Besimėgaujant karštomis vasaros dienomis saulė tampa geros nuotaikos ir šilumos šaltiniu, tačiau staigiai ji gali tapti ir didžiausiu priešu. Ir visa tai dėl pavojingiausios vasaros metu galvos smegenis paveikiančios būklės - saulės smūgio. Saulės smūgis gali užklupti bet kada ir sugadinti malonias vasaros dienas, todėl siekiant to išvengti labai svarbu suprasti kaip atpažinti saulės smūgį, kaip nuo jo apsisaugoti ir kaip elgtis jam ištikus.
Kas yra saulės smūgis?
Saulės smūgis - tai pavojinga būklė, atsirandanti dėl ilgo ir intensyvaus tiesioginių saulės spindulių poveikio galvai ir kaklui. Taip sudirginami galvos smegenų dangalai, o tuomet pakyla galvos smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcija. Laiku nesuteikus pagalbos progresuoja galvos smegenų pažeidimas, prasideda smegenų edema ir ši būklė gali pasibaigti mirtimi. Dėl to smarkiai pakyla ir kūno temperatūra - kartais net virš 40°C.
Tačiau svarbu žinoti, kad saulės smūgis skiriasi nuo šilumos smūgio - pastarasis gali kilti dėl bet kokio perkaitimo (net ir be tiesioginės saulės), tuo tarpu saulės smūgis tiesiogiai susijęs su ultravioletinių spindulių poveikiu galvai ar kaklui. Dėl to dažniausiai nukenčia žmonės, ilgai būnantys saulėje be galvos apdangalo, ypač karštomis dienomis.
Ar saulės ir šiluminis smūgis yra tas pats?
Saulės ir šiluminis smūgis yra skirtingos būklės, nors jų simptomai yra labai panašūs.
Saulės smūgis ištinka dėl tiesioginio saulės spindulių poveikio, o šilumos smūgis dėl per ilgo būvimo karštoje, blogai vėdinamoje patalpoje, taip pat dėl per didelio fizinio aktyvumo karštyje bei per mažo skysčių vartojimo esant aukštai lauko temperatūrai.
Šilumos smūgio atveju sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas, o saulės smūgio metu pažeidžiama galvos smegenų funkcija.
Saulės smūgis dažnai pasireiškia kartu su šiluminiu smūgiu. Karštą vasaros dieną dažniausiai esame veikiami tiek tiesioginių saulės spindulių, tiek aktyviai judame karštoje aplinkoje, todėl abi būklės dažnai pasireiškia vienu metu, sukeldamos panašius simptomus.
Saulės smūgis vaikui - dar pavojingesnis. Mažų vaikų termoreguliacijos sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi, todėl jų organizmas daug greičiau reaguoja į karštį. Be to, jie gali nejausti troškulio ar diskomforto taip, kaip suaugusieji, todėl dažnai perkaista nepastebimai. Net trumpas pasibuvimas atviroje saulėje be tinkamos apsaugos nuo saulės gali sukelti rimtų pasekmių.
Perkaitimo požymiai
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad vasaros metu Šeimos medicinos centras neretai sulaukia pacientų, kurie perkaitimą supainioja su peršalimo ligomis. Pasak gydytojos, perkaitimui taip pat būdingi tokie simptomai kaip bendras silpnumas, galvos skausmas, pakilusi temperatūra (net iki 40 laipsnių). Vis dėl to ištikus šilumos smūgiui būdingi ir tokie simptomai kaip: galvos svaigimas, pykinimas, gali prasidėti viduriavimas. Perkaitusį žmogų dažnai kamuoja stiprus troškulys, apima mieguistumas, vangumas, gali sutrikti orientacija aplinkoje, darosi sunku eiti. Taip pat perkaitimui būdinga ir paraudusi karščiuojanti oda, padažnėjęs širdies plakimas.
Pagrindiniai perkaitimo požymiai: troškulys, karščiavimas, galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, galvos, raumenų skausmai, bendras silpnumas, kartais net sąmonės praradimas. Dėl gausaus prakaitavimo oda lipni, vėsi, drėgna, gali būti pašiurpusi, nors aplinkoje šilta. Vaikas gali būti vangus, jo nedomina įprastiniai žaidimai. Kūdikiai mažiau šlapinasi (mažiau sunaudojama sauskelnių nei įprastai), verkia be ašarų, matomas įdubęs didysis momenėlis.
Taigi, dažniausi saulės smūgio požymiai:
- Stiprus galvos skausmas - vienas iš pirmųjų simptomų, atsirandantis saulės spinduliams įkaitinus galvos smegenų dangalus.
- Pykinimas, vėmimas ar viduriavimas.
- Veido ar viso kūno odos paraudimas - oda tampa karšta, išsausėjusi, gali atsirasti deginimo pojūtis.
- Sąmonės sutrikimas - žmogus gali tapti mieguistas, dezorientuotas ar net prarasti sąmonę.
- Silpnumas, bendras negalavimas, svaigulys, taip pat jaučiamas begalinis troškulys.
- Padažnėjęs pulsas bei padidėjęs kraujospūdis - patyrus saulės smūgį gali sutrikti širdies ir kraujagyslių veikla.
- Karščiavimas (aukšta kūno temperatūra) - dažnai temperatūra pakyla virš 39-40 °C.
Kaip atpažinti saulės smūgį?
Saulės smūgio simptomus dažnai galima sumaišyti su paprastu peršalimu ar nuovargiu, todėl labai svarbu žinoti kaip atpažinti saulės smūgį. Pagrindiniai saulės smūgio požymiai yra šie:
- Aukšta kūno temperatūra (gali pakilti net iki 40-41°C);
- Galvos skausmas, svaigimas, koordinacijos sutrikimai;
- Bendras silpnumas, mieguistumas;
- Pykinimas, vėmimas;
- Gali padažnėti kvėpavimas ir pulsas;
- Oda pabąla, būna išpilta prakaito;
- Spengimas ausyse ir mirgėjimas akyse;
- Gali pasireikšti raumenų skausmai, mėšlungis, viduriavimas;
- Būklei progresuojant gali prasidėti traukuliai, žmogus praranda sąmonę, todėl laiku nesuteikus pagalbos, ši būklė gali pasibaigti mirtimi.
Simptomai gali pasireikšti po vieną bei ne iš karto, o netgi praėjus kelioms valandoms po saulės poveikio. Todėl siekiant nustatyti ar jus ištiko saulės smūgis, ar kita būklė, atkreipkite dėmesį į prieš tai išvardintas aplinkybes bei priežastis, ar buvote su jomis susidūrę ar ne, geriausiu atveju, pajutus bent vieną simptomą kreipkitės į gydytoją.
Labai svarbu paminėti, kad ypač jautrūs saulės ir šilumos poveikiui yra vaikai ir vyresni negu 65 metų asmenys, sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis (pvz.: širdies, inkstų ligomis, cukriniu diabetu ir kt.).
Saulės smūgis vaikui: ką svarbu žinoti?
Mažų vaikų organizmas dar neturi pilnai susiformavusios termoreguliacijos sistemos, todėl jie greičiau perkaista ir sunkiau atsigauna po karščio poveikio. Be to, vaikai dažnai patys nepastebi, kad jiems per karšta, nejaučia troškulio arba nekreipia dėmesio į pirmuosius simptomus - todėl suaugusieji turi būti itin atidūs.
Saulės smūgis vaikui gali pasireikšti net ir po trumpo buvimo tiesioginiuose saulės spinduliuose - pavyzdžiui, žaidžiant lauke ar būnant paplūdimyje. Simptomai gali būti panašūs kaip ir suaugusiesiems: galvos skausmas, pykinimas, paraudusi ir karšta oda, vangumas ar net sąmonės sutrikimai. Tačiau vaikams dažnai pasireiškia ir specifiniai požymiai: jie tampa irzlūs, apatiški, pradeda verkti be aiškios priežasties, gali atsirasti karščiavimas, traukuliai ar net vėmimas.
Svarbu žinoti, kad saulės smūgis vaikui reikalauja greitos reakcijos. Jei pastebite nerimą keliančių simptomų - perkelkite vaiką į pavėsį, duokite gerti vandens, atvėsinkite kūną ir stebėkite būklę. Jei simptomai stiprėja arba vaikas tampa vangus, nereaguoja - nedelskite ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
Pirmoji pagalba perkaitus saulėje
Jei pastebėjote perkaitimo požymius vaiką reikėtų nunešti ar nuvesti į ramią vėsią patalpą, kondicionuojamą automobilį ar pavėsį, duoti atsigerti vėsių skysčių (geriau - su gliukoze ir elektrolitais, jų neturint - paprasto vandens ar skiestų sulčių (santykiu 1:4), skatinti gerti dažnai. Kiek įmanoma, išrengti.
Galima ant odos dėti drėgnus vėsius kompresus, maudyti vėsiame vandenyje. Jei vaikas labai vangus, atsisako gerti - kreiptis į gydytoją, nes gali būti reikalingos intraveninės skysčių infuzijos.
Žindomiems kūdikiams taikomos tos pačios priemonės, kuo dažniau siūloma krūtis. Vėsus vanduo gali būti siūlomas kūdikiams >6 mėn. amžiaus ar jau primaitinamiems kitu maistu. Pieno mišiniais maitinamiems kūdikiams papildomai iš kito buteliuko siūloma vandens.
Jei vaiko būklė sunkėja ar negerėja per pusvalandį-valandą nuo taikomo gydymo pradžios, rekomenduočiau kreiptis į medikus.
Jei įtariate saulės smūgį
Kai pasireiškia pirmieji saulės smūgio simptomai, labai svarbu nedelsti - laiku suteikta pagalba gali užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms. Štai ką reikėtų daryti, jei įtariate saulės smūgį sau ar kitam žmogui:
- Reikia atsigulti pavėsyje ar kitoje vėsioje vietoje. Pirmas ir svarbiausias žingsnis - pasislėpti nuo tiesioginių saulės spindulių. Geriausia - atsigulti į pavėsį, vėsioje patalpoje ar bent po skėčiu. Jei tai neįmanoma, stenkitės bent pridengti galvą ir kūną nuo saulės.
- Atsagstykite drabužius, kad kūnas galėtų kvėpuoti. Atlaisvinkite aptemptus ar šilumą sulaikančius drabužius - tai padeda organizmui natūraliai vėsti.
- Gerti daug vandens. Saulės smūgis dažnai sukelia dehidrataciją, todėl svarbu kuo greičiau atstatyti skysčių balansą. Reikėtų gerti šaltą (bet ne ledinį) vandenį mažais gurkšniais. Venkite kofeino, saldintų ar alkoholinių gėrimų. Vaikams - taip pat rekomenduojamas kambario temperatūros vanduo ar elektrolitų tirpalai.
- Atvėsinkite kūną. Padėkite šlapią, drungną rankšluostį ant kaklo, kaktos, pažastų, alkūnių ar riešų - tai padeda greičiau sumažinti kūno temperatūrą. Taip pat galite naudoti vėduoklę ar ventiliatorių. Svarbiausia - neperšaldyti, nes per staigus temperatūros kritimas taip pat pavojingas.
- Stebėkite būklę. Stebėkite, ar žmogus reaguoja į aplinką, ar geba kalbėti, ar nepraranda sąmonės. Kviesti medikus, jei simptomai sunkėja. Jei asmuo praranda sąmonę, kūno temperatūra viršija 39-40°C, prasideda traukuliai ar žmogus negali aiškiai kalbėti - būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Pirmoji pagalba perkaitus saulėje:
Jei jūs ar šalia esantis žmogus perkaista saulėje labai svarbu žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą, kad nedelsiant sumažinti kūno temperatūrą bei išvengti tolimesnių pasekmių. Dalinamės patarimais, ką daryti perkaitus saulėje ar šiltoje aplinkoje:
- Eikite į vėsią vietą - pajutus perkaitimo saulėje simptomus nedelsiant išeikite iš stipriai saulės veikiamos vietos ir persikelkite į pavėsį, namus ar šalia esantį pastatą, kuriame oro temperatūra būtų žemesnė.
- Atvėsinkite kūną - jei turite galimybę, nusirenkite viršutinius drabužius, pasidarykite šaltą kompresą (pvz.: suvilgykite šaltu vandeniu rankšluostį ar kitą medžiagą) bei pridėkite jį prie galvos, galinės kaklo dalies, alkūnių linkių ar kirkšnių. Tokiu būdu atvėsinsite kūną bei odą. Gulėkite šiek tiek pakelta galva;
- Esant pykinimui, vėmimui atsigulkite ant šono;
- Stenkitės vaikščioti kuo mažiau, nes dėl silpnumo ar koordinacijos sutrikimo galite nukristi ir susižeisti;
- Gerkite vėsius skysčius - mažais gurkšniais iš lėto gerkite vandenį, kad nesukelti pykinimo;
- Nedelsiant kvieskite greitąją medicininę pagalbą, jeigu sutrinka sąmonė, koordinacija, kvėpavimas, atsiranda traukuliai, temperatūra sparčiai kyla arba nekrenta žemiau 38°C, dažnėja vėmimas, intensyvėja simptomai ar būklė blogėja.
Prevencinės priemonės
Mūsų kūnas atvėsta spinduliuodamas šilumą į aplinką ir prakaituodamas. Termoreguliacijos esmė - į aplinką išskirti tiek šilumos, kiek jos pasigamina organizme. Tačiau karštu oru, kai didelis oro drėgnumas, ar yra kitos specifinės oro sąlygos, ši natūrali vėsinimo sistema funkcionuoja nepakankamai, o tai gali lemti perkaitimą ar net šilumos smūgį.
Net suaugusiesiems pirmosiomis 8-10 atostogų dienomis yra rizika perkaisti, jei nėra adaptavęsi prie klimato. Perkaisti galima net ir nelabai aukštoje temperatūroje, ypač jei yra santykinai didelė oro drėgmė, todėl nėra rekomendacijų, kokia temperatūra jau pavojinga, kokia dar ne, nes karštį mes nevienodai toleruojame.
Dėl savo unikalios fiziologijos vaikai jautresni temperatūrų svyravimams, jų termoreguliacija labili ir nesubrendusi, jie mažiau prakaituoja. Vaikų kūno paviršiaus plotas, palyginus su svoriu, daug didesnis nei suaugusiųjų. Visa tai lemia, kad karštu oru mažieji, ypač vaikai iki 4 m., labiau linkę perkaisti.
Be to, tai, kad vaikas nėra tiesioginėje saulėje, nereiškia, kad jis saugus. Perkaitimo riziką didina ir dehidratacija (skysčių netekimas). Dar didesnę riziką patiria nutukę vaikai, neseniai persirgę kokia nors ūmia liga (ypač jei vėmė ar viduriavo), vartojantys antihistamininius preparatus.
Prevencinės priemonės, kurių galime imtis:
- Jei lauke karšta, dažniau kūdikiui siūlyti žįsti krūtį ar duoti adaptuoto pieno mišinio.
- Vyresniems vaikams dažniau siūlyti gerti, net kai jie nejaučia troškulio. Geriausias gėrimas - negazuotas vanduo.
- Leiskite žaisti lauke ar sportuoti tik atstačius skysčių deficitą.
- Pakankamas skysčių kiekis parai normaliomis sąlygomis vaikams iki 2 m. yra apie 500 ml, 2-10 m - 1 l, vyresniems nei 10 m - 2 l.
- Sekite savo vaiko skysčių balansą. Vaikus galima sverti dienos pradžioje ir pabaigoje - jei svoris krenta - skysčių netenkama. Kitas metodas - stebėti vaiko šlapimo spalvą. Jei jis tamsus, o ne skaidrus ar šviesiai gelsvas - vystosi skysčių deficitas.
- Kūdikius ir vaikus rengti lengvais, natūralių medžiagų (sintetinės blogai praleidžia orą), šviesiais, laisvais drabužėliais, būtinai naudoti galvos apdangalus ir apsaugą nuo saulės.
- Vengti būti lauke karščiausiu paros metu (tarp 11-16 val.) ar laikytis šešėlyje.
- Niekada nepalikti vaikų vienų automobilyje, net trumpam. Kai lauko temperatūra siekia apie 34oC, vos per 20 min automobilyje ji gali pakilti iki 52oC.
- Neuždengti automobilinių kėdučių ar vežimėlių sunkiais audeklais, nes tai trikdo oro cirkuliaciją. Tam yra specialių orui laidžių apsaugų nuo saulės.
- valgykite tik lengvai pasisavinamą maistą, o geriausia - daug vaisių ir daržovių; valgykite daugiau skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų; venkite riebaus ir sunkiai virškinamo maisto.
Kaip apsisaugoti nuo saulės smūgio?
Nors saulės smūgis yra rimta ir pavojinga būklė, gera žinia ta, kad jo galima išvengti laikantis kelių paprastų, bet labai svarbių taisyklių. Tinkama apsauga nuo saulės yra ne tik komforto, bet ir sveikatos klausimas - ypač vasaros metu, kai ultravioletinių spindulių intensyvumas pasiekia aukščiausią lygį. Štai pagrindiniai patarimai, kurie padės apsisaugoti nuo saulės smūgio:
- Nešiokite kepurę ar kitą galvos apdangalą. Galva - viena jautriausių vietų karščiui. Kepurė, skrybėlė ar net lengvas šalikas padeda apsaugoti galvos odą ir smegenis nuo tiesioginio spindulių poveikio. Vaikams tai turėtų būti privaloma aprangos dalis karštomis dienomis. Be to, veidą bei kaklą visuomet patepkite apsauginiu kremu nuo saulės.
- Stenkitės kuo daugiau būti pavėsyje. Ypač vidurdienį - nuo 11 iki 16 valandos - kai saulė būna intensyviausia. Rinkitės pavėsį, sėskite po skėčiu ar medžiu, venkite ilgų pasivaikščiojimų atviroje saulėje.
- Gerkite daug skysčių. Net jei nejaučiate troškulio, organizmas karštomis dienomis netenka daug skysčių kartu su prakaitu. Gerkite vandenį mažais gurkšniais visą dieną. Venkite saldžių, gazuotų ar kofeino turinčių gėrimų.
- Naudokite apsauginius kremus su SPF. SPF apsauga padeda apsaugoti odą nuo žalingo UV spindulių poveikio. Rinkitės kremus, kurių SPF yra ne mažesnis nei 30, o ilgai būnant saulėje - dar stipresnį. Tepkite kremą kas 2-3 valandas ir visuomet atnaujinkite po maudynių. Tam puikiai tinka purškiama apsauga nuo saulės, pavyzdžiui, LA ROCHE POSAY ANTHELIOS, purškiamoji apsauginė priemonė su SPF 50+. Žinoma, nors šios priemonės neapsaugo nuo perkaitimo, jis saugo odą nuo nudegimų, kurie taip pat yra pavojingi.
- Venkite saulės piko metu. Jeigu tik įmanoma - planuokite lauko veiklas anksti ryte arba vėlyvą popietę. Saulės aktyvumo pikas dienos metu yra pavojingiausias laikas būti lauke, ypač mažiems vaikams ir senjorams.
Kaip išvengti saulės bei šiluminio smūgio ir mėgautis karštomis vasaros dienomis?
- Stenkitės vengti ilgo būvimo tiesioginiuose saulės spinduliuose, ypač vidurdienį, kai saulė yra kaitriausia (nuo 11 ir 16 valandos), daugiau laiko leiskite pavėsyje;
- Jeigu aktyviai dirbate ar sportuojate lauke, reguliariai darykite pertraukas vėsioje vietoje, dažniau atsivėsinkite po vėsiu dušu;
- Gerkite daugiau skysčių negu įprastai (išsskyrus tuos atvejus, jeigu jūs sergante sunkiomis širdies, inkstų ir kt. ligomis ir gydytojas yra apribojęs skysčių suvartojimą). Tinka negazuotas mineralinis vanduo, kurį reikėtų vartoti dažnai, tačiau nedideliais kiekiais. Stebėkite savo šlapimo spalvą, jeigu jis yra šviesiai geltonos spalvos - skyčių jūsų organizmui pakanka. Tamsiai geltonas, gintaro spalvos šlapimas rodo, kad skysčių geriate per mažai;
- Karštomis vasaros dienomis venkite kofeino, alkoholio, riebaus ir sunkiai virškinamo maisto;
- Būnant saulėje dėvėkite kepurę ar kitą galvos apdangalą;
- Apsirenkite šviesius, lengvus, nepriglundančius, orui laidžius ir natūralaus pluošto drabužius;
- Naudokite kremą nuo saulės su SPF apsauga bei akinius nuo saulės, kurie apsaugos jūsų akis nuo žalingų UV spindulių;
- Stebėkite savo kūną ir atpažinkite pirmuosius saulės ar šilumos smūgio požymius.
Imantis tinkamų veiksmų, galime apsaugoti ne tik save, bet ir kitus išvengti rimtų sveikatos problemų!
Panašus:
- Karščio Smūgis Nėštumo Metu: Kaip Atpažinti, Greita Pirmoji Pagalba ir Efektyvios Prevencijos Patarimai
- Neįtikėtini Būdai, Kaip Apsaugoti Kūdikį Nuo Karščio – Tėvų Patarimai, Kurių Negalima Praleisti!
- Paracetamolio Žvakutės Vaikams: Tikslus Dozavimas Pagal Vaiko Svorį, Kurį Privalote Žinoti!
- Sužinokite, kada išeisite į pensiją, jei gimėte 1961 m. Lietuvoje – svarbiausia informacija!
- Neįtikėtina Kelmės Vaikų Globos Namų Istorija: Atskleidžiame Paslaptis ir Įkvepiančius Įvykius!