Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Kūdikiui gimus, tiek tėveliai, tiek gydytojai nori kuo greičiau įsitikinti, ar vaikutis sveikas. Naujagimis per pirmąjį gyvenimo mėnesį prisitaiko prie šio pasaulio. Kviečiu atsakingai pasiruošti kūdikio atėjimui į šį pasaulį ir jam gimus, būti tikriems, kad gebėsite tinkamai jį prižiūrėti.

Pirmosios dienos ir išmatos

Pirmąją parą po gimimo naujagimio organizmas šalina žarnyne susikaupusias gleives, mažylis gausiai seilėjasi, gleives išvemia, pasituština tamsiai žalios spalvos lipnios konsistencijos išmatomis - mekonijumi. Jei tai neįvyksta, ieškoma priežasties: žarnyne gali būti susidaręs mekonijaus kamštis, kurį mėginama pašalinti švelnia klizma. Naujagimis tuštinasi mekonijumi (tamsiai žalios, rudos, bekvapės, tąsios ir lipnios išmatos). Nors kartą turi pasituštinti per 48 val. po gimimo.

Mekonijus: ką turėtų žinoti mama?

Pirmąsias 2-3 paras naujagimis tuštinasi mekonijumi (tirštomis, tąsiomis, tamsiai žaliomis išmatomis), vėliau 2-4 paras 6-7 kartus per parą - pereinamosiomis išmatomis (nehomogeniškomis, skystokomis, jose yra gleivių, žalsvų ir baltų gumulėlių). Po 2-4 parų išmatos pasidaro panašios į geltoną homogeninę košę. Pirmosiomis dienomis po gimimo naujagimio pilvelyje esantį mekonijų keičia išmatos, susidariusios iš mamos pienuko, todėl pasikeičia išmatų spalva. Naujagimiui šis procesas yra neskausmingas.

Normaliai vaikutis, būdamas mamos pilvelyje, nei nėštumo pradžioje, nei pabaigoje į vaisiaus vandenis nesituština, todėl jam gimstant, vandenys būna skaidrūs. Jei vaikeliui įsčiose pradeda trūkti deguonies, suspazmuoja kraujagyslės, esančios žarnyne, dėl to atsiranda žarnyno peristaltika, ir vaikelis pradeda tuštintis į vaisiaus vandenis. Tai priklauso ne nuo išnešiotumo, o nuo to, kaip greitai naujagimio žarnynas užsipildo mamos pienu, tada ir pasikeičia išmatų spalva.

Naujagimio odelė visada turi būti švari, todėl kaskart jam pasituštinus, sauskelnes būtina pakeisti.

Kada mama turėtų sunerimti dėl tuštinimosi?

Normaliai sveikas naujagimis tuštintis turėtų ne dažniau nei jis valgo ir ne rečiau nei 1-2 kartus per savaitę. Jei naujagimio tuštinimosi negalima būtent šitaip apibūdinti, mama turėtų kreiptis į gydytoją.

Naujagimio tuštinimosi dažnis ir išmatų pobūdis

Pereinamos išmatos pasirodo 4-5-ąją parą. Motinos pieno išmatos (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos) - nuo 5-6-osios paros. Žarnyno kataras (dažnos išmatos, vandeningos, dirgina odą) prasideda nuo 10-14-osios paros ir trunka 4-6 savaites.

Naujagimiai paprastai tuštinasi 4-6 kartus per parą košės konsistencijos išmatomis. Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami mišiniais, skiriasi ir jų išmatų spalva. Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose. Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti.

Gelta naujagimiams

Antrąją parą 70-90 proc. naujagimių pasireiškia fiziologinė gelta, kurią galima atpažinti iš pakitusios veiduko, akių junginės ar viso kūnelio spalvos. Visiems naujagimiams pirmąją gyvenimo savaitę kraujyje padaugėja bilirubino. Tai yra medžiaga, kuri išsiskiria suirus eritrocitams. Naujagimio kūne šios medžiagos padaugėja dėl kelių priežasčių:

  • Naujagimio raudonieji kraujo kūneliai - eritrocitai gyvena 70 dienų, o suaugusių žmonių - 120 dienų, todėl naujagimio eritrocitai greičiau suyra ir daugiau pasigamina bilirubino.
  • Pirmą gyvenimo savaitę naujagimio kraujo baltymai silpniau prisijungia bilirubiną, o neišnešioti naujagimiai šių baltymų turi mažiau.
  • Mažiau aktyvūs naujagimio kepenų fermentai.
  • Daugiau bilirubino rezorbuojasi iš žarnyno į kraują.

Naujagimių gelta būna 60-70 proc. visų naujagimių, nes akimi gelta matoma tik tada, kai bilirubinas kraujo serume viršija 85 mmol/l. Kitiems naujagimiams šios ribos bilirubinas neviršija, todėl gelta nėra matoma.

Fiziologinė ar patologinė gelta?

Patologine visada laikoma gelta, prasidėjusi pirmąją naujagimio gyvenimo parą arba ta gelta, kuri viršija bilirubino normos ribas apskaičiuotas pagal naujagimio gyvenimo valandas.

Jei naujagimis gimdymo skyriuje nebuvo geltonas, o pagelto grįžęs į namus, mama būtinai turėtų kreiptis į gydytoją, kad nustatytų geltos priežastį ir laiku pradėtų gydyti. Daugeliui naujagimių fiziologinė naujagimių gelta praeina per dvi savaites, tačiau gali būti išimčių. Lėčiau gelta praeina neišnešiotiems naujagimiams. Jei mamai dėl geltos neramu, geriausia būtų kreiptis į šeimos gydytoją.

Jei naujagimiui būna gelta, pirmiausiai pagelsta jo veidas, vėliau - krūtinė, tada nugara ir galūnės. Geltonos būna akių skleros ir gleivinės. Geltą įvertinti sunkiau vaikams, kurių tėvai yra tamsesnio gymio arba turi Azijos šalių gyventojų kraujo. Tada tenka į pagalbą pasitelkti laboratorinius tyrimus. Jie objektyviai nustato bilirubino kiekį kraujo serume.

Visada kreipkitės į gydytoją, jeigu naujagimio gelta tęsiasi ilgiau nei 14 dienų. Stebėkite naujagimio būklę, kaip jis žinda ir miega, atkreipkite dėmesį, kokia šlapimo ir išmatų spalva.

Hormoninė krizė naujagimiams

Tai tam tikra tranzityvioji naujagimystės laikotarpio būklė, kuri atsiranda dėl motinos hormonų, patekusių per placentą, taip pat per pieną žindant naujagimį. Pirmos savaitės pabaigoje abiejų lyčių naujagimiams gali padidėti, paburkti krūtelės, skirtis į pieną panašaus skysčio. Tai vadinamoji mastopatija. Paprastai abi krūtelės padidėja simetriškai, jos neparausta, yra neskausmingos. Ši būklė praeina savaime. Tačiau jei paraudo, paburko, tapo skausminga viena krūtelė, mama su naujagimiu turi kreiptis į gydytoją. Tai gali būti pavojinga naujagimiui liga - mastitas. Mergaitėms pirmos savaitės pabaigoje iš lytinio plyšio gali kraujuoti. Tas kraujavimas - irgi pereinamoji naujagimių būklė. Ji savaime praeina per 1-3 dienas. Balkšvos išskyros iš lytinio plyšio irgi yra normalu, tai praeina savaime.

Kiti svarbūs dalykai, kuriuos turėtų žinoti mama

Tranzityvioji inkstų funkcija

Per pirmąją parą po gimimo pasišlapina tik du trečdaliai išnešiotų naujagimių, o apie 10 proc. naujagimių pasišlapina tik antrą parą. Jei naujagimis nesišlapina ilgiau, mama turėtų apie tai pasakyti gydytojui. Ant naujagimio vystyklų pirmą savaitę gali likti oranžinės spalvos dėmės. Tai vadinamieji šlapimo rūgšties infarktai. Antrą savaitę ši būklė praeina.

Milia

Tai ant naujagimio nosytės, smakriuko, skruostų atsirandantys balti spuogeliai. Jie atsiranda dėl aktyvios riebalinių liaukų sekrecijos, o per 2-3 savaites praeina savaime. Mamos dėl to neturėtų sunerimti, negalima jų spaudyti ar kitaip „gydyti“.

Tranzityvieji odos pakitimai

1-2 parą beveik visi naujagimiai tampa raudoni. Tai išnyksta antrą savaitę. Daugelio naujagimių oda gali pleiskanoti, o 2-5 gyvenimo parą odelę gali išberti raudonomis dėmelėmis su baltu vidurėliu. Tai vadinamoji toksinė naujagimių eritema. Ji savaime išnyksta maždaug per savaitę.

Pirmasis maitinimas ir priežiūra

Po gimimo kruopščiai nusausintas pašildytu vystyklu ar rankšluostėliu nuogas naujagimis guldomas motinai ant jos apnuoginto pilvo ir krūtinės, užklojamas minkšta antklodėle. Jis ilsisi, jaučiasi saugus, sušyla (nes po gimimo jis vėsta), apsisėja motinos mikroflora, pats susiranda krūtį. Tik po 2-3 valandų, kai naujagimis pažindo, galima jį sverti, matuoti ir prausti. Pirmą kartą kūdikis turi būti pamaitintas per pirmas dvi valandas po gimimo, o „oda prie odos“ kontaktas turi tęstis ne trumpiau nei 30 minučių.

Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 val. po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu. Priešpienyje gausu imunoglobulinų, vitamino A, augimo faktorių ir kt. Priešpienis turi laisvinantį poveikį ir skatina mekonijaus pasišalinimą bei yra gera naujagimių geltos profilaktika. Vėliau naujagimis maitinamas pagal poreikį, t.y. taip dažnai ir ilgai kaip jis nori.

Kad nebūtų sužeisti speneliai ir naujagimis galėtų efektyviai žįsti, būtina jį taisyklingai priglausti prie krūties. Motinai neturi skaudėti.

Reikia stebėti naujagimio elgseną; naujagimiai žagsi, čiaudi - dažniausiai tai normali būsena.

Apžiūra ir vertinimas po gimimo

Pirmoji naujagimio apžiūra atliekama gimdykloje. Naujagimis vertinamas 10 balų sistema (Apgar skalė) du kartus - pirmą ir penktą minutę. 8-10 balų įvertinimas rodo gerą naujagimio būklę. Naujagimio būklę vertina gimdyme dalyvavęs medikas. Pirmąją išsamią naujagimio apžiūrą turi atlikti neonatologas ar kitas specialistas per 24-48 valandas po gimimo, kad laiku būtų pastebėtos anomalijos ar kiti nukrypimai nuo normos.

žymės:

Panašus: