Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šuniuko gimimas yra nuostabus įvykis, tačiau naujiems šeimininkams gali kilti daug klausimų. Vienas iš dažniausių klausimų - kiek sveria naujagimis šuniukas ir kaip užtikrinti tinkamą jo priežiūrą. Šiame straipsnyje rasite išsamią informaciją apie naujagimių šuniukų svorį, mitybą, priežiūrą ir kitus svarbius aspektus.

Naujagimių Šuniukų Svoris

Gimę šuniukai sveria nuo 70 iki 700 g, tai priklauso nuo šuns veislės. Per dieną jų svoris gali padidėti 5-10 procentų. Būtina nuolat stebėti, ar pakankamai šuniukai priauga svorio. Reikia susirūpinti, jeigu šuniukas per dvi paras nepriaugo svorio.

Svarbu sekti ir svorį, ir mažylių elgseną. Ar stipresnieji nenustumia silpnesniųjų, ar visi pakankamai pažinda, ar visi aktyvūs, kaip atrodo jų pilveliai. Alkanų arba negaluojančių mažylių šonai būna įdubę, jie tampa vangūs.

Pirmosios Gyvenimo Minutės

Tik ką gimusį šuniuką motina energingai laižo, pastumia nosimi, apverčia ir elgiasi su juo gana ryžtingai. Taip ji stimuliuoja šuniuko gyvybines jėgas, padeda sureguliuoti kvėpavimą, skatina žarnyno veiklą. Šuniukas gimsta aklas, užmerktomis akimis. Ausys irgi užkimštos, todėl jis nieko negirdi. Bet šuniukas labai reaguoja į šaltį ar skausmą ir ypač prisilietimus.

Iš pradžių šuniuko termoreguliacijos procesai beveik neveikia, todėl jis gali greit peršalti, o laikomas po ultraraudonųjų spindulių lempa - perkaisti. Kiekvienas kraštutinumas pavojingas ir gali sukelti naujagimio šuniuko mirtį.

Ką tik gimęs šuniukas gali judinti galvą, trupučiuką šliaužti ir godžiai žįsti. Šuniukas jaučia skonį, stebuklingai tiksliai žino, kur rasti spenelius, ir atšliaužia prie jų, jei motina netoli. Jei šuniukas neperšalo ar neperkaito ir jaučiasi gerai, prisisotinęs jis greit užmigs ir miegos, kol jo nepažadins prisilietimas ar alkio jausmas.

Žindymas ir Mityba

Sveikiausias mažų šuniukų maistas - kalės pienas. Kiekvienas gimęs šuniukas kuo greičiau turėtų gauti krekenų. Krekenos gaminasi pirmosiomis laktacijos dienomis, jos labai reikalingos šuniukų imunitetui susiformuoti. Krekenose yra 95 proc. būtinų antikūnų, kurie užtikrina būsimą imunitetą. Šuniukai žinda motiną daugiau kaip 20 kartų per parą. Pirmąją savaitę po gimimo patartina juos žindyti kas 3 valandas. Šiuo metu reiktų ir pratinti prie režimo.

Jei kalė turi per mažai pieno, patogiausia mažylius žindyti kalės pieno pakaitalu. Ir dirbtinai maitinamus šuniukus reikia duoti kalei išlaižyti. Ji išmasažuos pilvelius, kad mažyliai lengvai šlapintųsi ir tuštintųsi. Be to, rūpestinga kalė iššvarins aplink išeinamąsias angas, išpraus snukučius ir pan. Jeigu kalė negaluoja arba yra prasta mama, šeimininkas švelniais judesiais turi išmasažuoti šuniukų pilvelius, drėgna servetėle apšluostyti ir juos „išprausti“.

Kalės Pieno Pakaitalas

Jei kalė negali maitinti šuniukų savo pienu, būtina naudoti kalės pieno pakaitalą. Vet. vaistinėse yra kalės pieno pakaitalo, tačiau apie jį būta labai prastų atsiliepimų, sako, kad šuniukai nuo jo nusividuriuoja negyvai.

Pifo savanores augino nemažai tokių bėduliukų be mamos. Ant pieno pakaitalo PUPPY MILK parašyta šerti kas 8 valandas, tačiau mes šėrėm, kad 2, paskui, paųgėjus, galima didinti intervalus. Saviškius šėriau tiksliai kas dvi valandas ir tiskliais kiekiais. Tačiau kitus šuniukus ir katukus tol, kol patys spjauna. Juk pas mamą kalę niekas jiems ten nenormuoja. Kai pavalgys, tada neinkš ir miegos.

As kaip tik naudoju sita misinuka Pupy-milk, mano sunyciai visai gerai valgo, tirpsta misinukas akyse. As seriu juos tada, kada jie pradeda prasyti, dienom miega iki 5 valandu, o vat naktys, tai mano bemieges... kaip saket kas 2 valandas praso valgyt, nesuprantu, kodel taip yra... Maitiname is buteliuko su tute ... Siaubas, kai susiduriau su sia beda, net negalvojau, kad tokiu dalyku yra pirkti. Ir dar vet gyd liepe sverti maziuliukus.

Papildomas Maitinimas

Idealu, jei kalei užtenka pieno, ir papildomai duoti ėsti galite tik sulaukus 3 savaičių, kuomet jau tikriausiai rasite ir pirmuosius dantukus. Tuomet perėjimas prie kitokio maisto bus greitas ir „neskausmingas” . Geriausiai tam tinka įvairių firmų pašarai, skirti šuniukams, tik jei tai sausas ėdalas - būtinai jį prieš tai išmirkykite.

Iš pradžių sausiaką užpilti šiltu vandeniu, padaryti košytę ir duoti nuo piršto palaižyti, kasdien po truputį vis didinant kiekį. Šerkite visus šuniukus iš vieno dubens. Tam geriausiai tinka specialus dubuo mažiems šuniukams su išgaubimu per vidurį, kad mažyliai neliptų su letenom į vidų. Ėsdami iš vieno indo, šuniukai, natūralios konkurencijos principu, stimuliuoja viens kitą, taip gerėja jų apetitas. Žinoma, jūs turite stebėti, kad mažesnieji neliktų nuskriausti stipriųjų ir neliktų alkani. Pirmus kartus duokite šuniukui ėsti tiek, kiek jis norės, ir paėdus tuoj pat prineškite prie kalės, kad jis galėtų „atsigerti” kalės pieno. Palaipsniui, per savaitę, nuo vieno karto pereisite prie keturių kartų maitinimo, ir žindymas liks tik malonumas. Kalė pati, atėjus laikui, nebeprisileis šuniukų.

Priežiūra ir Higiena

Jeigu kalė negaluoja arba yra prasta mama, šeimininkas švelniais judesiais turi išmasažuoti šuniukų pilvelius, drėgna servetėle apšluostyti ir juos „išprausti“.

Masažas

Pavalgiusiems reikia masažuoti pilvukus. Užpakaliukus geriausia valyti drėgnomis kūdikių servetėlėmis tipo "Pampers". Pilvukus masažuokit išangės link prieš maitinimą ir po maitinimo sukamaisiais.

Švara

Kai tik pradėsite primaitinti šuniukus - gardo švara guls ant jūsų pečių. Ir patikėkite - kakučių bus daug ir visur, taip, kad iš anksto apsiginkluokite popieriniais rankšluosčiais, bekvapėmis skalbimo priemonėmis ir kitu „geru” švarai palaikyti.

Gaila, kad mažai žinau šiuo klausimu, o taip norėtųsi nors virtualiai padėti... manau, kad tikrai gali būti sušutimas, nors nebūtinai... o ar naudojate tas kūdikiškas servetėles visam šuniuko kūneliui valyti? nepadeda ir jos? gal kokį tepaliuką tuomet veterinaras patartų? yra kažkoks Bepanten ar pan., jis švelnus toks, gal tiktų? Jo serveteles siandien kaiptik puoliau pirkti. Nusipirkau Pampres firmos kudikiams skirtas slapias serveteles ir jomis dabar pries kiekviena serima apvalau aplink pilvuka ir iseinamas angeles. Bet as viso kunelio jomis nevalau, kazkaip bijau, kad jie slapi susals...

Sveikatos Priežiūra

Pirma tris savaites, jei vada nedidelė - iki 8 šuniukų, kalė puikiausiai tvarkysis pati, guolyje bus švaru, o šuniukai - sotūs ir ramūs. Pirmas paras būtina stebėti, kaip kalė gulasi, kad nenuspaustų mažylių, ypač, jei tai pirmoji jos vada, ir ji dar nelabai moka apseiti su vaikučiais.

Jei šuniukai nepriauginėja svorio net pakeičiant spenius, gali būti, kad jiems tiesiog neužtenka kalės pieno. Tuomet jau Jūs turėsite papildomai iš buteliuko maitinti šuniukus. Daugelis veisėjų pataria naudoti ožkos pieną, žinoma - visada šviežią. Jei nuspręsite naudoti parduodamus kalės pieno pakaitalus - tegu jums patars veterinaras, kokius ir kiek jų naudoti.

Vaistai nuo Kirminų ir Skiepai

Trijų savaičių šuniukams jau galima duoti vaistų nuo kirminų, pakartoti tai reikia po dviejų savaičių, vėliau duoti kas mėnesį, kol baigsis vakcinavimas. Skiepyti šuniukus galima nuo keturių arba šešių savaičių, praėjus ne mažiau kaip 10 - 15 dienų po vaistų nuo kirminų sudavimo. Yra įvairios skiepų programos, vienų atveju reikia trijų kartų skiepijimo, bet galima anksčiau vesti į lauką, kitų atveju užtenka vieno revakcinavimo. Bet kokiu atveju, prieš iškeliaujant šuniukui į naujus namus, jis turi būti bent kartą paskiepytas ir turėti skiepų knygelę. Apie skiepų schemas geriausia pasitarti su veterinarijos gydytoju.

Šuniukams vaistų nuo kirminų reikia duoti kai sueis lygiai 21 diena (tai susiję su kai kurių kirminų gyvybiniu ciklu). Iš karto po kirminų varymo reikia pradėti po truputį primaitinti.

Aplinka ir Sąlygos

Pasirūpinkite specialia vieta gimdymui ir šuniukų auginimui - speciali dėžė su borteliais. Vieta turi būti šilta, sausa, šviesi, lengvai valoma ir vėdinama patalpa. Artėjant šuniavimosi dienai, įrenkite vietą, kur kalė gimdys ir augins vadą. Parinkite tokią vietą, kur nebūtų skersvėjo, ne per arti tiesioginio šilumos šaltinio - židinio, krosnelės, radiatoriaus, pakankamai šviesią, ramią, kur nebūtų nuolat daug žmonių. Patalpoje, kur šuniuosis kalė, turėtų būti ne mažiau kaip 22 laipsniai šilumos.

Labai gerai, jei galite atitverti dalį kambario, tačiau jei tokios galimybės neturite, padarykite gardą maždaug 150×200 cm dydžio - kuo didesnis bus maniežas, tuo lengviau bus prižiūrėti vadą. Aukštis turėtų būti bent metras, kad paaugę šuniukai jo neperšoktų. Būtinai įrenkite dureles, kad kalei nereikėtų šokinėti į ir iš gardo. Klodami paklotą, parinkite tokį dydį, kad ant jo laisvai tilptų kalė su visa savo vada, o likusią dalį maniežo galėsite iškloti laikraščiais, pabarstyti pjuvenomis ar kokia kita medžiaga, gerai sugeriančia šlapimą, taip mokydami mažylius neteršti savo vietoje. Beje, jei nuspręsite kloti laikraščius, makulatūrą pradėkite kaupti gerokai iki šuniavimosi, nes jų reiks tiesiog neįtikėtino kiekio.

Vien rankšluosčio ar lempos nepakaks. Būtina dėti pūslę su karštu vandeniu ar tiesiog plastmasinį butelį. Padaryti vietos, kad būtų ir ant butelio ir prie butelio ir ne prie butelio. Patys pasirinks kur norės būti.

Šuniukų Vystymasis

Visi šuniukai gimsta akli ir kurti. Girdėti jie pradeda apie 6-8 parą, o jų akytės pradeda vertis nuo 10 paros, ir iki 14 paros turėtų pilnai praregėti. Tuo pat metu po truputį jie pradeda ropinėti ir iš arčiau pažinti juos supantį pasaulį.

Dviejų trijų dienų šuniukai jau pakankamai stiprūs, guvūs ir gali šliaužti į priekį, judėdami neryžtingais postūmiais. Iš pradžių jie šliaužia lėtai, linguodami ir nenulaikydami galvos, lyg stengdamiesi išlaikyti pusiausvyrą.

Šio amžiaus šuniukai greit sušąla. Likę ilgesnį laiką be motinos pradeda šliaužioti ratais, inkščia ir cypia ne tik todėl, kad jaučiasi palikti, bet ir todėl, kad jiems šalta. Jeigu nosis susiduria su kuo nors minkštu ir šiltu, ar tai būtų kitas šuniukas, ar motina, jis iškart nustoja cypti ir stengiasi glaudžiai prisišlieti prie aptikto objekto, tikėdamasis gauti šilumos ir maisto.

Galimos Problemos ir Pavojai

Po gimdymo: kalė gali neturėti pieno (šuniukus teks maitinti mišinukais iš buteliuko kas 1-2 valandas kiaurą parą), šuniukams reikia masažuoti pilvukus (t.y. kad mažyliai išsituštintų, ko jie patys dar nesugeba padaryti), kai kurios kalės būna nerūpestingos mamos (tuomet šuniukus teks jums prižiūrėti ištisą parą net kelias savaites), gali nugulti arba numinti šuniukus, gali nespėt visais pasirūpint (kai didelė vada, tada padėsite rūpintis).

Jei šuniukai pradeda nerimauti, ypač jei jie be perstojo cypia ir nesiliauja šliaužioti, vadinasi, atsitiko kažkas negero. Šuniukai kiauksi ne tik dėl to, kad jiems kažką skauda, bet jiems gali būti per šalta ar per karšta, arba juos galbūt prispaudė kalė.

Viduriavimas

Labai dažnai pirmąją gyvenimo savaitę šuniukai užsikrečia streptokokais ar stafilokokais, dar dažniau jų negalavimų priežastis yra žarnyno bacilos. Šių mikroorganizmų žarnyne randasi visada, bet kartais dėl nežinomų priežasčių staiga jos tampa patogeninės ir sukelia enteritą bei viduriavimą (jauniklių kolibakteriozę).

Šia liga susirgti gali ir silpni šuniukai, ir peršerti „dirbtinukai”. Susirgimo eiga labai greita. Šuniukai, kurie pradėjo gyvenimą sveiki ir stiprūs, gerai žindo, pradeda silpnai žįsti, po to praranda sugebėjimą paimti spenelį ir be žmogaus pagalbos jį išlaikyti. Šuniukai be tikslo šliaužia ratu, užverčia galvą atgal ir vartaliojasi nuo vieno šono ant kito. Jeigu tokį šuniuką paimsite ant rankų, pamatysite, koks jis šaltas ir liesas, bet kol laikysite rankose, bus ramus. Kartais jis kvepia kažkuo rūgščiu. Aplink analinę angą ir ant guolio gali būti gelsvų viduriavimo pėdsakų. Susirgę šuniukai cypia be perstojo kaip jūros žuvėdros, ir kalė pasidaro tarsi beprotė, ypač jei tai vyksta keletą dienų. Silpnesni ir mažesni šuniukai nebeištveria ir nugaišta po dviejų trijų dienų, kartais po savaitės. Jei nebus užkirstas infekcijos plitimas, dauguma šuniukų nugaiš per pirmąją savaitę.

Sergančius šuniukus reikia atskirti ir kas valandą šerti dirbtinai kefyru naujagimiams vaikams, įmaišius nedidelį kiekį gliukozės. Kalės žino, kuris šuniukas gali numirti, ir išmeta jį iš „lizdo” arba nugula.

Įrodyta, kad kai kurių antibiotikų poodinių injekcijų penkių dienų kursas gelbsti šuniukus, jeigu tik šis gydymas pradėtas gana anksti. Kartais po trijų keturių dienų gydymo šuniukams pasidaro geriau ir šeimininkas nustoja leisti vaistus, bet tada liga grįžta su naujomis jėgomis. Vėl pradėtas gydymo kursas vargu ar išgelbės šuniukus.

Kai dideliuose veislynuose žūsta kelios vados arba vienas kitas šuniukas iš skirtingų vadų be jokių aiškių priežasčių, reikia pradėti visų šuniukų profilaktinį gydymą, nes infekcija gali išplisti. Visus šuniukus reikia apžiūrinėti kas tris keturias valandas, kad būtų galima nustatyti, ar jie viduriuoja ir ar nėra skystų geltonų išmatų pėdsakų aplink analinę angą. Kalės kruopščiai valo šuniukus, todėl pakankamai sunku pastebėti negalavimo pradžią, geriausia nutaikyti momentą po maitinimo, kai kalė laižydama pradės stimuliuoti šuniukus, ir patikrinti, kokios jų išmatos.

Kai tik pastebėsite viduriavimo pėdsakus, neatidėlio­dami pradėkite gydyti. Net sugaištos kelios valandos gali nulemti šuniukų gyvenimo ar mirties klausimą.

žymės: #Gime

Panašus: