Visuomenė lyčių lygybės srityje padarė didelį progresą, tačiau vis dar turime akivaizdžių iššūkių, apie kuriuos privalome kalbėti dažniau. Kovo 8-ąją švenčiama tarptautinė moters diena atsirado iš moterų siekio išsikovoti daugiau politinių teisių ir atkreipti dėmesį į lyčių nelygybę XX amžiaus pradžioje.
Pajamų atotrūkis - vis dar realybė
Moterų ir vyrų nelygybė yra susiformavusi ne tik dėl nevienodų galimybių įgyti išsilavinimą. Ją taip pat kursto neretai dar gajos socialinės normos, skirstant profesijas į „moteriškas“ bei „vyriškas“, motinystės iššūkiai ir nerašytos taisyklės pasiskirstant namų ruošos darbus.
Visiems žinomas faktas, kad egzistuoja atotrūkis tarp vyrų ir moterų gaunamų atlyginimų. Remiantis naujausiais „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje jis siekia beveik 14 proc., ir tai reiškia, kad moterys vidutiniškai uždirba maždaug 150 eurų atskaičius mokesčius kas mėnesį mažiau nei vyrai.
Didžiausias atlyginimų skirtumas tarp vyrų ir moterų pastebimas 35-44 metų amžiaus grupėje. Tai yra, būtent tada, kai dauguma moterų grįžta į profesinį gyvenimą po motinystės atostogų. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad Lietuvoje moterys atlieka maždaug du trečdalius visų namų ruošos darbų, tad tikrasis nelygybės mastas yra gerokai didesnis.
Nelygybė buityje reiškia, kad moterims lieka mažiau laiko ne tik pomėgiams, bet ir naujoms žinioms įgyti, ar netgi tokioms sritims, kaip investavimas, kur, deja, vis dar dominuoja vyrai. „Swedbank“ klientų duomenys rodo, kad moterys sudaro 39 proc. visų investuojančiųjų, be to, moterų investuojamos sumos yra net trečdaliu mažesnės nei vyrų.
Sektoriai, kur dominuoja moterys
Mažiau apmokami sektoriai, tokie kaip sveikatos priežiūra ar švietimas, taip pat yra dažnai pasirenkami būtent moterų. Tai taip pat yra vienas iš veiksnių, kodėl vyrų ir moterų atlyginimai skiriasi.
Mokslininkai teigia, kad skirstymas į moteriškas ar vyriškas profesijas atsiranda dar vaikystėje. Mergaitės labiau linkusios svajoti dirbti mokytojomis ar seselėmis, kai tuo metu dauguma berniukų svajoja apie darbą kompiuteriu ar sportininko karjerą. Šį suvokimą dažniausiai formuoja aplinka: tėvai, filmai ar net žaidimai ir žaislai, kurie atkartoja tam tikras socialines normas.
Vertinant pasauliniu lygmeniu, finansų bei ekonomikos sektoriuose taip pat dominuoja išskirtinai vyrai. Tad nenuostabu, jog per visą Nobelio premijų teikimo istoriją Nobelio ekonomikos premiją nuo pat 1969 metų yra gavusios vos dvi moterys iš 92 laureatų.
Kūno masės indeksas turi įtakos pajamoms?
Nors didelė dalis problemų, kalbant apie moterų ir vyrų nelygybę, su laiku yra sprendžiamos, visgi atsiranda ir naujų iššūkių. Pavyzdžiui, atlikti tyrimai rodo, kad antsvorio turinčios moterys gauna mažesnį atlyginimą nei jų lieknesnės bendraamžės. Tuo tarpu darbo užmokestis tarp antsvorio turinčių ir neturinčių vyrų skiriasi nežymiai.
Ir tokia „bauda“ moteriai už antsvorį nėra menka - ji vidutiniškai siekia apie 10 proc. jos darbo užmokesčio. Taip pat nustatyta ir tai, kad kuo daugiau antsvorio moteris turi, tuo užmokesčio skirtumas yra didesnis.
Žinoma, tiksliai tai įvertinti pakankamai sudėtinga, negano to, tikėtina, kad realiame gyvenime situacija gali būti dar prastesnė - pavyzdžiui, kai moteriai dėl jos kūno svorio darbo išvis pasiūlyta nebuvo. Ir tai patvirtina keletas eksperimentų.
Švedijoje atliktas tyrimas rodo, kad į darbo atrankos interviu rečiau buvo pakviestos tos moterys, kurios gyvenimo aprašyme esančioje nuotraukoje atrodė apkūnios nei, palyginimui, tos moterys, kurių kūno masės indeksas (KMI) atitinka „normas“.
Prie to prisideda ir socialinės normos, grožio suvokimas visuomenėje, kuris moterims dažnai kelia aukštesnius standartus, ir asmeninių savybių vertinimas per išvaizdos prizmę. Pavyzdžiui, kad apkūnus žmogus tikriausiai yra mažiau atsakingas arba ne toks darbštus.
Kita vertus, dėl vyraujančio grožio kulto ir pačios moterys gali save nuvertinti, rečiau prašyti atlyginimo pakėlimo arba net nebandyti kandidatuoti į naujas pozicijas.
Dovanoti ne tik tulpes
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyn, kuri taip pat dirbo ir Vokietijos gynybos ministre bei augino septynis vaikus, televizijos laidoje kažkada buvo paklausta vieno klausimo − ar ji labiau norinti būti „bloga mama“ ar „bloga ministrė“?
Kovo 8-ąją turėtume moterims dovanoti ne tik tulpes, bet ir prisiminti vis dar egzistuojančius realius iššūkius lyčių lygių galimybių srityje. Kasmet šimtai Lietuvos moterų po motinystės atostogų grįžta į darbo rinką.
Agnė Jankauskė dalijasi: „Svarbiausia nepanikuoti ir suprasti, kad pirmosios dienos ar savaitės bus emociškai intensyvios. Ilgą laiką praleidus namie, dažnai moteriai atrodo, kad ji viską pamiršo bei atsiliko nuo rinkos tendencijų. „Nė velnio, nes čia taip pat kaip išmokti važiuoti dviračiu."
„Svarbu kelti sau realius lūkesčius. Jei įtikinėsime save, kad per metus ar dvejus viską pamiršome, pačios sau uždarysime duris. Sukaupta patirtis niekur nedingsta, tik reikia vėl „įsivažiuoti”. Pora savaičių darbe po grįžimo ir vėl jautiesi pilna pasitikėjimo. Man asmeniškai grįžimas po motinystės atostogų atrodo žymiai lengvesnis nei pozicijos ar įmonės keitimas”.
„Nuolat jaučiamas vidinis konfliktas - darbe mintys krypsta į vaikus, namuose - į darbo reikalus. Ypač sunku, kai vaikai suserga. O svarbiausia supratau, kad grįžus į darbą, su vaikais praleistas laikas tapo net kokybiškesnis nei būnant namuose visą dieną.
Dauguma dirbančių mamų jaučia tai - kaltę. Manau, kad mums tas kaltės apraiškas įveikti gali padėti sąžiningumas sau, - pasakoja Agnė, - Kai atrodo, kad galėčiau būti geresnė mama, tiesiog klausiu savęs - ar padariau viską, ką galėjau?
Moteris prisimena, kaip naiviai įsivaizdavo savo grįžimą į darbą: „Galvojau, kad vienu metu ir dirbsiu, ir būsiu puiki mama, ir kasdien gaminsiu sveiką vakarienę, ir sportuosiu, ir žaisiu su vaikais, ir dar raidelių juos mokysiu. Su laiku išmokau atleisti sau tuos įsivaizduojamus netobulumus. Kitais vakarais, kai nebelieka energijos žaidimams, skaitau knygą ant sofos arba kalbuosi su vyru, o vaikai, pasirodo, puikiai užsiima patys. Svarbiausia palaikyti balansą ir skirti dėmesio ne tik vaikams, bet ir savo antrajai pusei ir, žinoma, sau”, - tvirtina A.
Ji pabrėžia, kad šeimos ir darbo derinimo galimybės svarbios visiems: „Ne aš viena esu dirbanti mama ir ne mano vieno vyras - dirbantis tėtis.
„Dažnai mamos sukuria idealų grįžimo į darbą scenarijų savo galvose.
„Realybė dažniausiai būna visai kitokia, - pasakoja A. Jankauskė, - Pirmojo grįžimo metu vietoj planuotos vienos ligos savaitės susidūriau su rimtesnėmis ligomis, antibiotikų kursais, o dar ir pati užsibrėžiau tikslą baigti tarptautinius kursus. Ji atvirai pripažįsta: „Dabar suprantu, kad nereikia bijoti pripažinti - visko aprėpti neįmanoma. Perfekcionizmas šioje situacijoje tampa mūsų priešu. Kad ir kokia stipri bebūtum, kartais reikia nuleisti kartelę ir priimti pagalbą iš šalies.
„Po antrųjų motinystės atostogų į darbo rinką grįžau jau geriau pasiruošusi. Perplanavome šeimos išlaidas ir pasisamdėme auklę, kuri padėtų vaikų ligų atvejais.
„Kiekviena moteris motinystę išgyvena skirtingai. Vienoms tai tampa gyvenimo pilnatvės šaltiniu ir jos atranda save būdamos namie su vaikais. Aš priklausau antrajai grupei, - atvirai pripažįsta komunikacijos vadovė, - Po kurio laiko pradėjau ilgėtis savo profesinio gyvenimo ritmo, kasdienių iššūkių, kolegų. Visgi laikas parodė, kad šis sprendimas buvo naudingas visai šeimai. Kai mama jaučiasi realizavusi save, jos džiaugsmas ir energija persiduoda visiems namiškiams. Dabar suprantu - nėra vieno teisingo būdo būti mama, svarbiausia išdrįsti rinktis tai, kas tinka būtent tau ir tavo šeimai”, - užbaigia pokalbį A.
Mamų psichikos sveikata
Šalį supurčius dar vienai tragedijai, kai moteris, įtariama, nužudė dvi savo dukreles, vėl garsiai raginama nebijoti kalbėti apie mamų psichikos sveikatą. Sekmadienį Lietuvą apskriejo žinia apie šeimos tragediją Vilniuje - upėje paskendo trejų ir vienų metukų mergaitės, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl mažamečių vaikų nužudymo. Ši nelaimė - šiemet jau ketvirtoji kone identiška tragedija Lietuvoje. Savo vaiką vonioje nuskandinusiai Vievio gyventojai teismas pirmadienį skyrė priverstinį gydymą, nurodęs, kad mama savo veiksmų suvokti negalėjo.
Remiantis tyrimais, pogimdyminę depresiją patiria viena moteris iš septynių, o Lietuvoje atliktos apklausos rodo, kad apie 20 proc. moterų susiduria su reikšmingais depresijos po gimdymo simptomais, - LRT.lt sakė psichologė psichoterapeutė S. S.
„Dažniausiai moteris jaučia didžiulę kaltę, jei, pagimdžiusi vaiką, jaučiasi blogai.
„Tada ir pati moteris bus linkusi nuneigti savo jausmus. Moterims labai sunku pripažinti, kad kažkas vyksta, nes kyla jausmas, kad gal aš to vaiko nemyliu, gal esu negera mama, gal su manimi kažkas negerai, kad nesusitvarkau su motinyste. Tokie jausmai skatina moterį paslėpti realybę“, - pastebėjo S.
Apie 80 proc. mamų susiduria su pogimdymine melancholija - liūdesio bangomis, sakė S. Valevičienė ir pridūrė, kad paprastai tokie jausmai neužtrunka.
„Sunkiausia, kad tai pažeidžia moters santykį su vaiku. Kai moteriai pačiai blogai, jai sunku būti džiaugsmingame santykyje ir su vaiku. Tyrimai rodo, kad vaikai jaučia įtaką, kai jų mamos turi pogimdyminę depresiją“, - vardijo S.
„Tokių mamų yra daug. Kai visuomenė ir aplinka nesureaguoja, didelė tikimybė, kad gali kažkas atsitikti, jei mama negaus pagalbos“, - pabrėžė S.
Netikra iliuzija, formuojanti įsitikinimą, kad visos motinos turėtų jausti tik džiaugsmą ir laimę, o bet kokie neigiami jausmai gali būti laikomi silpnumu ir „prastos“ mamos požymiu“, - apie visuomenėje tvyrantį požiūrį kalbėjo N. N.
„Atidus klausymas ir leidimas mamai kalbėtis apie savo jausmus, nepertraukiant ir nedalinant patarimų, gali būti pirmasis žingsnis į atsivėrimą ir pasitikėjimą bei jausmą, kad ji ne viena. Patarimų dažniausiai irgi nereikia. Todėl pakaktų pasiteirauti, kokios pagalbos moteris norėtų pati, ir ją pasiūlyti, o taip pat prisidėti prie buities darbų, vaiko ar vaikų priežiūros, maisto gaminimo ir pan.
Pasak N. Vildžiūnaitės, kartais mamos linkusios nepaisyti sunkios būsenos, priimti ją kaip „natūralią“ motinystės dalį, kuri praeina savaime. „Artimieji turėtų būti budrūs ir stebėti kartu, būti žvilgsniu iš šalies. Besitęsianti nemiga arba padidėjęs mieguistumas, nuovargis, nuolatinis liūdesys arba nerimas, tuštumos jausmas, apatija ir sumažėjęs džiugesys, vengimas bendrauti, izoliacija nuo žmonių, sunkumai susikaupti, prižiūrėti kūdikį, energijos, trūkumas, verksmingumas, apetito stoka rodo, kad moteriai reikalinga pagalba čia ir dabar“, - simptomus, į kuriuos moters artimieji turėtų atkreipti dėmesį, vardijo N.
Psichologės psichoterapeutės S. S. Tikrai labai svarbu socialiniai kontaktai, būreliai, susitikimai ar pabuvimas su draugėmis. Kuo moteris labiau jaučia, kad aplinka ją palaiko, tuo jai lengviau“, - akcentavo S.
Anot jos, šiandien viešojoje erdvėje analizuojamos motinos savybės ir jos gyvenimas, netgi diagnozuojami galimi psichikos sutrikimai. Tačiau problema kita, o Lietuvoje ne pirmą kartą šįmet nuskamba istorija, kai motina bando nužudyti savo vaikus.
Pasak jos, kalbantis su moterimis apie motinystę ir mažų vaikų priežiūrą, tenka girdėti, kad jos norėtų kad ir pusvalandžio vienatvės ir poilsio. Specialistės teigimu, neseniai pagimdžiusios moterys dažniausiai sako, kad joms trūksta miego, 30 ar 60 min.
Anot su moterimis dirbančios aktyvistės, moterys, apėmus tokioms mintims, kaltina save, vadina save blogomis mamomis.
Akušerė Armanda Zinkevičienė, magistro darbe tyrinėjusi moterų emocinę būseną po gimdymo, teigė, kad kai kurios moterys nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu jaučiasi tarsi praradusios save. „Didžiojoje Britanijoje atliktame tyrime moterys šį savęs praradimą siejo su nesugebėjimu mėgautis gyvenimu taip, kaip anksčiau, nes nebelieka tam laiko. Visi šie išgyvenimai tik sustiprina vienišumo ir atskirties jausmą. O vienišumas gali būti vienas iš veiksnių, kuris paskatins atsirasti pogimdyminei depresijai“, - teigė A.
Pasak N. Vildžiūnaitės, rūpintis savo ir šeimos emocine savijauta reikia nėštumo metu ar net dar tik planuojant vaikelio atėjimą. „Rūpintis savo emocine ir psichikos sveikata svarbu ir nėštumo metu, ir po gimdymo. Todėl numatykite artimųjų, į kuriuos galite kreiptis, sąrašą, aptarkite su jais, kad jaustumėtės saugi ir tikra. Emociniai iššūkiai ir psichikos sunkumai motinystėje aplanko daugelį. Bendraudami su kitomis motinomis, galite pasidalyti savo patirtimi ir išgirsti, kad kitos motinos taip pat susiduria su panašiomis problemomis. Tai gali padėti patirti bendrystės jausmą, palengvinti įsitikinimų naštą, kad esate viena iš nedaugelio, kuriai tai nutinka“, - komentavo N.
„Taip pat yra tam tikri SOS požymiai, į kuriuos privaloma reaguoti iš karto: mintys apie savižudybę ar grėsmė sužaloti save ar kūdikį. Esant ūmiai būklei, psichozės simptomams, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, vykti tiesiai į ligoninę arba skambinti 112“, - pabrėžė N.
Pagalbos kontaktai
- Kreipkitės į poliklinikos, kurioje esate registruota (s), Psichikos sveikatos centrą.
- Pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje.
- Pogimdyminės depresijos prevencija ir pagalba.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų Lietuvoje | Beveik 14 proc. |
| Moterų, susiduriančių su depresijos po gimdymo simptomais | Apie 20 proc. |
| Moterys sudaro investuotojų | 39 proc. |
žymės:
Panašus:
- Šokiruojanti Vyrų, Moterų ir Vaikų Statistika Lietuvoje: Atskleisti Lyčių Nelygybės Paslaptys!
- Neįtikėtina Placenta: Atraskite Jos Paskirtį ir Gyvybiškai Svarbias Funkcijas Nėštumo Metu!
- Atverkite Svarstyklių Moterų Paslaptis: Unikalios Savybės, Charakterio Bruožai ir Gyvenimo Pasiekimai
- Šalčio terapija nėštumo pabaigoje: ar tai saugu? Pavojai ir svarbiausios atsargumo priemonės
- Kaip Dažnai Maitinti Kūdikį Pagal Amžių: Nepakeičiami Patarimai Tėvams!