Lietuvoje statistikos duomenys atskleidžia įvairius lyčių nelygybės aspektus, kurie apima švietimą, darbo rinką, šeimos atsakomybes ir smurtą artimoje aplinkoje. Šie duomenys rodo, kad lytis vis dar yra reikšmingas veiksnys, lemiantis asmens galimybes ir patirtis įvairiose gyvenimo srityse.
Švietimas
Lietuvoje aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą dažniau turi moterys: 61 proc. moterų ir 39 proc. vyrų. Moterys taip pat dažniau dalyvauja mokymosi visą gyvenimą procese (23 proc. moterų ir 16 proc. vyrų). Lietuvos universitetuose taip pat dažniau studijuoja moterys (59 proc.) nei vyrai (41 proc.) (2023-2024 mokslo metų duomenys).
Daugiau berniukų iškrenta iš švietimo sistemos ir mažiau vyrų baigia aukštojo mokslo studijas. Dėl iš anksto susiformavusių lūkesčių berniukams ir mergaitėms švietimo sistemoje jiems dažnai taikomi skirtingi standartai. Pavyzdžiui, iš mergaičių reikalaujama nuolankumo, paklusnumo, darbštumo, kruopštumo, iš berniukų - ryžtingumo, tvirtumo, aktyvumo. Praktikoje kur kas dažniau numojama ranka į berniukų garsumą, triukšmingumą („berniukai bus berniukai“). Tokių lyčių stereotipų pasekmės lemia, kad berniukai dažniau iškrenta iš ugdymo sistemos, t. y., nebaigia mokyklos, dažniau susiduria su sunkumais mokantis, rečiau stoja ir įstoja į aukštąsias mokyklas ir pan.
Tarp universitetų dėstytojų 2024-2025 metais moterys sudarė 57 proc. Jos dažniau nei kolegos vyrai dirbo asistentais (63 proc.) ir lektoriais (61 proc.), vyrai dažniau atliko profesoriaus pareigas (59 proc.). Taip pat iš 12 Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų rektorių tik 4 yra moterys. Tarp bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų ir vadovų vyrauja atvirkštinės tendencijos: pavyzdžiui, 2024-2025 metais moterys sudarė 88 proc. bendrojo ugdymo įstaigų vadovų.
Tiesa, nors priešmokyklinio ugdymo ir pradinių klasių mokytojų gretose vyrai užima labai mažą dalį (tarp priešmokyklinio ugdymo pedagogų visoje Lietuvoje buvo tik 3 vyrai, tarp 1-4 klasių mokytojų vyrai sudarė 2 proc.), 30 proc. visų šių įstaigų vadovavo vyrai.
Statistikos duomenys švietimo srityje nurodo į keletą nusistovėjusių visuomenės nuostatų ir lūkesčių moterų ir vyrų atžvilgiu. Moterys labiau dominuoja tarp dėstytojų ir žemesnio laipsnio mokslininkų dėl mažų atlyginimų. Ši tendencija būdinga visai darbo rinkai. Visi sektoriai, kur dirba daugiau moterų (pavyzdžiui, švietimo, slaugos, socialinio darbo, kultūros ir pan.), yra prasčiau apmokami.
Moterys taip pat dažniau turi ilgesnes karjeros pertraukas dėl įsipareigojimų, susijusių su šeima: eina vaiko priežiūros atostogų, prižiūri sergančius ar vyresnio amžiaus šeimos narius ir pan. Dėl šių pertraukų ir visuomenėje nusistovėjusių stereotipų, kad moterų pagrindinė pareiga yra vaikų ir namų priežiūra, joms sunkiau siekti akademinės ir (arba) mokslinės karjeros. Siekti akademinės ir (arba) mokslinės karjeros moterims sudėtingiau ir dėl šioje srityje egzistuojančio „stiklo lubų“ reiškinio.
„Stiklinėmis lubomis“ vadinamas reiškinys, kuomet dėl nematomų ir / arba dirbtinai sudaromų kliūčių ribojamos moterų galimybės siekti karjeros. Tokiomis kliūtimis gali būti vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų (statistiškai dažniausiai moterų) laiko įskaičiavimas į laikotarpį, skirtą kvalifikacijai kelti. Vaikų ar kitų šeimos narių priežiūra dažnai tampa priežastimi, dėl kurios moterys negali tokiu pačiu greičiu tobulėti mokslinėje, profesinėje srityje kaip gali vyrai, yra priverstos ilgesniam laikui atsitraukti nuo domėjimosi savo sritimi, naujovių sekimo ir t. t.
Renkantis aukštojo mokslo ir pomokyklines studijas smarkiai išsiskiria moterų ir vyrų pasirinkimai. Lietuvoje 46 proc. moterų studijuoja švietimo, sveikatos, socialinės, humanitarinės ir meno krypties mokslus, o šių sričių mokslus renkasi tik 18 proc. Lietuvos universitetuose tarp studijuojančiųjų kalbas ir žurnalistiką vyrai sudaro 18 proc., teisę - 32 proc. Vyrų dominuojamose profesijose - informacijos ir ryšio technologijose, inžinerijoje ir inžinerinėse profesijose, architektūroje ir statyboje - moterys sudaro atitinkamai 13,5 proc., 21 proc. ir 23 proc.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. vyrai sudarė 44 proc. aukštųjų mokyklų studentų, studijuojančių gamtos, technikos ir taikomuosius mokslus, moterys - tik 12 proc.
Pateikta statistika rodo didelius skirtumus tarp moterų ir vyrų renkantis studijas po mokyklos užbaigimo. Šis netolygus pasiskirstymas vadinamas horizontaliąja segregacija švietime. Ilgainiui tai pasireiškia ir horizontaliąja segregacija darbo rinkoje, kuomet moterys dominuoja vienose profesijose (pavyzdžiui, švietimo, sveikatos, socialinės rūpybos, kultūros), o vyrai - kitose (pavyzdžiui, informacinių technologijų, ryšių, fizikos). Duomenys rodo, kad moterų vyraujamos profesijos yra prasčiau apmokamos, o vyrų - geriau.
Šiam reiškiniui daug įtakos turi visuomenėje vyraujantys lyčių stereotipai. Nuo mažens berniukai ir mergaitės vis dar dažnai žaidžia su skirtingais žaislais: mergaitės labiau žaidžia su žaislais, kurie lavina rūpybos įgūdžius (minkšti žaislai, maisto gamybos rakandai, vežimėliai lėlėms ir pan.), o berniukai - mechanikos, loginio mąstymo, konstravimo (automobiliai ir kitos įvairios transporto priemonės, įvairūs konstruktoriai, kaladėlės ir pan.). Net LEGO konstruktoriai mergaitėms ir berniukams skiriasi spalviškai, sudėtingumu, veiklos sritimi. Lyčių stereotipai pasireiškia ir mokykloje - per neįsisąmonintus ugdytojų stereotipus, vadovėlių medžiagoje.
Nors Lietuvoje karjeros konsultavimas mokyklose dar menkai išvystytas, tačiau ir šioje srityje aptinkama stereotipų įtaka. Dėl vyraujančio vyro kaip maitintojo stereotipo vyrai dažnai ir nesirenka prasčiau apmokamų profesijų. Taip pat iš aplinkos girdimos žinutės, kad pasirinktas akademinis ir / ar profesinis kelias yra „nevyriškas“. Tuo pat metu mergaitės dar ankstyvoje vaikystėje pradeda prasčiau už berniukus vertinti savo pasiekimus. Dėl to ilgalaikėje perspektyvoje nukenčia jų pasitikėjimas savimi, jos daug dažniau linkusios sutikti dirbti ir už mažesnį atlyginimą, dėl šeimos poreikių atsisakyti darbo etato dalies ar net paties darbo ir pan. Taip pat dėl būtinybės derinti šeimą ir darbą jos renkasi veiklos sritis, kur tai padaryti būtų lengviau.
Šeimos Atsakomybės
Lietuvoje net 88 proc. visų asmenų, imančių vaiko priežiūros atostogas pirmaisiais vaiko auginimo metais, yra moterys. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio valstybių, yra įprasta, kad moterys yra pagrindiniai už vaikų auginimą atsakingi asmenys visuomenėje. Taip nutinka dėl visuomenėje vyraujančių istoriškai susiklosčiusių lyčių normų ir stereotipų, kurie turi tiesioginę įtaką socialiniams ir kultūriniams moterų ir vyrų elgesio modeliams.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktas kokybinis tyrimas apie vaikus auginančias dirbančias moteris parodė, kad porose vyrai ir moterys retai arba beveik niekada nediskutuoja ir nesitaria, kaip atrodys jų šeimos gyvenimas atsiradus vaikams. Tyrime dalyvavusių moterų duomenimis, būtent jos „pagal nutylėjimą“ išėjo vaikų priežiūros atostogų, šio klausimo iš esmės nė neapsvarsčiusios. Tyrimas parodė, kad, kai sprendimai apie šeimos gyvenimą ir įsitraukimą į vaikų auginimą bei priežiūrą priimami organiškai, dažniausiai juos veikia visuomenėje nusistovėjusios normos bei stereotipai. Šios normos „sufleruoja“, kad vaikus ankstyvajame amžiuje augina ir prižiūri bei turi tai daryti daugiausia mamos.
Ir nors pastaraisiais metais visuomenės ir šeimos struktūra intensyviai keičiasi ir vyrai vis didesne apimtimi įsitraukia į vaikų auginimą, statistikos duomenys rodo, kad iki lygiaverčio šeimos atsakomybių pasidalinimo tarp moterų ir vyrų dar labai toli.
Moksliniuose tyrimuose atkreiptas dėmesys į tai, kad iki 2022 metų pabaigos galiojusi 2-iejų metų vaiko priežiūros atostogų sistema buvo orientuota į pajamų kompensavimą tėvams ir pagrįsta finansinės naudos motyvais, o tai neskatino vienodo abiejų tėvų įsitraukimo į vaiko priežiūrą. Šeimos buvo linkusios rinktis vaiko priežiūros atostogų schemą, kuri leido antraisiais vaiko metais atkurti darbo santykius ir gauti atlyginimą. Praktikoje tai dažnai pasireiškė tuo, kad tėčiai vaiko priežiūros atostogų išeidavo formaliai, gaudami atlyginimą kartu su vaiko priežiūros išmoka, o de facto vaikus likdavo prižiūrėti mamos. Tokiam šeimos sprendimui darė poveikį ne tik lyčių normos ar stereotipai, bet ir tokios struktūrinės priežastys kaip moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai. Lietuvoje moterys vis dar vidutiniškai uždirba mažiau nei vyrai ir vyrų atlygis geriau kompensuoja vienos motinos sumažėjusį atlyginimą.
Dėl nelygiaverčio vyrų ir moterų darbų ir atsakomybių pasidalinimo auginant vaikus dažnai nukenčia moterų karjera, finansinis stabilumas ir savarankiškumas. Tuo pačiu metu vyrai, neįsitraukdami į ankstyvą vaikų priežiūrą, praranda galimybę nuo pat mažumės užmegzti ryšį su vaiku bei praleidžia daug svarbių vaiko raidos įvykių.
Moterys Lietuvoje beveik tris kartus daugiau laiko skiria maisto gaminimui ir namų ruošai nei vyrai. 65 proc. moterų ir 29 proc.
Atotrūkis tarp moterų ir vyrų skiriamo laiko namų priežiūrai susijęs su istoriškai susiklosčiusiais moterų ir vyrų vaidmenimis bei socialiniais lūkesčiais, ką kiekvienos lyties atstovas turėtų daryti. Ir nors pastaraisiais dešimtmečiais stebimas lyčių nuostatų pokytis moderniose šeimose, daugelyje net ir pačias moderniausias ir liberaliausias pažiūras turinčių porų moterys skiria daugiau laiko tokioms veikloms kaip maisto pirkimas ir gaminimas, namų tvarkymas, skalbimas, kiti namų buities darbai. Mokslinėje literatūroje šis reiškinys vadinamas „antrąja pamaina“ ir paprastai reiškia moters darbus namuose po darbo valandų darbe. Šių dienų pasaulyje retai pasitaiko šeimų, kuriose dirbtų tik vienas iš partnerių. Dažniausiai dirba abu asmenys, nes šeimai išlaikyti reikalingos abiejų pajamos.
Smurtas artimoje aplinkoje
Lietuvoje 77 proc. visų nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų yra moterys, o 84 proc.
Absoliuti dauguma smurtą patyrusių asmenų Lietuvoje yra moterys. Absoliuti smurtautojų artimoje aplinkoje dauguma - vyrai. Net ir tais atvejais, kai nuo smurto nukenčia vyrai, jie dažniau nukenčia nuo kitų vyrų, nei nuo moterų. Tad kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje matome, kad lytis yra lemiamas veiksnys jam pasireikšti.
Tokią situaciją lemia visuomenėje vyraujantys lyčių stereotipai, lyčių normos ir istoriškai susiklostę nelygiaverčiai galios santykiai tarp moterų ir vyrų. Pavyzdžiui, vyrų viršenybės prieš moteris viešojoje ir artimoje aplinkose akcentavimas („vyras - šeimos galva“, „vadovauti turi vyrai“ ir pan.) bei moterų subordinacijos vyrams palaikymas socialinėse ir kultūrinėse praktikose („moteris turi paklusti / klausyti savo vyro“, „moterų vieta virtuvėje“, „moterys turi kurstyti šeimos židinį“ ir pan.).
Statistiniai duomenys apie moterų ir vyrų išsilavinimą Lietuvoje
| Rodiklis | Moterys | Vyrai |
|---|---|---|
| Aukštasis arba aukštesnysis išsilavinimas | 61% | 39% |
| Dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą procese | 23% | 16% |
| Studentai universitetuose (2023-2024 m. m.) | 59% | 41% |
Panašus:
- Trys vyrai ir kūdikis: komedijos klasika, kuri vis dar žavi
- Liūto ženklo vyrai: Paslaptinga charizma ir neįtikėtina asmenybė atskleista!
- Užburianti Vyrų, Gimusių Kiaulės Metais, Asmenybės Paslaptis – Sužinokite Dabar!
- 5 mėnesių kūdikio mityba: svarbiausi patarimai tėvams, kurių negalite praleisti!
- Jūros vanduo nosiai kūdikiams: saugus naudojimas, sudėtis ir neįtikėtina nauda