Nėštumas yra ypatingas laikotarpis kiekvienos moters gyvenime. Tai, kaip moteris išgyvena šį laikotarpį, priklauso nuo daugelio dalykų: genų, amžiaus, pasirengimo, psichologinio nusiteikimo, charakterio, pastangų, įpročių, žinių. Naujos gyvybės laukime pozityvumas ir rūpinimasis savimi daro didžiulę įtaką ne tik emocinei, bet ir fizinei moters būklei. Kiekviena būsima mama turėtų žinoti, kad nėštumo metu jos organizmas tampa jautresnis, nes keičiasi hormonai ir nervų sistema.
Kosmetikos Naudojimas Nėštumo Metu
Atsakomybė už naują gyvybę sukelia moterims daugybę klausimų, ir vienas iš jų - ar galima naudoti kosmetiką ir kokius produktus rinktis? Renkantis kosmetiką, nėštumo metu labai svarbus minimalizmas - kuo mažiau sudedamųjų dalių, tuo geriau. Dažniausiai kosmetikos gamintojas nurodo, ar produktas tinkamas nėščioms ir maitinančioms moterims.
Kalbant apie kosmetiką, besilaukianti moteris gali naudoti beveik viską. Netinka tik vaistai, skirti gydyti odos ligas, pavyzdžiui, aknę. Tai gali būti įvairūs antibiotiniai tepalai, priemonės su vitamino A formomis, retinoidais (pavyzdžiui, aktyvūs jauninamieji kremai, serumai), kurie didina apsigimimų riziką. Taip pat reikėtų vengti eterinių aliejų, nes jie lakūs, gali sukelti alergines reakcijas, bei odą šviesinančių priemonių su hidrochinonu - šios medžiagos patenka į kraują ir gali pakenkti vaisiui.
Netinka ir visos priemonės su salicilo rūgštimi - šio ingrediento yra prausikliuose, kremuose, šveitikliuose, skirtuose probleminei odai, kurią vargina spuogai, aknė, inkštirai. Priemonėse odai, kenčiančiai nuo aknės, apskritai yra labai daug antibakterinių komponentų, kurie gali pakenkti vaisiui. Reikėtų vengti ir dezodorantų, antiperspirantų, kuriuose yra aliuminio chlorido.
Nėštumo metu būtina prižiūrėti veido odą, ją valyti, drėkinti. Labai dažnai būsimos mamos pastebi, kad atsiranda tamsių dėmelių, ypač antroje nėštumo pusėje. Tą irgi lemia hormoniniai pokyčiai, dėl kurių padidėja melanino gamyba. Todėl patariama tiek žiemą, tiek vasarą rinktis kremus su SPF. O taip pat tinka visi produktai su vitaminu C - jie padeda kovoti su tamsiomis dėmelėmis, hiperpigmentacija.
Jei oda labai išsausėjusi, padės drėkinančios, maitinančios procedūros, kurios atgaivins odą ir ją prisotins naudingomis medžiagomis, mineralais. Negalima atlikti jokių lazerinių procedūrų, botulino toksino injekcijų, elektrostimuliacijos, injekcinių procedūrų, tokių kaip mezoterapija, PRP, biorevitalizacijos ar hialurono rūgšties užpildai.
Besilaukianti moteris turi kuo stropiau prižiūrėti savo kūno odą, kad išvengtų strijų, ją nuolat drėkinti ir tepti kremais, kurie skirti ir tinka naudoti būtent nėščiosioms.
Strijų prevencijai puikiai tinka sausas odos šveitimas šepečiu arba masažo pirštine, kremo nuo strijų naudojimas ant drėgnos šlaunų, sėdmenų, pilvo odos.
Mitybos Apribojimai Nėštumo Metu
Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
Maistas turėtų būti be saldiklių, sintetinių dažiklių ir priedų. Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.
Pirmame nėštumo trimestre rekomenduojama suvartoti apie 2900 kcal per dieną, antrame trimestre - papildomai dar 340 kcal per dieną, o trečiuoju nėštumo laikotarpiu - šiek tiek daugiau nei antruoju - papildomai apie 450 kcal per dieną. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę. Siūloma vengti kepenų, pašteto ir kitų kepenėlių patiekalų, nes juose labai daug vitamino A, o per didelis jo kiekis gali būti kenksmingas vaisiui.
Specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas. Be to, didelis kofeino kiekis neleidžia organizmui tinkamai pasisavinti geležies.
Vitaminai Būtini Nėštumo Metu
Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.
Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Jei vartojama mažai pieno produktų, kalcio skiriama gerti papildomai. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Nėščiosioms ir žindančioms moterims skiriama 1000-2000 TV vitamino D per dieną.
Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Nėštumą prižiūrinčiam specialistui nusprendus, maisto papildai su geležimi gali būti skiriami ir profilaktiškai.
Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Tačiau, anot akušerės ginekologės, visoms nėščiosioms rutininis polivitaminų skyrimas nėra rekomenduojamas. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, vartoti magnio preparatų nepatariama.
Vidutinės arba didelės vitaminų A, C ir E dozės nenaudingos arba net žalingos nėščiosioms, todėl patartina vengti papildų, kurių sudėtyje yra daugiau nei 700 μg vitamino A. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.
Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika.
Vaistų Vartojimas Nėštumo Metu
Gan dažnai nėščiasias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali smarkiai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką.
Kita vertus, blogai valdomas skausmas besilaukiančiai moteriai gali sukelti tokių neigiamų pasekmių, kaip depresija ir hipertenzija. Vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu. Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus.
Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui. Gydytojas, įvertinęs situaciją, paskirs geriausiai tinkantį medikamentą. Taip pat svarbu atminti, kad jei nėštumo metu yra būtina tęsti gydymą dėl kai kurių gretutinių ligų (padidinto kraujospūdžio, infekcinių ligų, cukrinio diabeto ir kt.) ar su nėštumu atsiradusios būklės ar ligos, tai reikia daryti tik gydytojo priežiūroje ir tik gydytojui paskyrus.
Žalingi Įpročiai
Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Saugi alkoholio dozė vaisiui nežinoma, todėl būtina visiškai atsisakyti jo vartojimo.
Rūkymas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas taip pat gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, placentos pirmeigą ar priešlaikinį jos atsidalinimą, vaisiui - apsigimimus ar net žūtį, naujagimiui - protinės, neurologinės ir fizinės raidos atsilikimą, staigią mirtį, vaikams - intelekto sumažėjimą, mąstymo sutrikimą, atminties susilpnėjimą. Su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami. Ji priduria, kad nėščiosioms taip pat svarbu nepersidirbti, nes būsimos mamos nuovargis tiesiogiai veikia vaisiaus emocijas, taip pat pakankamai ir kokybiškai išsimiegoti.
Fizinė Veikla Nėštumo Metu
Besilaukiančios moterys turėtų būti atsargesnės užsiimdamos fizine veikla, o kai kurių veiklų nėštumo metu reikėtų iš viso atsisakyti. Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga jūsų kūdikiui. Fizinio krūvio metu gerkite pakankamai vandens, nesimankštinkite ilgiau nei 45 minutes.
Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
Nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį. Negalima užsiimti sporto šakomis, galinčiomis sukelti kritimo pavojų, pvz., jojimu, slidinėjimu, čiuožimu, dviračių sportu, gimnastika, taip pat tokiu sportu, kur yra smūgio į pilvą rizika (kontaktiniu sportu).
Ar Nėštumo Metu Saugu Keliauti
Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką.
Jeigu vykstate į kelionę, jos metu būtina turėti nėščiosios kortelę, visus vartojamus medikamentus. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai.
Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms.
Keliaujant automobiliu, taip pat reikia laikytis giliųjų kojų venų trombozės riziką mažinančių rekomendacijų. Jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis. Tačiau jei kelionės metu numatoma aukšta aplinkos temperatūra, gali tekti daug vaikščioti, patirti įtampą, stresą, užsiimti rizikingomis veiklomis, leistis į ją tikrai nepatartina.
Saulė, Pirtis ir Baseinas Nėštumo Metu
Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Tačiau net tada pridenkite galvą ir su savimi nepamirškite pasiimti pakankamai vandens.
Nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Perkaitimas gali sukelti vaisiaus apsigimimų (dėl pakilusios kūno temperatūros), o pirmais nėštumo mėnesiais - persileidimą. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Aukšta temperatūra neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką, karštis yra viena iš sutrikusio vaisiaus vystymosi priežasčių.
Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą.
Miego Sutrikimai Nėštumo Metu
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Miegą trikdo dažnas šlapinimasis, pykinimas, vėmimas, nugaros skausmai, krūtų jautrumas, padidėjusio pilvo diskomfortas, kojų mėšlungis, rėmuo, dėl pakitusios medžiagų apykaitos, hormonų ir padidėjusio svorio išpilantis prakaitas.
Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių.
Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių.
Mitas apie Rankų Kėlimą Nėštumo Metu
Dirbu jau virš 20 metų su būsimomis motinomis ir kuo toliau, tuo tų mitų mažėja, bet visgi vienas vis dar išlieka - neva nėštumo metu negalima kelti rankų į viršų. Vis dėlto turiu patikinti - moksliniai straipsniai rodo, kad tai tikrai negali pakenkti vaisiui. Ypač dažnai draudimą kelti rankas moterys girdi iš savo močiučių. Visgi tai tikrai yra mitas. Mokslininkai niekaip nėra įrodę, kad rankų kėlimas susijęs su virkštelės kryptimi ar kitomis galimomis pasekmėmis.
Kitas dažnas mitas - apskritai vengti fizinės veiklos. Vengti judėjimo gali būti patartina nebent tik dėl išskirtinių atvejų, kai moteris yra rizikos grupėje, bet visgi ir gydytojai sako, kad judesį būtina išlaikyti, tai susiję ne tik su fizine, bet ir emocine būsena.
Dar vienas įsitikinimas, kad nėštumo metu mama būtinai turi jaustis blogai. Žinoma, galimi įvairūs negalavimai, bet jie tikrai nėra norma ar neatsiejama nėštumo laikotarpio dalis. Mūsų sveikatą lemia ir psichologinė savijauta, ir nuotaika, na ir, aišku, fizinė sveikata iki nėštumo. Tad labai svarbu investuoti į savo gerą savijautą, o judėjimas yra neatsiejama to dalis.
Judėjimo Nauda Nėštumo Metu
Tinkamai atliekamas judėjimas reikalingas tam, kad stiprėtų liemuo, būtų tolygiai varinėjamas kraujas, nebūtų pakenkta laikysenai, stiprėtų stuburo padėtis ir juosmeninės dalies paslankumas, būtų išlaikyta tinkama dubens ir pilvo raumenų jėga, stiprėtų nugaros ir pečių juostos, mažojo dubens ir sėdmenų raumenys ir būtų išlaikyta koordinacija.
Nėštumo metų dažnai prasideda nugaros skausmas, nes keičiasi svorio centras. O ypač jeigu moteris ir iki nėštumo turėjo problemų su nugara, tuomet skausmas dar labiau paaštrėja. Daugelis moterų sistemiškai atlikdamos gydomąją kineziterapiją jaučia pagerėjimą, mažiau skauda nugarą ir jos gyvenimas nėštumo metu tampa kokybiškesnis.
Būsimoms mamytėms rekomenduojama apie 30 minučių vidutinio aktyvumo judesio per dieną, šalia jos kasdienių įprastų veiklų. Geriausia tą pusvalandį skirti mankštai, kuri naudinga ne tik moteriai, bet ir kūdikiui - judant pagerėja kraujotaka, todėl vaisius geriau aprūpinamas deguonimi. Raumenų, būtent šlaunų, stiprinimas padeda lengviau pasiruošti gimdymui. Tikėtina, kad gerai fiziškai pasirengusioms gimdyvėms bus lengviau pagimdyti vaiką ir jos lengviau atsigaus po gimdymo. Svarbus ir emocinis aspektas - judėjimo metu išskiriami laimės hormonai, tie patys hormonai perduodami ir kūdikiui.
Kaip Judėti Nėštumo Metu
Be vaikščiojimo, kasdienių darbų, nėščios moterys gali rinktis ir specialias mankštas, tačiau dar dažnai būsimos mamos jų privengia, ypač tos, kurios iki šiol nėra sportavusios. Judėjimo galimybės nėštumo metu visiškai nepriklauso nuo to, ar moteris anksčiau buvo aktyvi, ar judėjo mažiau. Bet tikrai yra tokių, kurios prieš tai nieko nesportavo, neskyrė dėmesio judėjimui ir puikiai jį atranda nėštumo metu.
Mankštos nėščiosioms yra specialiai pritaikomos - atliekama tik tai, kas tinka mamai, jokių judesių, kas galėtų pažeisti pilvo erdvę. Pavyzdžiui, tradicinėje jogoje būna daug įvairių išsisukimų, nėščiųjų jogoje viskas adaptuojama, stovėjimo ant galvos irgi nėra, nors tai, beje, nėščiai moteriai nedraudžiama. Būsimų mamyčių mankštose naudojamas savo kūno svoris, nekilnojami jokie sunkesni svoriai. Dažniausiai atliekami tempimo pratimai, dubens, kaklo, rankų, krūtinės atvėrimai, pratimai ištvermei ir raumenims stiprinti. Apskritai, didžiausias dėmesys skiriamas apatinei kūno daliai - dubeniui, šlaunų, kojų raumenims, bet atliekama pratimų ir rankoms.
Reikia vengti staigių judesių, pratimų, kai reikia greit keisti kūno padėtį. Judėjimo pobūdis priklauso nuo nėštumo laikotarpio. Iki 16-os savaitės fiziniai pratimai turi būti paprasti, skirti visoms raumenų grupėms. Tuo metu gali būti mokomasi kvėpuoti diafragma, tai gerina kraujo apytaką, medžiagų apykaitą, atliekami kėgelio pratimai, stiprinami makšties raumenys. Nuo 17 iki 25 savaitės stiprinamas pilvo presas, dubuo, kintant svorio centrui, koreguojama laikysena. Nuo 26 iki 32 savaitės pradedama įveikti galimus nugaros skausmus, atliekami pratimai kraujotakai gerinti, mažinti kojų tinimą. Nuo 33 iki 40 savaitės moters svoris padidėja 10-13 kg. Didelis krūvis tenka raiščiams, atramos sistemai, o dėl pakeltos diafragmos ir suspaustų plaučių pasunkėja kvėpavimas ir pablogėja kraujo bei limfos apytaka apatinėse galūnėse, todėl patariama pratimus atlikti gulint ir sėdint.
Kada Pradėti Mankštintis Nėštumo Metu
Rekomenduojama pradėti aktyviau judėti nuo antro nėštumo trimestro, bet jei mama jaučiasi gerai, turi energijos, jos nepykina ir svarbiausia - gydytojai leidžia, tuomet galima drąsiai pradėti mankštintis anksčiau. Iki kada tęsti mankštas, individualu. Pati dariau jogą iki paskutinės nėštumo dienos, tikrąja to žodžio prasme. Antradienį pravedžiau jogą, o trečiadienį važiavau gimdyti. Aišku, kuo toliau, tuo gali darytis truputį sudėtingiau, bet tai individualu, svarbiausia sekti savo savijautą, jausti savo kūną.
Pagrindiniai Aspektai, Kurių Reikia Vengti Nėštumo Metu:
- Dietos ir maisto apribojimai
- Termiškai neapdoroti produktai
- Didelis kofeino kiekis
- Žalingi įpročiai (alkoholis, rūkymas, narkotikai)
- Tam tikri vaistai be gydytojo nurodymo
- Perkaitimas (pirtys, soliariumai)
- Traumuojantis sportas
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Atskleista: Kodėl Nėštumo Metu Degintis Saulėje Gali Pakenkti Jums ir Jūsų Būsimam Vaikui!
- Ar tikrai saugu mylėtis nėštumo metu? Sužinokite svarbiausias taisykles ir patarimus!
- Žuvis Nėštumo Metu: Svarbiausi Patarimai, Ką Valgyti ir Ko Vengti Sveikai Mamai!
- Neįtikėtina! Sužinokite, ką tikrai galima ir ko negalima nėštumo metu
- Dažnas Tuštinimasis 2 Metų Vaikui: Sužinokite Priežastis ir Efektyviausius Sprendimus!
- Atskleiskite nėštumo paslaptis: Joga, masažas ir meditacija, kurie pakeis jūsų gyvenimą!