Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje įgyvendinta viena kontraversiškiausių įstatyminių pataisų - medikamentinis nėštumo nutraukimas. Tai procedūra, kurios metu nėštumui nutraukti naudojami vaistai, Lietuvoje - mifepristonas ir mizoprostolis. Mifepristonas blokuoja hormoną progesteroną, todėl gimdos gleivinė plonėja, sutrikdoma embriono implantacija ir augimas.

Lietuvos akušerių ginekologų draugija nurodo, jog tam tikru intervalu išgėrus dvi tabletes, nėštumas nutrūksta savaime, dažniausiai moteriai esant namuose, įprastoje jai aplinkoje. Tad intervencija tarsi mažiau paveikia moterį, ypač bijančią operacijų, ligoninių ir kt. Nustatyta, kad medikamentinio aborto efektyvumas siekia 95 proc. Tiesa, tai lemia ir gestacinis amžius: kuo nėštumas ilgesnis, tuo mažesnis procedūros patikimumas.

Jei jūsų nėštumas yra trumpesnis nei devynios nėštumo savaitės ir nenorite atlikti operacijos, medikamentinis abortas yra tinkamas pasirinkimas. Moteriai, esant nėštumui iki 9 savaičių gali būti skiriami vaistai, kurių išgėrus nėštumas nutrūksta savaime, moteris jį tiesiog iškraujuoja. Savo veikimo principu artimiausias natūraliam persileidimui. Ankstyvo nėštumo nutraukimas vaistais Lietuvoje leidžiamas iki devintos nėštumo savaitės.

Medikamentinio aborto prieinamumas Lietuvoje: iššūkiai ir realybė

Ir nors atrodo, jog pagaliau radome būdą kaip nėščiosioms atlikti mažiausiai invazinį ir stresą keliantį būdą nutraukti nėštumą, tačiau įgyvendinimas Lietuvoje bent jau kol kas yra labai prastas. Informacijos stoka ir neaiškus reglamentavimas, kuriose įstaigose bus atliekama medikamentinio nėštumo nutraukimas veda prie to, jog ši reprodukcinė teisė paprasčiausiai yra neveiksminga. Medikamentinio nėštumo įvedimo pradžioje vaistų nebuvo galima gauti vaistinėse, nes šis neseniai buvo registruotas, o Lietuvoje vaistinės nebuvo išsprendusios logistinių atgabenimo klausimų.

Praėjus 1,5 metams pagrindinė išlikusi problema yra informacijos stoka ir nepakankamas lytinis švietimas, tad galimybė gauti abortą reliatyviai vis dar yra maža, o gauti jį laiku, jog nereikėtų kitų - pavojingesnių intervencinių priemonių - praktiškai neįmanoma. Ši problema vis dar gyvuoja ir kitose valstybėse, kur medikamentinis abortas įteisintas anksčiau, statistika rodo, jog Nyderlanduose iš 501 tyrimo dalyvių 71 proc. pasirinko vakuuminę aspiraciją, dar vadinamą išsiurbimu, išvalymu.

Žurnalistinių tyrimų platformos „openDemocracy“ tyrimas atskleidė ir dar baisesnė tiesą. 2021 m. paaiškėjo, jog Lietuvoje ir kitur Europoje kai kurie gydytojai išrašo prieštaringai vertinamų vadinamųjų aborto nutraukimo medikamentų (angl. abortion pill reversal, APR). Daktarai neinformavę nėščiųjų skirdavo tabletes arba į raumenis leidžiamus hormonus, kurie neva sustabdo abortą po to, kai moteris išgeria aborto tabletę. Tvirtinama, kad išgėrus hormono progesterono embrionas toliau vystosi kaip anksčiau.

Pabrėžiame, jog medikamentinis abortas yra tik dalis reprodukcinių teisių problemos. Europos Sąjungos lygmeniu prasidėjusi kampanija „Turiu teisę rinktis“ skelbia, jog moterys neturėdamos galimybės pasidaryti bet kurios formos aborto daugelyje ES regionų patiria ne tik fizinę grėsmę, bet ir nepagrįstą ekonominę ir psichologinę įtampą, tampa socialiai izoliuotos ir dėl to dar mažiau pajėgios sau padėti. Vykstančios iniciatyvos tikslas - finansinės paramos valstybėms narėms skyrimas, jog nėštumo nutraukimas bet kuriai moteriai, kuri vis dar neturi galimybės to padaryti saugiai ir teisėtai, ES būtų užtikrintas.

Prieš nutraukiant naują gyvybę

Kiekviena moteris turėtų suprasti, kad abortas yra kraštutinė priemonė ir paskutinė išeitis nepageidaujamo ar neplanuoto nėštumo atveju ir tai yra situacija, į kurią niekas nenori pakliūti. Neplanuoto pastojimo atvejais, kai moteris ar mergina nėra tam pasirengusi, jai tenka spręsti, kaip pasielgti.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Šeimos sveikatos skyriaus vedėjos Aušrutės Armonavičienės, ministerijos nuomonė išsakyta Vyriausybės išvadoje dėl šio projekto. t. y. kam nepritaria. „Teisė į nėštumo nutraukimą yra viena iš moters reprodukcinių teisių ir susijusi su teise į asmeninį gyvenimą, taigi šios koalicijos kontekste mes konstatuojame, kad tai neišvengiamas blogis. Mes manome, kad jį išgyvendinti gali ne draudimai, bet visuomenės, ypač jaunimo, švietimas. Mokyklose turėtų atsirasti lytinio ugdymo ir švietimo metodikos, kad jaunimas suvoktų, jog abortas nėra šeimos planavimo būdas. Nereikia manyti, kad moteris, kuri kreipiasi dėl nėštumo nutraukimo, tai daro šiaip sau, todėl, kad užsinorėjo. Yra daug priežasčių - finansinių, emocinių, šeimos. Aš dirbau akušere ginekologe 20 metų ir žinau, kad joks gydytojas lengva ranka jo nedaro. Prieš tai rekomenduojama pasikalbėti su psichologu. Šiuo metu ministerijoje rengiami pasiūlymai, kad konsultacija būtų privaloma. Manoma, tai bus dar vienas barjeras, kad moteris iškart nepasakytų „ne“.

Kita vertus, teisė rinktis leidžia išvengti kriminalinių abortų, kurie jokiu būdų neužtikrina procedūros saugumo. Kaip rodo kitų šalių patirtis, jeigu jie draudžiami, išauga kriminalinių abortų skaičius ir medicininis turizmas, kadangi moterys, kurios apsprendusios, vis tiek ras būdų jį pasidaryti“, - teigė specialistė.

Žmogaus teisių centrą atstovaujanti Indrė Jonaitytė-Gricė pabrėžė, kad tarp abortų draudimo iniciatorių ir likusios vadinamosios liberalios visuomenės dalies - kardinalus nesutarimas. „Prioritetas turėtų būti teikiamas moters teisei į reprodukcinės sveikatos gerinimą, švietimui. Aborto kriminalizavimas verstų moterį priimti kardinalius sprendimus, gilintų moterų diskriminaciją tiek pajamų atžvilgiu, tiek dėl galimybės integruotis į socialinę aplinką. Jei moteris dėl tam tikrų aplinkybių norės aborto, ji tai padarys, todėl moteris neturėtų būti skatinama rizikuoti savo sveikata ir gyvybe. Dėmesį reikia kreipti į visai kitus dalykus - švietimą, kontracepciją. Sutinku, kad turi būti privaloma psichologo konsultacija, kuri padės moteriai apsispręsti, bet nepalaikau draudimo, kuris moterį pastato į labai keblią padėtį.

Chirurginis nėštumo nutraukimas

Chirurginis nėštumo nutraukimas yra saugus ir patikimas būdas nutraukti nėštumą pirmame trimestre. Procedūra dažniausiai atliekama taikant sedaciją ar bendrinį intraveninį nuskausminimą, yra galimybė naudoti ir vietinį nuskausminimą. Operacija trunka apie 10 minučių. Nepilnas abortas yra dažniausia komplikacija (iki 2 proc.), kuri atsiranda, kai gimdoje lieka nedidelis nėštumo ar gleivinės gabalėlis. Infekcija yra nedažna (mažiau nei 1 %).

Galimos komplikacijos

Net ir profesionaliai atliktas nėštumo nutraukimas, nors ir retai, bet gali sąlygoti moters sveikatai neigiamas pasekmes. Komplikacijos gali atsirasti maždaug 3 % atvejų, tačiau reikšmingų komplikacijų pasitaiko retai.

Nepilnai įvykęs nėštumo nutraukimas yra dažniausia komplikacija (1-4 proc.), kylanti, kai nėštumas visiškai nepašalinamas iš gimdos, sukelia skausmingus gimdos susitraukimus ar gausų kraujavimą. Tebesitęsiantis nėštumas pasireiškia mažiau nei 1 % atvejų. Atliekant nėštumo nutraukimą tinkamai įrengtose gydymo įstaigose, komplikacijų tikimybė yra maža.

Abortas pasaulyje

Pasaulyje abortas vis dar yra pagrindinė motinos mirties priežastis, ypač tarp jaunų, nepasiturinčių kaimo moterų. Moterys pasirenka nėštumo nutraukimą, nepaisydamos to, ar procedūra yra saugi ar ne, ir jų pasirinkimas turi būti gerbiamas.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad tose šalyse, kur abortas yra legalus, nėštumo nutraukimo paslaugos turi būti prieinamos. Apribojus legalaus aborto prieinamumą aborto poreikis nesumažėja, priešingai, padidėja nelegalių ir nesaugių abortų skaičius, dėl to išauga moterų sergamumas ir mirtingumas. Anot PSO, valstybės politika ir įstatymai, kurie apriboja saugaus nėštumo nutraukimo paslaugą ir informacijos apie šią paslaugą prieinamumą, pažeidžia žmogaus teises - moters teisę rinktis ir saugiai nutraukti nėštumą. Siekiant įgyvendinti moters teisę rinktis ir saugiai nutraukti nėštumą, abortas turi išlikti legalus ir saugus, bet retas.

žymės:

Panašus: