Ab ovo išvertus į lietuvių kalbą reikštų „nuo kiaušinio“. Akivaizdu, kad daugeliui toks posakis nieko nesako. O kai kam kyla filosofinis klausimas: kas buvo pirmiau - višta ar kiaušinis? Senovės romėnai puotą pradėdavo valgydami virtus kiaušinius, o jos pabaigoje valgydavo vaisius. Todėl ir atsirado posakis: „Nuo kiaušinių iki vaisių“, tai yra „viskas nuo pat pradžios iki pabaigos“.
Kiaušinis Kaip Simbolis
Kiaušinis - vaisingumo, tobulumo, klestėjimo, sveikatos ir grožio simbolis. Jis simbolizuoja ir gamtos prisikėlimą, gyvybės atsiradimą, gyvenimo atsinaujinimą, augalijos gimimą, jos žydėjimą ir vaisingumą. Kiaušiniui priskiriama magiška galia. Jame esą kaupiasi deivių gimdytojų galia. Su kiaušiniais susijusiose apeigose išliko tikėjimų apie mitologinį kosminį kiaušinį pėdsakų.
Kiaušinio Sandara Ir Simbolinės Reikšmės
Jo gyvatės pavidalo gemalui buvo priskiriama nepaprasta vaisingumo ir gyvybingumo galia. Kiaušinio viduje slypi atsinaujinimo jėga, atgimimas ir gyvybės energija. Trynys simbolizuoja auksą ir Saulę, o baltymas - sidabrą ir Mėnulį.
Lietuvių Liaudies Mįslės Apie Kiaušinį:
- Pramušiau ledą - radau sidabrą, pramušiau sidabrą - radau auksą.
- Atsirita bačkutė be šulų, be lankų, joj alus geltonas.
- Apskrita bačkelė be jokio lankelio.
- Nei semta, nei pilta - pilna bačka syvų.
- Šviesi gryčia be langų, be durų.
- Mažutis ąsotėlis, skani tyrelė.
- Ponaičiukas be skylės, ir jo gryčia be siūlės.
- Karaliaus marškiniai be siūlės.
- Kunigo marškiniai be skylės.
- Avis ledą praperdė.
- Vienoj bačkelėj du patiekalai iškepa.
- Ko į sieną neįkiša? - kiaušinio.
Lietuvių Kalbos Frazeologizmai:
- Kiaušinio lukšto nevertas (niekam tikęs).
- Kiaušinis moko vištą (apie tariamą jaunimo išprusimą).
- Ar kiaušinį įkepei?
Kiaušinis Tautosakoje Ir Mituose
Etnologė Pranė Dundulienė yra rašiusi, kad lietuvių tautosakoje žinomos sakmės, kuriose pasakojama, jog pasaulis atsiradęs iš kiaušinio. Senovės žmonės pastebėjo, kad iš kiaušinio atsiranda gyvybė, todėl ėmė laikyti jį magišku, gretinti su dangumi, Saule, Mėnuliu.
Sakmės Apie Pasaulio Atsiradimą:
Vienoje šiaurės Lietuvoje užrašytų sakmių aiškinama, kad Mėnulyje ant akmens tupėjusi milžiniška antis. Ji buvo padėjusi kiaušinį ir ruošėsi perėti. Bet įsinorėjusi lesti ir nuskridusi ieškoti maisto. Tuo metu užėjęs lietus ir sudrėkinęs lizdą, jame pasidariusi skylė, pro ją kiaušinis ir iškritęs. Bekrisdamas kiaušinis atsimušęs į debesį ir perskilęs į tris dalis.
Kitoje sakmėje Dievas, norėdamas, kad dangus atsiskirtų nuo žemės, anties padėtą kiaušinį metęs į akmenį. Iš trynio atsiradusi žemė ir Saulė, iš baltymo - vanduo ir Mėnulis, iš šlakuoto kiauto - dangus su žvaigždėmis ir akmenys, iš duobutės - pragaras, iš gemalo - debesys su gyvatės pavidalo laumės juosta.
Lietuvių sakmę apie pasaulio atsiradimą iš vandens paukščio kiaušinio papildo mitai apie kosminį kiaušinį, iš kurio atsiradusi visata. Juose pasakojama, kad iš pradžių buvo chaosas, migla, dumblynai. Paskui atsirado kiaušinis, padėtas vandens paukštės ar gyvatės, o iš jo - žemė, vandenys, dangus, oras, ugnis.
Kitų Tautų Mitai:
Pasaulio kilmė iš pirmykščio kiaušinio žinoma ne tik kaip orfikų pasaulio kūrimo mitas (juodasparnė naktis, vėjo pamylėta, padėjo kiaušinį, iš šio išsirito Erotas arba Panas), bet ir iš indų, japonų, perujiečių, polineziečių, finikiečių, kinų, slavų ir kitų tautų mitų apie pasaulio atsiradimą.
Senovės indų mite apie pasaulio kūrimą bylojama: Pradžių pradžioje nebuvo nieko. Nebuvo nei saulės, nei mėnulio, nei žvaigždžių. Tik tyvuliavo bekraščiai vandenys; anksčiau už kitus kūrinius iš pirmapradžio nejudančio chaoso glūdumos lyg giliam sapne išsiskyrė vandenys. Vandenys pagimdė ugnį. Galinga jų šilumos jėga išrutuliojo Aukso Kiaušinį. Tada dar nebuvo metų, nes nebuvo kam skaičiuoti laiką, bet tiek laiko, kiek tęsiasi metai, Aukso Kiaušinis plūduriavo bedugniame ir bekraščiame okeane. Po metų iš Auksinio gemalo atsirado Praamžis Brahma. Jis sudaužė Kiaušinį, šis perskilo pusiau. Iš viršutinės jo dalies atsirado Dangus, iš apatinės - Žemė, o tarp jų, kad atskirtų vieną nuo kito, Brahma įtaisė oro erdvę. Ir jis įtvirtino Žemę tarp vandenų, ir sukūrė pasaulio šalis, ir jis pradėjo laiką.
Kiaušinis Krikščionybėje Ir Velykų Tradicijose
Krikščionybėje iš karsto atsikėlęs Kristus lyginamas su viščiuku, išsiritusiu iš lukšto; balta lukšto spalva simbolizuoja tyrumą ir tobulybę. Velykas ir dabartiniais laikais sunku įsivaizduoti be margučių. Senovėje jiems buvo priskiriama stebuklinga galia. Velykų kiaušinis, ypač dovanotas, turėjo žmogui suteikti laimės. Toks margutis būdavo saugomas visus metus. Manyta, kad Velykų kiaušiniai turi ypatingos galios: suteikia jėgų, apsaugo nuo ligų ir kerų.
Dažnai kiaušinį dalijo į dvi ar keturias dalis ir tik tada valgė. Pirmąją Velykų dieną rinkdavosi išbandyti, kieno margutis stipresnis. Sumuštą kiaušinį laimėtojas pasiimdavo. Sakydavo, kieno drūtesnis kiaušinis, to ir gyvenimas ilgesnis. Paprotys daužyti margučius paremtas tikėjimu, kad pramušus kiaušinį simboliškai atidaromas išėjimas ir jo gyvybei - įvairialypio gyvastingumo ir vaisingumo davėjai.
Margučių Ridenimas:
Margučių ridenimo paprotys yra atėjęs iš gilios senovės. Anuomet tikėta, kad apeiginis kiaušinis, susilietęs su žeme, turėjo jai suteikti gyvybingumo. Apeiginiai margučiai buvo nešiojami po laukus, apkasami dirvose.
Kiaušinis Liaudies Magijoje:
Pavasarį, kai atgimsta gamta, kiaušiniui buvo priskiriama nepaprasta magiška galia. Buvo tikima, kad kiaušinis gali perimti žmonių ir gyvulių ligas, nukreipti blogas akis, nuvalyti moralinius nešvarumus. Kiaušinius valgydavo ligoniai, paliegėliai, jais apdėdavo žaizdas, pūlinius. Be to, manyta, kad kiaušinis yra priemonė atsikratyti nevaisingumo. Nevaisingos moterys esą valgydavusios žalius kiaušinius ir tapdavusios vaisingos.
Liaudies magijoje po tam tikrų apeigų kai kada kiaušiniai būdavo užkasami, be to, turėjęs reikšmės ir jų trapumas (priešiškos jėgos turėjo saugotis, kad jų nesutraiškytų, ir privalėjo elgtis santūriai). Austrų liaudies papročiuose Didįjį ketvirtadienį padėtas ir paskui pašventintas bei žemėje užkastas kiaušinis apsaugo nuo nelaimių. Jį galima permesti ir per namo stogą bei užkasti kritimo vietoje, kad namus apsaugotų nuo žaibo.
Velykų rytą valgytų kiaušinių lukštus lietuviai ūkininkai nunešdavo į savo lauko rėžį ir užkasdavo, kad nuo ledų būtų apsaugoti javai ir užaugtų geras rugių derlius. Apie Veliuoną šeimininkė stropiai surinkdavo kiaušinių lukštus ir sudegindavo, kad pavasarį viščiukai, žąsiukai ir kiti paukščių jaunikliai lengvai iš lukštų ristųsi, gyvuliai greičiau numestų žiemos plaukus, kad medžiai sprogtų, pradėtų keltis jauna žolė. Vištoms margučių lesti neduodavo, kad jos nedarkytų pasėtų daržovių.
Kiaušinių Dažymas Ir Jurginės:
Kiaušinius lietuviai seniau dažė du kartus per metus - Jurginėms (jurgučiai) ir Velykoms (velykaičiai). Per Jurgines, gindami gyvulius iš tvarto, ūkininkai (dažniausiai namų šeimininkės) tarpduryje padėdavo kiaušinį (arba du). Pervaryti per kiaušinį gyvuliai turėjo pasidaryti riebūs ir apvalūs. Paskui tą kiaušinį atiduodavo ubagui. Manyta, kad tai esanti geriausia išmalda, nes duoda gyvą daiktą. Kitur šeimininkė virdavo piemeniui du kiaušinius, kad gyvulių banda būtų sveika.
Kiaušinio su dviem tryniais negalima valgyti merginoms - jeigu suvalgys, ilgai neištekės.
Kiaušinis Magijoje Ir Būrimuose
Kiaušinis naudojamas magų praktikose, apeigose ir būrimuose. Būrimas iš paukščių kiaušinių paprastai vadinamas omantija. Kai kuriose burtų knygose patariama naudoti tik juodos vištos kiaušinius, o prieš buriant atlikti daugybę ritualų ir sukalbėti įvairias maldas. Kitas populiarus būrimo metodas - į indą su vandeniu įleidžiamas kiaušinio baltymas su žiupsneliu druskos; po kelių valandų susiformavusi figūra duoda atsakymą į klausimą.
Įdomūs Faktai Ir Bandymai Su Kiaušiniais
Žinoma legenda, kad Amerikos atradėjas Kolumbas buvo pakviestas į svečius pas visagalį kardinolą Mendozą. Svečių prašymu prie stalo jis pradėjo pasakoti, kaip atrado Naująjį pasaulį (beje, Kolumbas manė atradęs trumpiausią kelią į Indiją). Kažkuris iš svečių, labai pasitikintis savimi, gūžtelėjęs pečiais tarė: „Taip viskas paprasta.“ Kolumbas paėmė virtą kiaušinį ir padavė jam sakydamas: „Pastatykite kiaušinį ant smaigalio.“ Visi bandymai buvo nesėkmingi. „Tai neįmanoma“, - tarė pašnekovas. Kolumbas atsakė, kad nėra nieko paprastesnio, ir trinktelėjo kiaušinį smaigaliu į stalą sakydamas, kad nors tai ir paprasta, bet reikia sugalvoti.
Siūlome ir jums atlikti bandymą su kiaušiniu. Kietai virtą ir nuluptą kiaušinį pabandykite įgrūsti pro siaurą butelio kaklelį. Skeptikai sakys, kad tai neįmanoma. Mat butelio viduje esantis oras neįsileidžia kiaušinio, o stipriai paspaustas šis sugūra. Ir vis dėlto storas kiaušinis į butelį pro siaurą kaklelį sulįs, jei darysime taip: pašildykime orą butelio viduje (pavyzdžiui, įmetę degantį degtuką ar žvakės galiuką), glaudžiai prispauskime kiaušinį prie kiaurymės ir palaukime.
Kiaušinis Meno Kūriniuose
Nedaugelis iš paprastų gamtos objektų turi tokią akivaizdžią, bet gilią prasmę. Kiaušinis figūruoja daugybėje mitų ir legendų. Baltas lukšto švarumas, paslaptis po juo kiaušiniui suteikė papildomų prasmių; tai, pavyzdžiui, atsispindėjo Pietro della Francesco "Madonoje su kūdikiu" (1450 m.).
Kiaušinio Simbolika Įvairiose Kultūrose
Pagal vieną iš garsaus senovės graikų mito versijų, Dzeuso ir Ledos duktė Helenė Trojietėm (gražiausia Heladės moteris ir pasaulio moteris) atsirado iš kiaušinio, kuris nukrito iš Mėnulio.
Archeologiniai Radiniai Ir Margučių Istorija
Marginti kiaušiniai yra vienas pagrindinių Velykų šventės simbolių, kurio ištakos siekia tūkstančius metų atgal. Tiksliau nuspėti, kelintą šimtmetį skaičiuoja ši tradicija, galima remiantis archeologiniais radiniais, pažymi Asta Valiukevičienė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautodailės specialistė. „Vykdant archeologinius tyrinėjimus tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje randama margučius primenančių šukelių. Pavyzdžiui, Gedimino pilies teritorijoje rasti akmeninis ir kaulinis kiaušiniai, taip pat molinio, glazūruoto kiaušinio šukės iš XI-XIII a. O seniausios ornamentuotų stručio kiaušinių šukės, datuojamos 3 tūkst. metų prieš Kristų, rastos Arabijos pusiasalyje“, - pranešime žiniasklaidai pasakoja A. Valiukevičienė.
Velykos Kaip Gamtos Atbudimo Šventė
Velykos yra gamtos atbudimo šventė, žyminti prasidedantį naują metų ciklą, žiemos virsmą pavasariu bei sugrįžtančią saulės šviesą ir šilumą. Šį atgimimą ir simbolizuoja marginami kiaušiniai.
„Dauguma lietuvių yra girdėję mitą apie deivę Paukštę, kuri padėjo kosminį kiaušinį, o šiam sudužus radosi gyvybė. Iš kiaušinio baltymo pasiliejo vandenys, iš trynio susitvėrė žemė, o iš suskilusio lukšto - visa, kas gyva. Senosios Europos laikotarpį tyrinėjantys archeologai atkasa Deivės paukštės statulėlių iš laikotarpio, siekiančio 5-6 tūkst. m. prieš Kristų. Tai gali būti šio mito užgimimo laikotarpis“, - teigia tautodailės specialistė.
Pasak A. Valiukevičienės, deivės Paukštės mitą mušdami kiaušinius atkartojame per kiekvienas Velykas: „Tradiciškai dauždami margutį į margutį mes „paleidžiame“ gyvybę tam, kad patys būtume gyvybingi, sveiki ir stiprūs, metai būtų geri, o gamta po žiemos vėl užgimtų gyvenimui.“
Velykinės Tradicijos
Nors pirmieji kiaušiniai pradėti marginti daug anksčiau nei susiformavo krikščioniškos vertybės, su margučiais siejamos ir sakralios Velykų šventės tradicijos. Pirmasis sumuštas margutis paprastai yra nulupamas ir kaip kalėdaitis per Kūčias padalinamas kiekvienam prie Velykų stalo sėdinčiam šeimos nariui.
„Su margučiais susijusių tradicijų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, ridenti margučius ir varžytis, kieno kiaušinis nuriedės toliausiai, „kiaušiniauti“, t.y. Velykų dieną svečiuotis pas kaimynus, laukti dovanų iš Velykės, dar vadinamos Velykų bobute, ar išmargintą kiaušinį užkasti kiemo kampe, taip tikintis derlingų ir gerų metų“, - pasakoja tautodailės specialistė.
A. Valiukevičienė priduria, kad daugelio velykinių tradicijų ištakas galima rasti gamtos ciklo reikšmingume. Pavasarį į žemę ne tik sugrįžta šviesa ir šiluma, bet ir stiebiasi nauji žolynai, peri paukščiai: „Prieš daugybę tūkstančių metų gyvenusiam žmogui pavasaris reiškė ir paukščių kiaušiniais papildytą maisto racioną, savotišką atgaivą kūnui po jį išsekinusios žiemos. Be to, laukinių paukščių kiaušiniai dažnai yra margi, taškuoti, todėl primena dabartinius margučius.“
Tvarumas Ir Atsakingas Vartojimas
Margučių reikšmė švenčiant Velykas rodo labai artimą, darnų žmogaus ryšį su jį supančia aplinka ir gamtos kūriniais. Tačiau šis ryšys pamažu silpnėja, ypač kai artėjant Velykoms kiaušinius perkame parduotuvėse jau sudėtus į dėžutes, o ne gauname iš savo pačių kieme auginamų paukščių, pranešime spaudai teigia Rasa Didjurgytė, „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė.
„Raginame pirkėjus prisiminti šį ryšį ir pagalvoti, kokiomis sąlygomis yra laikomi velykinius kiaušinius dedantys paukščiai. Palaikome idėją, kad marginami kiaušiniai turi būti ne tik patvarūs, bet ir tvarūs, t. y. įsigyjami iš geresnes sąlygas turinčių paukštynų, kuriuose gyvūnai yra auginami atsakingai ir turi sąlygas patenkinti savo natūralius poreikius“, - sako R. Didjurgytė.
Dėl to prekybos tinklas siekia dar iki 2024 metų pabaigos iš savo asortimento išimti narvuose laikomų vištų kiaušinius, o iki 2025 metų pabaigos - tokių kiaušinių nebenaudoti savo privačių prekių ženklų gaminiuose. Įmonės atstovė pastebi, kad šio tikslo yra siekiama palaipsniui ir jau dabar 50 proc. kiaušinių asortimento sudaro laisvai arba ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai.
Kiaušinis Kaip Gyvenimo Ir Mirties Simbolis
Vienas paveikslas, nutapytas XVIII a. pradžioje, vaizduoja alchemiką, kuris, norėdamas iš kiaušinio gauti “filosofinį akmenį”, degina jį ugnimi ir kapoja kalaviju. Gyvenimas ir mirtis visada šalia. Todėl kiaušinis tapo ne tik gyvenimo, bet ir mirties simboliu.
Kiaušinio Dažymo Tradicijos
Kaip žinoma, Marija Magdalena, atėjusi į Romą su Gerąja naujiena iš Viešpaties kapo, pasinaudojo judėjų papročiu ir savo draugams bei geradariams pirmąją Naujųjų metų dieną ir jų gimimo dieną atnešė paprastą kiaušinį. Prisistačiusi Tiberijos imperatoriui ji ištiesė jam raudonai nudažytą kiaušinį ir, ištarusi žodžius “Kristus prisikėlė!”, pradėjo savo pamokslą. Tada, pasak legendos, atsirado krikščioniškas paprotys, kuris tapo svarbiausia Velykų dalimi.
Senovėje lietuviai du kartus per metus dažydavo kiaušinius - per Jurgines (jurgučiai) ir Velykas (velykaičiai). Kiaušinius dažydavo Didžiojo šeštadienio vakare.
Legenda Apie Marko Aurelijaus Gimimą:
Viena iš legendų šį paprotį sieja su Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus (121-180 m. pr. m. e.) vardu. Tą dieną, kai gimė Markas Aurelijus, višta išperėjo raudonais taškeliais išmargintą kiaušinį. “Laimingas pranašiškas ženklas” buvo išaiškintas kaip būsimo imperatoriaus gimimas.
Kita Legenda:
Kita legenda pasakoja, kad po Kristaus mirties septyni judėjai susirinko į puotą. Ant vaišių stalo buvo kepta višta ir kietai virti kiaušiniai. Puotos metu vienas iš susirinkusiųjų pasakė, kad Jėzus Kristus prisikels trečią dieną. Namų šeimininkas tarė: “Jeigu jis prisikels, višta ant stalo atgis, o kiaušiniai taps raudoni”. Lenkų legenda priskiria paprotį dažyti kiaušinius Mergelei Marijai. Ji, norėdama pralinksminti kūdikį Jėzų, nudažė virtus kiaušinius skirtingomis spalvomis: raudona, geltona ir žalia.
Austrijoje Velykų margučius dažnai dažo žalia spalva - pavasario ir vilties spalva. Tačiau visais laikais kiaušinius dažydavo ir svogūnų lukštais.
Margučių Simbolika
Lietuvių pasaulėjautoje kiaušinis asocijavosi su žemės derlingumu, gamtos prabudimu pavasarį. Pašventinti bažnyčioje kaušiniai įgaudavo magiškų savybių: jie saugojo namą nuo gaisro, gyvulius nuo ligų, derlių nuo krušos ir sausros.
Spalvų Reikšmės:
Spalvos taip pat turėjo savo reikšmes: raudona simbolizavo gyvybę, juoda simbolizavo žemę motiną, geltona bei rusva - pribrendusius javus, o ˛aliai - augalus. Prasmingi raštai suteikdavo kiaušiniui daug galios. Ant margučių būna nupiešta įvairiausių simbolių: augalai, įvairios mitinės būtybės (pvz., žalčiai).
Margučių Tradicijos:
XIX a. (o kai kur ir dabar) margučiai dovanojami, jais keičiamasi, daužaujama ir ridinėjama. Mėgdavo ir tebemėgsta žmonės daužyti margučius. Vakaronę margučių ridenimo turnyrą suruošime kaip reikiant.
Senoviniai Papročiai Ir Tikėjimai
Lietuvoje yra rasta net XIII a. kiaušinių. Nuo seno tikėta, kad kiaušinių marginimas turi magiškos galios. Lietuvoje jie dažniausiai marginami rašytiniu, skutinėtiniu ir tepliotiniu būdu arba verdant kiaušinus vandenyje, į kurį yra įdėta svogūnų lukštų, kitų dažančių sveikatai nekenksmingų augalų. Tie, kas žino spalvų ir raštų simbolių reikšmes, margindami kiaušinius tarsi rašo laiškus, palinkėjimus. Kaip juos perskaityti?
Jei marginama rankiniu būdu, tai dažniausiai pradedama daryti nuo taško kiaušinio centre, kiaušinį padalijant į dvi dalis kokia nors juosta ar ornamentu.
Simboliai Ant Margučių:
- Taško reikšmė - tokia pati kaip ir ratelio, nes jis taip pat ratelis, tik mažesnis.
- Apskritimas su stipinais (rato simbolis).
- Vienas seniausių ženklų - svastika.
- Žvaigždė reiškia šviesą.
- Rombas - tai aktyvumas.
Kiaušinių Įvairovė Gamtoje
Kiaušinių brandinimas yra būdingas beveik visiems lytiškai besidauginantiems organizmams. Kiekvienas liktų apstulbęs pamatęs, kokia kiaušinių įvairovė mus supa: nuo pačių didžiausių afrikinio stručio kiaušinių, kurio masė siekia 1,1-1,6 kg, iki plika akimi vos matomų vabzdžių karalystės atstovų kiaušinių, kurie išmarginti įvairiais raštais.
žymės:
Panašus:
- Neįtikėtinos Putų Polistirolo Kiaušinių Dekoravimo Idėjos, Kurios Pakeis Jūsų Šventes!
- „Big Green Egg“ apžvalga: Kodėl ši kepsninė keičia barbekiu žaidimo taisykles!
- Neįtikėtinas Kiaušinių su Šprotais receptas: Tradicija su nauju skoniu!
- Termometras Kūdikiui: Geriausi Tipai, Naudojimo Patarimai ir Saugumo Taisyklės
- Anglų Kalbos Abėcėlė Vaikams: Lengvas ir Smagus Būdas Išmokti Raides!