Vėmimas - tai refleksinis aktas, kai susitraukiant skrandžiui, jo turinys pašalinamas per burną. Daugeliu atvejų, vėmimas pasireiškia kaip organizmą apsaugantis reiškinys (pvz., apsinuodijus). Be to, jis yra vienas iš simptomų, padedančių įtarti įvairias ligas.
Dėl įvairiausių priežasčių vemia bet kokio amžiaus vaikai. Naujagimystės ir kūdikystės periodu vyrauja vėmimas dėl įgimtų, vyresniame amžiuje - dėl įgytų priežasčių.
Vėmimo priežastys ir rizikos veiksniai
Pagal kilmę, vėmimas būna centrinis ir refleksinis. Centrinio tipo vėmimas kyla, kuomet pažeidžiami ar dirginami galvos smegenyse esantys vėmimo centrai. Refleksinės kilmės vėmimas prasideda, kuomet su vėmimu susijusi smegenų zona dirginama nervinių impulsų, sklindančių iš kitų organizmo vietų (virškinamojo trakto, pusiausvyros aparato ir pan.).
Vaiko vėmimo priežastys gali būti infekcinės ir neinfekcinės. Dažniausiai vėmimas yra vienas iš infekcijos simptomų: Roto virusas, kokia nors bakterija, gastritas, žarnyno infekcijos ir kiti skrandžio sutrikimai. Neinfekcinės priežastys yra įvairios. Tai gali būti ir perkaitimas, ir permaitinimas, neteisingas maitinimas, stresas, kelionės. Tokia liga kaip angina taip pat gali prasidėti vėmimu. Vienas iš meningito simptomų yra vėmimas.
Kitos galimos priežastys:
- Psichologinės priežastys (didelis susijaudinimas, tėvų dėmesio stoka).
- Kūdikiai gali vemti pavalgę mišinukų.
- Vyresni vaikai nulipę nuo supynių ar kelionėje automobiliu taip pat gali vemti.
Vėmimo simptomai ir požymiai
Priklausomai nuo vėmimo kilmės, simptomai skiriasi. Centrinės kilmės vėmimui būdinga, jog jis atsiranda staiga, be pykinimo, išsivėmus nepalengvėja. Vemiantis vaikas jaučia silpnumą, nevalgo, verkia, nenori žaisti. Be vėmimo, pasireiškia kiti jį sukėlusios ligos simptomai - pilvo skausmas, karščiavimas, viduriavimas, odos bėrimas, mieguistumas.
Infekcinio susirgimo atveju vaikas vemia ne vieną kartą, o kelis, vėmimai gali būti vienas po kito, naktį. Šalia vėmimo simptomo būna ir kiti: nenoras valgyti, karščiavimas, viduriavimas. Neurologinio pobūdžio vėmimą išprovokuoja panačios situacijos, tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją ir patiems diagnozės nenustatinėti.
Ką daryti, kai vaikas vemia?
Reikėtų vaiką paguldyti ant šono (kad netyčia nepaspringtų jei netikėtai vėl pradėtų vemti) ramioje vietoje ir nuolat stebėti. Vaiką reikėtų girdyti nedideliais kekiais skysčių, 6 valandas neduoti nieko valgyti. Vanduo turėtų būti nei karštas, nei šiltas − toks tik dar labiau stimuliuos vėmimą. Kambario temperatūros vanduo tinkamiausias.
Svarbiausia − gerti kuo daugiau skysčių nedideliais kiekiais ir intervalais. Jei vaikas labai nori valgyti, galima duoti po 3−4 val. ką nors labai lengvo, švelnaus skonio ir neriebaus. Svarbu naudoti skysčius (paprastas nesaldintas arbatžolių arbatas, netinka sultys, pienas, sultiniai). Vaikui pradėjus gerti, po 2-3val. galima duoti džiūvėsių, ryžių košės. Antrąją dieną tinka kruopų ir makaronų košės, miltiniai gaminiai, trečiąją - sultinys, mėsa, bet be aštrių prieskonių.
Jei kūdikis yra maitinamas krūtimi, maitinimo nutraukti nereikėtų, tačiau patartina dozuoti maitinimus.
Po vėmimo vaikui negalima duoti maisto apie 6 val.
Vėmimo gydymas
Vėmimo gydymas priklauso nuo jį sukėlusios priežasties. Svarbiausia - kuo greičiau ją pašalinti. Netekus daug skysčių, taikomos lašinės skysčių infuzijos. Vėmimui, sukeltam pusiausvyros aparato dirginimo, slopinti, naudojami histamino receptorių blokatoriai. Labai svarbi vemiančio vaiko slauga, gydomoji dieta.
Jeigu Jūsų mažylis dehidratuotas, gydytojas rekomenduos vartoti elektrolitų tirpalus, jų sudėtyje yra gliukozės, ir elektrolitų, kurie vemiant prarandami.
Vaistininkė įspėja, kad vėmimą slopinantys vaistai gali būti vartojami tik tam tikroms situacijoms ir jų skyrimą kontroliuoja gydytojas. „Niekuomet neduokite vėmimą slopinančių vaistų savo vaikui prieš tai nepasikonsultavę su gydytoju.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei vaiko sveikata negerėja, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Jei vėmimas yra periodinis, reikėtų kreiptis į gydytoją, kad šis paskirtų tyrimus ir surastų vėmimo priežastis.
Taip pat svarbu kreiptis į gydytoją, jei vaikas:
- Vemia dažnai ir kasdien, pablogėja jo sveikata.
- Pasireiškė dehidratacijos požymiai, tokie kaip neįprastas mieguistumas, burnos džiūvimas ir odos sausumas, didelis troškulys, įdubusios akys ar verkimas be ašarų, vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai, oda pilkšvo atspalvio.
- Vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų, šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas.
Kaip išvengti vėmimo?
Vaistininkė R. Molotkova taip pat pataria vengti veiksmų, kurie gali išprovokuoti vėmimą, pavyzdžiui, važiuojant automobilyje vaiką geriausiai sodinti taip, kad jis žiūrėtų tiesiai į kelią, o ne pro šalį greitai lekiančius objektus. „Žaidžiant žaidimus ar skaitant knygą automobilyje, galima išprovokuoti judesio sukeliamą pykinimą ir vėmimą.
Skysčių poreikis pagal vaiko svorį
Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas yra pagal vaiko svorį, šį skaičių turėtų žinoti visi tėvai. 1 lentelėje pateikiamas orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal vaiko svorį, kai vaikas sveikas:
| Vaiko svoris | Skysčių poreikis |
|---|---|
| Iki 10 kg | 100 ml/kg |
| 10-20 kg | 1000 ml + 50 ml/kg virš 10 kg |
| Daugiau nei 20 kg | 1500 ml + 20 ml/kg virš 20 kg |
žymės: #Vaika
Panašus:
- Ką Duoti Valgyti Vaikui Vemiant: Efektyvūs Patarimai ir Saugios Rekomendacijos
- Kaip greitai pagydyti vaiką nuo peršalimo? Veiksmingi būdai
- Kada kūdikiui galima duoti vandens: gydytojų rekomendacijos ir patarimai
- Atskleista: Pagrindinės priežastys, kodėl kyla konfliktai tarp tėvų ir vaikų
- Kaip Lengvai Ir Greitai Gauti Naujo Gimimo Liudijimą Lietuvoje: Viskas, Ką Reikia Žinoti!