Šuns nėštumas - tai ne tik džiugi laukimo akimirka, bet ir laikotarpis, kuris reikalauja didelio šeimininko dėmesio, žinių ir tinkamos priežiūros. Nors gamta daugeliu atvejų pasirūpina procesais savaime, žmogaus vaidmuo šiame etape yra labai svarbus. Kalytė patiria fizinius, hormoninius ir emocinius pokyčius, todėl jai būtina saugi, stabili aplinka bei tinkama mityba. Dauguma augintojų, pirmą kartą susidūrę su šuniuko laukimu, nežino, ko tikėtis - kokie požymiai rodo, kad kalė nėščia, kiek trunka nėštumas, ar reikalinga speciali priežiūra. Šis įrašas sukurtas tam, kad suteiktų aiškią, suprantamą ir praktišką informaciją apie visus pagrindinius su kalės nėštumu susijusius klausimus. Nesvarbu, ar planavote šuniukus, ar nėštumas jus netikėtai nustebino - ši informacija padės išlikti ramiam ir pasiruošusiam. Alphazoo, kaip patikimas partneris naminių gyvūnų priežiūrai, dalinasi žiniomis, kurios padės švelniai ir saugiai palydėti kalę nuo pirmųjų nėštumo požymių iki gimdymo dienos.
Kiek Trunka Šuns Nėštumas?
Vidutinė šuns nėštumo trukmė yra nuo 58 iki 68 dienų, tačiau dažniausiai ji trunka apie 63 dienas nuo apvaisinimo momento. Svarbu paminėti, kad šis laikotarpis gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo veislės, šuns amžiaus, fizinės būklės ir net nuo ankstesnių gimdymų. Mažesnių veislių kalės dažnai atsiveda šuniukus šiek tiek anksčiau, tuo tarpu didesnių veislių nėštumas gali trukti ilgiau. Taip pat verta žinoti, kad skaičiuojant nėštumo dienas, dažnai daromos klaidos - skaičiuojama nuo poravimosi, tačiau realiai tiksliau būtų skaičiuoti nuo ovuliacijos, kurią tiksliai nustatyti galima tik veterinaro pagalba (pvz., atliekant progesterono testą). Be to, kartais gali pasitaikyti „netikslus“ apsivaisinimas - kai kalė poruojasi kelias dienas iš eilės, tad apvaisinimas įvyksta vėliau nei tikėtasi.
Nėštumo Etapai
Žemiau pateikiame apžvalgą, kuri padės sekti pokyčius ir geriau pasirūpinti augintine:
- 1-2 savaitės: apvaisinimas ir nematomi pokyčiai. Po sėkmingo poravimosi spermatozoidai keliauja kiaušintakiais link kiaušialąsčių. Apvaisinimas įvyksta pirmosiomis dienomis, tačiau išoriškai jokių pokyčių dar nesimato. Tai laikotarpis, kai kalė gali elgtis kaip įprastai, tačiau jau verta pradėti atidžiau stebėti jos elgesį ir mitybą.
- 3-4 savaitės: embrionų implantacija ir pirmieji ženklai. Apvaisinti embrionai tvirtinasi prie gimdos sienelės. Šiuo laikotarpiu kai kurios kalės tampa ramesnės, gali sumažėti apetitas, pasireikšti švelnus pykinimas. Speneliai gali pradėti šiek tiek tinti ir rausvėti. Gydytojas veterinaras ultragarsu jau gali nustatyti nėštumą.
- 5-6 savaitės: fiziniai pokyčiai tampa aiškūs. Kalės pilvas pradeda pastebimai didėti, speneliai toliau ryškėja. Šiuo laikotarpiu labai svarbi tinkama mityba - didėja energijos poreikis, todėl rekomenduojama pereiti prie aukštos kokybės ėdalo, skirto nėščioms ar žindančioms kalėms. Kalė gali tapti meilesnė arba, priešingai - labiau atsiskyrusi.
- 7-9 savaitės: gimdymo artėjimas. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis vaisiai sparčiai auga. Kalė tampa nerami, ieško saugios ir ramios vietos lizdui. Gali sumažėti apetitas, atsirasti padažnėjęs kvėpavimas, noras dažnai gultis. Šiuo laikotarpiu būtina stebėti kūno temperatūrą - prieš gimdymą ji dažnai nukrinta apie 1 °C.
Kiekvienas šis etapas reikalauja skirtingos priežiūros, todėl žinodami, ko tikėtis, galite tinkamai pasiruošti gimdymui ir padėti kalytei jaustis saugiai bei ramiai viso šuns nėštumo metu.
Pirmieji Nėštumo Požymiai: Kaip Atpažinti, Kad Kalė Laukiasi?
Ne visos kalės nėštumas pasireiškia vienodai. Kai kurios šeimininkės iškart pastebi elgesio ir fizinius pokyčius, o kitos gali likti nežinioje iki antrosios nėštumo pusės. Tačiau yra keletas požymių, kurie gali padėti įtarti, kad jūsų augintinė laukiasi:
- Spenelių padidėjimas ir rausvėjimas. Vienas pirmųjų ir lengviausiai pastebimų ženklų - patinę, labiau išryškėję speneliai. Jie tampa tamsesni, šiltesni, jautresni liečiant.
- Elgesio pokyčiai. Kai kurios kalės tampa meilesnės, ieško daugiau kontakto su šeimininku, o kitos - priešingai - tampa uždaresnės, daugiau ilsisi, vengia triukšmo. Taip pat gali pasireikšti lizdo ruošimo elgsena - kalytei norisi gulėti tam tikroje vietoje, nešti ten daiktus, apklotus.
- Apetito svyravimai. Nėštumo pradžioje kai kurios kalės tampa išrankesnės arba visai nenori ėsti, o vėliau apetitas ženkliai padidėja. Jeigu ji atsisako įprasto maisto, bet noriai priima skanėstus - tai gali būti pirmas signalas apie hormoninius pokyčius.
- Energijos sumažėjimas. Pirmosiomis savaitėmis kalė gali būti mieguista, judėti mažiau nei įprastai. Tai natūrali organizmo reakcija į hormonų pokyčius ir didėjančią apkrovą.
- Svorio padidėjimas ir pilvo apimtis. Nors šis požymis pasireiškia tik nėštumui įsibėgėjus, jis yra vienas ryškiausių. Svarbu nepainioti to su persivalgymu - jei pilvas didėja net ir esant normaliam maitinimui, tai gali būti signalas apie kalės nėštumą.
Šiuos požymius verta fiksuoti ir stebėti kasdien - jie padės laiku pastebėti nėštumą ir užtikrinti augintinės gerovę.
Tariamas Nėštumas
Tokia būsena vadinama tariamu nėštumu (arba pseudonėštumu) ir dažnai sukelia painiavą tiek šeimininkui, tiek pačiai kalei. Tai fiziologinis procesas, kuris gali atsirasti maždaug 6-10 savaičių po rujos, kai organizmas „mano“, kad įvyko apvaisinimas - nors to realiai nebuvo.
Pagrindiniai Tariamo Nėštumo Požymiai:
- Spenelių padidėjimas ir net pieno išsiskyrimas
- Lizdo ruošimas, žaislų „maitinimas“
- Padidėjęs apetitas arba nuotaikų kaita
- Nerimas, susidomėjimas guoliu, gynybinis elgesys
Ši būsena dažniausiai praeina savaime per kelias savaites, tačiau gali būti labai varginanti tiek fiziškai, tiek emociškai. Kai kuriais atvejais veterinarai gali skirti hormoninį gydymą ar rekomenduoti sterilizaciją, kad išvengtų tokių epizodų ateityje.
Kaip Atskirti Nuo Tikro Nėštumo?
- Ultragarsas - nuo 21 dienos po poravimosi galima aiškiai matyti vaisius.
- Kraujo tyrimai - gali parodyti hormoninių pokyčių lygį.
- Elgesio ir fizinių pokyčių dinamika - tikro nėštumo atveju jie progresuoja nuosekliai.
Tariamas nėštumas nėra pavojingas, tačiau jis rodo, kad organizmas reaguoja į hormonų disbalansą. Todėl jei nesate tikri, ar tai tikrai šuns nėštumas, visada verta pasitarti su specialistu - tai padės išvengti streso ir tinkamai pasiruošti ateičiai.
Kaip Prižiūrėti Kalę Nėštumo Metu?
Tinkama priežiūra nėštumo laikotarpiu yra gyvybiškai svarbi tiek kalytei, tiek būsimiems šuniukams. Nors šuns nėštumas dažnai vyksta sklandžiai, net ir patyrusioms augintinėms gali prireikti papildomo dėmesio, ypatingos mitybos bei poilsio.
- Mityba - pagrindas sveikam nėštumui. Antrąją nėštumo pusę kalytei reikia daugiau baltymų, energijos ir svarbių vitaminų. Rekomenduojama:
- Maitinti aukštos kokybės, subalansuotu ėdalu, skirtu nėščioms ar žindančioms kalėms.
- Vengti perteklinio maitinimo - nutukimas gali komplikuoti gimdymą.
- Nepakeisti raciono staiga - pokyčius daryti palaipsniui.
- Papildai - tik su veterinaro žinia. Jeigu kalytė maitinama kokybišku ėdalu, papildomi vitaminai dažniausiai nereikalingi. Tačiau kai kuriais atvejais (pvz., laukiamas didelis šuniukų skaičius) veterinaras gali rekomenduoti kalcio ar folio rūgšties papildus.
- Fizinė veikla ir ramybė. Reguliari, bet neintensyvi fizinė veikla padeda palaikyti gerą tonusą. Venkite šokinėjimo, bėgiojimo ar sunkių žaidimų. Taip pat būtina:
- Leisti kalytei ilsėtis - ramus kampelis namuose su minkštu guoliu.
- Riboti stresines situacijas - garsūs garsai, svetimi gyvūnai, dideli žmonių susibūrimai.
- Vėlyvasis laikotarpis - pasiruošimas gimdymui. Maždaug 2-3 savaitės prieš gimdymą pradėkite ruošti atskirą, tylų, šiltą ir lengvai valomą guolį. Stebėkite elgesį - jei kalė ima „nešioti“ daiktus, rausti patalus - tai ženklas, kad laikas artėja.
- Vizitai pas veterinarą. Būtinai suplanuokite bent vieną patikrinimą viduryje nėštumo (apie 30 dieną) - tuomet galima tiksliai patvirtinti nėštumą, įvertinti vaisių vystymąsi, aptarti gimdymo planą. Jei kyla nerimą keliančių simptomų - nedelskite.
Tinkama priežiūra padės kalytei išlikti sveikai, o jums - užtikrintai pasiruošti mažylių atėjimui į pasaulį.
Gimdymo Požymiai
Gimdymo pradžia dažnai prasideda ne staiga, o iš anksto apie save praneša per įvairius signalus, kuriuos svarbu mokėti atpažinti.
- Kūno temperatūros kritimas. Vienas tiksliausių ženklų, kad gimdymas prasidės per artimiausias 12-24 valandas, yra kūno temperatūros kritimas. Normaliai kalytės temperatūra yra apie 38,3-39,2 °C. Kai ji nukrenta iki ~37 °C ar net žemiau - tai ženklas, kad gimdymas netrukus prasidės. Temperatūrą rekomenduojama pradėti matuoti kasdien paskutinę savaitę.
- Lizdo ruošimas ir elgesio pokyčiai. Kalė gali pradėti kasinėti guolį, tempti į jį žaislus ar audinius, būti nerami, sekioti jus iš paskos arba, atvirkščiai, slėptis nuo dėmesio. Tai instinktyvus elgesys, rodantis pasiruošimą gimdymui.
- Sumažėjęs apetitas arba jo visiškas dingimas. Artėjant gimdymui, daugelis kalių nustoja ėsti. Tai visiškai normalu, jei šis pokytis atsiranda likus kelioms valandoms iki sąrėmių.
- Gausesnės makšties išskyros. Išskyros gali būti skaidrios ar šiek tiek gleivingos - tai rodo, kad gimdos kaklelis atsiveria. Jei išskyros tampa tamsios, nemalonaus kvapo ar kruvinos - būtina skubiai kreiptis į veterinarą.
- Sąrėmiai ir gimdymo pradžia. Kai prasideda reguliarūs pilvo susitraukimai, kalytė dažnai atsigula, dažnai kvėpuoja, gali cypauti ar inkšti. Tai ženklas, kad šuniukai jau pakeliui.
Pasiruošimas gimdymui - ne mažiau svarbi nėštumo dalis. Užtikrinkite, kad šalia būtų reikalingos priemonės (švarūs rankšluosčiai, dezinfekantas, veterinaro numeris) ir sukurta jauki aplinka. Jei kyla bent menkiausių abejonių dėl proceso eigos - geriau pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.
Kalės Ruja
Šuns ruja yra maždaug 3 savaičių laikotarpis reprodukciniame cikle. Tuo metu kalė gali apsivaisinti. Tada jos kūne ir elgesyje vyksta pokyčiai. Būdingas kalės rujojimo simptomas yra kraujavimas iš makšties. Tačiau tai nėra tas pats, kas menstruacijos moterims. Šuns ruja yra brendimo požymis. Pirmoji ruja dažniausiai būna nuo 6 iki 12 mėnesių amžiaus. Mažų veislių šunims ruja atsiranda anksčiausiai, o didesniems veislėms net 20 - 24 mėnesių amžiaus. Manoma, kad pirmosios rujos nebuvimas po to, kai kalei yra sukakę dveji metai, yra patologijos požymis ir todėl būtina pasitarti su veterinaru. Kalė rujoja kas 6 - 7 mėnesius. Didsnėms veislėms šis laikas gali būti pratęstas iki metų. Ruja trunka 3 - 4 savaites. Dėl atvejų, kai ruja užsitęsia arba kai vyksta per retai, reikia kreiptis pas veterinarą. Verta žinoti, kad kalės kartais išgyvena vadinamąją tyliąją rują, kuri yra beveik be simptomų. Tada, pavyzdžiui, nėra kraujavimo. Tačiau tai nereiškia, kad kalės negalima apvaisinti. Kalės rujos simptomai yra susiję su viena po kitos einančiomis rujos stadijomis.
Rujos Etapai
- Priešrujo fazė (lot. proestrus). Priešrujis prasideda kraujingų išskyrų iš makšties pasirodymu, vulvos paburkimu. Šioje fazėje Grafo folikulai bręsta, o gimda ruošiasi priimti apvaisintas kiaušialąstes. Kalė jau pradeda domėtis patinais, tačiau dar prie savęs jų neprisileidžia.
- Tikroji ruja (lot. estrus). Tai fazė, kurios metu kalė patiria keletą ovuliacijų ir yra pasiruošusi apvaisinimui. Jos vulva šiek tiek susiaurėja, o išskyros iš makšties tampa retesnės ir įgauna šviesiai rausvą, o po to pienišką spalvą. Šioje rujos fazėje gyvūnas paprastai būna susijaudinęs - jis reikalauja glamonių, jam būdinga sulenkti nugarą ir pakelti uodegą, jis taip pat laikosi neabejotinai atviro požiūrio į patinus.
- Porujinė fazė (lot. metestrus). Tai laikas, per kurį gali įvykti kiaušialąstės apvaisinimas. Kalės kūne vyksta ir kiti pokyčiai. Makšties išskyros vėl gali įgauti tamsesnę spalvą, dingsta vulvos paburkimas. Rujos simptomai išnyksta per 1 - 5 dienas.
- Tarprujis (anoestrus). Tai galutinis rujos etapas, kurio metu kalė tampa tokia pati, kokia buvo iki priešrujo. Šis periodas trunka vidutiniškai 7 - 10 mėn. (gali trukti ilgiau arba trumpiau), o jam pasibaigus rujos ciklas kartojasi iš naujo.
Pagalba Kalei Gimdymo Metu
Artėjant šuniavimosi dienai, įrenkite vietą, kur kalė gimdys ir augins vadą. Parinkite tokią vietą, kur nebūtų skersvėjo, ne per arti tiesioginio šilumos šaltinio - židinio, krosnelės, radiatoriaus, pakankamai šviesią, ramią, kur nebūtų nuolat daug žmonių. Patalpoje, kur šuniuosis kalė, turėtų būti ne mažiau kaip 22 laipsniai šilumos. Labai gerai, jei galite atitverti dalį kambario, tačiau jei tokios galimybės neturite, padarykite gardą maždaug 150×200 cm dydžio - kuo didesnis bus maniežas, tuo lengviau bus prižiūrėti vadą. Aukštis turėtų būti bent metras, kad paaugę šuniukai jo neperšoktų. Būtinai įrenkite dureles, kad kalei nereikėtų šokinėti į ir iš gardo. Klodami paklotą, parinkite tokį dydį, kad ant jo laisvai tilptų kalė su visa savo vada, o likusią dalį maniežo galėsite iškloti laikraščiais, pabarstyti pjuvenomis ar kokia kita medžiaga, gerai sugeriančia šlapimą, taip mokydami mažylius neteršti savo vietoje. Beje, jei nuspręsite kloti laikraščius, makulatūrą pradėkite kaupti gerokai iki šuniavimosi, nes jų reiks tiesiog neįtikėtino kiekio.
Po gimdymo: kalė gali neturėti pieno (šuniukus teks maitinti mišinukais iš buteliuko kas 1-2 valandas kiaurą parą), šuniukams reikia masažuoti pilvukus (t.y. kad mažyliai išsituštintų, ko jie patys dar nesugeba padaryti), kai kurios kalės būna nerūpestingos mamos (tuomet šuniukus teks jums prižiūrėti ištisą parą net kelias savaites), gali nugulti arba numinti šuniukus, gali nespėt visais pasirūpint (kai didelė vada, tada padėsite rūpintis). Tai reiškia, kad pirmosios naktys yra miegojimas greta kalės ir šuniukų. Šuniukams pradėjus patiems tuštintis, valysite tai kiaurą dieną. O kai šuniukai pradės dūkti savo „garde“ - kakučius gali tekti gramdyti nuo sienos net 2 metrų aukštyje.
Visi šuniukai gimsta akli ir kurti. Girdėti jie pradeda apie 6-8 parą, o jų akytės pradeda vertis nuo 10 paros, ir iki 14 paros turėtų pilnai praregėti. Tuo pat metu po truputį jie pradeda ropinėti ir iš arčiau pažinti juos supantį pasaulį. Idealu, jei kalei užtenka pieno, ir papildomai duoti ėsti galite tik sulaukus 3 savaičių, kuomet jau tikriausiai rasite ir pirmuosius dantukus. Tuomet perėjimas prie kitokio maisto bus greitas ir „neskausmingas” . Geriausiai tam tinka įvairių firmų pašarai, skirti šuniukams, tik jei tai sausas ėdalas - būtinai jį prieš tai išmirkykite. Visada prisiminkite, kad tik tinkama mityba užtikrins teisingą šuniuko vystymąsi, todėl negailėkite jų pašarui, kad ir tektų išleisti daugiau, nei gausite parduodami kartais net porą šuniukų. Šerkite visus šuniukus iš vieno dubens. Tam geriausiai tinka specialus dubuo mažiems šuniukams su išgaubimu per vidurį, kad mažyliai neliptų su letenom į vidų. Ėsdami iš vieno indo, šuniukai, natūralios konkurencijos principu, stimuliuoja viens kitą, taip gerėja jų apetitas. Žinoma, jūs turite stebėti, kad mažesnieji neliktų nuskriausti stipriųjų ir neliktų alkani. Pirmus kartus duokite šuniukui ėsti tiek, kiek jis norės, ir paėdus tuoj pat prineškite prie kalės, kad jis galėtų „atsigerti” kalės pieno. Palaipsniui, per savaitę, nuo vieno karto pereisite prie keturių kartų maitinimo, ir žindymas liks tik malonumas. Kalė pati, atėjus laikui, nebeprisileis šuniukų.
Kai tik pradėsite primaitinti šuniukus, būtinai duokite jiems švaraus vandens gerti. Nors pirmą dieną jie ir nemokės to daryti, palaipsniui išmoks. Šeriamą kalę būtinai atskirkite nuo šuniukų, kad jie, lįsdami į jos dubenį, neerzintų jos, lygiai taip pačiai, žiūrėkite, kad kalė neapėstų šeriamų šuniukų. Būkite pasiruošę tam, kad kai tik duosite papildomo maisto šuniukams - gardo švara guls ant jūsų pečių. Ir patikėkite - kakučių bus daug ir visur, taip, kad iš anksto apsiginkluokite popieriniais rankšluosčiais, bekvapėmis skalbimo priemonėmis ir kitu „geru” švarai palaikyti.
Pirma tris savaites, jei vada nedidelė - iki 8 šuniukų, kalė puikiausiai tvarkysis pati, guolyje bus švaru, o šuniukai - sotūs ir ramūs. Jums atrodys, kad nėra kuo daugiau užsiimti, tik stebėti beaugančius mažylius ir juos fotografuoti, fotografuoti. Neapsirikite. Pirmas paras būtina stebėti, kaip kalė gulasi, kad nenuspaustų mažylių, ypač, jei tai pirmoji jos vada, ir ji dar nelabai moka apseiti su vaikučiais. Kiekvieną dieną sverkite mažylius, jie turi priaugti vidutiniškai po 30-50 gramų per dieną. Jei koks vienas ar keli silpnesni yra skriaudžiami stipresniųjų brolių ar sesučių, Jūs turite padėti mažuosius prie lengviau žindžiamų užpakalinių spenių, kad jie galėtų lengviau ir greičiau pasisotinti. Jei šuniukai nepriauginėja svorio net pakeičiant spenius, gali būti, kad jiems tiesiog neužtenka kalės pieno. Tuomet jau Jūs turėsite papildomai iš buteliuko maitinti šuniukus. Daugelis veisėjų pataria naudoti ožkos pieną, žinoma - visada šviežią. Jei nuspręsite naudoti parduodamus kalės pieno pakaitalus - tegu jums patars veterinaras, kokius ir kiek jų naudoti.
Trijų savaičių šuniukams jau galima duoti vaistų nuo kirminų, pakartoti tai reikia po dviejų savaičių, vėliau duoti kas mėnesį, kol baigsis vakcinavimas. Skiepyti šuniukus galima nuo keturių arba šešių savaičių, praėjus ne mažiau kaip 10 - 15 dienų po vaistų nuo kirminų sudavimo. Yra įvairios skiepų programos, vienų atveju reikia trijų kartų skiepijimo, bet galima anksčiau vesti į lauką, kitų atveju užtenka vieno revakcinavimo. Bet kokiu atveju, prieš iškeliaujant šuniukui į naujus namus, jis turi būti bent kartą paskiepytas ir turėti skiepų knygelę. Apie skiepų schemas geriausia pasitarti su veterinarijos gydytoju.
Nuo šešių savaičių iki trijų mėnesių šuniukams turi būti užsakomi dokumentai, jie turi būti tatuiruojami arba čipuojami, kad galėtų keliauti pas naujuosius šeimininkus. Įprastai tuo metu vadą apžiūri klubo, kuris išduoda dokumentus, atstovas. Jei šuniukai, sveiki, švarūs, judrūs - jiems išduodami kilmės liudijimai, ir … Sėkmės naujuose mylinčiuose namuose, mažyliai!
žymės:
Panašus:
- Neįtikėtina Kalės Nėštumo Ir Gimdymo Eiga: Viskas, Ką Turi Žinoti Šuns Savininkas!
- Neįtikėtina Kalės Gimdymo Eiga ir Požymiai: Viskas, Ką Turite Žinoti!
- Neįtikėtinas Joanos likimas: meilė banditui ar kovos su priespauda drama?
- Centro Poliklinika Vaikų Odontologų Atsiliepimai – Išsamiausia Apžvalga, Kurią Privalote Perskaityti!
- Vaikų perkaitimas: kaip atpažinti simptomus, sužinoti priežastis ir greitai suteikti pagalbą