Kiekviena moteris turėtų suprasti, kad abortas yra kraštutinė priemonė ir paskutinė išeitis nepageidaujamo ar neplanuoto nėštumo atveju ir tai yra situacija, į kurią niekas nenori pakliūti. Neplanuoto pastojimo atvejais, kai moteris ar mergina nėra tam pasirengusi, jai tenka spręsti, kaip pasielgti. Prieš nutraukdama naują gyvybę gerai pamąstyk - ar tai tikrai išspręs tavo problemas. Neskubėk.
Nėštumo nutraukimas Lietuvoje: chirurginis ir medikamentinis metodai
Chirurginis abortas yra viena saugiausių operacijų, tačiau kaip ir visos operacijos yra susijęs su tam tikra rizika. Komplikacijos gali atsirasti maždaug 3 % atvejų, tačiau reikšmingų komplikacijų pasitaiko retai. Procedūra dažniausiai atliekama taikant sedaciją ar bendrinį intraveninį nuskausminimą, yra galimybė naudoti ir vietinį nuskausminimą. Operacija trunka apie 10 minučių. Nepilnas abortas yra dažniausia komplikacija (iki 2 proc.), kuri atsiranda, kai gimdoje lieka nedidelis nėštumo ar gleivinės gabalėlis. Infekcija yra nedažna (mažiau nei 1 %). Chirurginis nėštumo nutraukimas yra saugus ir patikimas būdas nutraukti nėštumą pirmame trimestre.
Moteriai, esant nėštumui iki 9 savaičių gali būti skiriami vaistai, kurių išgėrus nėštumas nutrūksta savaime, moteris jį tiesiog iškraujuoja. Jei jūsų nėštumas yra trumpesnis nei devynios nėštumo savaitės ir nenorite atlikti operacijos, medikamentinis abortas yra tinkamas pasirinkimas. Nepilnai įvykęs nėštumo nutraukimas yra dažniausia komplikacija (1-4 proc.), kylanti, kai nėštumas visiškai nepašalinamas iš gimdos, sukelia skausmingus gimdos susitraukimus ar gausų kraujavimą. Tebesitęsiantis nėštumas pasireiškia mažiau nei 1 % atvejų. Atliekant nėštumo nutraukimą tinkamai įrengtose gydymo įstaigose, komplikacijų tikimybė yra maža.
Nėštumo nutraukimo procedūra Dr. A. Kildos klinikoje yra mokama, atliekama pilnoje nejautroje, konfidencialiai ir saugiai. Nuo šių metų atliekame ir medikamentinį nėštumo nutraukimą. Visi reikalingi tyrimai atliekami vietoje, atsakymai gaunami iš karto konsultacijos metu. Nėštumo dydis skaičiuojamas savaitėmis nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos. Net ir profesionaliai atliktas nėštumo nutraukimas, nors ir retai, bet gali sąlygoti moters sveikatai neigiamas pasekmes.
Medikamentinis abortas Lietuvoje: įstatyminiai aspektai ir iššūkiai
2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje įgyvendinta viena kontraversiškiausių įstatyminių pataisų - medikamentinis nėštumo nutraukimas. Medikamentinis abortas - tai procedūra, kurios metu nėštumui nutraukti naudojami vaistai. Lietuvoje tai mifepristonas ir mizoprostolis. Mifepristonas blokuoja hormoną progesteroną, todėl gimdos gleivinė plonėja, sutrikdoma embriono implantacija ir augimas. Lietuvos akušerių ginekologų draugija nurodo, jog tam tikru intervalu išgėrus dvi tabletes nėštumas nutrūksta savaime, dažniausiai moteriai esant namuose, įprastoje jai aplinkoje. Tad intervencija tarsi mažiau paveikia moterį, ypač bijančią operacijų, ligoninių ir kt. Nustatyta, kad medikamentinio aborto efektyvumas siekia 95 proc. Tiesa, tai lemia ir gestacinis amžius: kuo nėštumas ilgesnis, tuo mažesnis procedūros patikimumas.
Ir nors atrodo, jog pagaliau radome būdą kaip nėščiosioms atlikti mažiausiai invazinį ir stresą keliantį būdą nutraukti nėštumą, tačiau įgyvendinimas Lietuvoje bent jau kol kas yra labai prastas. Informacijos stoka ir neaiškus reglamentavimas, kuriose įstaigose bus atliekama medikamentinio nėštumo nutraukimas veda prie to, jog ši reprodukcinė teisė paprasčiausiai yra neveiksminga. Medikamentinio nėštumo įvedimo pradžioje vaistų nebuvo galima gauti vaistinėse, nes šis neseniai buvo registruotas, o Lietuvoje vaistinės nebuvo išsprendusios logistinių atgabenimo klausimų. Praėjus 1,5 metams pagrindinė išlikusi problema yra informacijos stoka ir nepakankamas lytinis švietimas, tad galimybė gauti abortą reliatyviai vis dar yra maža, o gauti jį laiku, jog nereikėtų kitų - pavojingesnių intervencinių priemonių - praktiškai neįmanoma.
Ministerijoje pritarimo, panašu, pagaliau sulaukta. „Šios Vyriausybės programa ir politinės nuostatos rodo naują brandą, kad paslaugos moterims turi būti prieinamos, saugios, veiksmingos ir orientuotos į pacientę. Kadangi jau prasidėjo dialogas su mūsų socialiniais partneriais, turime užduotį, kad kartu mums šiais metais pavyktų tą tikslą pasiekti ir užtikrinti moters teisę pasirinkti“, - sakė O. „Ministerija yra pasirengusi nustatyti paciento, t.y. moters, kelią - tvarkos aprašą, kaip tokia pagalba galėtų būti suteikiama. Apie medikamentinio aborto poreikį dar kartą paskatino kalbėti pandemija.
Gydytojas paaiškino, kaip atrodo ši procedūra: moteriai reikia išgerti dvi tabletes: mifepristono, kuris blokuoja hormoną progesteroną, o po 24 ar 48 valandų įsidėti į makštį arba į burną, už žando, misoprostolio tabletę. „Tai turi privalumų prieš chirurginį nėštumą nutraukimą tuo, kad nereikia operacijos, nereikia narkozės, jis mažiau traumatiškas, bet turi ir trūkumų - nėštumą nutraukiant chirurginiu būdu procedūra užima 15-20 minučių, o čia tęsiasi maždaug dvi paras, kartais truputį daugiau“, - dėmesį atkreipė V. „Persileidimas prasideda po kelių valandų, rimtesnis kraujavimas trunka vieną ar dvi paras. Po trijų savaičių moteriai rekomenduojama pasidaryti kontrolinį nėštumo testą. Jeigu nėštumo testas neigiamas, jokio apsilankymo pas gydytoją jai nereikia. Nėštumas be gydytojo pagalbos nutrūksta, yra suskaičiuota, maždaug 99,4-99,6 proc. atvejų. Tai reiškia, kad iš tūkstančio keturioms ar šešioms moterims reikia kažkokio įsikišimo.
Žurnalistinių tyrimų platformos „openDemocracy“ tyrimas atskleidė ir dar baisesnė tiesą. 2021 m. paaiškėjo, jog Lietuvoje ir kitur Europoje kai kurie gydytojai išrašo prieštaringai vertinamų vadinamųjų aborto nutraukimo medikamentų (angl. abortion pill reversal, APR). Daktarai neinformavę nėščiųjų skirdavo tabletes arba į raumenis leidžiamus hormonus, kurie neva sustabdo abortą po to, kai moteris išgeria aborto tabletę. Tvirtinama, kad išgėrus hormono progesterono embrionas toliau vystosi kaip anksčiau.
Reprodukcinės teisės ir visuomenės nuomonė
Ilgametė reprodukcinių moters teisių gynėja Ann Marie Furedi, buvusi Didžiosios Britanijos nėštumo konsultacinės tarnybos (angl. British Pregnancy Advisory Service), didžiausios nepriklausomos abortų paslaugų teikėjos Jungtinėje Karalystėje, generalinė direktorė nesutinka su nusistovėjusia stigma, kuri tenka pripažinti iš pradžių buvo ginama religijos, na o dabar idėjininkų, kurie tiki, jog moteris vis dar neturi teisių spręsti dėl savo kūno autonomijos. Autorė savo knygoje nurodo, jog nėštumo nutraukimas šiuolaikinėje visuomenėje turėtų būti priimamas kaip saugi ir veiksminga gimstamumo kontrolės priemonė. Jos nuomone, galimybė rinktis nėštumo nutraukimą - neatsiejama moterų reprodukcinės sveikatos priežiūros dalis, moterys turi visišką teisę gauti šią paslaugą. Su šia nuomone nesutikti būtų sunku, tiesa situacija Lietuvoje kiek kitokia, norint atlikti abortą tenka praeiti kryžiaus kelius, siekiant rasti informacijos, o ir pagaliau atvykus į kliniką dažnai moters sprendimas yra nepalaikomas, daktarai siekia įtikinti vaiką pasilikti.
Aktyvistams keliant klausimą, kodėl, taip pat aktyviai veikia ir vadinamieji gyvybės išsaugojimo šalininkai, tvirtinantys, kad medikamentinis abortas būtų pernelyg lengvai prieinamas, moterims esą būtų lengva daryti spaudimą. Pabrėžiame, jog medikamentinis abortas yra tik dalis reprodukcinių teisių problemos. Europos Sąjungos lygmeniu prasidėjusi kampanija „Turiu teisę rinktis“ skelbia, jog moterys neturėdamos galimybės pasidaryti bet kurios formos aborto daugelyje ES regionų patiria ne tik fizinę grėsmę, bet ir nepagrįstą ekonominę ir psichologinę įtampą, tampa socialiai izoliuotos ir dėl to dar mažiau pajėgios sau padėti. Vykstančios iniciatyvos tikslas - finansinės paramos valstybėms narėms skyrimas, jog nėštumo nutraukimas bet kuriai moteriai, kuri vis dar neturi galimybės to padaryti saugiai ir teisėtai, ES būtų užtikrintas. Deja, Lietuvoje vis dar trūksta daugiau nei 7000 parašų. Europos piliečių iniciatyva „Turiu teisę rinktis: aš už saugų ir prieinamą abortą“.
A. Veryga mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti tam, kad šeimos ir vienos likusios moterys nė neturėtų tokios dilemos: pasilikti kūdikį ar ne. „Nežinau, ar tikrai Lietuvoje trūksta kontracepcijos ar prieinamumo prie kontracepcijos. Mes seniai nesame nepasiturinti šalis, todėl manau, kad tie, kas nori, tikrai gali jos įsigyti ir planuoti nėštumą. Su kai kurių specialistų teigimu, kad kontracepcija Lietuvoje yra brangi, jis nelinkęs sutikti. „Alaus buteliui pinigų užtenka, o pakeliui prezervatyvų pritrūksta? Čia ką laikysi prioritetu. (...) Nesame trečiojo pasaulio valstybė, kur žmonės negali įsigyti būtiniausių dalykų ir turi pasverti, ką pirkti, o ko nepirkti. Pinigų tam mes tikrai turime, tik reikia juos naudoti pagal paskirtį. Žmonėms kitą kartą gal pritrūksta informacijos, kyla baimių ar panašių dalykų“, - sakė A. Jis taip pat nesutiko su V. Klimu, esą moterys nenutraukia nėštumo dėl spaudimo ir pridūrė bendravęs „su ne viena moterimi, kuri taip pasielgė dėl patirto spaudimo“.
Gydytojo V. Klimo vertinimu, Lietuvoje „vyrauja nepalankus požiūris į moters reprodukcinę sveikatą“ apskritai. Jis priminė, kad dar praėjusioje kadencijoje buvo registruotos pataisos dėl abortų draudimo, išskyrus atvejus, kai gimdymas gręsia pavojumi moters gyvybei ar sveikatai arba moteris nėščia tapo nusikaltimo metu. „Mes niekada nesakėme, kad esame prieš medikamentinį, tiesiog moteris turi teisę žinoti ir teigiamas, ir neigiamas puses tiek medikamentinio, tiek chirurginio aborto. Pavyzdžiui, kalbant apie medikamentinį, moteris turi žinoti, kad ji kraujuos, ir gali kraujuoti ilgai, netgi tris savaites. Kai yra chirurginis abortas, kaip gydytojas ir sakė, procedūra trunka 10-20 minučių, po to ji pabunda po narkozės. Procesas užtrunka labai trumpai. O medikamentinio aborto atveju ji yra namuose, kelias savaites kraujuoja, visada yra nežinioje, ar nėštumas nutrūko.
„Diskusija neturėtų nukrypti į šonus apie nėštumo nutraukimą apskritai ir apie jo filosofinę esmę. Šiuo klausimu mes esame Europos Sąjungos mažumoje, su Lenkija, su Vengrija - šalimis, kurios iš principo patiria demokratijos krizę, o šiaip visos kitos valstybės, aišku, užtikrina teisę piliečiams naudotis mokslo pažanga, šiuo medikamentu“, - kalbėjo M.
Situacija Lenkijoje: griežti apribojimai ir aktyvistų pagalba
„Ėjau iš proto“. Taip savo būseną apibendrina Berlyne kalbas studijuojanti 25-erių lenkė Maria, kai išgirdo Konstitucinio tribunolo nutarimą, kad nėštumo nutraukimas vaisiaus apsigimimo atveju prieštarauja Lenkijos konstitucijai. Šios jau kone penkerius metus veikiančio aborto pagalbos tinklo „Ciocia Basia“ aktyvistės padeda lenkėms, siekiančioms aborto Berlyne: rūpinasi atvykimu, nakvyne, vizitais pas medikus, padeda susikalbėti ir, jei reikia, paremia finansiškai. „Privalau kažką daryti“, - paaiškina Maria ir su tinklo „Ciocia Basia“ komanda ruošiasi darbymečiui.
Už tai atsakinga Lenkijos valdančioji partija „Teisė ir Teisingumas“ (PiS), kuri nuo pat savo įsitvirtinimo valdžioje 2015 m. sudarė sąlygas cinizmui žmogaus teisių atžvilgiu plisti. Per 100 šalies regionų pasiskelbė „zonomis be LGBT ideologijos“, kurias Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen savo metiniame pranešime įvardijo „zonomis be žmoniškumo“. 2016 m. partija pirmąsyk nusitaikė dar labiau apriboti nėštumo nutraukimą šalyje, kurioje moterų reprodukcinės teisės varžomos bene griežčiausiai Europoje: ypač griežtas abortų draudimo įstatymas buvo priimtas dar 1993 m. kaip antitezė liberaliai socialistinės Lenkijos abortų politikai. Kaip ir šįsyk, prieš ketverius metus kilo „Juoduoju pirmadieniu“ praminta protestų banga, po kurios kaimyninės Vokietijos aktorė ir rašytoja Sarah Diehl įkūrė tinklą „Ciocia Basia“.
„Ciocia“, lietuviškai „tetulė“, įkūnija saugumą ir patikimumą. Toks pavadinimas pasirinktas ir siekiant išvengti nenorimo valdžios organų dėmesio. Ir „Ciocia Basia“ aktyvistės, ir ne vienas tyrimas linksniuoja, jog tokie draudimai abortų skaičiui reikšmingos įtakos neturi. Jie veikiau stumia abortą į pogrindį ir skatina ieškoti dažnai nepatikimų, sveikatai grėsmę keliančių nėštumo nutraukimo būdų. Pasipelnyti siekia ir Lenkijos pasienyje įsikūrusios klinikos, siūlančios keletą kartų brangesnes procedūras. Todėl, pasak Marijos, dažna lenkė priemonių nėštumui nutraukti ieško lengvai prieinamose, tačiau nepatikimose interneto svetainėse.
„Jei vis dėlto žmogus su mumis susisiekia, reiškia, kad ji rado saugų būdą pasidaryti abortą“, - tikina Anne. Nors „Ciocia Basia“ tinklas, kuriame darbuojasi iki 25 savanorių, pats duomenų nerenka, moterų teisių organizacijos skaičiuoja, kad per metus iki 200 tūkst. abortų atliekama neteisėtai arba užsienyje. Legalių abortų skaičius Lenkijoje, oficialiais duomenimis, kasmet viršija tūkstantį.
Tačiau parama abortui užsienyje - ne vienintelis „Ciocia Basia“ būdas padėti. Po 2017 m. Lenkijos dešiniųjų valdžios sprendimo skubios pagalbos kontraceptikai po nesaugaus lytinio akto, taip vadinama „kito ryto“ tabletė, tapo prieinama tik su gydytojo nurodymu. „Visi aplink prisideda, kaip gali“, - pečiais trūkteli Anne ir pasakoja, kad šias kontracepcijos priemones į Lenkiją „Ciocia Basia“ aktyvistės siunčia su draugų farmacininkų pagalba. Glaudžiai bendradarbiaudamos prisideda ir kitos žinomos feministinės grupės kaip Lenkijos „Aborcyjny Dream Team“, „Kobiety w Sieci“ (liet. „Moterys tinkle“) ir tarptautinė organizacija „Abortion Without Borders“ (liet. Darbo pobūdį keičia ir COVID-19 pandemija. Pasak aktyvisčių, dėl judėjimo apribojimų auga susidomėjimas medikamentiniu abortu namuose. Šis neinvazinis metodas leidžia nutraukti nėštumą pasitelkiant misoprostolio ir mifepristono kombinaciją.
„Medikamentinis abortas iki devintos savaitės yra žymiai saugesnis ir paprastesnis“, - aiškina kartu su vyresne seserimi jau dvejus metus savanoriaujanti Maria. „Mes stengiamės informuoti žmones, kad šis metodas Lenkijoje iš tiesų nėra nelegalus“, - prideda Anne ir žada „Ciocia Basia“ paramą telefonu ar online jį pasirinkusioms. Paradoksalu, tačiau būtent PiS politika tinklui „Ciocia Basia“ ir kitoms moterų teisių grupėms suteikė matomumo. „Viskas prasidėjo nuo lipdukų, skrajučių… Dabar su mumis susisiekia žmonės iš labai įvairių Lenkijos visuomenės grupių“, - džiaugiasi Anne. Be to, visuomenę į priešiškas stovyklas dalijanti valdančiosios partijos retorika padrąsino kalbėti.
Prieš pora savaičių vieno skaitomiausių Lenkijos dienraščių „Gazeta Wyborcza“ priedo pirmąjį puslapį puošė septynių moterų portretai lakonišku užrašu: „Mes pasidarėme abortą“. Toks kone pilietinio nepaklusnumo aktas, įžūliai primena „343 manifestą“, kurį 1971 m. Pasak Anne’os ir Marios, pastaruosius mėnesius „Ciocia Basia“ kiekvieną savaitę Berlyne priimdavo po maždaug 8 žmones. Vargu, ar šie tempai greitu metu mažės.
Aktyvistės pastebi, kad dažnas skambutis „Ciocia Basia“ aktyvistėms prasideda nuo to, kad niekas artimoje aplinkoje apie planuojamą abortą sužinoti negali, ir noru atsiverti. „Tai girdėti sunkiausia, - dalinasi Maria, - kad aš, atsitiktinis žmogus Berlyne, esu vienintelė, su kuria galima saugiai pasikalbėti.“ Aktyvistės teigia leidžiančios pašnekovėms suprasti, kad šios neprivalo aiškinti savo motyvų. „Svarbiausia - klausyti ir atsakyti į klausimus. Man nerūpi, kodėl jos priėmė vienokį ar kitokį sprendimą. Paklausta, kokie momentai per dvejus savanorystės momentus buvo paveikiausi, Maria atsimena po procedūros iš klinikos išėjusią vieną moterį. „Susigrąžinau savo gyvenimą!“ - tąkart ji šūktelėjo, nustebindama Mariją. Aktyvistė svarsto, kad, kai tikros aborto patirtys viešai kone negirdimos, sunku iki galo suvokti, kokie nevienalyčiai moterų išgyvenimai. Vienas iš jų - motinystės ir abortų palaikymo nesuderinamumas. Kaip Anne ir Maria pastebi, didelė dalis į „Ciocia Basia“ besikreipiančių ir ten savanoriaujančių moterų jau yra mamos.
„Kaip Europos Sąjungos šalys narės gali susitarti dėl valgomų sraigių ir dušo galvučių, bet tylėti, kai kalba pasisuka apie pusei žemyno aktualias reprodukcines teises?“ - prieš šiek tiek daugiau nei metus The Guardian svarstė Prune Antoine, tinklalapio „Sisters of Europe“ įkūrėja ir žurnalistė. Kol Europos Sąjunga gremėzdiškai ieško vieningo atsako autokratėjančiai Lenkijai, PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis populistiškai tikina nepasiduodantis „Briuselio grasinimams ir šantažui“. Lietuvoje Lenkijai nejaukiai pataikauja ir prezidentas Gitanas Nausėda, giriantis „demokratinių vertybių, žmogaus teisių ir laisvių gynėją kaimynystėje“. „Mano akyse, kas iš tiesų iliustruoja Europos bendrumo idėją, tai laikas, energija ir ištekliai, kuriuos žmonės skiria padėti viena kitai, - atsikvepia Anne.
Pasaulinė perspektyva: abortas kaip motinos mirties priežastis
Pasaulyje abortas vis dar yra pagrindinė motinos mirties priežastis, ypač tarp jaunų, nepasiturinčių kaimo moterų. Moterys pasirenka nėštumo nutraukimą, nepaisydamos to, ar procedūra yra saugi ar ne, ir jų pasirinkimas turi būti gerbiamas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad tose šalyse, kur abortas yra legalus, nėštumo nutraukimo paslaugos turi būti prieinamos. Apribojus legalaus aborto prieinamumą aborto poreikis nesumažėja, priešingai, padidėja nelegalių ir nesaugių abortų skaičius, dėl to išauga moterų sergamumas ir mirtingumas. Anot PSO, valstybės politika ir įstatymai, kurie apriboja saugaus nėštumo nutraukimo paslaugą ir informacijos apie šią paslaugą prieinamumą, pažeidžia žmogaus teises - moters teisę rinktis ir saugiai nutraukti nėštumą. Siekiant įgyvendinti moters teisę rinktis ir saugiai nutraukti nėštumą, abortas turi išlikti legalus ir saugus, bet retas.
žymės:
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Neįtikėtini Mergaičių Gimstamumo Lietuvoje Pokyčiai – Atraskite Naujausias Tendencijas!
- Parduodu vaikiškas slides: puiki galimybė įsigyti kokybišką inventorių pigiau!