Krikščionybė plėtėsi pasaulyje. Karaliui Mindaugui priėmus krikštą, šv. bei tvirtai įleido šaknis ir Lietuvoje. Bėgo šimtmečiai.
Pirmieji Smūgiai Šv. Bažnyčiai Lietuvoje
1940 m. išskyrus Kauno Kunigų seminariją, buvo panaikintos ir uždarytos. Smarkiai apkarpyti prie klebonijų buvę ūkiai, kai kur nusavintos klebonijos. Priklausiusių nuosavybių negrąžino.
Kunigų Likimai Okupacijų Metais
Į nacių kacetus buvo ištremti penki mūsų kunigai. Pvz. pas Kužių kleboną kun. Adolfą Kleibą žydai iš Šiaulių buvo slaptai vežami tiesiog ištisomis šeimomis. Kartais ten būdavo slepiama net iki 15-20 žydų šeimų. Gyvybės kaina, tapo persekiojamų žydų prieglaudomis. Ištremtas ir prel. laikyti kalėjimuose.
Kun. J. mirties Jakutijoje bandė steigti lietuvių parapiją. buv. slapto Šiaulių žydų gelbėjimo komiteto nariai, kun. jo brolis kun. sugavo, okup. persekiojamoje Lietuvoje, kur šv. į Sibirą kaip "nepakenčiami liaudies priešai".
Kai 1944 m. liepos mėn. vakaruose - Klaipėda - krito tik 1945 m. vyskupai ir 257 kunigai bei vienuoliai, daugiausia jaunesnio amžiaus. vienuolių. tautą.
Religingumas ir Pasipriešinimas Karo Metu
Pasitaikė ir karo šūviams tebeaidint. Pvz. 1944 m. rugpiūčio 18 d. rusas šoferis suvažinėjo kun. Užėmę vieną rytų Lietuvos apskrities miestą 1944 m. mėn., keli raudonarmiečiai pradėjo plėšikauti. didžiausią "buržujų" - kleboną jo "nubuožinti".
Vedamą kleboną pamatė parapiečiai. Jie ėmė garsiai šauktis pagalbos. Būta ir Solženitcino tipo karininkų. Atveju tada per miestą važiavo vieno raud. armijos kovos dalinio štabas. Triukšmą, liepęs šoferiui sustoti ir išaiškinti, kodėl toks triukšmas kilęs. Nugalėtojai. Bet kareiviams neužteko vien prisiplėšto lobio. Proga kleboną sušaudyti. M. birželio mėn. tada jie nužudė penkiolika kunigų.
Apie kai kurių raudonarmiečių religingumą užsimena ir vysk. V. Bažnyčioje abu klūpojo, šautuvus ant grindų padėję. Pas A. Raudonarmiečiai. Rožinio pamaldas. Pamaldas. Patarnavimo. - Parašysiu tėvui. galima matyti uniformuotų raudonarmiečių karininkų. žmonių, liudija ir kiti įvykiai. Vienas kunigas iš Lietuvos 1969 m. kariai vertino medalikėlius ir šv.
Į Kauno Kunigų seminariją, 1944 m. metus, susirinko apie 500 klierikų. Priemonės nepajėgdavo sulaikyti raudonarmiečių žmonų ir vaikų. Atvyko tą naktį į baziliką persirengę civiliais. Bažnyčią pažiūrėti pamaldų, procesijų. Pakęsti. Kiti kariniai darbai. Šiek tiek laisvės.
Kunigų Seminarijos Pokario Metais
Pradžių bolševikai leido veikti Kauno ir Telšių kunigų seminarijoms. 1946 m. Jos rektorius yra kan. Pr. Rektoriaus pavaduotojas - kun. Lietuvos dvasiški ja pergyveno pereitą (1946 m.) žiemą. Tada buvę suimti vysk. Borisevičius, vysk. Ramanauskas, vysk. Matulionis, prel. Labukas, kun. Kun. Kuzmickas, kan. Rauda, o kiek anksčiau - kun. Gustas, kan. F. Kemėšis, kun. Dagilis, kun.
Seminarijos ramybėje neilgam buvo palikta. Paskos atskubėjo ir saugumas. Skaitome buvusio jos auklėtinio kun. Seminariją. Lyginama opiumui. Tačiau mokėmės, auklėjomės, rengėmės gyvenimui. Tiesa, visus mus tardė, grasino, mušė. Gyvenome pusbadžiu šaltose patalpose. Auklėjimui. Buvo visų giliai į širdį dedamos. Lietuvos atstatymo darbams. Esąs paskirtas į Utenos apylinkę. Šventą ir visų mūsų bendrą darbą.
1946 m. Kauno Kunigų seminarija tebebuvo Jėzuitų rūmuose. Į saugumą tardyti, ne kartą verčiami pasižadėti šnipinėti. Seminarijos vicerektoriaus postas pasidaręs pats baisiausias. Vadovybės ir vyresniųjų klierikų tarpo nė vieno saugumui nepavyko palaužti. Klierikų nepasidavimą saugumo gundymams turėjo atsakyti seminarijos vadovybė. Kandidatus šiam postui paskyręs vysk. K. Paltarokas. Kiek pabuvę vicerektoriaus pareigose, tuojau buvo areštuoti ir ištremti. Pabandyusi laimę Vilkaviškio vyskupija. 1947 m. Lietuva pergyveno sunkius "asmenybės kulto" laikus.
Katalikiškas Paveldas ir Jo Sunaikinimas
Rankraštį skaitęs vysk. V. tremtyje, miręs 1968 m. M. labai krikščioniškas-katalikiškas. Pagal prof. Vienam kilometrui teko po 2-3 kryžiai ar koplytstulpiai. Tas pats prof. Apvažinėjęs ar pėsčias apėjęs 2424 km. Kryžius be esančių kapinėse, senkapiuose; vienam km. Rūpintojėliai ir kiti religiniai simboliai. Lietuvos padangę kilo 717 bažnyčių ir 320 koplyčių bokštai bei bokšteliai.
Daugelio sugriautų miestų bei miestelių nukentėjo ir eilė bažnyčių. Atstatyti karo sugriautas bažnyčias. Trumpai paminėsime eilės karo metu sugriautų bažnyčių tolimesnį likimą. Marijampolės aps., parapiečiai 1945 m., kun. P. gyveno kunigas. 1947-49 m. reikalus tvarkė kun. Janušauskas, retkarčiais atvykdamas iš Liubavo. 1949 m. apsigyveno pastoviai. Po 1950 m. klebonavo kun. Kudirka.
Nuo 1956 m. Anykščių valsčiuje, žinoma vietovė, nes čia 1919 m. kovos su bolševikais. Vietoje pagal dail. Metais Burbiškyje kun. P. Zabiela pastatydino bažnyčią, kuri 1935 m. Bet po karo apie šią bažnyčią nieko nebegirdėti. 1986 tikinčiuosius. Keliais atvejais sudaužė Kristaus Kančios ženklus. Marijampolės apskrityje (vysk. ir plytų bažnyčia karo audros metu buvo pusiau sugriauta. Valdžiai didelius mokesčius.
Kretingos apskrityje, bažnyčia sudeginta vokiečiams užimant Lietuvą. Gargždų klebonas kun. Juozas Pletkus, 1966 m. Telšių vyskupui P. Maželiui, konsekruotas jo įpėdiniu. 1968 m. sukalta laikina pastogė. Metus buvo sumanę pasityčioti vietos komjaunuoliai. Eglutės. Liturginiais rūbais. Cementine tvora. Duokiškyje dar 1967-68 m. šv.
Žemaitijoje, kurių kapinėse palaidotas Atlanto nugalėtojo kap. Tėvas ir iš JAV atgabenti motinos palaikai, būta baisių įvykių. 1948 m. Rusijos gilumos. Į Sibirą. Nepavyko palaužti. Nepasirodė. Kolektyvizacijos, bet bažnyčios atidarymo klausimas. Mokyklon ir laukė okupacinės valdžios atstovų. Pareigūnų lydimi. Bet darbotvarkėje tebuvo kolchozo steigimo klausimas. Bet nė vienas judrėniškis nepajudėjo. Norėjo išsiskirstyti. Bet eidami pamatė, kad mokykla rusų apsupta. Nepasirašiusieji pareiškimų buvo neleidžiami namo ir čia pat suimami. Nepavyko. Išpuošta energingo klebono pastangomis ir darbu. Eilė bažnytinių vėliavų, naujai pasiūtų. Labai nesimpatiški, šalti ir svetimi.
Rokiškio apskrityje, bažnyčia karo metu buvo smarkiai apdaužyta. 1945 m. okupantai ir vietiniai komjaunuoliai sušaudė kapinių koplyčios sienas. Nelaimių spaudžiami, sudėjo 60,000 rublių ir 1958 m. ištiko skaudus likimas. Kitus medžio įrengimus. Savaičių prieš savo mirtį vėl sugrąžino Priekulės parapijos tarybai. Pakabino naujosios Priekulės bažnytėlės bokšte. Sužalotos sienos, sudaužyta arka, apgriauti trobesiai. 1948 m. kun. trobesius. Šiems remonto darbams išleista daugiau kaip 35,000 rublių. 1954 m. bažnyčios vidus pertaisytas, 1959 m. nenaudojama. Apie 1956 m. klebonijoje kilęs gaisras nušlavė ne tik buv. kleboniją, bet ir bažnyčią. Jos vidus ilgainiui medeliais ir žolėmis užaugo. Vysk. P. bei gausiomis aukomis bažnyčia vėl buvo atstatyta. 1958 m. rugsėjo 7 d.
Mažeikių apskrityje, bažnyčia karo metu taip pat sudegė. Paprastame name. Okupacinė valdžia vis trukdė naują bažnyčią statyti. M. leckaviečiai, nuo ryto iki vakaro vėlumos plušą kolchozuose. Okupacijos metu daugybė jų buvo išgabenta į Irkutsko sritį). Aukos buvo renkamos net Sibiro tremtinių tarpe. Viena tik B. Dar 1970 m. išdažyta, o ją dengė senas laikinas stogas. Iškelta kitur. Taip buvo rašoma laiškuose 1970 m. ir Leckavos klebonas kun. Stasys Būdvytis, gimęs 1896 m.
Klebono kun. Mato Lajausko skaudus likimas ypač minėtinas. Ir kitas lietuviškas organizacijas, originalaus būdo. Koks ten vyras. Užsikniaubęs ant radijo. Partizanų. Tačiau bolševikai iš čia buvo vėlai išmušti, tik liepos 3 dieną. Vėliavą. Tas atsakęs, kad dekanas Lajauskas. Kunigą iš lovos. Išlyginta trispalvė. Kun. Lajauskas tuojau buvo okupantų suimtas, išvežtas 3 km. už miestelio ir sušaudytas šalia Molėtų-Utenos vieškelio esančioje pelkėje. Šventoriuje.
Marijonų ūkį konfiskavo ir norėjo uždaryti koplyčią. Susirinkę, budėjo ir ją gynė. Taip ji išsilaikė per visą pirmąjį bolševikmetį. Leisdavo ją lankyti. Rašė Toronte, Kanadoje, leidžiami "Tėviškės Žiburiai" (1963 m. nr. 49). Bažnyčia esanti pertvarkoma į šokių bei kitokių parengimų salę. Senelio statytą bažnyčią. Pareikalavusi bažnyčią vėl atidaryti. Kasakauskų giminės karstai.
Šiaulių apskrity, bažnyčia per karą sudegė. Varpinė. Okupacinė valdžia nedavė leidimo naujai bažnyčiai pastatyti. Tvarkyti miestelį. Netinkami. Paminkliniai rūmai. Senosios bažnyčios šventoriuje 1960 m. aptvarkyta, tačiau dar 1959 m. pamaldos buvo laikomos senojoje klebonijoje. Kurį retkarčiais aplanko ekskursijos. Bet stengiamasi ją iš katalikų atimti. Sukritusiu stogu". Kultūros paminklų apsaugos viršininko pranešimu, 1959 m. bolševikai užėmė 1944 m. spalio 10 dieną.
Sausio mėnesio. Sviedinių ir beveik sulygintas su žeme. Vienas kitas ne visiškai sugriautas namas. Sunaikinta. Bet tikintieji, nesigailėdami didelių aukų, atstatė mūrinę bažnyčią. Ankstyvesnioji Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia buvo pastatyta 1934-40 metais kun. B r. Vaišnoro rūpesčiu. Jis mirė 1967 m. Vilkaviškyje. 1970 m. bažnytėlę, 1951 m. į laisvę prasiveržusio lietuvio žvejo J. pasakojimu, 1945 m. bažnyčios vitražus. 1763 m. kun. Leliuganavičiaus pastatyta bažnyčia sudegė per karą. Šventoriaus vartai.
Okupantai nugriovė vysk. sodelyje. Gi Valančiaus namas buvo atiduotas mašinų-traktorių stočiai. Kunigų seminarijos rūmai po karo buvo visiškai apleisti. 1967 m. katedra, kurios buvęs klebonas kun. Chicagoje, buvo karo audros sugriauta 1944 m. pabaigoje. Pastatyti suoliukai. Jų suplaukdavo apie 12,000) jau 1941 m. lankytis.
Ukmergės apskrityje, kryžiaus kelių stotys nugriautos, žemė išarta ir išakėta. 1941 m. birželio mėn. ilgametį Veprių kleboną kun. 1941 m. karui, Skaruliuose įvyko baisi tragedija. Skarulius, kažkas tariamai šovęs iš varpinės. Suerzinti, nutarę sušaudyti visus žmones, susirinkusius į bažnyčią. Kulkosvaidžiais ir liepė gulti ant žemės. Išsivaikščioti. Ir vienas Vilniaus krašto kunigas. Žiauriai sumušti, kankinti ir sušaudyti. Tris dienas. Šventoriuje. Jų laidotuvės buvo didelio liūdesio diena tikintiesiems. Ir apylinkių suplaukė didelės žmonių minios. 1943 m. dideli mediniai kryžiai. Ilgainiui kryžiai apipuvo.
1958 m. kun. P. Žeimelio evangelikų-liuteronų parapijos klebono kun. Eriko Leijerio apie 1948-49 m. jo valdomų bažnyčių raktų, kad ją paverstų grūdų sandėliu. Kun. smarkiai priešinosi, kreipdamasis į vietos komunistines įstaigas. Atimti prievarta ir bažnyčia pripildyta grūdų. Tada kun. Nurodydamas į sovietinę konstituciją ir pažymėdamas, kad mokesčiai sumokėti. Netrukus bažnyčia buvo grąžinta, tačiau 1949 m. gruodžio 30 d. kun. buvo suimtas. Po metų ir vienos dienos, 1950 m. gruodžio 31 d. mirtimi Krasnojarsko priverčiamųjų darbų stovykloje. Evangelikų-liuteronų parapija dar buvo žymima 1959 m.
"Saugumas 1947 m. Gavėną iškraustė į bažnyčią su dviem mažomis mergaitėmis. Dantiste. Žmogaus. Kunigas Gavėnas sakydavo pamokslą taip, kaip jam atrodė teisinga. Laidojo vieną jaunuolį, kurį nušovė stribas. Draugavo su stribu, o sūnus pyko ir neapkentė. Stribas ateina, ir bėgo. Šitas nušovė. Atsakymas trumpas - banditų ryšininkas. Pavadino žmogžude. Už tai jį ištrėmė į Sibirą. Pasimelsti. "Aš tuoj grįšiu." Taip pat išvežė ir katalikų kunigą Albertą.
Bažnyčių Uždarymas ir Kultūrinis Priešinimasis
Įgulos bažnyčioje 1965 metais atidarytas Kauno valst. Šv. Šv. Šv. Šv. Šv. Šv. seminarijos rūmuose - kurčiųjų mokyklos internatas. Laboratorija. Šv. Šv. Šv. Šv. Šv. Šv. Pagal turimas žinias, iki 1970 m. uždaryta 31 bažnyčia ir 46 koplyčios.
Telšių vyskupijoje - 14 bažnyčių ir 31 koplyčia. Vyskupijoje - 5 bažnyčios ir 82 koplyčios. Ir 12 koplyčių. Taigi aplamai iki 1970 m. bažnyčių ir 296 koplyčios. Vilniaus kraštui, nepriklausomoje Lietuvoje buvo 320 koplyčių. 19. Ateitis, buvo didelė rakštis akyse ir jos be pasigailėjimo liko išnaikintos. Kas tą žygį norėtų pateisinti kunigų trūkumu, klystų. Vietoje išaugo laikinos varganos koplytėlės, kurių vienos nuotrauką čia matome. Visai neliktų be Dievo namų. Kaip stropiai bažnyčias ir tikėjimą gina okup. bažnyčios raktus, - bažnyčia esanti reikalinga švietimo reik...
Kultūriniai Renginiai ir Kęstučio Kazlausko Indėlis
Lapkričio 15-ąją ir 16-ąją Utenoje vyko viena linksmiausių ir laukiamiausių švenčių - Lietuvos kaimo kapelų ir liaudies muzikantų šventė „Linksmoji armonika“. Po dviejų metų pertraukos ji vėl sukvietė nemažą būrį dalyvių ir dar didesnį būrų žiūrovų. Šventėje netrūko linksmybių, gaspadorių pašposavimų, nuotaikingos muzikos ir skambių dainų.
Vertinimo komisija, kurią sudarė kraštietis muzikologas prof. Algirdas Vyžintas, Utenos kultūros centro direktorė Asta Motuzienė ir Utenos kultūros centro moterų choro vadovas Gediminas Gricius, rinko pačius geriausius. Jais tapo Anykščių kultūros centro liaudiškos muzikos kapelija „Grieža“ ir Šiaulių universiteto kapela „Saulė“, geriausiais muzikantais - Dainius Maslauskas ir Algimantas Mieliauskas.
Darbo turėjo ir žiūrovai: jie rinko labiausiai patikusias kapelas. Žiūrovų prizai - Utenos - laimės miesto - gimtadienio skaičių piniginis prizas - 753 litai, įsteigtas Utenos rajono savivaldybės, atiteko Ignalinos kultūros ir sporto centro kapelai „Ringė“ ir Šakių kultūros centro kapelai „Čirpokas“. Šakiškiams šį prizą įteikė Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas.
Seimo narė neatsiliko nuo mero ir taip pat įsteigė prizą. Sveikindama išrinktąją kapeliją, Milda Petrauskienė sakė, kad jai prie širdies arčiau savi, tad piniginį prizą Seimo narė įteikė Utenos kultūros centro Daugailių skyriaus liaudiškos muzikos kapelai „Indraja“. Kapelijos ir muzikantai buvo apdovanoti ne tik gausiais žiūrovų aplodismentais. Iš Utenos jos išsivežė Utenos rajono tautodailininkų, įmonių, bendrovių, fotomenininkų, dailininkų, keramikų prizus ir žadėjo būtinai vėl su smagia programa atvykti į kitų metų „Linksmąją armoniką“.
2025 m. gegužės 18 d. Parodos atidarymo iškilmė prasidėjo Videniškių Šv. Lauryno bažnyčioje. Šv. Mišias aukojo Molėtų dekanato dekanas monsinjoras Kęstutis Kazlauskas. Vienuolyno muziejuje į parodos atidarymą susirinkusius svečius sveikino parodos kuratorė, menininkė Aistė Gabrielė Černiūtė, darbus taip pat pristatė menininkai Kristina Norvilaitė-Geniušienė, Mindaugas Skudutis, Vidas Poškus, Eglė Velaniškytė, Rasa Leonavičiūtė. Susirinkusiems padėkos žodį tarė mons. Kęstutis Kazlauskas, muziejaus direktorė Irma Balčiūnienė, pal. Mykolo Giedraičio kanonizacijos proceso vicepostulatorė Skaidrūnė Vetcelienė. Menininkams įteikta šiais jubiliejiniais metais išleista knyga - Dr. Dariaus Barono rūpesčiu pirmą kartą iš lotynų į lietuvių ir anglų kalbas išverstas Jono Arundiniečio veikalas „Pal. Paroda veiks iki 2025 m.
žymės: #Gime
Panašus:
- Atskleista! Grupinio Gyvenimo Namų Projektas Žiežmariuose – Direktorius Kęstutis Jakelis Papasakoja Visą Tiesą
- Neįtikėtina Kęstučio Dvarecko transformacija: nuo priklausomybės iki įkvepiančios pagalbos kitiems
- Nepamirštamos Kęstučio Kasparavičiaus Knygos Vaikams – Pilnas Sąrašas ir Kūrybos Paslaptys
- Vaikų Globos Namai Lietuvoje: Revoliucinė Pertvarka Ir Naujos Galimybės Jūsų Vaikams
- Nervoheel N Vartojimas Nėštumo Metu: Svarbiausia Informacija ir Atsargumo Priemonės