vykdo vaikystės tyrimus.
2015 metais Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktas socialinių mokslų situacijos universitetuose vertinimas konstatavo, kad edukologijos tyrimai yra reikšmingi nacionaliniu lygmeniu (įvertinti 3 balais), tačiau trūksta tarptautiniu mastu reikšmingų tyrimų.
Nepakankamai kokybiškai įgyvendinamas atnaujintas ankstyvojo ugdymo turinys. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos/grupės mažiausiai aprūpintos įranga ir interaktyviomis skaitmeninėmis platformomis, kurios būtų pritaikytos ir suteiktų naują kokybę programų modeliavimui, ugdomosios veiklos planavimui ir vaikų pasiekimų vertinimui.
Ikimokyklinio ugdymo kokybės siekti trukdo pedagogų darbo sąlygos, jos skiriasi nuo mokytojų darbo sąlygų. Ikimokyklinio ugdymo auklėtojo kontaktinių valandų skaičius per savaitę - 33 valandos, nekontaktinių valandų skaičius per savaitę - tik 3 valandos. Tai nesukuria optimalių prielaidų kokybiškai pasirengti ugdymo veiklai, ieškoti ugdymo inovacijų, nes pedagogams tam stinga nekontaktinio laiko. Ikimokyklinio ugdymo pedagogų atlygis už 33 kontaktines valandas yra dvigubai mažesnis nei pradinių klasių mokytojų.
Ikimokyklinio ugdymo prieinamumas Lietuvoje nepakankamas, ypač kai kuriuose regionuose, kaimuose. Ši problema nesulaukia reikiamo švietimo politikų ir savivaldybių dėmesio, nors Lietuvos nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad ikimokyklines įstaigas ilgiau lankiusių ketvirtokų pasiekimai aukštesni, įstaigos lankymas mažina skirtumus tarp miesto ir kaimo vaikų pasiekimų, pagerina finansiškai mažiau aprūpintose šeimose augančių vaikų pasiekimus, t. y. kuria didelę pridėtinę vertę.
Ugdymo organizavimo formų įvairovės kūrimo procesai nėra labai aktyvūs. Skirtingų ugdymo formų plėtotės neparemia finansavimas, jis yra gana unifikuotas. Ikimokyklinio ugdymo organizavimo poreikius tenkintų 8 valandų per dieną mokinio krepšelis.
Plėtoti ugdymo formų įvairovę ir didinti ugdymo prieinamumą trukdo Lietuvos higienos norma HN 75:2016, pagal kurią ugdymo organizavimo reglamentavimas siejamas su „ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupe“ (reglamentuojamas vaikų skaičius grupėje, grupės plotas, joje dirbančių pedagogų ir padėjėjų skaičius), o ne su vienam pedagogui tenkančių vaikų santykiu...
Panašus:
- Vaiko pinigai 2024 m.: kokia suma ir kaip gauti?
- Kiek dantų turi vaikas? Viskas, ką reikia žinoti
- Kiek priklauso alimentų vaikui: skaičiavimo principai ir teisiniai aspektai
- Kiek Laiko Reikia Maitinti Kūdikį Krūtimi? Rekomendacijos ir Patarimai Mamoms
- Kaip Efektyviai Dalyvauti Vaiko Raidoje: Nepakeičiami Patarimai Tėvams
- Kiaušinių galiojimo laikas: Atraskite efektyviausius būdus šviežumui ir saugumui užtikrinti!