Baltas vaiko gomurys gali būti įvairių priežasčių pasekmė, todėl svarbu atpažinti simptomus ir laiku kreiptis į specialistą. Dažniausios priežastys - burnos kandidozė (pienligė), stomatitas ir leukoplakija.
Burnos Kandidozė (Pienligė)
Burnytės kandidozė, arba kitaip pienligė yra tėvų „baubas“, dažniausiai pasireiškiantis naujagimiams ir kūdikiams pirmais mėnesiais (tačiau, žinoma, gali pasireikšti ir vėliau, bei kartotis). Pienligę sukelia Candida albicans, arba kitaip - balkšvasis mieliagrybis. Mieliagrybis randamas mūsų organizme ir įprastai - burnoje, ant odos, žarnyne, makštyje.
Priežastys
- Naujagimis mieliagrybį gali gauti tiesiogiai iš savo mamos - šis gali būti perduodamas dar gimdoje, ar slenkant gimdymo takais, gimimo metu.
- Tačiau „padovanoti“ mažyliui jį galima ir kitais būdais - bučiuojant, per neplautas rankas, aplaižant čiulptuką, žindant, traukiant pieną kai pienligė apima spenelius ir t.t.
- Itin dažnai pienligė seka po antibiotikų vartojimo. Mat antibiotikai naikina ne tik tai, ką tikimės, kad naikins, bet ir gerąsias bakterijas atsakingas už, taip - mūsų mikrobiotos balansą.
- Ir svarbu atkreipti dėmesį, kad antibiotikai įtakos turi ne tik tuomet, kai yra duodami tiesiogiai naujagimiui/kūdikiui, bet ir kai juos vartoja savo pienu maitinanti mama.
- Nes nors didžioji dalis antibiotikų yra laikomi saugiais vartoti žindymo metu, nedideli jų kiekiai visvien patenka į motinos pieną ir gali turėti poveikį (įprastai, kuo kūdikis mažesnis, tuo jis jautresnis).
Simptomai
- Balti/ gelsvi iškilūs plėmai ant mažylio dantenų, skruostų, liežuvėlio. Nubraukti ar pavalyti jie palieka raudonas dėmes, gali net pasirodyti kraujo.
- Mažylis atsisako žįsti arba pradeda netaisyklingai apžioti krūtį. Esant pienligei žindymas gali tapti skausmingas (kuo labiau išplitus pienligė - tuo skausmingiau, be abejonės), todėl mažylis nors ir alkanas, verkia prie krūties, šią apžiojęs paleidžia, žįsdamas pririja daug oro (tai vėlgi sukelia daug nemalonių pojūčių, pilvuko pūtimą, atpylimą ir t.t.)
- Gali pakilti temperatūra. Pienligei įsibegėjus, nepradėjus laiku gydyti mažylis gali pradėti net karščiuoti.
Kai kuriais atvejais pienligė gali būti ne tik burnytėje, bet pasireikšti ir sauskelnių zonoje:
- Bėrimas plinta kirkšnyse, aplink išangę, tarpvietę, netgi lytinius organus.
- Beriama ryškiomis raudonomis dėmėmis, aiškiai matomais kraštais, su mažais spuogeliais.
- Odelė negydant gali suskeldėti, pradėti kraujuoti.
- Šis bėrimas yra ypatingai skausmingas ir gali komplikuotis vulvovaginitu (vulvos ir makšties uždegimu) ar balanopostitu berniukams (apyvarpės uždegimu).
Kaip kovoti su pienlige?
Gera žinia, kad kuo anksčiau pienligė „pagaunama“, tuo greitesnis ir sklandesnis gali būti jos gydymas.
Gydant pienligę reikia pradėti nuo higienos:
- Itin kruopščiai plaukite rankas, ypatingai prieš žindymą, po tualeto, po sauskelnių keitimo. Plauti reikia ne tik savo, bet ir kūdikio rankutes - juk jos dažnai atsiduria burnytėje.
- Esant pienligei speneliai turi būti kiek įmanoma mažiau drėgnoje ir šiltoje terpėje, kurią taip mėgsta grybelis. Pvz., nuo pieno sudrėkusį žindymo įklotą. Šiuos keisti reikia itin dažnai.
- Liemenėlę ir daugkartinius įklotus plaukite dažnai, aukštoje tempratūroje. Liemenėlę reikia keisti kasdien.
- Liemenėlė geriausia medvilninė. Ši taisyklė galioja ir turint makšties pienligę - jokių poliesterio tipo audinių apatinių bei liemenėlių.
- Viskas, kas atsiduria kūdikio burnytėje (ar turi tam potencialą) turi būti sterilizuojama ir valoma. Kramtukai, barškučiai, kiti žaislai - jei negalima sterilizuoti, reikia labai kruopščiai nuvalyti skysčiu, kuris veikia grybelius bei vandeniu, kad mažylis „neparagautų“ nesaugių medžiagų . Be abejonės- jei naudojami čiulptukai, maitinama buteliuku, naudojamas pientraukis - būtina dažna sterilizacija (pientraukis sterilizuojamas išardžius).
- Kiekvienas šeimos narys turi turėti atskirus rankšluoščius, skirtus veidui ir kūnui, įskaitant ir mažylį. Rankšluosčiai keičiami dažnai ir skalbiami aukštoje temperatūroje.
Gydymas:
- Mažyliui dažniausiai paskiriami valgomieji geliai, kuriuos reikia ištepti burnytėje labai kruopščiai, nusiplovus rankas, po žindymo.
- Kai mažylio burnytė labai skausminga, gydytojas gali paskirti gelių, turinčių vėsinantį poveikį ar vaistų, malšinančių skausmą.
- Esant sunkiai pienligei, nereaguojant į gydymą ar esant indikacijoms gali būti skiriamas kitokio tipo gydymas, ne tik valgomaisiais geliais.
- Pienligės prevencijai ir gydymui gali padėti sidabriniai spenelių gaubteliai. Sidabras žinomas dėl antiseptinių ir priešgrybelinių savybių.
- Net jeigu simptomai greitai išnyksta, gydymą reikia baigti, kad pienligė neatsinaujintų.
- Žindančios mamos gydymas - net jeigu nėra simptomų.
Viskas paprasta - grybelis iš mažylio burnytės žindymo metu patenka ant spenelio ir ten „gyvuoja“, net jeigu moteris ir nieko nejaučia. Gydant mažylį grybelis vis grįžta atgal į burnytę kiekvieno žindymo metu.
- Spenelius reikia tepti gydytojo paskirtu tepalu po žindymo (valgomasis mažylio gelis netinka, nes jo formulė tinkama gleivinei, bet ne odai) ir prieš žindymą nuvalyti. Kas kiek laiko tepti tepalą mamai bei gelį mažyliui reikia pasitarti su gydytoju, ypač jeigu žindymai labai dažni.
- Pienligė dažnai siejama su pažeistais speneliais, todėl labai svarbu išsiaškinti ir priežastį, žindymo sunkumus.
Dieta ir papildai:
Ne viena moteris pastebi, kad kovojant su pasikartojančia pienlige (tiek spenelių, tiek makšties) padeda subalansuota mityba ir tam tikrų produktų eliminavimas. Dažniausiai rekomenduojama riboti /atsisakyti :
- Rafinuoto cukraus;
- Baltų miltų gaminių;
- Kavos, gazuotų gėrimų, vaisvandenių;
Stomatitas
Stomatitas yra skausmingas burnos uždegimas, dėl kurio gali sutrikti žmogaus galimybė valgyti, kalbėti ir miegoti. Stomatitas gali susidaryti bet kurioje burnos vietoje, įskaitant skruostų vidinę pusę, dantenas, liežuvį, lūpas ir gomurį.
Simptomai ir požymiai
- Skausmas ir diskomfortas. Vienas iš dažniausių stomatito simptomų yra skausmas ir diskomfortas burnos ertmėje. Vaikas gali skųstis, kad sunku valgyti, gerti, kalbėti ar netgi atsipalaiduoti.
- Burnos gleivinės pokyčiai. Stomatitas taip pat gali sukelti burnos gleivinės pokyčius. Tai gali apimti tinimą, paraudimą, patinimą, opos ir pūlinius.
- Karščiavimas ir bendras negalavimas. Kai vaikui pasireiškia stomatitas, gali atsirasti karščiavimas ir bendras negalavimas. Vaikas gali jaustis silpnas, pavargęs ir negalėti dalyvauti įprastose veiklose.
Priežastys
Stomatito priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausiai jis atsiranda dėl infekcinių ir neinfekcinių veiksnių.
- Infekcinės priežastys. Stomatitą dažnai sukelia virusai, bakterijos ar grybeliai. Beveik 80 proc. visų vaikų stomatitų sukelia herpesvirusai, kurie perduodami tiesiogiai kontaktuojant per seiles ar odą.
- Neinfekciniai veiksniai. Neinfekciniai veiksniai taip pat gali sukelti stomatitą. Pavyzdžiui, stomatitas gali atsirasti dėl odos sutrikimų, tokių kaip psoriazė ar lupusas. Alerginės reakcijos taip pat gali sukelti stomatitą, ypač jei vaikas yra alergiškas tam tikriems maisto produktams ar vaistams.
Gydymo metodai
Gydymo metodai priklauso nuo ligos priežasties ir simptomų sunkumo.
- Vaistų terapija. Vaistų terapija yra vienas iš efektyviausių stomatito gydymo būdų. Gydytojas gali skirti vaistus, kurie padeda malšinti skausmą, sumažinti uždegimą ir gydyti infekciją. Dažniausiai naudojami vaistai yra burnos skalavimo skysčiai, antivirusiniai vaistai ir antibiotikai.
- Naminės (liaudiškos) priemonės. Namų (liaudiškos) priemonės taip pat gali padėti sumažinti skausmą ir uždegimą. Pavyzdžiui, medus turi antibakterinių savybių, todėl jis gali padėti gydyti stomatitą. Taip pat galite naudoti šaltą kompresą, kad sumažintumėte patinimą ir skausmą.
- Burnos higienos svarba. Burnos higiena yra viena iš svarbiausių stomatito prevencijos priemonių. Norint išvengti ligos pasikartojimo, reikia reguliariai valyti dantis, naudoti burnos skalavimo skysčius ir laikytis tinkamos mitybos.
Aftinis stomatitas
Aftiniui stomatitui yra būdinga viena opa arba jų grupė, kuri susiformuoti gali ant skruostų, lūpų vidinėje pusėje, ant liežuvio. Ši stomatito forma yra viena iš dažniausių ir gali varginti tiek suaugusius žmones, tiek vaikus. Be to, vaikams gali padidėti seilių išsiskyrimas, dėl skausmingų opelių vaiko apetitas bus sumažėjęs.
Žaizdelių burnoje atsiradimo priežastys
Aftinio stomatito atsiradimo priežastys gali būti labai įvairios - nusilpęs imunitetas, netinkama mityba, virusinės ir bakterinės infekcijos, tiesioginiai burnos pažeidimai, stresas, virškinimo sutrikimai ar net onkologinės ligos.
- Netinkama mityba. Yra žinoma, jog tie, kurių mitybos racione yra mažai geležies, vitamino B, turi padidintą riziką susirgti aftiniu stomatitu. Geležies galima gauti iš mėsos, o vitamino B - iš riešutų.
- Tiesioginiai burnos pažeidimai. Neatsargus dantų valymas, breketai, dantų plokštelės, per karšto, aštraus maisto valgymas - visa tai taip pat padidina aftinio stomatito atsiradimo riziką.
- Nusilpęs imunitetas. Dėl nusilpusio imuniteto atsiranda ne tik įvairios peršalimo ligos, bet ir nemalonios žaizdelės burnoje, ant lūpų.
- Virusinės ir bakterinės infekcijos. Herpinio tipo stomatito sukėlėjas - Herpes simplex virusas. Blogiausia tai, kad šis virusas išlieka organizme ir yra linkęs kartotis tuomet, kai žmogus perserga gripu, jo nusilpęs imunitetas, vargina stresas. Be to, herpinio tipo stomatitas yra užkrečiamas tiesiogiai kontaktuojant su sergančiuoju. Dažnai po pirminės infekcijos atsiranda antrinė - herpinė infekcija, kurios viena iš populiariausių formų yra lūpų pūslelinė.
- Onkologinės ligos. Vartojami vaistai nuo vėžio gali sukelti šalutinį poveikį - žaizdelių atsiradimą burnos ertmėje.
Kaip palengvinti nemalonius aftinio stomatito sukeliamus simptomus?
Esant aftiniui stomatitui labai svarbu yra kuo greičiau pašalinti tas nemalonias žaizdeles burnoje. Tad opų gijimui yra naudojama burnos higienos priemonės, kurių pasirinkimas yra labai įvairus ir platus - pradedant geliais, purškalais ir baigiant skalavimo skysčiais.
Visų pirma, reikėtų atsižvelgti į opų tipą. Pavyzdžiui, gelis yra rekomenduojamas tada, kai yra pavienės burnos opos, ribotai pažeistose vietose. O štai purškalas bus skiriamas daugiau tuo atveju, kai pacientą vargina dauginės burnos opos arba opos, kurios yra sunkiai prieinamose vietose. Skalavimo skystis yra rekomenduojamas tada, kai žmogų vargina dauginės, išplitusios burnos opos, kurios gali atsirasti pakartotinai tuomet, kai sergama ortodontinėmis ligomis.
Visos šios gydymo priemonės ne tik kad numalšina aftinių opelių keliamus skausmus, bet ir padeda joms greičiau sugyti. Be to, tam tikri vaistai, kurie yra skirti burnos opoms gydyti savo sudedamosiose dalyse turi alavijų. Yra žinoma, jog dar Senovės Egipte alavijai buvo vartojami kaip vaistiniai augalai odos ligoms gydyti, o šiomis dienomis - įvairiems nudegimams gydyti bei uždegimams, skausmui slopinti.
Leukoplakija
Burnos leukoplakija yra būklė, kuri gali kelti nerimą daugeliui žmonių. Baltos dantenos gali būti pirmasis simptomas, kurį pastebime ir susirūpiname. Svarbu žinoti, kad ši būklė gali būti sukelta įvairių priežasčių, todėl svarbu konsultuotis su specialistu ir laiku imtis veiksmų.
Leukoplakijos priežastys
Vienos aiškios priežasties, kodėl atsiranda leukoplakija nėra. Ji dažniau pasireiškia vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms, dažniau vyrams. Išskiriami keli šią ligą galintys lemti veiksniai :
- Rūkymas, įvairių tabako gaminių vartojimas yra vienas iš pagrindinių leukoplakijos rizikos veiksnių
- Grybelinė burnos liga
- Nepakankama burnos higiena
- Kenksmingų, dirginančių burnos gleivinę produktų vartojimas
- Alkoholio vartojimas
- Įvairios infekcijos ( pvz.Epštein - barro virusas, žmogaus papilomos virusas)
- Pasikartojantys burnos gleivinės, skruostų gleivinės, liežuvio pažeidimai, įkandimai ir pan.
- Dirginantys gleivinę, nekokybiški protezai, restauracijos.
Leukoplakijos simptomai
Kadangi burnos leukoplakija gali būti besimptomė arba sukelianti tik lengvus diskomforto pojūčius, svarbu žinoti įvairius galimus požymius, kurie gali pasireikšti šioje būklėje. Štai keletas dažniausių leukoplakijos simptomų:
- Baltos arba pilkos nenusivalančios lygios arba iškilios dėmės ant dantenų, skruostų gleivinėje, po liežuviu, gomuryje, ant liežuvio
- Gleivinės paviršiaus sustorėjimas ir kietumas
- Deginimo jausmas ar skausmas rijimo metu
- Nuolatinis diskomfortas valgant ar kalbant
Leukoplakijos diagnostika
Norint nustatyti leukoplakiją, gydytojas gali atlikti šiuos diagnostikos metodus:
- Burnos tyrimas: Gydytojas atidžiai apžiūri burną ir gerklę ieškodamas baltų arba rausvų dėmių, kurios gali būti leukoplakijos požymis.
- Biopsija: Jei įtarimas dėl leukoplakijos išlieka, gydytojas gali pasirinkti atlikti biopsiją - mažo audinio mėginio paėmimą iš paveiktos srities tolimesnei analizei laboratorijoje.
- Endoskopija: Kartais gali būti reikalinga endoskopija, kuri leidžia gydytojui ištirti gerklę ir ryklę nuodugniau, siekiant nustatyti bet kokius pokyčius.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Vaiko baltas liežuvis: priežastys, simptomai ir gydymas
- Neįtikėtini žindymo iššūkiai ir kaip baltasis triukšmas gali išgelbėti jūsų kūdikį!
- Atraskite Gyvenimo Prasmę: Kodėl Žmogus Gimsta Kaip Baltas Popieriaus Lapas? Filosofinės Įžvalgos
- Vaikų globos namai Lietuvoje: Sužinokite viską, ką turite žinoti!
- Ar galima atleisti nėščią darbuotoją Lietuvoje? Svarbiausia teisinė informacija ir patarimai