Sveika gyvensena ir mityba yra neginčijamai svarbus veiksnys nėščios moters ir būsimo kūdikio sveikatai. Besilaukiančios moters organizme įvyksta daug pokyčių, dėl kurių padidėja ne tik bazinių maisto medžiagų, tokių kaip baltymų, riebalų ir angliavandenių, bet ir vitaminų, mikroelementų poreikis.
Nėštumo metu, net ir vartojant visavertį maistą, gali pritrūkti vaisiaus vystymuisi svarbių vitaminų ir mikroelementų, tokių kaip folio rūgštis, vitaminai B ir D, omega 3 riebalų rūgštys, geležis, kalcis, jodas, kt.
Jodas ir Skydliaukės Hormonai
Jodas - žmogaus organizmui būtinas mikroelementas, kuris dalyvauja skydliaukės hormonų (tiroksino ir trijodtironino) sintezėje ir yra neatskiriama jų sudėtinė dalis. Jodo, o tuo pačiu ir skydliaukės hormonų stygiui labai jautrios smegenų ląstelės, kurių vystymasis, augimas ir diferenciacija prasideda ankstyvuoju vaisiaus vystymosi laikotarpiu ir trunka dvejus-trejus metus po gimimo.
Net dėl lengvo ar vidutinio sunkumo jodo trūkumo, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, yra pažeidžiamas vaisiaus smegenų vystymasis. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad jodo stoka yra pagrindinis išvengiamas smegenų pažeidimo ir skydliaukės veiklos sutrikimo veiksnys visame pasaulyje.
Nustatyta, kad tų vietovių, kuriose trūksta jodo, gyventojų intelekto koeficientas (IQ) yra 13,5-15 balo mažesnis nei esant pakankamam jodo kiekiui. Paaiškėjo, kad vaikų, turinčių jodo stoką, IQ yra žemesnis palyginus su vaikais, kurie vartoja pakankamą jodo kiekį, tačiau paskyrus jodo turinčių papildų vaikų pažintinė funkcija pagerėja.
Jodo trūkumas pasireiškia plačiu simptomų spektru - nuo hipotireozės ir skydliaukės padidėjimo (gūžio), iki įvairaus laipsnio psichinio ir fizinio atsilikimo (kretinizmo) vaikams ir miksedemos (ženkliai sumažėjusios skydliaukės veiklos) suaugusiems.
Nėščiųjų jodo stoka neigiamai veikia vaikų gebėjimą mokytis mokykloje. Sunkiausia kūdikių ir vaikų jodo stokos forma - kretinizmas, kuriam būdingas psichinio ir fizinio vystymosi atsilikimas, augimo sulėtėjimas ir žemas ūgis, kurtumas, kalbos defektai, žvairumas, laikysenos ir eisenos sutrikimai ir kt.
Daug didesnį neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir veiklai turi nuolatinės jodo stokos sukelti nežymūs protinės raidos sutrikimai, pakitę vaikų pažintinės funkcijos - sumažėjęs vaikų gebėjimas skaityti ir mokytis, atmintis, psichomotoriniai gebėjimai, dėmesys ir intelektas, tai siejama ir su mažesnėmis suaugusiųjų pažintinėmis funkcijomis, protiniu pajėgumu, nuotaikos pokyčiais ir depresija.
Jodo trūkumas siejamas su nevaisingumu, nėštumo metu didina persileidimų ir apsigimimų dažnį. Jodo suvartojimas ir jo koncentracija kraujyje susiję - jodas nėra kaupiamas, todėl būtina suvartoti tinkamą jodo kiekį reguliariai.
Rekomenduojamos Jodo Paros Dozės
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Jungtinių tautų Vaikų fondo (UNICEF), Tarptautinės jodo trūkumo sukeltų sutrikimų tarybos (ICCIDD), rekomendacijose ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro (SAM) įsakymu 2015 m. patvirtintose fiziologinėse normose priešmokyklinio amžiaus vaikams rekomenduoja suvartoti 90-100 μg jodo per dieną, 6-10 m. vaikams - 120 µg/d, paaugliams vyresniems nei 11 m. ir suaugusiesiems - 150 µg/d (maždaug 2 μg/kg kūno svorio per 7 dienas), nėščioms ir maitinančioms moterims 200-290 µg/d. Amerikos skydliaukės asociacija (ATA) buvo pirmoji organizacija, kuri jau 2006 m.
| Amžius, populiacija | Rekomenduojama jodo paros dozė µg/d |
|---|---|
| Naujagimiai 0-6 mėn. | 50 |
| Naujagimiai 7-12 mėn. | 70 |
| Vaikai 1-3 m. | 90 |
| Vaikai 4-6 m. | 100 |
| Vaikai 7-10 m. | 120 |
| Vaikai ≥11 m. | 150 |
*LR Sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymas Nr.
Jodas Lietuvoje
Druskos ir jodo vartojimas visuomenėje varijuoja ir priklauso ne tik nuo kasdienių mitybos įpročių ir mitybos kultūros, socialinių ekonominių sąlygų, maisto pramonės veiklos, bet ir nuo gyventojų raštingumo sveikatos klausimais. Lietuva yra jodo trūkumo zonoje, tai reiškia, kad natūraliai su maistu gauname nepakankamą jodo kiekį.
Natūraliai su maistu gaunama ne daugiau kaip 3-80 µg jodo vieno valgio metu. Jodas gali būti gaunamas su motinos pienu, kūdikių mišiniais, papildais ir multivitaminais. Siekiant saugoti gyventojų sveikatą nuo ligų, galinčių atsirasti dėl Lietuvos teritorijoje esančio jodo trūkumo, nuo 2005 m.
Atkreiptinas dėmesys, kad atidarius druskos pakuotę svarbu laikyti ją uždarytą hermetiškai, nes per 3-6 mėn. nuo pakuotės atidarymo jodo beveik nebelieka ir reikia pradėti naują druskos pakuotę. Joduotą druską svarbu laikyti neperšviečiamame ir sandariai uždaromame inde, nelaikyti indo karštoje vietoje (šalia viryklės), atidaryti indą tik trumpam ir vėl sandariai uždaryti.
Jei joduota druska beriama prieš pat valgant - išsaugomos jos gydomosios ir apsauginės savybės, nes gaminant (verdant, kepant) maistą dėl karščio, sąlyčio su vandeniu, ilgesnės gaminimo trukmės netenkama nuo 6 iki 52 proc. 2018-2020 metais Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, Vilniaus medicinos draugijos mokslininkai, bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija, vykdė Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo finansuojamą projektą NATRIJOD - „Lietuvos gyventojų natrio ir jodo būklės vertinimas ir visuomenės sveikatos politikos gairių sudarymas“, kurio metu, vertinant maisto medžiagų kiekį 24 val. šlapime, buvo nustatyti Lietuvos gyventojų suvartotas natrio (druskos) ir jodo kiekis.
Projekto rezultatai atskleidė, kad Lietuvos gyventojai turi mityba koreguojamų rizikos veiksnių sveikatai - druskos vartoja ženkliai per daug, o jodo - žymiai mažiau nei rekomenduoja PSO. NATRIJOD tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai suvartojama apie 10 g druskos per dieną. Lietuvoje suaugusiesiems pakaktų suvartoti 6,5 g joduotos druskos, kad būtų gauta rekomenduojamą suvartoti jodo kiekį (150 µg per dieną).
NATRIJOD projekto rezultatai parodė, kad jodo suvartojimas Lietuvoje vis dar yra nepakankamas. Vidutinis jodo kiekis šlapime buvo 95 μg/l, t. y. nesiekė rekomenduojamos 100 μg/l ribos. Net 52,3 proc. tyrimo dalyvių suvartojo per mažai jodo, 4,6 proc. tyrimo dieną suvartojo perteklinį jodo kiekį ir tik 2 penktadaliai dalyvių suvartojo pakankamą ar vos didesnį nei pakankamą jodo kiekį.
Buvo nustatyta, kad beveik trečdalis (30,8 proc.) Vilniaus miesto 6-12 m. amžiaus vaikų suvartojo nepakankamą jodo kiekį. Lietuvos gyventojų NATRIJOD tyrimas atskleidė, kad 54,9 proc. projekto dalyvių 2019-2020 m. maistui sūdyti namuose vartojo joduotą druską, iš jų vos daugiau nei trečdalis (38,7 proc.) joduotą druską vartojo dažnai ar visada.
Tyrimo duomenimis, tik 31,6 proc. vaikų maistui sūdyti vartojo joduotą druską ir 40,2 proc. nurodė, kad vartoja jūros druską.
Kiti Svarbūs Vitaminai ir Mikroelementai Nėštumo Metu
Nėštumo metu taip pat svarbu užtikrinti pakankamą kitų vitaminų ir mikroelementų kiekį:
- Folio rūgštis: mažina nervinio vamzdelio defektų riziką. Rekomenduojama paros dozė - 400 µg.
- B grupės vitaminai: reguliuoja medžiagų apykaitą ir svarbūs nervų sistemos vystymuisi.
- Vitaminas D: skatina kalcio rezorbciją ir užtikrina sveiką kaulų mineralizaciją. Rekomenduojama paros dozė - 5µg (200 TV).
- Vitaminas A: svarbus ląstelių diferenciacijai ir proliferacijai. Rekomenduojama neviršyti 8 000 TV/p.
- Omega-3 riebalų rūgštys: reikalingos vaisiaus smegenų vystymuisi.
- Geležis: būtina vaisiaus kraujotakai ir deguonies pernašai.
- Kalcis: svarbus vaisiaus kaulų vystymuisi ir motinos skeleto funkcijai.
Tačiau net sveikai maitinantis ir maisto gamyboje naudojant jodu papildytą druską, jūros produktus bent 2 kartus per savaitę bei pieno produktus, per dieną jodo galima gauti iki 100 μg, tad organizmas reikalauja pridėtinio 100-150 μg jodo. Jo galima gauti vartojant maisto papildus.
Medžiagos, Kurių Reikėtų Vengti Nėštumo Metu
Svarbu paminėti ir kelis, kurių PSO vartoti nerekomenduoja. Tai švinas, per didelis vitamino A kiekis ir merkurijus.
- Švinas: gali pereiti placentos barjerą ir patekti į vaisaus audinius, didindamas hipertenzijos, savaiminio aborto ir mažo gimimo svorio riziką.
- Per didelis vitamino A kiekis: gali sukelti kraniofacialinius ir įgimtus širdies defektus.
- Merkurijus: kaupiasi didelių vandenyno žuvų mėsoje ir gali būti žalingas vaisiui.
Vitaminai nėštumo metu ir prieš jį yra nepaprastai svarbūs, nes dėl vaisiaus vystymosi ir daugelio gyvybiškai svarbių procesų suintensyvėjimo padidėja moters kūno maistinių medžiagų poreikis.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, dozės
- Kepurės kūdikiui mezgimas: idėjos ir schemos pradedantiesiems
- Gliukozės tolerancijos testas nėštumo metu: svarbiausi faktai ir normos, kurių privalote žinoti!