Pogimdyminė depresija yra psichikos sutrikimas, kuris gali paveikti moteris po gimdymo. Tyrimai rodo, kad pogimdyminė depresija patvirtinama 1 iš 5-6 moterų po gimdymo, kitaip tariant, apie 15-20 proc. moterų po gimdymo sulaukia šios diagnozės. Pasak Astos Petraitienės, auginant du mažus vaikus tikėtinas ilgalaikis mamos nuovargis, kas kartu su kitomis sudėtingomis aplinkybėmis gali būti priežastis įvairiems psichikos sutrikimams.
Statistika Lietuvoje
Lietuvoje oficialią statistiką sergančių pogimdymine depresija rasti sunku. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, 2022 metais Lietuvoje pogimdyminės depresijos diagnozė buvo registruota tik 41 asmeniui, o 2018 metais - 30 žmonių, 2021 metais - 38 atvejai. Manoma, kad didžioji dalis pogimdyminės depresijos atvejų pasislepia po įprastos depresijos diagnoze.
Statistikos departamentas praneša, kad Lietuvoje 2022 metais buvo 22 154 gimdymai. Tai reiškia, kad pagal oficialią diagnozę pogimdymine depresija serga vos 0,18 proc. gimdyvių.
Rizikos veiksniai
Iš anksto nėra galima nustatyti ar moteris turės šią ligą ar ne, ir kokio intensyvumo ji gali būti, tačiau yra tam tikri rizikos veiksniai, kurie lemia didesnę tikimybę:
- Nėštumo metu turimas stiprus nerimas, depresija.
- Patiriami stiprūs skausmingi išgyvenimai, netektys, skyrybos.
- Skausmingos iš vaikystės atsineštos patirtys.
- Anksčiau turėti persileidimai.
- Sudėtingas gimdymas.
Pogimdyminės depresijos požymiai
Pogimdyminė depresija dažniausiai pasireiškia per keturias savaites po gimdymo, tačiau gali pasireikšti ir per ilgesnį laiką - per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus po gimdymo.
Sergant pogimdymine depresija toliau išvardyti simptomai tęsiasi dvi savaites ir ilgiau:
- Nesibaigiantis intensyvus liūdesys bei tuštumos jausmas.
- Interesų bei malonumo jausmo praradimas.
- Užsisklendimas savyje, vengimas bendrauti net su pačiais artimiausiais žmonėmis.
- Nuolat besitęsiantis nerimas, nepasitenkinimas, padidėjęs dirglumas.
- Nemiga arba padidėjęs mieguistumas, energijos, motyvacijos stoka ir nesibaigiantis nuovargis.
- Verksmingumas.
- Kūno svorio bei apetito pokyčiai (padidėjęs arba sumažėjęs).
- Kaltės ir nevisavertiškumo jausmas.
- Dėmesio sutrikimai (sunkumas susikaupti), sunkumai priimant sprendimus.
- Įkyrios, gąsdinančios mintys apie baimę sužeisti, pakenkti kūdikiui ar susižeisti pačiai.
- Nesidomėjimas, abejingumas kūdikio atžvilgiu.
- Mintys apie savižudybę.
Pagalbos priemonės ir iniciatyvos Lietuvoje
Siekiant užkirsti kelią nelaimėms, buvo imtasi įvairių priemonių:
- Pakeistas teisės aktas dėl nėščiųjų gimdyvių ir naujagimių priežiūros, numatantis informavimą raštu apie pogimdyminę depresiją ir pagalbos galimybes.
- Apmokyta 700 specialistų - šeimos gydytojų, akušerių, akušerių ginekologų ir kitų dirbančių šeimos gydytojo komandoje, apie pogimdyminės depresijos prevenciją ir pagalbos teikimą.
- 16-oje savivaldybių vykdomas pilotinis šeimų lankymo modelis, skirtas šeimoms, turinčioms tam tikrų rizikos veiksnių.
- Psichikos sveikatos centruose padidintas pagalbos prieinamumas, įdarbinta pakankamai psichologų.
- "Pagalba sau" portale patalpinta objektyvi, mokslu grįsta informaciją apie simptomus, pagalbos galimybes ir savęs įsivertinimo testas.
- Ministerija šiais metais paleido naują iniciatyvą psichikos sveikatos sutrikimų stigmos mažinimo projektą „Žvelk giliau“.
Užsienio patirtis
Daugumoje Vakarų Europos valstybių rūpestis mamų psichikos sveikata yra įtrauktas į Valstybinę sveikatos priežiūros sistemą, tad esant poreikiui pagalbos algoritmai įsijungia iškart. Jau pirmo skambučio metu besiregistruojant pas ginekologą dėl nėštumo patvirtinimo sulaukiama asmeninio klausimo - „Ar nėštumas jums yra gera žinia ar bloga?
Taip pat užsienyje lankantis pas gydytojus tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo moterys kelis kartus yra testuojamos tiek dėl pogimdyminės depresijos, tiek bendrai dėl savo psichologinės sveikatos ir būsenos, kai kuriose šalyse testuojami ir partneriai. Tai leidžia užčiuopti problemas kuo anksčiau.
Kai kuriose šalyse galima pasikviesti socialinius darbuotojus į namus, kurie padeda pasirūpinti buitimi ir pan. - kitaip tariant kiekviena šalis yra pasirinkusi jai tinkamus ir iš dallies kultūriškai susidėliojusius pagalbos ir palaikymo būdus šeimoms.
Motinystės melancholija
Nereikėtų pernelyg išsigąsti ir taip vadinamos motinystės melancholijos (angl. baby blues), kurią patiria nuo 60 iki 80 proc. visų gimdžiusių moterų. Skirtingai nei depresija, melancholija nėra liga. Ji gali prasidėti vos kelios dienos po gimdymo ir tęstis apie dvi savaites, tačiau praeina savaime.
Patarimai motinoms
Gimus kūdikiui, ypač pačioje pradžioje, aiškiai apsibrėžkite pagrindines savo, kaip mamos užduotis. Pagrindinė motinos užduotis yra atpažinti ir atsiliepti į kūdikio poreikius, bet ne perdėtai juos tenkinti.
Vyrai ir pogimdyminė depresija
Depresija po vaiko gimimo gali pasireikšti ir vyrams. Vyrų padėtį apsunkina ne tik informacijos trūkumas apie tai, bet ir juos supanti aplinka, kuri neretai palaiko ir skatina stipraus ir kieto vyro stereotipus - ypač dėl pastarosios priežasties vyrai slopina ir slepia savo jausmus, kartu dar manydami, kad tokiu būdu saugo žmoną ir vaiką.
Be to, reikia turėti omenyje, jog didžioji dėmesio dalis po gimdymo tenka pagimdžiusiai moteriai ir kūdikiui, o vyrai dažnai lieka šešėlyje, todėl dalis jų pasijunta nereikalingi ir niekaip neatranda savo vaidmens pagausėjusioje šeimoje.
Savigalbos būdai
Greta gydymo metodų, ypač lengvesnės depresijos po gimdymo atveju, ne mažiau svarbus ir paties žmogaus rūpinimasis savimi - vadinamoji savigalba. Yra daugybė būdų, kurių veiksmingumą sergantiesiems depresija patvirtina moksliniai tyrimai:
- Kuo ilgiau būti natūralioje dienos šviesoje - bent pusvalandį kasdien.
- Gerti kokybiškus žuvų taukus (rekomenduojama dozė 1000 mg EPA ir 500 mg DHA kasdien).
- Daug judėti - trys pusvalandžio trukmės greiti pasivaikščiojimai per savaitę veikia kaip antidepresantai.
- Žūtbūt išmiegoti rekomenduojamas 8 val.
Ankstyvieji psichikos sutrikimai vaikams
Nemažai tėvų ir pediatrų tikriausiai paprieštaraus: visi kūdikiai verkia, mokosi užmigti, yra kamuojami dieglių ir pan. Taip, iš dalies tai tiesa, dėl to šie sunkumai dažnai yra vertinami kaip praeinantys.
Antraisiais metais tėvai dažnai įvardija tokias problemas kaip vaiko nenoras bent akimirkai atsitraukti nuo mamos ir didžiulis nerimas, negebėjimas žaisti vienam (be artimo žmogaus), perdėta atsiskyrimo baimė.
Dažnai neuropsichologinės raidos sutrikimo - dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo - bruožai išryškėja jau labai anksti, todėl šį sutrikimą siūloma diagnozuoti nuo 36 mėnesių.
Labai anksti - dar iki trečiųjų metų - gali pasireikšti ir potrauminio streso simptomai, pvz., vienkartinis traumuojantis įvykis sukelia ūmias emocines ir elgesio reakcijas: užsitęsęs stiprus sujaudinimas ar bendro aktyvumo sumažėjimas, ribotas gebėjimas žaisti, naktiniai košmarai, raidos sugebėjimų praradimas; agresyvumas ir bandymas provokuoti (pvz., bausmes) ir t. t.
Jei tėvams pakanka jėgų ir gebėjimų įveikti pirmųjų mėnesių sunkumus arba jei tėvai sulaukia pagalbos (iš artimųjų arba - ir tai itin svarbu - iš specialistų), tai mažylio raida, labai tikėtina, bus palanki.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Atraskite Efektyvius Būdus Įveikti Depresiją Nėštumo Metu – Patarimai ir Pagalba
- Depresija Vaikams: Efektyvūs Patarimai Tėvams, Kaip Atpažinti ir Padėti
- Dvynukų auklė: nepakeičiami patarimai ir paslaptys sėkmingam auklėjimui
- Neįtikėtini Sveikinimai Gimus Kūdikiui: Nuoširdžiausi Linkėjimai Naujai Gyvybei!
- Nėščios moterys kalėjime: svarbiausios teisės, priežiūros ypatumai ir didžiausi iššūkiai