Katažina Zvonkuvienė - Lietuvos atlikėja. K. Zvonkuvienė yra lenkų kilmės dainininkė bei televizijos projekto „Chorų karai“ dalyvė. 2014 metais liepos 26 dieną dainininkė susituokė su Deivydu Zvonkumi.
Ankstyvasis gyvenimas ir muzikiniai žingsniai
Katažina Zvonkuvienė, muzikinės karjeros pradžioje žinoma, kaip Katažina Nemycko (g. 1980 m. gegužės 3 d.). Jos gabumai muzikai ir begalinis noras dainuoti išryškėjo ankstyvojoje vaikystėje. Būdama septynerių metų dainavo Medininkų Medininkų mokyklos chore „Przepióreczka”, šoko liaudies šokių kolektyve. Sulaukusi 10 metų giedojo Medininkų bažnyčios ansamblyje „Promyczki Franciszkańskie”, kuriam, vėliau pati vadovavo. Mokėsi groti akordeonu Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokykloje. 1997 m. įstojo į Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijos akordeono klasę. Nuo 2002 m. neakivaizdžiai studijavo muzikos pedagogikos specialybę tuometiniame Lietuvos edukologijos universitete.
Pedagoginė veikla ir ansambliai
Tuo pačiu dirbo pedagoginį darbą Vilniaus Jono Pauliaus II pagrindinėjė mokykloje bei gimnazijoje. Pastarojoje mokymo įstaigoje subūrė moksleivių vokalinį ansamblį „Ad' Astra”. Tai pat vadovavo Nemėžio liaudies dainų vokaliniam ansambliui „Ale babki”, dainavo folkloriniame ansamblyje „Kapela Kaziuka Wileńskiego”.
Solinė karjera ir festivaliai
Kaip solistė pasirodė įvairiuose Lietuvos ir užsienio šalių festivaliuose: Jūrmalos jaunųjų atlikėjų festivalyje „Novaja volna” (Latvija), Mrongovo kultūros festivalyje (Lenkija), lenkiškos dainos konkurse „Znad Wilii” Rudaminoje, tarptautiniame Vilniaus S. Moniuškos vardo muzikalių vaikų ir jaunimo festivalyje.
Gyvenimas kaime
Katažina pasidalino, kad ir jai kaimas nėra toks svetimas, rašoma pranešime spaudai. „Gimiau paprastame kaimelyje. Ten nebuvo nei normalaus susisiekimo, nei parduotuvių, žodžiu, gilus kaimas. Čia dabar žmonės perka namus dėl grožio ir patogumo, o anuomet buvo juodas darbas, reikėjo daug aplink tuos namus dirbti. Esu ir karves melžusi, man patikdavo, mes su mama net konkuruodavome, kuri pirma. Tik tada supratau, kodėl mama kartais pasikeikia, tai išmokau ir aš“, - su šypsena veide prisiminimais dalinosi Katažina.
Šeima ir Motinystė
Per penkerius metus Zvonkų gyvenimas, rodos, apvirto aukštyn kojomis. Šeimą papildę dvyniai padėjo jiems į daugelį dalykų pažvelgti kitomis akimis. Kalbėdamos su Katažina mes ir juokėmės, ir graudinomės. Žinoma moteris neslėpė, kad per šiuos penkerius metus būta sunkių dienų, kurios po trupučiui jai padėjo prisijaukinti ir suprasti, kas gi yra tikroji motinystė.
Šiandien ji bando būti kitokia - susidėlioti prioritetus ir dienotvarkėje rasti daugiau laiko ne tik kitiems, bet ir, be abejonės, vaikams. Pastaruoju metu šeima gyvena maloniais naujakurių rūpesčiais. Prieš metus jie išpildė ilgai brandintą svajonę ir miesto šurmulį iškeitė į ramybės oazę - Vilniaus pakraštyje įsigijo namą. Būtent ten šiais metais bus minimas 5-asis Kornelijos ir Donato gimtadienis.
„Gyvename dideliu tempu, tad trumpam sustoti, skirti dėmesio vieni kitiems ir pabūti drauge - didžiausia dovana ir turtas. Koronavirusas iš esmės pakoregavo mūsų mąstymą, planus ir siekius. Vasarą maniau, kad 5-asis dvynių gimtadienis bus didelė šventė. Tačiau šiais metais, esant nekokiai pandemijos situacijai šalyje, mums norisi pabūti tik artimiausiųjų apsuptyje. Šį gimtadienį švęsime savo namuose. Praleisime jaukiai su artimiausiais vaikų draugais, močiutėmis ir krikšto tėveliais. Kiekvienais metais ši proga atneša ne tik šventinę nuotaiką, bet ir jaudulio. Didžiausias rūpestėlis mamai - suplanuoti nedidelę programą vaikams, kad jiems būtų smagu“, - su šypsena pasakojo Katažina.
Esate minėjusi, kad Kornelijos ir Donato charakteriai skirtingi. Kaip tai ryškėja bėgant metams?- Vienas yra introvertas, o kitas - jo priešingybė. Kornelija yra tarsi viesulas, visuomet nori būti dėmesio centre. Jai reikia veiksmo, švenčių ir aktyvios veiklos. Donatui viso to nereikėjo, nereikia ir, ko gero, nereikės. Mes tikriausiai patys su Deivydu tokie esame, tad ir ryškėja mūsų bruožai vaikuose. Kornelija - tarsi aš, o Donatas - Deivydo kopija. Dabar tas metas, kai dukrai reikia ne tik lėlių, bet jau ir papuošalų, grožio priemonių. Pasiėmusi mano lūpų dažus ji mėgsta pasiryškinti lūpas. Paryškina jas ir man. Jųdviejų kambaryje 90 proc. daiktų yra Kornelijos, o likę - Donato. Kai kurie ir sudėti mamos...
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad taip elgiantis išsivysto kompleksai. Vaikystėje turėjau kompleksų dėl daugelio dalykų. Juos dažniausiai susikurdavau pati, tad dabar man norisi nuo to apsaugoti vaikus ir leisti jiems gyventi laisviau.
Tai buvo nuostabi diena. Iš pradžių maniau, kad mūsų su Deivydu vestuvių diena buvo gražiausia, bet iš tiesų gražiausia diena, išlikusi atmintyje, - gruodžio 1-oji, kai gimė dvyniai. Per tuos 9 mėnesius man atrodė, kad dar nepasidžiaugiau savo mažyliais, kuriuos nešiojau po širdimi. Kai prasidėjo sąrėmiai ir supratau, kad jau atėjo metas su jais susitikti, nuotaika ir emocijos buvo pasiekusios maksimumą. Tiek džiaugsmo - jokios baimės tuomet nejaučiau. Deivydas išsigandusiomis akimis naktį žvelgė į mane ir klausė, kaip man padėti, o aš jam liepiau tiesiog eiti miegoti. Tuo metu ramiai išsimaudžiau, išsitrinkau galvą - gimdyti norėjau vykti graži.
Tą dieną iškrito pirmasis sniegas. Važiuodami į ligoninę patekome į didelę spūstį ir visi, atrodo, žiūrėjo į mane. Man sąrėmiai, skauda, o aš dainuoju ir galvoju, kad tai laimingiausia mano gyvenime diena. Nekantravau pamatyti savo mažylius - buvo įdomu, kaip jie atrodys. Jausmų tuo metu buvo visa virtinė. Pirmasis sniegas, rytinė saulutė pro debesis pusę aštuntos ryto atmintyje išliko iki šiol. Pirmoji gimė Kornelija, po poros minučių - Donatas, ir tada suvokiau, ką reiškia jausti pilnatvę.
Nuo pirmos akimirkos norėjau vienu metu būti gera mama, gera žmona, gera atlikėja. Stengiausi ir įrašinėti dainas, ir filmuoti vaizdo klipus, galų gale gaminti pietus ir sutvarkyti namus... Žodžiu, viską suspėti. Buvo be galo sunku pripažinti sau, kad kažko nemoku, negaliu, nespėju ar pavargau. Man atrodė, kad jei visos gali, galiu ir aš. Pradėjęs lygiuotis į kitus nejučiomis pameti save, ir dėl to visa ta penkerių metų motinystės kelionė mane labai daug ko išmokė.
Vaikai manyje išugdė dar daugiau meilės, kantrybės, atsakomybės, rūpestingumo ir kartu išmokė būti griežtesnę ir reiklesnę. Tačiau svarbiausia - išmokė pasakyti „ne“, susidėlioti prioritetus.
Auginti du vaikus nebuvo ir nėra lengva iki šiol, tačiau labai džiaugiuosi, kad visuomet turėjau ir turiu pagalbininkų. Turiu kam išsiverkti, su kuo pasikalbėti, kam paskambinti ir paprašyti pagalbos. Stengiuosi drąsiai tuo naudotis. Neretai bijome paskambinti, kitus žmones apkrauti savo bėdomis, tada prasideda psichologinės problemos. Netikiu tomis mamomis, kurios vaidina ir pasakoja, kad motinystė yra drugeliai, rožytės, paukšteliai ir saulytės. Tikrai ne. Kiekvieną kartą, kai pasidaro sunku, prisimenu, kaip mes norėjome ir laukėme vaikų. Kaip aš juos myliu, branginu ir galiu dėl jų viską padaryti. Pats geriausias jausmas ir didžiausia palaima yra po keletą dienų trukusių koncertų grįžti namo ir juos apkabinti.
Ji niekuomet man nepataikauja ir negaili manęs. Priešingai, kartais net griežčiau su manimi pasikalba, o tai neretai net labiau padeda.
Pomėgiai
Kornelija be galo mėgsta maivytis. Ji labai artistiška, mėgsta viską, kas susiję su scena, vaidyba, šokiais ir dainavimu. Pastaruoju metu ėmė ryškėti ir noras puoštis, dažytis ir kartu pagražinti kitus.
Donatas - visiška priešingybė. Kornelija visas emocijas nori išdalyti kitiems, o Donatas, rodos, viską siurbia į save. Jis - susimąstęs, susikaupęs vaikas, turintis menišką sielą. Donatas turi puikią klausą - prisimena, o vėliau atkartoja jam patikusius garsus. Išklausęs dalį dainos jis geba atsiminti ir po kiek laiko atkartoti ją niūniavimu. Jis - tikra tėčio kopija.
Televizinė veikla
Naująjį televizijos sezoną LNK laida „Šeškinės 20“ pasitinka su nauja „Teleloto“ vedėjų pora - Jonu Radzevičiumi ir Katažina Zvonkuviene. Kalbėdama apie gautą pasiūlymą vesti šią laidą Katažina neslepia, kad iš pradžių buvo nemažai dvejonių. „Jau šiek tiek esu prisilietusi prie laidų vedimo. Prisipažinsiu, po to pirmojo savo debiuto buvau atsargi, nes esu savikritiška asmenybė. Galvojau ar tikrai man čia to reikia. Bet jeigu pažvelgtume į visą mano gyvenimo biografiją, tai atrodo, kad man ne tik pasisekė, bet aš jau esu laimėjusi aukso puodą.
žymės: #Gime
Panašus:
- Katažinos Zvonkuvienės Gimdymas: Neįtikėtina Motinystės Kelionė Pilna Džiaugsmo ir Iššūkių
- Katažina Zvonkuvienė: Neįtikėtina Gyvenimo Kelionė, Sėkmės Paslaptys ir Šeimos Istorija
- Neįtikėtina Katažinos Zvonkuvienės Gimtadienio Šventė: Kūrybos Perliukai ir Asmeniniai Atvirumai
- Kada pradėti primaitinti kūdikį: patarimai ir rekomendacijos
- 30 nėštumo savaitė: svarbiausi patarimai ir ką tikėtis nuo šiol!