Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Deja, informacijos apie Justiną Jasiukaitį gimimo datą ir biografiją pateiktame tekste nėra.

Tačiau, remiantis pateikta medžiaga, galima susidaryti įspūdį apie to meto Lietuvos istoriją, kultūrą ir visuomenę, kuri galėjo turėti įtakos asmenims, gimusiems ir augusiems tuo laikotarpiu.

Laikinoji Sostinė Kaunas: Politinis ir Kultūrinis Gyvenimas

Ankstų 1919 m. sausio 2 d. rytą Lietuvos Vyriausybė paskutiniu iš Vilniaus išvykstančiu vokiečių kariniu traukiniu pasitraukė iš sostinės.

Iki 1919 m. rugpjūčio mėn. Prezidentūra veikė buv. Laisvės al.

1919 m. Sausio 2 d. Lietuvos Vyriausybė iš Vilniaus persikėlė į Kauną.

Laikinosios Vyriausybės įgaliotiniu paskirti Mykolą Biržišką, o visas įstaigas laikinai perkelti į Kauną.

Švietimas ir Kultūra Kaune

1919 04 01 įvyko iškilmingas mokyklos (K. Donelaičio g. 13) atidarymas.

Taip pat veikė valstybinė Kauno 3-ioji gimnazija su lenkų dėstomąja kalba.

Nuo 1931 m. (archit. 1930-1931 m. pastatytas Kauno lenkų gimnazijos pastatas (dab. Miško g.

Karo Mokykla

1922 12 06 Karo mokykla iš miesto centro perkelta į Aukštąją Panemunę, kur veikė iki 1940 m. rugsėjo vidurio.

Lietuvos Karo Aviacija

Kovo 12 d. laikoma Lietuvos karo aviacijos gimtadieniu.

1920 m. Aviacijos dalis pavadinta Aviacijos korpusu, 1920-1921 m. vadinta Oro laivynu, 1921-1932 m. - Aviacija, 1933-1940 m. - Karo aviacija.

Kinas Kaune

1925 m. specialiai kino teatrui statytame pastate (pagal J. Salenieko projektą), pradėjo veikti 500 vietų kino teatras „Odeon“ (Laisvės al. 87A), vėliau ne kartą keitęs pavadinimus: po 1935 m. (dab. Kauno valstybinis lėlių teatras).

Šiomis dien. Kaune, Laisvės Alėjoje Nr. 58, atidaromas pirmas Lietuvoje kinematografas „Palas-teatras“.

Sportas ir Fizinis Lavinimas

1920 m. - Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), 1921 m. - Kauno sporto klubas, 1922 m. - Lietuvos sporto lyga, 1924 05 25 įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

1934 10 10 pastatyti Kūno kultūros rūmai (archit. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis) ir atidaryti Aukštieji kūno kultūros kursai.

2015 05 09 Vytauto parke atidengtas Lietuvos sportinio judėjimo gimimo vietos įamžinimui skirtas akmuo: „Šioje vietoje 1919 m. liepos 13 d.

Lietuvos Šaulių Sąjunga

Jos tikslas buvo padėti Lietuvos kariuomenei kovoti su išorės priešais dėl valstybės nepriklausomybės.

1940 m. liepos mėn. LŠS ir jos padaliniai likviduoti.

2014 11 23 ant Lietuvos šaulių sąjungos būstinės Kaune (Laisvės al. 34) atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame pastate 1928-1929 m. dirbo vienas iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjų, organizacijos ideologas, pirmasis vadovas Vladas Putvinskis-Pūtvis (1873-1929)“ (lentos projekto autorius - archit. Stasys Pūtvis).

Stanislovas Didžiulis ir Liudvika Didžiulienė-Žmona

Gimė 1856 m. lapkričio 14 d. Griežionėlių k.

1860-1863 m. mokėsi Panevėžio gimnazijoje.

Prasidėjus 1863 m. sukilimui, iš trečios klasės buvo tėvų parvežtas į namus ir privačiai mokėsi pas Andrioniškio filialistą kunigą A. Viskantą.

Jo įkvėptas pradėjo kaupti biblioteką.

Knygas pirko viešėdamas didesniuose miestuose, parsisiųsdavo iš Vilniaus, Varšuvos ir kitų knygynų.

Nuo jaunystės rinko tautosaką.

Spaudos draudimo metais S.

Vertingiausia S.

Jo namuose žandarai dažnai darė kratas, į Sankt Peterburgą (Rusija) cenzūrai buvo išsiųsta S. Didžiulio biblioteka, bet po dviejų mėnesių grąžinta.

1905 m. S. Didžiulis dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, paskui 1905-1906 m.

Už tai 1906 m. S. Didžiulis kartu su sūnumis Antanu ir Algirdu Severinu buvo kalinamas Ukmergės ir Kauno kalėjimuose, buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos ir su sūnumi Antanu ištremtas visam laikui.

1907-1917 m. jis gyveno tremtyje Christoroždestvenskio kaime Kansko apskrityje (Jenisiejaus gubernija, Sibiras, Rusija).

1924 m. S.

Mirė 1927 m. gegužės 19 d. Griežionėlių kaime.

Palaidotas Padvarninkų (Anykščių r.) kapinėse.

Didžiulių šeimos namuose Griežionėlių kaime buvo įrengtas ir nuo 1968 m. veikia memorialinis muziejus - Anykščių A. Baranausko ir A.

Gimė 1856 m. balandžio 21 d. Roblių k. (Rokiškio r.).

Gimimo data pagal naująjį kalendorių - 1856 m.

Nuo 1859 m. augo Vaitkūnuose (Rokiškio r.).

1874 m. šeima persikėlė į Karūnių palivarką netoli Viešintų (Anykščių r.).

Čia L. Nitaitė toliau domėjosi lietuvių liaudies kultūra, 1875 m.

1876 m. ištekėjo už senos lietuvių bajorų giminės palikuonio, bibliografo, tautosakos rinkėjo, lietuvių visuomenės veikėjo Stanislovo Didžiulio.

1905 m. L. Didžiulienė buvo aktyvi visuomenininkė, knygnešių rėmėja, slėpė nelegalią literatūrą.

1905 m. ji sukvietė moterų aktyvisčių susirinkimą V. Zubovo dvare prie Šiaulių, kur buvo svarstoma moterų vienijimosi į organizaciją perspektyva.

1905 m. gruodį L. Didžiulienė buvo Vilniaus Didžiojo Seimo atstovė, 1907 m.

1907-1915 m. ji gyveno Griežionėlėse ir prižiūrėjo be ištremto šeimininko likusią sodybą, rinko tautosaką - užrašinėjo liaudies dainas ir papročius.

Nuo 1907 m.

1915-1924 m. L. Didžiulienė gyveno Jaltoje (Krymas, Ukraina), iš pradžių dirbo karo ligoninėje, vėliau padėjo steigti lietuvių tuberkuliozinę sanatoriją ir buvo jos šeimininkė.

1924 m. L. Didžiulienė kartu su vyru grįžo į Lietuvą, iš pradžių gyveno Panevėžyje.

Vėliau, pašlijus sveikatai, iki gyvenimo pabaigos liko Griežionėlėse.

Nuo 1892 m. Žmonos slapyvardžiu L. Didžiulienė bendradarbiavo „Ūkininke“, „Varpe“, „Lietuvių laikraštyje“, „Žvaigždėje“ ir kituose leidiniuose, juose išspausdino ir dalį savo grožinių kūrinių.

Lietuvių literatūros istorijoje ji laikoma pirmąja moterimi beletriste.

Mirė 1925 m. spalio 25 d. Griežionėlių kaime (Anykščių r.).

Palaidota Padvarninkų (Anykščių r.) kapinėse.

Ant kapo pastatytas 6,5 metro aukščio paminklas su bronziniu bareljefu ir užrašais, tarp kurių ir L.

Didžiulių šeimos namuose Griežionėlių kaime buvo įrengtas ir veikia memorialinis muziejus - Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus filialas.

žymės: #Gimimo

Panašus: