Kojų tinimas - tai problema, su kuria bent kartą gyvenime susiduria daugelis žmonių. Nors dažniausiai tai laikinas ir negrėsmingas reiškinys, kartais tinimas gali signalizuoti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Kojos gali tinti dėl įvairių priežasčių - nuo ilgo stovėjimo ar sėdėjimo iki širdies, inkstų ar venų problemų. Taigi, ką daryti kai tinsta kojos? Šiame straipsnyje apžvelgsime galimas priežastis, patarimus, kaip sumažinti tinimą, ir atvejus, kada būtina kreiptis į gydytoją.
Kojų tinimo priežastys
Kojų tinimą gali lemti daugybė veiksnių - nuo visiškai įprastų kasdienių įpročių iki rimtų organizmo sutrikimų. O norint tinkamai spręsti šią problemą, svarbu suprasti, kas ją sukelia.
- Ilgas stovėjimas arba sėdėjimas. Kojos dažnai tinsta po ilgo stovėjimo ar sėdėjimo - ypač kelionėse, darbo metu ar dirbant biure. Tokiais atvejais kraujas sunkiau teka atgal į širdį, todėl kaupiasi apatinėse galūnėse. Tinimas paprastai sumažėja pajudėjus ar pakėlus kojas.
- Druskos perteklius mityboje. Pernelyg sūrus maistas gali paskatinti skysčių kaupimąsi organizme. Per didelis druskos kiekis skatina vandens kaupimasi audiniuose, dėl ko gali atsirasti tinimas - ypač kojose. Verta rinktis šviežią, natūralų maistą.
- Venų varikozė. Tai viena dažniausių lėtinio kojų tinimo priežasčių. Kai venų vožtuvėliai veikia netinkamai, kraujas kaupiasi kojų venose, sukeldamas sunkumo jausmą, tinimą. Dažnai kartu jaučiamas pulsavimas ar mėšlungis.
- Limfinės sistemos sutrikimai. Limfedema - tai lėtinė liga, kai skysčiai kaupiasi audiniuose, sukeliant nuolatinį tinimą. Ji gali būti paveldėta arba išsivystyti po traumų, operacijų ar vėžio gydymo.
- Širdies, inkstų ar kepenų ligos. Širdies nepakankamumas lėtina kraujo tekėjimą, dėl ko skysčiai kaupiasi apatinėse galūnėse. O inkstų veiklos sutrikimai trukdo pašalinti skysčių perteklių iš organizmo. Tuo tarpu kepenų ligos gali paveikti baltymų gamybą, kas taip pat sukelia tinimą.
- Nėštumas. Nėščiosios dažnai susiduria su kojų tinimu - ypač trečiame trimestre. Hormoniniai pokyčiai, didėjanti gimda ir didesnis kraujo tūris lemia didesnį spaudimą kojų venoms. Nors dažniausiai tai normali nėštumo dalis, kai kuriais atvejais gali būti ir preeklampsijos požymis (ypač jei tinimas staigus ar lydimas galvos skausmų, regos sutrikimų).
Kada kojų tinimas turėtų kelti nerimą?
Nors dažniausiai kojų tinimas nėra pavojingas, kartais jis gali būti pirmas rimtesnės sveikatos problemos požymis. Taigi, kada vertėtų sunerimti?
- Staigus, vienos kojos tinimas. Jei viena koja patinsta staiga ir be aiškios priežasties, tai gali būti giliųjų venų trombozės (GVT) ženklas - kraujo krešulio susiformavimas giliosiose venose. Tai pavojinga būklė, nes krešulys gali nukeliauti į plaučius ir sukelti plaučių emboliją. Būtina skubi medicininė pagalba.
- Kartu atsirandantis skausmas, karštis ar paraudimas. Jei kartu su tinimu jaučiate intensyvų skausmą, oda tampa karšta ar parausta, tai gali būti uždegimo arba infekcijos požymiai, ypač jei neseniai buvo žaizda ar įbrėžimas. Tokiu atveju reikalingas gydymas antibiotikais ar kitos medicininės priemonės.
- Tinimas nepraeina pailsėjus. Jei po poilsio, kojas pakėlus aukščiau širdies lygio, tinimas nesumažėja - tai ženklas, kad problema gali slypėti giliau. Tokiu atveju verta apsilankyti pas gydytoją ir atlikti tam tikrus tyrimus.
- Abiejų kojų nuolatinis tinimas. Kai tinsta abi kojos ir tai kartojasi dažnai arba nuolat, galima įtarti lėtinius sveikatos sutrikimus - širdies nepakankamumą, inkstų ligas ar kepenų veiklos problemas. Kuo anksčiau bus nustatyta priežastis, tuo efektyvesnis bus gydymas.
- Tinimas kartu su kvėpavimo sutrikimais. Jei kartu su kojų tinimu jaučiate dusulį, pasunkėjusį kvėpavimą ar nuovargį net po nedidelio fizinio krūvio - tai gali būti širdies veiklos sutrikimo požymiai.
Ką daryti, jei tinsta kojos?
- Pakelti kojas virš širdies lygio. Vienas efektyviausių būdų sumažinti tinimą - kelis kartus per dieną pagulėti taip, kad kojos būtų aukščiau nei širdis. Tam labai patogiai galite panaudoti pagalvę. Tokia padėtis padeda kraujui lengviau tekėti atgal į širdį ir sumažina spaudimą kojų venose.
- Judėti ir mankštintis. Ilgas sėdėjimas ar stovėjimas be judesio didina tinimo riziką. Reguliarus fizinis aktyvumas - net ir paprastas vaikščiojimas - skatina kraujotaką ir mažina skysčių kaupimąsi.
- Dėvėti kompresines kojines. Medicininės kompresinės kojinės padeda palaikyti tolygią kraujotaką ir sumažina kojų apkrovą. Jos ypač naudingos, jei tenka daug stovėti ar keliauti (pavyzdžiui, ilgi skrydžiai ar važiavimas automobiliu). Dėl kojinių kompresijos klasės pasitarkite su gydytoju. Kojines pirkite tik vaistinėje ar ortopedinių prekių parduotuvėje.
- Riboti druskos vartojimą. Per daug druskos maiste skatina vandens sulaikymą organizme. Sumažinę druskos kiekį (atsisakius pusfabrikačių, traškučių, konservų ir pan.), sumažinsite ir tinimą.
- Gerkite pakankamai vandens. Nors gali atrodyti priešingai, tačiau pakankamas skysčių kiekis padeda organizmui išvalyti perteklinius skysčius ir sumažinti tinimą. Dehidratacija skatina organizmą kaupti vandenį, todėl svarbu palaikyti gerą hidrataciją - ypač karštu oru ar po fizinio krūvio.
- Vengti ankštų drabužių ir nepatogios avalynės. Siauri batai ar stipriai aptemptos kelnės gali trukdyti kraujotakai. Rinkitės patogią avalynę ir laisvus drabužius, ypač jei žinote, kad dažnai kenčiate nuo kojų tinimo.
- Atpalaiduojančios vonelės ir masažas. Kojų vonelės su šiltu (bet ne karštu) vandeniu ir jūros druska ar eteriniais aliejais gali padėti atpalaiduoti pavargusias kojas. Lengvas masažas - ypač kryptimi nuo pėdų link šlaunų - taip pat skatina skysčių pasišalinimą.
Kokios priemonės gali padėti sumažinti kojų tinimą?
Norint sumažinti kojų tinimą galima pasitelkti ir specialias vietinio poveikio priemones - gelius, kremus ar tepalus. Dažniausiai naudojami vėsinantys geliai su mentoliu, arnika ar kaštonų ekstraktais, kurie gerina kraujotaką, mažina sunkumo jausmą ir padeda sumažinti paburkimą. O tepalai su heparinu padeda mažinti uždegimą ir gerina mikrocirkuliaciją, todėl tinkami esant išsiplėtusioms venoms ar pavargusioms kojoms. Šias priemones paprastai rekomenduojama įmasažuoti į odą lengvais sukamaisiais judesiais, judant nuo pėdų link kelių - tai dar labiau skatina limfos nutekėjimą. Reguliarus naudojimas gali ženkliai pagerinti savijautą, ypač vakare, kai kojos jau būna apsunkusios ar patinusios. O jei patinimas atsirado dėl traumos, padėti gali tepalai nuo sumušimų ar patempimų.
Kojų tinimas nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, o vienas iš jų - padidėjęs skysčių kiekis organizme. Kojų tinimas nėštumo metu - gana dažnas reiškinys, ypač trečiame trimestre. Taigi, kodėl tinsta kojos nėštumo metu?
Yra kelios pagrindinės priežastys, kodėl nėštumo metu dažnai kaupiasi skysčiai ir tinsta apatinės galūnės:
- Padidėjęs kraujo tūris ir skysčių susilaikymas - organizmas ruošiasi gimdymui ir kūdikio aprūpinimui, todėl natūraliai sulaiko daugiau skysčių.
- Gimda spaudžia apatinę tuščiąją veną, dėl ko apsunkinamas kraujo grįžimas iš kojų į širdį.
- Hormoniniai pokyčiai, ypač progesterono kiekio padidėjimas, lemia kraujagyslių išsiplėtimą ir skatina skysčių „nutekėjimą“ į audinius.
- Mažas fizinis aktyvumas - ypač trečiame nėštumo trimestre dėl nuovargio ar diskomforto.
Kada tinimas gali būti pavojingas?
Nors dažniausiai tai normalu, tam tikrais atvejais būtina pasitarti su gydytoju:
- Tinimas atsiranda staiga arba labai stiprus
- Tinsta ne tik kojos, bet ir rankos, veidas
- Kartu jaučiamas galvos skausmas, neryškus matymas ar aukštas kraujospūdis
Šie požymiai gali rodyti preeklampsiją - rimtą nėštumo komplikaciją, kuri gali kelti pavojų tiek motinai, tiek vaisiui.
Ką daryti, jei tinsta kojos nėštumo metu?
- Ilsėtis pakėlus kojas - tai vienas paprasčiausių, bet efektyviausių būdų mažinti tinimą.
- Miegoti ant kairiojo šono - ši padėtis mažina spaudimą tuščiajai venai ir skatina geresnę kraujotaką.
- Gerti pakankamai skysčių - organizmas mažiau linkęs kaupti vandenį, jei jo gauna pakankamai.
- Vengti sūraus maisto - mažinant druskos kiekį galima efektyviai sumažinti skysčių kaupimąsi.
- Avėti patogią avalynę - rinkitės avalynę be kulnų, minkštą ir pakankamai erdvią.
- Lengvi pratimai ar pasivaikščiojimai - gerina kraujotaką ir padeda sumažinti spaudimą kojoms.
Preeklampsija
Preeklampsija yra rimta medicininė būklė, kuri išsivysto nėštumo metu, dažniausiai po 20-osios savaitės, ir pasireiškia aukštu kraujospūdžiu bei organų funkcijos sutrikimais, dažniausiai kepenų ar inkstų. Ši būklė gali paveikti tiek motiną, tiek vaisių, sukeldama komplikacijas, tokias kaip priešlaikinis gimdymas, placentos atšoka ar net gyvybei pavojingos būklės, tokios kaip eklampsija (traukuliai). Manoma, kad preeklampsija paveikia apie 5-8 % nėščių moterų visame pasaulyje, o rizika yra didesnė pirmojo nėštumo metu arba moterims, turinčioms tam tikrų rizikos veiksnių.
Preeklampsija gali turėti didelį poveikį nėščios moters fizinei ir emocinei būklei. Aukštas kraujospūdis, patinimas ir kiti simptomai riboja kasdienę veiklą, pvz., darbą, fizinį aktyvumą ar net poilsį. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos, o tai sukelia stresą ir atskiria moterį nuo šeimos. Emocinis poveikis taip pat reikšmingas - baimė dėl savo ir kūdikio sveikatos, galimas priešlaikinis gimdymas ar komplikacijos gali sukelti nerimą ar depresiją. Susidūrus su preeklampsija, svarbu bendradarbiauti su gydytojais, laikytis rekomendacijų ir ieškoti artimųjų ar psichologinės pagalbos. Informuotumas apie būklę, reguliarūs patikrinimai ir sveikas gyvenimo būdas padeda sumažinti komplikacijų riziką.
Ankstyva diagnozė per reguliarius prenatalinius patikrinimus, kraujospūdžio kontrolė, medikamentinis gydymas ir, jei reikia, skatinamas gimdymas padeda valdyti šią būklę ir užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip eklampsija ar HELLP sindromas.
Jei pastebite preeklampsijos požymius, tokius kaip aukštas kraujospūdis, stiprus galvos skausmas, regos sutrikimai ar staigus tinimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją akušerį-ginekologą ar skubios pagalbos skyrių, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas tinkamas gydymas. Venkite savarankiško gydymo, maisto papildų ar alternatyvių metodų naudojimo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga tiek jums, tiek vaisiui.
Venų varikozė nėštumo metu
Laukiantis nėščiąją gali varginti nemalonūs pojūčiai kojose: kojų tinimas, sunkumas, raumens „deginimas“, mėšlungis ar dilgčiojimas. Venos išsiplečia ne visoms nėščiosioms, tačiau nėštumas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių. Taigi trumpai apžvelgsime, kaip pasireiškia venų varikozė nėščiosioms ir kokių profilaktinių priemonių reikėtų imtis, kaip padėti sau, jei skauda kojas, ir kaip nejausti tiek fizinio, tiek psichologinio diskomforto.
Kojomis reikėtų ypač rūpintis, jei venų vožtuvų nepakankamumas yra paveldėtas iš vieno iš tėvų. Kai laikas tarp nėštumų trumpas, venų sienelės nespėja atgauti reikalingo elastingumo, o tai skatina ligą. Išsiplėtusiomis venomis skundžiasi kas trečia-penkta nėščioji ar neseniai gimdžiusi moteris.
Jau nėštumo pradžioje hormonai pradeda veikti venas, net jei jokių simptomų nėščioji nejaučia. Teigiamas nėštumo testas parodo padidėjusį hormono hCG kiekį kraujyje, signalizuojantį, kad moteris yra nėščia, todėl kurį laiką nereikės ovuliacijos. Į šį signalą atsiliepia kiaušidės ir ima gaminti daugiau hormono progesterono. Progesteronas yra reikalingas gimdos gleivinei suvešėti: kad ji taptų tinkama gemalui prisitvirtinti. Progesteronas atpalaiduoja ne tik gimdoje, bet ir visų venų sienelėse esančius lygiuosius raumenis. Kitaip tariant, vyraujant progesteronui, kinta venų sienelių tonusas: silpnėja jų raumeninis elastinis sluoksnis. Kadangi nėštumo metu kojoms tenka nemažas krūvis, venos jo neatlaiko ir ima plėstis. Didėjant veninio kraujo slėgiui, kraujas sunkiau nuteka ir ima kauptis kojose.
Be šių pokyčių, sparčiai didėjantis vaisius spaudžia dubenį ir taip dar labiau apsunkina kraujo nutekėjimą venomis. Spaudimą didina ir pakitęs cirkuliuojančio kraujo tūris. Venos plečiasi, jų vožtuvai tampa nesandarūs, susikaupia pernelyg daug kraujo. Kojos sunkėja, tirpsta, atrodo, lyg po jas bėgiotų skruzdėlės. Šiuo metu gali išryškėti paviršinis venų tinklas ar tinti blauzdos - tai jau progresuojanti venų varikozė.
Reikia pasakyti, kad kojų sunkumas dar ne visada reiškia varikozę.
Kaip padėti sau esant venų varikozei nėštumo metu?
- Kompresinė terapija. Neintervencinis, tausojantis, dažniausiai nėščiosioms rekomenduojamas varikozę pristabdantis būdas yra kompresinė terapija. Galima dėvėti kompresines kojines arba kompresiją sukurti elastiniais tvarsčiais. Dėl kojinių kompresijos klasės pasitarkite su gydytoju. Kojines pirkite tik vaistinėje ar ortopedinių prekių parduotuvėje. Stipriausia kompresija, kaip ir dėvint kompresines kojines, turi būti formuojama ties čiurna. Taikyti kompresiją reikėtų tuo metu, kai kraujotaka yra stabilizuota: rytais po nakties miego, dar neišlipus iš lovos. Dieną - pagulėjus ar palaikius šiek tiek aukščiau pakeltas kojas (kiek pavyksta pakelti).
- Reguliarus mankštinimasis. Nepakeičiamas kojų varikozės „vaistas“ yra reguliarus mankštinimasis. Ir pasivaikščiojimas, ir namuose atliekama mankšta gerina kraujo apytaką, aktyvina širdies darbą ir veikia kojų venų kraujotaką. Jei kojas skauda dažnai, rinkitės kojoms spaudimo nesukeliančius pratimus: tai pratimai gulint, vandenyje, tempimo pratimai ir kt.
- Poilsis kojoms. Stenkitės stebėti savo kojų režimą: labiausiai kojų venoms kenkia ilgas sėdėjimas ir ilgas stovėjimas, todėl vis kaitaliokite padėtį. Atsisakykite sėdėjimo sukryžiavus kojas - tokia sėdėsena itin sunkina kraujotaką. Saugokite kojas nuo per didelio krūvio, įtampos. Gerai išsimiegokite. Jei pavyksta, miegokite šiek tiek pakeltomis kojomis (galite padėti jas ant pagalvės). Miegant ant kairiojo šono, sumažėja apatinių venų galūnių spaudimas. Galite pasiramstyti pagalvėlėmis, kad atrastumėte tinkamą poziciją.
- Sveika mityba ir pakankamas skysčių suvartojimas taip pat svarbus kojų sveikatai. Per dieną išgerkite pakankamą kiekį skysčių - iki 2 litrų. Venkite maisto, nuo kurio užkietėja viduriai.
- Pagalba. Prireikus prašykite pagalbos. Apie savo savijautą kalbėkitės ir su šeima, ir su draugais. Niekada su tokia problema nesusidūrę žmonės gali nesuprasti, kaip jaučiatės, bet visada gali padėti tai supratę: pavėžėti ar pagaminti maisto.
Venų varikozė yra gydoma tiek vaistais, tiek chirurgiškai. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai atsižvelgiant į varikozės išplitimą ir stadiją. Pastebėjus pirmuosius varikozės požymius reikėtų pasikonsultuoti su prižiūrinčiu gydytoju, kuris nuspręs dėl tolesnių konsultacijų ir medikamentinio gydymo.
žymės:
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Šokiruojantys Alkoholio Vartojimo Vaiko Akivaizdoje Poveikiai ir Pasekmės Lietuvoje
- Žemaičių Kalvarijos Caritas Globos Namai – Viskas, Ką Reikia Žinoti Apie Pagalbą ir Paslaugas